Sveikatinimo tema išties populiari šiandienos visuomenėje: leidžiama daug knygų, žurnalų, apstu publikacijų internete, galybė įgrisusios reklamos televizijoje ir t.t. Kaip atrasti veiksmingiausius sveikatinimo būdus, ką pasirinkti šitokiame informacijos sraute? Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius receptus ir patarimus, siejamus su profesoriumi Savickiu, apimančius tiek fizinę, tiek psichologinę gerovę, mitybą ir prevencines priemones, taip pat gilinsimės į pelyno ir erškėtrožių naudą liaudies medicinoje.
Onkologinės ligos ir gyvenimo džiaugsmas: Arūno Savickio istorija
Arūnas Savickis, susidūręs su storosios žarnos vėžiu, savo istorija įkvepia džiaugtis kiekviena diena ir nepasiduoti ligai. Jis pasakoja, kad pirmasis simptomas buvo rožinės spalvos gleivės tualete. Atlikus kolonoskopiją, jam buvo diagnozuota pirmos stadijos storosios žarnos vėžys. Nepaisant išgąsčio, vyras nusprendė į ligą žvelgti optimistiškai ir džiaugtis gyvenimu.
Arūnas pripažįsta, kad anksčiau piktnaudžiavo alkoholiu ir persivalgydavo. Jis džiaugiasi, kad jau septyneri metai yra blaivas. Taip pat jis valgė daug mėsos, o raudona mėsa didina riziką susirgti storosios žarnos vėžiu. Supratęs, kad reikia keisti gyvenimo būdą, jis pradėjo sportuoti ir pakeitė mitybą.
Sporto svarba sveikstant po ligos
Arūnas neabejoja, kad sportas jam padeda greičiau atsigauti po operacijos. Netrukus po operacijos jis pradėjo vaikščioti ir palaipsniui didinti fizinį krūvį. Po mėnesio jis grįžo į sporto klubą. Gydytojai onkologai patvirtina, kad fizinis krūvis ne tik padeda sveikti po operacijos, bet ir pagelbėja jai ruošiantis.
Arūną operavęs gydytojas chirurgas dr. Audrius Dulskas patvirtina, kad aktyvus gyvenimo būdas iki ligos ir fizinis aktyvumas po operacijos padeda greičiau sveikti. Po storosios žarnos operacijos rekomenduojama didinti fizinį aktyvumą, tačiau reikėtų vengti didelių svorių kilnojimo. Fizinis krūvis padeda ne tik greičiau sveikti po operacijos, bet ir jai pasiruošti.
Profesoriaus Savickio receptas ir liaudies medicina
Straipsnyje minimas profesoriaus Savickio receptas, skirtas kovai su vėžiu. Tačiau svarbu pabrėžti, kad liaudies medicina neturėtų būti laikoma pagrindiniu gydymo būdu ir prieš vartojant bet kokius preparatus būtina pasitarti su gydytoju.
Receptas:
- Žoles užpilti 3 l verdančiu vandeniu.
- Po to puodą įstatome į kitą puodą su vandeniu ir kaitiname 2 val.
- Išimame puodą su žolėmis ir laikome 1 parą apvyniojus audiniu.
- Laikyti 3 paras ir gerti: pirmą savaitę po 1 arbat. šaukštelį prieš valgį 0,5 h, vėliau po 1 valg. šaukštą.
Alijošiaus galima ir nedėti. Kartoti 2 kartus per metus.
Nepamirškime vasara prisirinkti vaistinių augalų, pataria fitoterapeutas Juozas Ruolia!!!!
Pelynas - kartusis gėris organizmui
Kartusis kietis - daugiametis žolinis augalas, vešintis ir randamas apleistose, žmogaus nevaikštomose ar mažai lankomose vietose. Saulės link vaistinis augalas stiebiasi pakelėse, sugriuvusių pastatų liekanose, kalkėtose dirvose, netgi itin nederlingose žemėse.
