Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėjama politinė ir teisinė aplinka, turinti įtakos duonos kepykloms Lietuvoje. Europos Sąjungos (ES) integracija ir nuolatinis rinkos augimas kelia iššūkių ir galimybių duonos gamintojams. Straipsnyje siekiama apžvelgti konkurencinę aplinką, įvertinti pagrindinius rinkos dalyvius ir pateikti įžvalgas, kurios gali padėti įmonėms sėkmingai veikti šioje rinkoje.
Europos Sąjungos įtaka ir konkurencijos augimas
Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, šalyje gerokai suintensyvėjo tarptautinė prekyba ir konkurencija. ES, siekdama panaikinti prekybos barjerus tarp šalių sąjungos narių ir skatinti Europos politinę vienybę, atvėrė naujas galimybes Lietuvos įmonėms. Tokiomis sąlygomis įmonės, siekdamos pelningumo ar net išlikimo, turi būti konkurencingos.
Greta tarptautinių stambių bendrovių į rinką vis didesniu mastu įsitraukia ir vidutinės bei smulkios įmonės. Dėl konkurencinės plėtros daugėja naujų prekių, gerėja jų kokybė, vyksta naujų pardavimo rinkų paieška. Ši konkurencija skatina įmones nuolat tobulėti ir ieškoti būdų, kaip geriausiai tenkinti vartotojų poreikius.
Konkurencijos samprata ir rinkos tipai
Konkurencija yra rinkos ekonomikos mechanizmo elementas, leidžiantis nustatyti paklausos ir pasiūlos pusiausvyrą. Tai kriterijus, pagal kurį nustatomas pramonės rinkos tipas. Konkurencija apibūdinama kaip ekonomikos subjektų varžymasis, siekiant savo tikslų. Tai varžymasis dėl viršenybės visuomenėje. Konkurencija tarp įmonių iš esmės pasireiškia kaip konkurencija tarp jų prekių.
Rinkos tipai
Šiuolaikinėje mikroekonomikos teorijoje konkurencija yra suprantama kaip tam tikra rinkos savybė. Priklausomai nuo konkurencijos tobulumo rinkoje, yra skiriami tam tikri rinkos tipai, konkurencijos rūšys, kurioms būdingas tam tikras ekonomikos subjekto elgesys. Tobula konkurencija ir monopolija - tai dvi kraštutinės rinkos spektro pozicijos. Tarp jų yra oligopolinė ir monopolinė konkurencijos rinkos.
- Tobula konkurencija yra padėtis, kai rinkoje veikia daug pirkėjų ir pardavėjų, kai įėjimas į rinką yra laisvas, o rinkos dalyviai turi visą informaciją apie kainas ir gaminių savybes. Tobula konkurencija yra loginė konstrukcija, o ne reali rinkos padėtis. Tai decentralizuotos kainodaros sistema, kurioje nėra išorinės prievartos, o ką gaminti, ką vartoti, kam parduoti ir pan., sprendžia individualūs vartotojai, įmonių vadovai, išteklių savininkai, nes rinkoje veikia daug pirkėjų ir pardavėjų ir kiekvienas iš jų užima nedidelę rinkos dalį.
- Monopolinė konkurencija - tai tokia rinkos padėtis, kai daugelis įmonių gamina labai panašią produkciją, pasižyminčią gana įvairiomis vartojamomis savybėmis, labai (bet ne idealiai) artimus pakaitalus. Kitaip tariant, pirkėjo požiūriu tai ne identiškos prekės. Monopolinės konkurencijos rinkoje veikia daug pardavėjų, kurių rinkos dalis dydžiai vidutiniškai sudaro nuo vieno iki dešimties procentų bendros pardavimo apimties rinkoje. Monopolinėje konkurencijoje kiekvienos įmonės tikslas - sukurti pirkėjui įvaizdį, kad jos prekės išsiskiria iš kitų savybėmis, yra kažkuo savitos, unikalios. Įėjimas į rinką yra lengvas.
