Pietų Sudano Respublika: Jauniausia Pasaulio Valstybė ir Jos Iššūkiai

Pietų Sudano Respublika, jauniausia pasaulio valstybė, yra unikalus ir sudėtingas Afrikos žemyno kampelis. Tai šalis, kurios trokšta visas pasaulis dėl savo gamtos turtų, tačiau kuri susiduria su didžiuliais iššūkiais. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius faktus apie Pietų Sudaną, jo istoriją, kultūrą, gamtą ir dabartinę situaciją, taip pat pateiksime kelionių patarimų.

Pietų Sudano žemėlapis Afrikos kontekste

Istorija: Nuo Egipto Įtakos iki Nepriklausomybės

Pietų Sudano istorija yra glaudžiai susijusi su Sudano istorija, tačiau Pietų Sudano regionas visada išsiskyrė savo kultūra ir etnine sudėtimi. Senovėje dabartinio Pietų Sudano teritorija patyrė Egipto įtaką. Vėliau čia susiformavo įvairios gentinės bendruomenės, kurios vertėsi gyvulininkyste ir žemdirbyste.

XIX amžiuje regioną pradėjo kolonizuoti arabai, kurie plėtė vergų prekybą. Tai sukėlė nuolatinius konfliktus tarp vietinių gyventojų ir arabų. 1899 m. Sudanas, įskaitant Pietų Sudaną, tapo Egipto-Didžiosios Britanijos kondominiu valdymu.

Po Sudano nepriklausomybės 1956 m. prasidėjo pilietinis karas tarp šiaurės ir pietų, kuris truko dešimtmečius. Tai buvo ilgiausias pilietinis karas Afrikos istorijoje. 2005 m. pasirašytas taikos susitarimas suteikė Pietų Sudanui autonomiją ir teisę į referendumą dėl nepriklausomybės. Pagal šią taikos sutartį tarp Sudano vadovybės ir Sudano liaudies išsilaisvinimo judėjimo, Pietų Sudanas įtvirtino savo laikinąją konstituciją.

2011 m. sausio 9-15 d. teritorijoje vyko referendumas dėl nepriklausomybės paskelbimo. Pagal jo rezultatus (98 % rinkėjų balsavo už nepriklausomybės paskelbimą) buvo nuspręsta, kad nuo 2011 m. liepos 9 d. Pietų Sudanas tapo nepriklausoma Pietų Sudano Respublika. Vis dėlto, nepriklausomybė neatnešė taikos. 2013 m. šalyje prasidėjo dar vienas pilietinis karas, kuris nusinešė šimtus tūkstančių gyvybių ir sukėlė didelę humanitarinę krizę.

Pietų Sudano vėliava ir nepriklausomybės minėjimas

Geografija ir Gamta: Afrikos Širdis

Pietų Sudanas yra nepriklausoma valstybė vidurio-rytų Afrikoje, neturinti priėjimo prie jūros. Sostinė - Džuba. Šalis ribojasi su Sudanu šiaurėje, Etiopija rytuose, Kenija, Uganda ir Kongo Demokratine Respublika pietuose ir Centrine Afrikos Respublika vakaruose.

Pietų Sudano teritorija daugiausia yra lygi, ją užima pelkės ir savanos. Šalyje teka Baltasis Nilas ir jo intakai, kurie yra svarbūs vandens šaltiniai ir transporto keliai. Pietų Sudane yra dideli naftos ištekliai, kurie yra svarbiausia šalies ekonomikos dalis.

Šalis pasižymi įvairia biologine įvairove. Čia galima rasti dramblių, žirafų, liūtų, leopardų, gepardų ir daugybę kitų gyvūnų. Pietų Sudane yra keletas nacionalinių parkų ir draustinių, skirtų saugoti laukinę gamtą.

Baltasis Nilas Pietų Sudane

Kultūra: Gentys ir Tradicijos

Pietų Sudanas yra daugiakultūrė šalis, kurioje gyvena daugiau nei 60 etninių grupių. Didžiausios etninės grupės yra dinkai, nuerai ir šilukai. Tradiciškai Pietų Sudano gyventojai verčiasi gyvulininkyste ir žemdirbyste. Gyvuliai yra svarbi kultūros dalis, jie naudojami kaip mainų priemonė ir statuso simbolis.