Pelyno žydėjimas trunka nuo liepos iki rugpjūčio mėnesio, lukštavaisiai pilnai subręsta rugsėjį, todėl šiuo metu ir geriausia rinkti bei pasiruošti žoleles naudojimui. Nors tiksli jų „galiojimo data“ nenustatyta, džiovintas karčiojo kiečio žoleles rekomenduojama suvartoti per dvejus metus.
Sudėtyje - vitaminai ir fenoliniai junginiai
Daugelis iš mūsų žino, kad pelynas valo žmogaus virškinamąjį traktą, slopina uždegiminius procesus ir netgi stimuliuoja centrinę nervų sistemą. Lietuvos sporto universiteto docentė ir mitybos konsultantė Sandrija Čapkauskienė išskyrė ir dar keletą ypatingų šio naudingojo vaistinio augalo savybių.
„Pelynas - puiki priemonė prieš mūsų organizme, ypač - žarnyne gyvenančius parazitus. Tad jų pravalymas tikrai būtinas kelis kartus per metus. Pelynas taip pat svarbus savo sudedamosiomis dalimis - jame yra vitaminų C, K, B6, obuolių rūgšties. Gausu ir fenolinių junginių, pasižyminčių galingu antioksidaciniu veikimu“, - pabrėžė biomedicinos mokslų daktarė.
Vartojimo rekomendacijos ir atsargumas
Apie karčiojo kiečio naudą žinantys lietuviai šias arbatžoles neretai užsipliko ne vien sustreikavus virškinimo sistemos veiklai. Kartais pelynų arbata vartojama ir kaip prevencinė priemonė virškinamojo trakto veiklos harmonizavimui. Liaudies medicinoje džiovintas kartusis kietis yra laikomas galingu įrankiu žmogaus organizmo atsparumui pakelti, kuomet susergama sezoniniu gripu ar peršalimo ligomis.
Biomedicinos mokslų daktarės S.Čapkauskienės teigimu, su karčiuoju kiečiu, kaip ir bet kuriuo kitu preparatu ar gydomosiomis savybėmis pasižyminčiu augalu, persistengti nepatariama. Pasirodo, šiuo atveju geresnį rezultatą pasiekti pavyks naudojant saikingesnes tonizuojančiojo kartumyno dozes.
„Ši tema - labai aktuali. Pelynas naudingas mūsų organizmui bus tik vartojamas saikingai. Rekomedacija - vartoti jį du kartus per metus mažomis dozėmis apie porą savaičių. Rekomenduojamas profilaktinis vartojimas - septynios dienos. Jeigu pelyno padauginama, galimas galvos svaigimas, pykinimas, dvejinimasis akyse.
Svarbu pažymėti, kad ne visiems žmonėms pelynas apskritai yra tinkamas. Jo reikėtų vengti nėščioms ir žindančioms moterims. Taip pat - asmenims, kuriems nustatytas padidėjęs skrandžio rūgštingumas, gastritas. Netinkama ir žiedadulkėms ar pačiam pelynui alergiškiems žmonėms“, - akcentavo S.Čapkauskienė.
Pelyno mišiniai ir maisto papildai
Jeigu sveikatos būklė karčiojo kiečio augalą profilaktiškai ir saikingai vartoti leidžia, tačiau itin nemaloniai jau iš anksto nuteikia karstelėjusių arbatžolių skonis, išeitis pastarajam pagerinti yra. Džiovintą pelyną galima ir netgi patariama maišyti su įvairiomis žolelėmis.
„Čiobreliu, gvazdikėliu ir (arba) medumi. Variacijų, iš esmės, yra tikrai daug. Žinau, kad naudojamas pelyno, paprastosios bitkrėslės ir gvazdikėlio mišinys, sumaišytas su medumi, geriamas prieš pusryčius. Galima, žinoma, ir be medaus. Svarbu mišinio neužgerti vandeniu. Šitaip bus geriau pasisavinamos naudingosios pelyno medžiagos“, - vardijo biomedicinos mokslų daktarė S.Čapkauskienė.
