Probacijos tarnybos iniciatyva: šiluma ir keksiukai vienišiems senoliams

Šventinis laikotarpis ir kasdienybė daugelio namuose būna kupini šurmulio ir artimųjų šilumos. Tačiau egzistuoja ir kita, dažnai nematoma, pusė - vienatvė, kuri ypač išryškėja, kai aplinkiniai džiaugiasi bendryste. Ir kaip nu­švin­ta vie­ni­šo se­no­lio akys, kai jo na­muo­se kas nors ap­si­lan­ko, iš­klau­so, pai­ma už ran­kos, pa­glos­to. Pas mus la­biau įpras­ta ge­ru­mu da­lin­tis prieš Ka­lė­das. Priešš­ven­ti­nį šur­mu­lį pa­jau­čia tie, ku­rie tu­ri drau­gų, ko­le­gų, ar­ti­mų­jų. O vie­ni­ši žmo­nės prieš šven­tes dar la­biau už­si­da­ro sa­vy­je ir sa­vo vie­nat­vė­je.

„Gerumo mainai“: Probacijos tarnybos ir nuteistųjų indėlis

Suprantant šią problemą, Probacijos tarnyba ėmėsi prasmingos iniciatyvos. Į ak­ci­ją „Ge­ru­mo mai­nai“ Pro­ba­ci­jos tar­ny­bos pa­rei­gū­nai pa­kvie­tė ir tar­ny­bos prie­žiū­ro­je esan­čius nu­teis­tuo­sius. Ši iniciatyva sulaukė teigiamo atsako. Kai pa­sa­kė­me, kam bus skir­ti tie pa­lin­kė­ji­mai, neat­si­ra­do nė vie­no, ku­ris bū­tų ne­pa­no­ręs ra­šy­ti ar pa­si­juo­kęs iš to. Vie­ni lin­kė­jo svei­ka­tos, ki­ti - lai­mės, o kas - ge­rų na­mų, di­des­nių pen­si­jų ir ne­liū­dė­ti, - apie ruo­ši­mą­si „ge­ru­mo mai­nams“ pa­sa­ko­jo V.

Saldūs kepiniai: Radviliškio technologijų ir verslo mokymo centro prisidėjimas

Siekiant pradžiuginti senjorus ne tik šiltais žodžiais, bet ir skaniais kepiniais, Probacijos tarnyba kreipėsi pagalbos. Pa­siū­ly­mą da­ly­vau­ti kek­siu­kų ke­pi­mo ak­ci­jo­je mie­lai priė­mė Rad­vi­liš­kio tech­no­lo­gi­jų ir vers­lo mo­ky­mo cent­ro mo­ki­niai bei dar­buo­to­jai. Kepinių kokybė buvo itin svarbi, nes taip jau su­ta­po, jog dvi cent­ro moks­lei­vės kaip tik tą­dien ruo­šė­si ki­tą die­ną Vil­niu­je vyk­sian­čiam pro­fe­si­nio meist­riš­ku­mo kon­kur­sui. Tad nuoširdžiai buvo nuspręsta, kad se­ne­liams kep­si­me to­kius pat kek­siu­kus, kaip ir kon­kur­sui. Pri­žiū­ri­mi pa­ty­ru­sios meist­rės, į dar­bą įsi­jun­gė vi­si ke­pė­jai. Visi dirbo iš širdies, o skanėstus seneliams mokiusi kepti buvo R.

Susitikimai su senoliais: šypsenos ir jautrios istorijos

Po kruopštaus pasiruošimo atėjo metas aplankyti vienišus senjorus ir įteikti jiems meilės bei dėmesio kupinas dovanas. Bet ne­ri­mas bu­vo per­tek­li­nis - ne­bu­vo jo­kių ne­su­sip­ra­ti­mų. Vizito komandos suskirstytos strategiškai. Vie­nas eki­pa­žas vy­ko pas Šiau­lė­nų ir Šau­ko­to se­niū­ni­jo­se gy­ve­nan­čius se­ne­lius, ki­tas ap­lan­kė Ty­ru­lių ir Rad­viliš­kio se­niū­ni­jų se­no­lius. Per pus­die­nį su do­va­no­mis bu­vo ap­lan­ky­ti 26 vie­ni gy­ve­nan­tys šių se­niū­ni­jų gy­ven­to­jai. Kai ku­rie iš ap­lan­ky­tų­jų - vi­siš­kai vie­ni. Ki­tus lan­ko ar­ti­mie­ji. Vie­ni daž­niau, ki­ti - tik ret­kar­čiais. Pas kiek­vie­ną iš 26 se­no­lių po­rą kar­tų per sa­vai­tę atei­na so­cia­li­nė dar­buo­to­ja. Tačiau, visuomet kyla retorinis klausimas: ar to jiems pa­kan­ka?

Jautrios gyvenimo istorijos

Kiekvienas aplankytas senolis - tai unikali gyvenimo istorija, kurioje kartais telpa daugiau liūdesio nei džiaugsmo. Tris sa­vo sū­nus pa­lai­do­ju­si se­no­lė li­ko vie­nui vie­na. Mar­ti po vy­ro mir­ties any­tą pa­mir­šo. Tačiau buvo ir optimistiškų pavyzdžių. De­vy­nias­de­šimt­me­tė mo­čiu­tė Kris­ti­na - ki­to­kia. Ji - op­ti­mis­tė. „Pa­lau­kit, tuoj pa­ro­dy­siu sa­vo anū­kų nuo­trau­kas. Va, ko­kie gra­žuo­liai. Pra­šau, kad tik dau­giau nuo­trau­kų pri­da­rytų.“

Dar vie­na ap­lan­ky­to­ja - ne­ga­lios su­var­žy­ta bu­vu­si kir­pė­ja. Ji ir da­bar, sa­ko, die­ną pra­de­dan­ti ne nuo pus­ry­čių, o nuo „pa­si­tvar­ky­mo“. Šilt­na­my­je be­si­su­kio­jan­ti 82-ejų Zo­fi­ja Da­nu­tė pa­juo­kau­ja: „Aš kai­me li­kau prie tų jau­nes­nių. Vie­nas kai­my­nas pa­si­mi­rė, ki­ti - už­sie­ny­je, o mes čia - su Pu­pa.“ Šiai sen­jo­rai šven­tės bus sma­ges­nės: jos na­mai pri­gu­žės ar­ti­mų­jų - lau­kian­ti ne tik anū­kų, bet ir proa­nū­kių.

Pamąstymai: dėmesio svarba

Ši akcija paliko gilų įspūdį ne tik senoliams, bet ir pačiai Probacijos tarnybos komandai. „Iš jų ga­vo­me to­kią ge­ru­mo do­zę... Ne vi­sų ap­lan­ky­tų se­ne­lių bui­tis bu­vo var­ga­na, bet vie­ni­šu­mas skli­do nuo dau­ge­lio“, - teigė apsilankiusieji. O tai paskatino susimąstyti ir apie savo pačių santykius su artimaisiais. „Pa­gal­vo­jo­me: o mes, ar ne per ma­žai pa­ro­dom dė­me­sio sa­vo ar­ti­mie­siems?“, - re­to­riš­kai svars­tė V.

tags: #probacijos #tarnyba #keksiukai #seneliams

• Tradicinių zrazų receptas
• Šokiai tiems, kam virš 30-ies Biržuose
• Išsamus pievagrybių kepimo gidas
• kaip iškepti purų omletą
• Kaip iškepti naminę duoną su mielėmis ir sėklomis