- Oligopolija - tai rinka, kurioje dominuoja kelios įmonės, užimančios didelę jos dalį. Šios įmonės gali siūlyti pirkėjams ir labai skirtingas, ir labai panašias prekes. Naujai įmonei patekti į oligopolinę rinką yra labai sunku dėl didelio investicijų poreikio. Įmonės oligopolininkės daro įtaką kainai rinkoje, kurios įėjimo ir išėjimo barjerai yra dideli. Oligopolininkai vengia kainų konkurencijos, nes kainų skirtumas yra lengvai išlyginamas. Vietoj minėtų rinkų, oligopolinėje rinkoje paprastai yra naudojami kiti metodai: technologijos tobulinimas, gaminio kokybės gerinimas, teikiamų paslaugų plėtimas, garantijų didinimas ir kt.
- Monopolija - tai rinkos padėtis, kai rinkoje yra tik vienas artimų pakaitalų pardavėjas. Kai rinkoje yra tik viena firma, ji turi įtakos rinkos kainai, gali pasirinkti kainą ir gaminamos produkcijos kiekį, kurie maksimizuos jos pelną. Tačiau iš tikro monopolija negali pasirinkti kainos ir gaminamos produkcijos kiekio visiškai laisvai: ji parduos tik tiek produkcijos, kokia bus paklausa. Paklausa nulemia monopolininko pasirenkamą kainą ir produkcijos kiekį. Kadangi monopolijos gaminamas ar parduodamas produktas yra tuo unikalus, kad neturi artimų pakaitalų, vartotojui nėra alternatyvų: jis turi pirkti iš monopolininko arba apsieiti be produkto.
Svarbu laikytis sąžiningos konkurencijos ribų, esant vienodoms sąlygoms visiems rinkos dalyviams.
Konkurencinės aplinkos analizė
Norint išnagrinėti ekonomikos subjektų konkurencinę aplinką, pirmiausiai reikėtų nagrinėti išorinę aplinką. Išorinė aplinka - tai visuma veiksnių, kurie vienokiu ar kitokiu būdu daro įtaką įmonės veiklai, siekiant savų tikslų. Išorinę aplinką galima suskirstyti į makroaplinką ir mikroaplinką.
Makroaplinka
Makroaplinka - tai veiksniai, kurie daro įtaką visiems rinkos dalyviams (įstatymai, valstybinės įstaigos, įtakingos visuomenės grupės). Geografinė, gamtinė aplinka apima klimato sąlygas, gamtos išteklius, jų naudojimo ir aplinkosaugos priemones, darančias įtaką įmonės sprendimams ir veiksmams (stiprėjant visuomenei, stiprėja gamtosauga). Dažniausiai naudojama analizės technika priimta vadinti PEST analize. Ši analizė apima keturis makroaplinkos aspektus: politinį ir teisinį, ekonominį, socialinį ir kultūrinį, technologinį.
Marketingo klasikas P. Kotler išskiria makroaplinką, mikroaplinką ir įmonę. Mikroaplinką jis pervadina - konkurencine aplinka, iš kurios išbraukia dvi sudedamąsias dalis - tai prekybos tarpininkus ir prekybos pagalbininkus.
Įmonė veikia tam tikroje teritorijoje, tam tikroje klimato juostoje, tam tikroje politinėje, teisinėje ir kitoje aplinkoje. Šių sąlygų įmonė negali pakeisti. Įmonė priima signalus iš aplinkos kaip galimybes ir pavojus, bet negali aktyviai į juos reaguoti.
Mikroaplinka (Konkurencinė aplinka)
Pagrindinėmis konkurencinės aplinkos sudedamosiomis dalimis yra tiekėjai, pirkėjai, esami ir potencialūs konkurentai, pardavimo tarpininkai, pardavimo pagalbininkai. P. Kotler taip pat prie konkurencinės aplinkos priskiria interesų grupes. Konkurencinės aplinkos bruožas yra tas, kad tarp jos elementų ir įmonės atsiranda atvirkštinė sąveika: konkurencinės aplinkos subjektai įtakoja įmonę, bet taip pat įmonė turi galimybę aktyviai reaguoti į tuos veiksmus. Įmonės įtaka konkurencinei aplinkai yra skirtinga ir priklauso nuo jos konkurencinės pozicijos rinkoje, bet konkurencinė aplinka visada yra labai svarbus įmonės strategijos elementas.