Mokslas ir pažangios technologijos gerokai palengvino žmogaus gyvenimą ir prisideda stiprinant jo kūną. Tad jeigu karčiojo kiečio arbata pernelyg aitri, o žolelių rinkti, džiovinti ir jas maišyti pagal protėvių instrukcijas nemokame, organizmo stiprinimui siūlomi maisto papildai. Lietuvoje jau galima rasti natūralių žolinių maisto papildų, kurių sudėtyje yra ne tik pelyno, bet ir smulkinto gvazdikėlio, ciberžolės, dilgėlių lapų miltelių bei vitamino A. Manoma, kad daugeliui sugrįžtant prie natūralių gydymo būdų ir holistinės medicinos, pelynas gali tapti puikiu pagalbininku organizmo valymui.
Erškėtrožės - vitamino C šaltinis ir šildančios arbatos
Žolinčių akademijos prezidentė, knygos "Metų laikai mums" autorė Danutė Kunčienė sako, kad renkantis prieskonius įtakos turi metų laikas. Šaltuoju metų laiku netinka šalti gėrimai, kasdien reikėtų įprasti pasimėgauti pora puodelių šiltos arbatos.
Kas prisirinko vaistažolių, rytais galėtų gerti juodųjų serbentų lapų, erškėtrožių uogų, žiedų arbatos - tai vitamino C šaltinis, vakarais - liepžiedžių ar aviečių stabarų arbatas. Vingiorykštės lapų arbata veikia panašiai kaip aspirinas - skystina kraują ir skatina prakaitavimą.
Kitos liaudies medicinos priemonės ir patarimai
Šildantys prieskoniai ir gėrimai
Žinoma, jog prieskonių sudėtyje esanti kalendra skatina virškinimo procesą, o ciberžolė stimuliuoja baltymų įsisavinimą ir neleidžia kauptis toksinams. Puikius prieskonius, kuriais gardinti galite visus nesaldžius patiekalus, pasigaminti pavyks ir namie:
- 5 a. š. kalendros
- 1 a. š. pankolio
- 1 didelis lauro lapas
- 0,5 a. š. kumino
- 0,5 a. š. garstyčių
- 1 lazdelė arba 1,5 žiupsnio cinamono
- 5 gvazdikėliai
Viską sumalus, pridėti 2 a. š. ciberžolės.
Sakoma, jog šilto vandens ir citrinos derinys daro stebuklus. Šiltas vanduo veikia kaip virškinamojo trakto bei vidaus organų stimuliatorius, o citrinoje esantis vitaminas C stiprina imuninę sistemą ir apsaugo nuo peršalimo ligų. Be to, citrinos vaisiuje esančios pektino skaidulos slopina apetitą bei padeda numesti svorio. Gydytoja A. Keturkienė šį gėrimą rekomenduoja gerti prieš valgį, du kartus per dieną.
Liekninantis gėrimas:
- 1 puodelis šilto vandens
- 1 a. š. laimo sulčių
- 1 a. š. medaus
- Žiupsnelis juodųjų pipirų
Žiemiški, šildantys prieskoniai yra ir cinamonas, gvazdikėliai, kardamonas, imbieras. Kardamonas priklauso imbierinių šeimai. Kokybiškas kardamonas - vienas brangiausių pasaulyje, panašiai kaip šafranas. Kardamonas puikiai veikia nervų sistemą, naudingas sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, mažina pilvo pūtimą. Labai tinka kardamono paberti į saldžius patiekalus - blynelius, pyragus.
Šildomojo poveikio turi ir pipirai. D.Kunčienė pagal žinomo vaistininko ir žolininko Virgilijaus Skirkevičiaus receptą pasigamina šildomojo kvapniųjų pipirų gėrimo. Jam reikia 4 dalių sumaltų laukinės gudobelės vaisių ir vienos dalies kvapniųjų pipirų. Kvapniųjų pipirų galima įsiberti ir į paprastą arbatą. Cinamonas taip pat labai vertingas. Sumaišius jį su kardamonu, pravartu pabarstyti šiuo mišiniu bananą.
