Prieskoniniai (aromatiniai) augalai - augalai, kurie kaupia medžiagas, suteikiančias jiems savitą kvapą ir skonį, vartojami švieži ar džiovinti, ar kitaip apdoroti patiekalams gardinti ir kvapinti. Prieskoniniais augalais vadinami tokie augalai, kurie sukaupia įvairių kvapą ir skonį jiems suteikiančių medžiagų ir į maistą jų dedama po truputį. Prieskoninėmis daržovėmis vadinamos tos, kurios turi savitą kvapą ir (arba) skonį, bet maistui jų vartojama gana daug. Pasaulyje priskaičiuojama daugiau kaip 1000 rūšių prieskoninių augalų. Lietuvoje savaime auga apie 50 rūšių prieskoninių augalų.
Prieskoninių augalų veikliosios medžiagos, kurios suteikia jiems kvapą ir skonį, yra eteriniai aliejai, glikozidai, alkaloidai, saponinai, raugai ir organinės rūgštys. Šie augalai grupuojami pagal prieskoniams vartojamas jų dalis: lapiniai, žiediniai, vaisiniai, žieviniai, šakniniai.
Prieskoninių augalų istorijos pėdsakai
Kada žmonės pradėjo vartoti prieskonius, tiksliai nežinoma. Jau V a. pr. Kr. Mesopotamijos gyventojai pažino ir vartojo kai kurias gydomąsias žoleles. Senovės Kinijoje nuo 3000 m. pr. Kr., manoma, prasidėjo ir prieskoninių augalų auginimo istorija. Viduramžiais kūrėsi ir klestėjo prieskonių sodai. Pirmieji duomenys apie prieskoninius augalus Lietuvos soduose aptikti 1542-1547 m. Radvilų rūmų sodo Vilniuje aprašyme.
Prieskoninių augalų auginimas sode ir gėlynuose
Prieskoniniai augalai, jau nuo seno yra neatsiejama sodų dalis. Prieskoninius augalus auginant savo reikmėms daug vietos nereikia. Gėlyne galima auginti gana daug gražiai žydinčių ar puošniais lapais prieskoninių augalų. Svarbu, kad prieskoniniams augalams auginti skirta vieta būtų apsaugota nuo vėjų ir labai gerai apšviesta. Prieskoniniams augalams reikėtų parinkti kuo toliau nuo taršos šaltinių esančią vietą.
Be to, šių augalų visada turėsite po ranka, jeigu jų pasodinsite dideliame inde. Prieskoninius augalus galima sodinti į vazonus, pakeltas lysves ar tiesiog į atskirus plotelius darže. Jei neturite prieskoninių augalų darželio, būtinai jį įsirenkite! Pačių užaugintos žolelės paskanins maistą, bet kartu gali prisidėti prie sveikatingumo. Prieskoniniai augalai turi gydomųjų savybių, nes yra puikūs antioksidantų šaltiniai.
Prieskoninių žolelių auginimo paslaptys: prižiūrėdami daugelis daro esminę klaidą
Populiarių prieskoninių augalų charakteristikos
| Augalas | Ypatybės | Naudojimas |
|---|---|---|
| Šalavijas | Vasaržalis 25-60 cm aukščio puskrūmis. | Dedami į riebius patiekalus. |
| Čiobreliai | Nereiklūs dirvai, mėgsta saulėtą vietą. | Švieži ir džiovinti mėsos patiekalams. |
| Raudonėlis | Aštraus, kartoko skonio. | Klasikinis picos prieskonis. |
| Rozmarinai | Aromatas saldus, skonis aštrus. | Žuvies, mėsos patiekalams, sriuboms. |
Prieskoniniai augalai namuose: šviežios žolelės visus metus
Prieskoniniai augalai namuose - tai ne tik nuolatinis šviežių žolelių šaltinis virtuvei, bet ir vienas pigiausių ir greičiausių būdų pagerinti maisto skonį bei kvapą. Dauguma populiariausių prieskoninių augalų auga tiesiai ant palangės. Šviesa - svarbiausia. Pietų arba pietryčių palangė - idealus pasirinkimas. Prieskoniniai augalai kategoriškai nemėgsta stovinio vandens. Naudokite lengvą universalų substratą su perlitu (santykiu 3:1), o kiekviename vazone turi būti drenažo skylutė.
Namuose auginamiems augalams tipinė kambario temperatūra yra 18-24°C. Žiemą prieskoninių augalų auginimas namuose yra sudėtingesnis - trumpa diena ir mažai šviesos. Papildomas apšvietimas - LED šviesos augalams 10-12 valandų per dieną kompensuoja natūralios šviesos trūkumą. Optimali tręšimo schema: kas 3-4 savaites nuo pavasario iki rugpjūčio - skystu kompleksišku trąšalu, susilpnintu 2-3 kartus daugiau nei rekomenduoja pakuotė.
Auginimo ypatumai
- Bazilikas: reikia daug šilumos ir ryškios saulės.
- Rozmarinas: reikalauja 8 valandų saulės ir gerai drenuoto substrato.
- Petražolė: toleruoja pusiau pavėsį, tinka šiaurinei palangei.
- Mėta: vienas nepretenzingiausių prieskoninių augalų.
- Krapas: greičiausiai augantis prieskoninis augalas namuose.
tags: #prieskoniai #augalai #isvada