Pietų Sudano kultūroje svarbų vaidmenį vaidina muzika ir šokiai. Šokiai dažnai atliekami per šventes ir apeigas. Tradiciniai muzikos instrumentai yra būgnai, fleitos ir styginiai instrumentai.

Pietų Sudano Gentys iš Arčiau

Pietų Sudanas - viena mažiausiai lankomų pasaulio šalių. Apie ją mažai kas žino, o dar mažiau yra ten buvę. Šios kelionės pagrindas - pažintis su keturiomis Pietų Sudano gentimis. Kiekvienoje jų pagyvensite ne kaip stebėtojai, bet kaip svečiai: miegosite palapinėse kaimuose, dalinsitės vakaro arbata, klausysitės pasakojimų, o kartais tiesiog būsite, stebėdami genčių gyvenimą iš labai arti. Tai - kelionė be dekoracijų. Kultūrinė patirtis, kurioje tikrumas kartais priverčia susigūžti, bet dar dažniau - sustoti ir permąstyti.

Lotuko Gentis

Lotuko - viena seniausių nilotų genčių, išlaikiusi stiprią klaninę struktūrą ir daug senųjų tradicijų. Jie kalba otuho kalba, o jų kasdienybė glaudžiai susijusi su žemės ūkiu, gyvulininkyste, sezonų kaita ir iš kartos į kartą perduodamomis žiniomis. Gentį valdo vadinamasis „lietaus prišaukėjas“ - dvasinis ir bendruomeninis lyderis, kuriuo gali būti tiek vyras, tiek moteris. Šis vaidmuo perduodamas maždaug kas 20-25 metus, o genties senoliai išlieka svarbiais sprendimų priėmėjais.

Atvykus į Lotuko kaimą, galima susipažinti su jų aplinka, bendrauti su žmonėmis, stebėti kasdienius darbus - kaip gaminamas maistas, kaip puošiamasi karoliukais, kaip vyksta bendravimas tarp kartų. Jei pasiseks, pamatysite tradicinį šokį ar bendruomeninį susibūrimą - čia viskas vyksta pagal vietinį gyvenimo ritmą, be išankstinio plano.

Lotuko genties bendruomenė

Boya Gentis (Larim)

Boya gentis, dar žinoma kaip Larim, priklauso Surmikų etninei grupei. Jie gyvena išaugę tarp kukurūzų, pupelių ir sorgo laukų, augina gyvulius, o savo pasaulėžiūrą ir tapatybę išreiškia per kūno ženklus ir puošybą. Boya moterys išsiskiria sudėtingais kūno raižiniais - randais, išpjaustytais geometriniais raštais. Jos taip pat puošiasi metaliniais papuošalais, kuriais perveria ne tik ausis ar nosį, bet ir lūpas ar net vokų kraštus.

Boya moterys su tradiciniais randais ir papuošalais

Mundari Gentis

Mundari yra nedidelė nilotų kilmės etninė grupė, gyvenanti netoli Nilo. Jų gyvenimas neatsiejamas nuo galvijų, nes jie čia yra ne tik maistas ar turtas, bet ir statuso, prestižo bei socialinių santykių pagrindas. Atvykę įsikursite netoli galvijų stovyklos, atviroje lygumoje, kur žmonės ir gyvuliai gyvena itin glaudžiai. Galima praleisti dieną bendraujant su Mundari bendruomene, stebint jų kasdienybę, kaip tvarkomos stovyklos, kaip jaunuoliai rūpinasi galvijais, kaip čia su gyvuliais elgiamas ne tik kaip su turto forma, bet ir kaip su gyvais bendruomenės nariais.

Taip pat įdomu ir tai, kad Mundari vyrai dažnai plaukus plauna karvių šlapimu. Dėl jame esančių amoniako junginių plaukai įgauna raudoną ar geltoną atspalvį, tokia išvaizda laikoma gražia ir vyriška. Jauni berniukai čia dažnai maitinasi vien pienu, o ekstremalesniais atvejais - ir galvijų krauju. Šios praktikos mums gali pasirodyti neįprastos, tačiau čia jos turi savo logiką ir svarbą vietos kultūroje. Mundari taip pat garsėja šokiais ir imtynėmis - jei vyks bendruomeninis susibūrimas, turėsite galimybę tai pamatyti gyvai.