Krienai - daržo antibiotikas
Lietuviškas krienas niekuo ne blogesnis už atvežtinį imbierą. D.Kunčienė vardija ir labai populiarius, ir mažai žinomus prieskonius. Vienas tokių - čiužutės sėklos. Savo skoniu jos primena česnaką, bet neturi jo aitrumo. Aišku, česnakas, taip pat turintis šildomąjį poveikį, - vienas pagrindinių žiemos prieskonių. Šąlant galūnėms D.Kunčienė rekomenduoja pasigaminti česnakų aliejaus. Tam reikia paimti du šaukštus tarkuotų česnakų, 5 šaukštus aliejaus, visa tai padėjus prie radiatoriaus pašildyti ir nuspausti per marlę.
Dar viena gėrybė - krienai. Vasarą iš tiesų nelabai norisi jų vartoti, bet žiemą - pats tas. Rudenį rinktų krieno šaknų vertėtų užsišaldyti šaldiklyje. „Krieną reikia susitarkuoti pačiam, paverkti, tada dar geriau veikia“, - šypsosi D.Kunčienė. Žinoma, jei žmogus jautrus šiam augalui, turėtų pasisaugoti.
„Krienai puikiai valo gleives iš organizmo, sausina. Ir visi kiti prieskoniai, kurie mus kaitina, kartu truputį sausina. Dėl to ir nesinori jų vartoti vasarą, kai dar ir saulė kepina“, - paaiškina žinovė. Pasak D.Kunčienės, truputį tarkuoto krieno galima įdėti į daržovių sriubas - burokėlių, pupelių ir kitas. Jos bus maloniai aštrios ir turės šildomąjį poveikį. Šaltuoju metų laiku patartina pasidaryti tokį organizmą stiprinantį mišinį. Jam imama viena dalis trintų spanguolių, viena dalis tarkuotų krienų ir keturios dalys medaus. Anot D.Kunčienės, tai išbandytas ir patikimas receptas. Krieną ji vadino tikru daržo antibiotiku.
Yra užrašyti senolių liudijimai, kai plaučių uždegimą žmonės išsigydė krienų sultimis. Aišku, jei skrandis jautrus, sulčių geriama pavalgius. Kai oda nėra jautri, galima naudoti tarkuotų krienų, suvyniotų į drobelę, kompresus. Jie dedami ant krūtinės, prieš tai patepus ją riebaliukais, kad nebūtų nudeginta oda. Kamuojant migreniniams skausmams, patariama keletą kartų įkvėpti tarkuoto krieno kvapo. Eteriniai aliejai patenka į kraujotakos sistemą, praplečia kraujagysles. Tai ir gelbsti nuo migrenos priepuolių.
Juodosios garstyčios ir kitos gėrybės
D.Kunčienė labai gyrė juodųjų garstyčių sėklas. Ūkininkai dabar jau augina šias garstyčias Lietuvoje, nebereikia dairytis atvežtinių. „Šios sėklos visiškai neaštrios, net švelnios. Pakepinus jas su sviestu, pasklinda riešutų aromatas. Juodosios garstyčios suteikia tobulą skonį ryžiams, košėms, visiems troškiniams. Jos ramina, stiprina nervų sistemą, tinka esant migrenai, nes gerina kraujotaką. O kai ji gera - mums nešalta. Ne veltui juodųjų garstyčių aliejus Ajurvedoje naudojamas masažams, trynimams, kai ateina liesesnio sudėjimo žmonės, kurie visą laiką šąla. Šios sėklos puikiai tinka ir hormoninei būklei reguliuoti.
Žolinčiai labai vertina svogūnus ir česnakus. Pasak J. Skonsmano, šios daržovės - natūralūs antioksidantai, kurie vyrams ypač reikalingi norint išvengti prostatos, moterims - skydliaukės ligų. Nepakeičiami jie ir norintiesiems nesirgti peršalimo ligomis.