M. Porter teigia, kad įmonės dėmesio centre yra ne tik vartotojų poreikių tenkinimas, bet ir konkurencinės jėgos. Konkurencinę aplinką kuria ne tik konkurentai, bet ir tie rinkos subjektai, kurie iš pirmo žvilgsnio su konkurencija neturi nieko bendra. Rinkos patrauklumas ir plėtros galimybės yra tuo mažesnės, kuo didesnę įtaką rinkoje turi tiekėjai ir pirkėjai, kuo didesnė naujų ekonomikos subjektų įėjimo į rinką galimybė arba pakaitalų atsiradimo galimybė rinkoje, o taip pat, kuo stipresnė yra konkurencinė kova tarp ekonomikos subjektų rinkoje. Autoriaus modelyje ryšys tarp išvardintų veiksnių apibrėžia konkurencijos intensyvumą rinkoje.
Konkurencinių strateginių grupių nustatymas
Vertindami konkurencinę aplinką, reikia nustatyti konkurencines strategines grupes rinkoje. Strateginės konkurencinės grupės rinkoje - tai konkurentų sugrupavimas pagal tam tikrus, svarbiausius požymius. Toks sugrupavimas palengvina konkurencinės veiklos rinkoje vertinimą. M. Porter strateginę konkurencinę grupę apibūdina kaip panašių savo strategija ir padėtimi rinkoje tiesioginių konkurentų grupę.
Strateginės konkurencinės grupės - tai konkurentai, naudojantys panašias konkurencines priemones rinkoje ir užimantys panašią padėtį joje. Pasirinkti kriterijai neturėtų tampriai sietis. Pasirinkus grupavimo veiksnius, yra labai svarbu nustatyti eiliškumą, kuriuo bus grupuojami konkurentai. Strateginis konkurencinis grupių nustatymas yra vienas iš galimų ekonomikos subjekto konkurencinės aplinkos vertinimo etapų. Atlikdami šių grupių nustatymą rinkoje galime tiksliau nustatyti konkurentus bei juos tinkamai įvertinti.
7 paprasti žingsniai, kaip atlikti konkurentų analizę
Politiniai ir teisiniai veiksniai, turintys įtakos duonos kepykloms
Politiniai ir teisiniai veiksniai daro didelę įtaką duonos kepyklų veiklai. Tai apima maisto saugos reikalavimus, darbo įstatymus, aplinkosaugos reglamentus ir kitus teisės aktus, kurie gali turėti tiesioginį poveikį gamybos sąnaudoms, produktų kokybei ir rinkodaros strategijoms.
- Maisto saugos reikalavimai: Duonos kepyklos privalo laikytis griežtų maisto saugos standartų, įskaitant HACCP (Hazard Analysis and Critical Control Points) principus. Tai užtikrina, kad gaminiai būtų saugūs vartoti ir atitiktų nustatytus kokybės standartus.
- Darbo įstatymai: Darbo įstatymai reglamentuoja darbuotojų teises ir pareigas, darbo valandas, atlyginimus ir kitas darbo sąlygas. Kepyklos turi užtikrinti, kad būtų laikomasi visų darbo įstatymų, siekiant išvengti teisinių problemų ir užtikrinti gerą darbuotojų motyvaciją.
- Aplinkosaugos reglamentai: Aplinkosaugos reglamentai apima atliekų tvarkymą, energijos vartojimą ir kitas aplinkosaugos priemones. Kepyklos turėtų stengtis mažinti savo poveikį aplinkai, diegiant energiją taupančias technologijas ir efektyviai tvarkant atliekas.
- Mokesčių politika: Mokesčių politika gali turėti didelės įtakos įmonių pelningumui. Kepyklos turi atidžiai stebėti mokesčių įstatymus ir naudoti mokesčių planavimo strategijas, kad optimizuotų savo finansinę padėtį.
Ekonominiai veiksniai, turintys įtakos duonos kepykloms
Ekonominiai veiksniai, tokie kaip infliacija, palūkanų normos, vartotojų perkamoji galia ir ekonomikos augimo tempai, taip pat daro didelę įtaką duonos kepyklų veiklai.