Balsavimas – kas bus išmestas iš vasaros stovyklos? 😱 Pokštas su vaikinu

Dinka Gentis

Dinka bendruomenės paprastai įsikūrusios palei Nilo upę, o jų gyvenimas taip pat stipriai susijęs su galvijais - jie yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis, turtas ir socialinių santykių pagrindas. Dinka kultūroje aiškiai pasiskirsto darbai: vyrai rūpinasi galvijais, o moterys atsakingos už žemės ūkį, maisto gaminimą ir vandens tiekimą. Nors jų gyvenimo būdas artimas kitoms nilotų gentims, Dinka išsiskiria savo genties dydžiu, įtaka ir bendruomeniniu pasididžiavimu. Jie taip pat garsėja tradiciniais šokiais ir imtynėmis, kurių metu bendruomenės susirenka drauge - tai svarbios socialinio gyvenimo dalys. Be to, Dinka žmonės laikomi vienais aukščiausių pasaulyje - kai kurių vyrų ūgis siekia net 2 metrus.

Dinka genties žmonės su galvijais

Džuba: Jauniausios Afrikos Valstybės Sostinė

Džuba - jauniausios Afrikos valstybės sostinė, įsikūrusi palei Baltąjį Nilą, vos už kelių šimtų kilometrų nuo Ugandos sienos. Šiame mieste susitinka senos gentinės tradicijos ir šiuolaikinės nepriklausomybės troškimas. Nors tai oficialus šalies politinis ir ekonominis centras, daug kur vis dar dominuoja žvyrkeliai, paprastos skardinės parduotuvėlės ir dulkėti kvartalai, kuriuose verda kasdienis gyvenimas. Džuboje nėra dangoraižių ar reklaminių ekranų - tik tikras, atviras Afrikos miestas, dar tik formuojantis savo tapatybę.

Džuboje susitinka skirtingos tautinės grupės, o vietiniai turgūs kupini spalvų, kvapų ir pokalbių. Galima apsilankyti Džono Garango mauzoliejuje - revoliucijos lyderio, kuris daugeliui Pietų Sudano gyventojų yra tautinės tapatybės simbolis. Garangas buvo vienas pagrindinių nepriklausomybės siekio veikėjų ir sudanizmo, bendros sudaniečių tapatybės, idėjos šalininkas. Taip pat galima aplankyti Jubeko kapą - istorinės figūros, kurios vardu pavadinta Džuba. Jo asmenybė ir įtaka iki šiol gyva tiek istoriniuose pasakojimuose, tiek vietinių atmintyje. Ekskursiją galima užbaigti amatų turguje, kur turėsite puikią progą apžiūrėti vietinių meistrų dirbinius, pasikalbėti su prekeiviais ar įsigyti rankų darbo suvenyrų - nuo medinių skulptūrų iki tradicinių audinių ir papuošalų.

Džubos miesto panorama ir Nilo upė

Pietų Sudanas Šiandien: Iššūkiai ir Viltis

Nepaisant didelių gamtos išteklių, Pietų Sudanas išlieka viena skurdžiausių pasaulio valstybių. Pilietinis karas ir korupcija sunaikino šalies ekonomiką ir infrastruktūrą. Dauguma gyventojų neturi prieigos prie švaraus vandens, medicinos paslaugų ir švietimo. Šalis susiduria su dideliais iššūkiais, tokiais kaip skurdas, badas, ligos ir etniniai konfliktai.

Tarptautinė bendruomenė teikia humanitarinę pagalbą ir paramą Pietų Sudanui, siekdama padėti šaliai įveikti krizę ir pasiekti stabilumą.