Holistinis požiūris į sveikatą: Profesoriaus Skurvydo ir Danutės Kunčienės patarimai
Ilgalaikės sveikatos formulė
Habilituotas biologijos mokslų daktaras, VU ir VDU profesorius Albertas Skurvydas teigia, kad žmonės darosi sąmoningesni ir daugiau juda, nes visi nori būti sveiki. Šiuolaikiniai tyrimai nurodo aiškias gaires ir veiksnius, lemiančius ilgesnę gyvenimo trukmę. Profesorius akcentuoja, kad mūsų ląstelės yra plastiškos, tad tiems, kurie sveiką gyvenimo būdą įveda vėlesniame amžiuje, jis taip pat yra ypač naudingas.
Fizinis aktyvumas ir grūdinimasis
Profesorius rekomenduoja kasdien nueiti 10 tūkst. žingsnių, iš kurių 3 tūkst. - greitesniu tempu. Taip pat reikėtų du kartus per savaitę atlikti jėgos pratimus. Judėjimas, fiziniai pratimai taip pat būtini visiems, tik reikia pasirinkti tokius, kurie teiktų malonumą. Svarbu nepersistengti, nesiekti atsigriebti per vieną dieną už visą savaitę ar mėnesį.
„Norint išvengti peršalimo ligų, būtina grūdintis. O ką daryti sumaniusiems grūdintis dabar? „Atkakliai tai daryti. Niekada ne vėlu pradėti. Dabar reikėtų kasdien rytais pasimankštinti lauke arba namuose prie praviro lango. Ryte būtina gerai išvėdinti kambarį: geriau langą ar duris praverti plačiai 5 minutėms ir pačiam išeiti į kitą patalpą, negu nedaug pravėrus langą ar duris palaikyti pusvalandį“, - sakė D. Kunčienė. Žmonės skirtingi, vieniems ledinės maudynės tinka, kitiems - lėtesnio būdo, nuolat drebantiems - netinka. Tokiems geriau grūdintis kitaip: apsitrinti drungnu vandeniu ar palįsti po kontrastiniu dušu. Vasarą gera pavaikščioti po rasotą žolę, žiemą - puriu sniegu. Vieniems reikia aktyvios mankštos, kitiems - ramesnės, bet kas rytą, vos pabudus, gerai pasirąžyti būtina kiekvienam.
Mityba ir kūno šildymas
Anot profesoriaus, verta atkreipti dėmesį į savo mitybos įpročius. Rekomenduojama laikytis Viduržemio jūros dietos, vartoti daug vaisių ir daržovių, žuvį, baltą mėsą, atsisakyti saldžių gėrimų, smulkių miltų, transriebalų maisto. Mitybą reikėtų papildyti sveikomis bakterijomis ir maisto papildais, tokiais kaip Omega-3. Profesorius rekomenduoja protarpinį badavimą ir ankstyvą vakarienę. Taip pat naudinga lankytis pirtyje, nes kūno šildymas veikia panašiai kaip ir fiziniai pratimai.
J.Skonsmanas patarė daugiau dėmesio skirti savo mitybai: „Svarbu, kad maistas šildytų mūsų organizmą. Kai renkamės daržoves, pirkime lietuviškas, ne atvežtines.“ J. Skonsmanas pataria nepamiršti pirties. Pasak J. Skonsmano, kiekvienas žmogus dabar turėtų atkreipti dėmesį į tai, ar nešąla jo rankos ir kojos: „Šąlančios rankos ir kojos rodo, kad žmogaus kraujotaka yra sutrikusi, šiluma netolygiai pasiskirsto kūne. Tai nutinka pernelyg mažai judant ir būnant gamtoje. Tada gali padėti šiltos druskos vonelės kojoms - jas siūlė Vydūnas jau prieš 80 metų. Jeigu šios nepatinka, galima kojoms daryti kontrastines vandens ar vaistinėje pirkto terpentino voneles.“
Streso valdymas ir kokybiškas miegas