- Infliacija: Infliacija gali padidinti žaliavų, energijos ir darbo sąnaudas, todėl kepyklos turi nuolat stebėti kainų pokyčius ir atitinkamai koreguoti savo kainų strategijas.
- Palūkanų normos: Palūkanų normos veikia įmonių galimybes gauti paskolas ir investuoti į plėtrą. Aukštos palūkanų normos gali apriboti investicijas, o žemos palūkanų normos gali skatinti plėtrą.
- Vartotojų perkamoji galia: Vartotojų perkamoji galia tiesiogiai veikia duonos ir kitų kepinių pardavimus. Ekonomikos nuosmukio metu vartotojai gali mažinti savo išlaidas maistui, todėl kepyklos turi būti lanksčios ir siūlyti įvairių kainų kategorijų produktus.
- Ekonomikos augimo tempai: Ekonomikos augimas skatina vartotojų pasitikėjimą ir didina jų išlaidas. Kepyklos gali pasinaudoti ekonomikos augimo laikotarpiais, plėsdamos savo veiklą ir siūlydamos naujus produktus.
Socialiniai ir kultūriniai veiksniai, turintys įtakos duonos kepykloms
Socialiniai ir kultūriniai veiksniai, tokie kaip vartotojų įpročiai, gyvenimo būdas, demografiniai pokyčiai ir sveikatos tendencijos, taip pat daro įtaką duonos kepyklų veiklai.
- Vartotojų įpročiai: Vartotojų įpročiai nuolat keičiasi, todėl kepyklos turi nuolat stebėti rinkos tendencijas ir atitinkamai koreguoti savo produktų asortimentą ir rinkodaros strategijas.
- Gyvenimo būdas: Gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip didėjantis susidomėjimas sveika mityba, ekologiškais produktais ir patogumu, taip pat veikia duonos kepyklų veiklą. Kepyklos turėtų siūlyti sveikus, ekologiškus ir patogius produktus, kad atitiktų vartotojų poreikius.
- Demografiniai pokyčiai: Demografiniai pokyčiai, tokie kaip gyventojų senėjimas, mažėjantis gimstamumas ir didėjanti migracija, taip pat daro įtaką duonos kepyklų veiklai. Kepyklos turėtų atsižvelgti į demografinius pokyčius, planuodamos savo produktų asortimentą ir rinkodaros strategijas.
- Sveikatos tendencijos: Didėjantis susidomėjimas sveika mityba ir sveikatos problemos, tokios kaip nutukimas ir diabetas, taip pat veikia duonos kepyklų veiklą. Kepyklos turėtų siūlyti mažiau cukraus, riebalų ir druskos turinčius produktus, kad atitiktų vartotojų poreikius.
Technologiniai veiksniai, turintys įtakos duonos kepykloms
Technologiniai veiksniai, tokie kaip naujos gamybos technologijos, automatizavimas, internetinė prekyba ir socialinė žiniasklaida, taip pat daro didelę įtaką duonos kepyklų veiklai.
- Naujos gamybos technologijos: Naujos gamybos technologijos gali padidinti gamybos efektyvumą, sumažinti sąnaudas ir pagerinti produktų kokybę. Kepyklos turėtų investuoti į naujas technologijas, kad išliktų konkurencingos.
- Automatizavimas: Automatizavimas gali sumažinti darbo sąnaudas ir padidinti gamybos našumą. Kepyklos turėtų automatizuoti pasikartojančius ir sunkius darbus, kad optimizuotų savo veiklą.
- Internetinė prekyba: Internetinė prekyba suteikia kepykloms galimybę pasiekti platesnę auditoriją ir parduoti savo produktus internetu. Kepyklos turėtų sukurti internetinę parduotuvę ir aktyviai ją reklamuoti.
- Socialinė žiniasklaida: Socialinė žiniasklaida yra efektyvus įrankis bendrauti su klientais, reklamuoti produktus ir formuoti prekės ženklą. Kepyklos turėtų aktyviai naudoti socialinę žiniasklaidą savo rinkodaros strategijose.
