Pietų vandenyno didžiausias gylis ir jo unikalios savybės

Pietų vandenynas - tai ketvirtas pagal dydį pasaulio vandenynas, kurį 2000 metais Tarptautinė hidrologijos organizacija išskyrė kaip atskirą ekosistemą. Jis ribojasi su Antarktida ir susilieja su Atlanto, Ramiojo bei Indijos vandenynais. Mokslininkai šį vandenyną nusprendė išskirti dėl žemesnės jo vandens temperatūros, mažesnio druskingumo bei unikalių vandenyno srovių ypatumų.

Pietų vandenyno žemėlapis ir Antarktidos pakrantės

Pietų vandenyno gelmės: „Factorian Deep“

Nepaisant atšiaurių sąlygų, mokslininkai nuolat tiria šiuos vandenis. Gelmėse prie Antarktidos krantų aptikta įspūdinga struktūra - 7437 metrų gylio įduba, pavadinta „Factorian Deep“. Tai giliausia Pietų vandenyno vieta, įtraukta į naujausią vandenyno dugno žemėlapį.

Kodėl Pietų vandenynas toks ypatingas?

  • Klimato reguliavimas: Naujausi tyrimai rodo, kad Pietų vandenynas sugeria daugiau anglies dioksido, nei išskiria, todėl jį galima laikyti didele anglies dioksido saugykla.
  • Ekstremalios sąlygos: Pietų vandenyne pučia stipriausi vėjai nei kur kitur Žemėje, o dėl stiprių vėjų, didelių bangų bei ledo čia pavojinga plaukioti laivams.
  • Temperatūrinis režimas: Vandens paviršiaus temperatūra čia svyruoja nuo -2 iki +10 °C.

Marianų įdubos gilumoje: giliausias Žemės taškas | Kaip susiformavo Žemė (1 sezonas, 2 serija) | Visas epizodas

Pasaulinio vandenyno dugno reljefas

Vandenyno dugno reljefą sudaro povandeninis žemynų pakraštys (šelfas, žemyno šlaitas, žemyninė papėdė), pereinamoji zona (pakraštinių jūrų įdubos, salų lankai, povandeniniai loviai), vandenyno guolis ir vandenyno vidurio kalnagūbriai. Giliausi vandenynų dugno ruožai - povandeniniai loviai, susidarantys dėl litosferos plokščių subdukcijos.

Vandenynas Savybė
Ramusis vandenynas Didžiausias ir giliausias (didžiausias gylis - 11 022 m)
Pietų vandenynas Didžiausias gylis - 7437 m („Factorian Deep“)
Atlanto vandenynas Sudėtinga srovių sistema, veikianti klimatą

Tyrimų svarba ir ateities iššūkiai

Pirmieji jūrų ir vandenynų dugno nuosėdų tyrimai atlikti 1872-76 m. G. S. Nareso vadovaujamos mokslinės okeanografinės ekspedicijos metu. Nuo 20 a. pradžios, patobulėjus grunto ėmimo technikai ir pradėjus tirti vandenyno dugno topografiją echolotais, žinių apie dugno nuosėdas pagausėjo.

Šiandien vandenynų tyrimai tęsiasi, siekiant geriau suprasti jų funkcijas, procesus ir išsaugoti biologinę įvairovę. Deja, didėjantis buitinių atliekų kiekis vandenyne kelia didelį nerimą. Be plastiko, vandenynus teršia naftos gavyba ir transportavimas, oro teršalai, žemės ūkio tarša, pramonės ir buitinės nuotekos. Dėl šių veiksnių didėja vandenyno taršos rodikliai, kinta vandens savybės, pavyzdžiui, didėja vandenyno rūgštingumas, kyla grėsmė vandenyno gyvūnijai.

tags: #pietu #vandenyno #didziausias #gylis

© 2013 BFO. Visos teisės saugomos.