Ekumeninis Vizitas ir Taikos Viltis

Tikimasi, kad vasario pradžioje Pietų Sudane vyksiantis ekumeninis vizitas, kai šalyje lankysis popiežius Pranciškus ir Kenterberio arkivyskupas Justinas Welby kartu su Škotijos Bažnyčios moderatoriumi Iainu Greenshieldsu, atneš ilgalaikę taiką jauniausiai pasaulio valstybei. Pietų Sudanui atsivers naujas vilties kelias, nes Šventasis Tėvas atvyks padrąsinti ir atnešti ilgai lauktą taiką, sakė arkivyskupas H. van Megenas, kalbėdamas apie ekumeninį vizitą, vyksiantį vasario 3-5 dienomis. Apaštalinis nuncijus drąsino Pietų Sudano tikinčiuosius melstis už šį ilgai lauktą susitikimą, kuris turėtų padėti šaliai. Arkivyskupas pakvietė visą tautą kartu melstis su šiais religijų vadovais, kad jų nešama žinia padėtų įveikti iššūkius, kuriuos išgyvena šalis. Šis vizitas patvirtins ir Katalikų Bažnyčios įsipareigojimą palaikyti taiką Pietų Sudane.

Po trijų dienų viešnagės Kongo Demokratinėje Respublikoje popiežius Pranciškus penktadienį atvyko į pilietinio karo ir didžiulio skurdo paženklintą Pietų Sudaną. Sostinės Džubos oro uoste jį, be kita ko, pasitiko prezidentas Salva Kiiras. Pietų Sudano gyventojai išlieka atkaklūs ir tiki geresne ateitimi, o tarptautinių lyderių dėmesys suteikia vilties.

Popiežius Pranciškus su kitais religiniais lyderiais Pietų Sudane

Kelionės į Pietų Sudaną Patarimai

Prieš keliaujant į Pietų Sudaną, būtina pasikonsultuoti su gydytoju ir pasirūpinti reikalingais skiepais. Rekomenduojama vartoti tik buteliuose parduodamą vandenį ir vengti gatvės maisto. Kelionės metu būtina būti budriems ir saugotis vagysčių. Nerekomenduojama keliauti į atokias vietoves be vietinio gido. Pietų Sudane galioja griežti įstatymai, todėl būtina gerbti vietinę kultūrą ir tradicijas.

Kada Keliauti į Pietų Sudaną?

Geriausias laikas keliauti į Pietų Sudaną yra sausis-kovas, kuomet baigiasi liūčių sezonas. Balandžio-rugsėjo mėnesiais nerekomenduojama keliauti dėl didelių liūčių ir aukštos temperatūros. Spalį-gruodį po lietaus turistų mažiau, viskas žalia, tačiau išlieka didesnė maliarijos rizika.

Svarbu žinoti:

  • Visą savo fotografijos įrangą (fotoaparatus, objektyvus, „GoPro“ ir kt.) reikia deklaruoti 2 savaites prieš kelionę, kad būtų gauti fotografavimo leidimai iš Pietų Sudano vyriausybės.

Apibendrinimas ir Suvokimas apie Afriką

Nors straipsnis skirtas Pietų Sudanui, verta paminėti ir Etiopiją, kuri turi bendrą istoriją ir kultūrinį paveldą su Pietų Sudanu. Etiopija yra viena seniausių krikščioniškų valstybių pasaulyje, priėmusi krikščionybę kaip valstybinę religiją 330 metais. Be istorinių paminklų, Etiopija taip pat pasižymi įspūdinga gamta. Apie 70% visų Afrikos kalnų yra Etiopijoje, todėl šalis dažnai vadinama „Afrikos stogu“. Etiopijoje taip pat yra viena iš žemiausių vietų žemėje - Danakilio įgriuva su Dalolo lavos ežeru.

Afrika yra antras pagal dydį ir gyventojų skaičių žemynas pasaulyje, pasižymintis dideliu gamtiniu, kultūriniu ir biologiniu įvairumu. Afriką sudaro 54 nepriklausomos valstybės, kurių kiekviena turi savo unikalią istoriją, kultūrą ir kalbą. Afrikoje galima rasti įvairių kraštovaizdžių - nuo didžiausios pasaulyje Sacharos dykumos iki drėgnų ekvatorinių miškų. Afrikoje gyvena daugybė gyvūnų rūšių, įskaitant „Didįjį penketą“ - liūtus, leopardus, dramblius, raganosius ir buivolus. Afrika susiduria su dideliais iššūkiais, tokiais kaip skurdas, ligos ir konfliktai, kuriuos iliustruoja ir Pietų Sudano bei Kongo Demokratinės Respublikos pavyzdžiai, kur tebesitęsia pilietinis konfliktas ir veikia ginkluotos grupuotės.

tags: #pietu #sudano #respublika

© 2013 BFO. Visos teisės saugomos.