Plastikas yra neatsiejama mūsų buities dalis, naudojama tiek kasdieniuose maisto produktuose, tiek pakuotėse, kuriose pristatomas greitas maistas, pavyzdžiui, picos. Atsirandant vis daugiau pakuočių rūšių, vartotojams būtina aiškiai nurodyti, kurias panaudotas pakuotes galima rūšiuoti, o kurios tam nėra tinkamos. Dėl šios priežasties svarbu suprasti, koks plastiko poveikis maistui ir kaip taisyklingai tvarkyti pakuočių atliekas.
Plastiko migracija į maistą: mitai ir realybė
Tyrimų atlikta tikrai daug ir kartais jie sureikšminami. Randama, kad kokia nors medžiaga, kuri migruoja iš plastiko, gali sukelti vėžį arba gali būti kitaip kenksminga žmogui. Iš tikrųjų jos kenksmingos, jei šių medžiagų kiekis didelis. Žinoma, negalima sakyti, kad negali būti visiškai jokios medžiagų migracijos, tačiau tai yra nepaprastai maži kiekiai. Nėra jokių įrodymų, kad tokia medžiagų migracija gali būti kenksminga žmogaus organizmui.
Toks plastikas, kaip polietilenas, polipropilenas, kurie dažniausiai naudojami fasuoti maisto produktus, yra tikrai nekenksmingas arba mažiausiai kenksmingas. Kenksmingi plastiko priedai, kurie dedami į plastiką, kad jis nesentų, būtų atsparesnis atmosferos poveikiui. Jei plastikas vis dėlto skirtas fasuoti maisto produktus, tai šių priedų arba nėra, arba jie specialiai pritaikyti ir nekenkia žmogaus organizmui.
Kaip žinoti, ar plastikiniuose konteineriuose nėra BPA?
Plastikinės pakuotės ir mikrobangų krosnelės
Jeigu seksime žymėjimus, nurodančius, kad indai skirti naudoti mikrobangų krosnelėse, tikrai sau nepakenksime. Paprastai jie pagaminti iš polipropileno, kuris atsparesnis temperatūros poveikiui nei polietilenas. Vis dėlto reikėtų atkreipti dėmesį, kad dabar yra daug plastikinių indelių, ant kurių rašoma, kad „tinka naudoti mikrobangų krosnelėse“. Geriausia vis dėlto, kad tokiuose induose maistas būtų tik pašildomas. Jeigu juose ruošime maistą, kas užtrunka ilgai, o temperatūra siekia daug aukštesnę temperatūrą, tokiu atveju galima tikėtis, kad vis dėlto įvyks maža migracija.
Pakuočių rūšiavimas: kaip teisingai elgtis?
Rūšiuodami, pakuotę paverčiame žaliava: perdirbtos atliekos tampa medžiagomis naujiems daiktams gaminti. Atsižvelgiant į tai, kad atliekų tvarkymo įmonėje ištuštinus konteinerius juose esančios atliekos dar kartą perrūšiuojamas, gyventojams nebūtina į antrinių žaliavų konteinerius mesti tik kaip perdirbamas pažymėtas medžiagas.
| Pakuotės tipas | Kur mesti? | Svarbios pastabos |
|---|---|---|
| Plastikiniai PET buteliai, indeliai | Plastiko konteineris (geltonas) | Patartina suspausti, kamštelių nusukti nebūtina. |
| Riebaluota picos dėžutė | Mišrios atliekos | Kalkinis ir riebaluotas popierius perdirbimui netinka. |
| Kavos puodeliai (popierius su plastiku) | Plastiko ir metalo konteineris | Tai kombinuotos pakuotės. |
| Pakuotės su likučiais (kremas, tušas) | Ištuštinti į mišrias, pakuotę rūšiuoti | Pakuotės privalo būti ištuštintos. |
Aktualios problemos: picos dėžutės ir mikroplastikas
Picos Lietuvoje yra visuomet pristatomos kartoninėje dėžutėje su plastikiniu laikikliu ir, dažnai, su plastike esančiais padažais. Deja, yra paplitęs mitas, kad riebaluotos picos dėžutės yra neperdirbamos. Tačiau tiesa ta, kad kalkinio ir riebalais sutepto popieriaus (pvz. dėžutės nuo picos) negalima mesti į popieriui skirtą konteinerį.
Kita svarbi problema - mikroplastikas. Tai smulkios mikroskopinio dydžio plastiko dalelės (mažesnės nei 5 mm.), kurios išsiskiria į aplinką naudojant ar gaminant įvairius plastiko turinčius produktus. Į žmogaus organizmą mikroplastikas patenka su maistu, ypač jūros gėrybėmis, geriamuoju vandeniu ar net druska. Norint sumažinti poveikį, patariama vengti plastikinių maisto ir gėrimų pakuočių, ypač jas šildant, bei rinktis natūralius audinius, nes sintetiniai drabužiai skalbimo metu išskiria mikroplastiką.