Stresas ir nerimas - neišvengiami šiuolaikinio gyvenimo palydovai. Kartais jaučiame, kad po pietų, nurimus dienos darbams, nerimas ypač sustiprėja, o kartu pasidaro sunku kvėpuoti. Ši būsena gali būti nemaloni ir net gąsdinanti, todėl svarbu suprasti jos priežastis ir rasti būdus, kaip su ja susidoroti.
Kodėl po pietų nerimas ir sunkumas kvėpuoti sustiprėja?
Po pietų organizmas pereina į ramesnę būseną, sulėtėja medžiagų apykaita. Jei dienos metu patyrėte daug streso, po pietų, kai organizmas bando atsipalaiduoti, jaučiamas disbalansas. Nerimas, kuris dienos metu buvo nustumtas į šalį, dabar iškyla į paviršių. Be to, virškinimo procesas po pietų taip pat gali prisidėti prie sunkumo kvėpuoti pojūčio, ypač jei pietūs buvo gausūs ar sunkūs.
Virškinimui reikalinga energija, o kraujas nukreipiamas į skrandį ir žarnyną, todėl gali sumažėti deguonies kiekis kraujyje. Dėl to kai kuriems žmonėms gali būti sunkiau kvėpuoti pavalgius. Riebaus ar saldaus maisto patiekalai gali sukelti skrandžio diskomfortą, kuris gali spausti diafragmą - pagrindinį kvėpavimo raumenį.
Kas tiksliai sukelia sunkumą giliai įkvėpti po streso?
Patiriant didelį stresą ar stiprią emocinę reakciją, aktyvuojamas vadinamasis „kovok arba bėk“ atsakas. Didelio streso metu kūno raumenys, įskaitant diafragmą, įsitempia. Toks įsitempimas gali trukdyti diafragmai pilnai susitraukti ir išsiplėsti, todėl atrodo, kad įkvėpti „iki galo“ tampa sunku. Kvėpuojant paviršutiniškai, sumažėja oro, patenkančio į plaučius kiekis, atsiranda pojūtis, kad trūksta oro.
Vienas dažniausių veiksnių - nerimo kilmės hiperventiliacija. Stresas paskatina adrenalino ir kitų streso hormonų išsiskyrimą, kurie stimuliuoja kvėpavimo centrus smegenyse. Tai sumažina anglies dioksido kiekį kraujyje (kvėpavimo šarminimas ar hipokapnija), dėl ko atsiranda oro trūkumo pojūtis.
Dažni mitai ir faktai apie kvėpavimą po streso
- „Tai pavojinga - vadinasi, kažkas negerai su plaučiais.“ Staigus sunkumas įkvėpti po įtampos dažniausiai nėra susijęs su plaučių ar širdies problemomis, ypač jei kitais atvejais kvėpuojate normaliai.
- „Jeigu blogai kvėpuoju, galiu pradėti dusti.“ Dažniausiai sunkumas įkvėpti po streso sukelia tik nemalonius pojūčius, bet nėra pavojingas ir praeina nusiraminus.
- „Vienintelė išeitis - gilus kvėpavimas iš visų jėgų.“ Per daug stengiantis giliai įkvėpti, kol dar jaučiama įtampa, galima dar labiau sutrikdyti kvėpavimo ritmą.
Leonora Be You SOMA Breath praktika streso įveikimui
Ką daryti, kai sunku giliai įkvėpti?
Trumpalaikiai būdai:
- Sąmoningas kvėpavimas. Lėtai įkvėpkite pro nosį, suskaičiuokite iki trijų, tuomet iškvėpkite pro burną, leiskite iškvėpimui būti ilgesniam už įkvėpimą.
- Sutelkite dėmesį į iškvėpimą. Užuot bandę stipriai įkvėpti, koncentruokitės į pilną iškvėpimą - tuomet kitas įkvėpimas ateis natūraliai.
- Atpalaiduokite kūno raumenis. Sąmoningai atlaisvinkite pečių juostą, kaklą, atpalaiduokite pilvą.
- Išeikite į lauką. Pabūkite gryname ore, pasivaikščiokite. Tai padės atsipalaiduoti ir sumažinti nerimą.
Kada verta kreiptis į specialistus?
Nors sunkumas giliai įkvėpti po streso dažniausiai yra laikinas ir nekenksmingas, yra situacijų, kai verta pasitarti su gydytoju:
- Jei kvėpavimas nuolat sunkus, nepriklauso nuo nuotaikos ar streso, lydi skausmas krūtinėje, galvos svaigimas ar stiprus nuovargis.
- Jei sunkumai kvėpuojant smarkiai trikdo kasdienę veiklą ar miegą.
- Jei pasireiškia staigus, stiprus dusulys, tokie simptomai kaip mėlynuojančios lūpos, sumišimas ar stiprus širdies plakimas.
| Simptomas | Rizikos lygis | Veiksmas |
|---|---|---|
| Laikinas dusulys po streso | Žemas | Sąmoningas kvėpavimas, poilsis |
| Krūtinės skausmas, galvos svaigimas | Aukštas | Nedelsiant kreiptis į gydytoją |
| Dusulys ramybės būsenoje | Aukštas | Skubi medicininė pagalba |
Panikos atakos ir jų įtaka kvėpavimui
Kartais sunkumas kvėpuoti po pietų gali būti susijęs su panikos ataka. Panikos ataka - tai ūmus nerimo pliūpsnis, pasireiškiantis įvairiais fiziniais pojūčiais: staiga apima nesuvokiama baimė, pradeda smarkiai plakti širdis, žmogui atrodo, kad jis dūsta, negali įkvėpti. Svarbu pabrėžti, kad panikos priepuolio metu patiriami jausmai realaus pavojaus sveikatai ar gyvybei nesukelia, nuo šių organizmo reakcijų žmogus nemiršta ir neišprotėja.