Ilgalaikis stresas paankstina senatvę, todėl reikėtų atkreipti dėmesį į streso prevenciją. Suaugęs žmogus per naktį turėtų miegoti 7-9 valandas ir eiti miegoti iki 23 valandos. Vaikams reikėtų eiti miegoti iki 22 valandos. „Kad imuninė sistema būtų stipri, svarbu gerai išsimiegoti. Gultis reikėtų tuo pačiu laiku, iki dešimtos valandos vakaro, gerai išvėdintoje patalpoje, o einant miegoti svarbu pamiršti visus darbus ir rūpesčius. Miegamajame neturėtų būti televizoriaus, kompiuterio, kitokios garso ar vaizdo įrangos. Juk miegamasis - ne kontora, skaitykla ar valgykla. Jei žmogus blogai miega, pirmiausia turėtų pagalvoti, kodėl taip yra: ką vakare valgė, veikė, skaitė, o ne griebtis tabletės.“
Mokymasis ir aplinkos tyrinėjimas
Nuolatinis mokymosi procesas, skaitymas, rašymas, istorijų pasakojimas, žaidimai, dėlionės, smalsumas, žingeidumas padeda išlaikyti fizinę sveikatą ir blaivų protą. Taip pat verta keisti, tyrinėti aplinką, keliauti po gamtą, muziejus. Vidinės ramybės, pasak D. Kunčienės, lengviausia mokytis iš gamtos. „Atėjo laikas, žolė pagelto ir nušalo, medžiai numetė lapus, bet viduje yra ramūs, nekeikia darganų ir šalnų. Pasiekus tokią vidinę ramybę, galima daug nuveikti. Tad tiems, kas nori būti sveiki ir laimingi, reikia išmokti pajusti vidinę ramybę. Nurimus savaime ateina gebėjimas džiaugtis kiekviena akimirka.“
Asmens higiena ir švara
Ponia Danutė įsitikinusi, kad žmogus negali būti sveikas, jei nesirūpina savo oda: jos nenuprausia, nepaglosto, neapsitrina šlapiu rankšluosčiu ir nepabūna be apdaro - oro vonių. Tada pagerėja kraujotaka, oda kvėpuoja. Kasdien reikėtų nusiprausti ne tik burną, veidą, akis, ausis, bet ir bambą, nosį, liežuvį. Mokslininkai natūropatai neseniai prabilo apie svarbią žmogaus energinę zoną - bambą. Kai ji nešvari, energijos apykaita blokuojama.
Prevencija ir sąmoningumas kaip sveikatos garantas
Peršalimo ligos ir jų gydymas
O kaip elgtis pajutus, kad peršalai? „Jei pajutote kūne šaltuką - reikėtų pamirkyti kojas su druska, jodu ar bulvių nuovire ir išmasažuoti jas įvairiais šildančiais tepaliukais, kad ir su sviestu. Labai gerai suvalgyti sumuštinį su česnaku ir linų sėmenų aliejumi, dilgėlių lapų milteliais. Jeigu kutena nosį, ją taip pat galima plauti vandeniu su druska, jodu. Sloguojant į nosį tinka lašinti svogūnų ar alijošių, raudonųjų burokėlių sultis su medumi“, - pridūrė J.Skonsmanas. Kosulį, pasak jo, geriausia gydyti vakuuminiu šonkaulių masažu arba garstyčių lapelių, pipirinio pleistro kompresais. „Ant krūtinės ląstos galima dėti ir degtinės kompresą su druska. Labai gerai pakvėpuoti ir sodos ar druskos, virtų bulvių garais.“
Storosios žarnos vėžio patikra: prevencinė priemonė
Straipsnyje aprašomas storosios žarnos vėžio patikros programos svarba. Slapto kraujo išmatose testas - neskausmingas tyrimas, kurį kiekvienas gali atlikti namų sąlygomis. Jei testas yra teigiamas, randama kraujo pėdsakų, tai - signalas, kad reikėtų atlikti kitą tyrimą - kolonoskopiją. Lietuvoje veikia nemokama storosios žarnos vėžio patikros programa ir ja gali pasinaudoti kiekvienas 50-75 m. amžiaus asmuo.
Nepamirškime vasara prisirinkti vaistinių augalų, pataria fitoterapeutas Juozas Ruolia!!!!
Meningitas: profilaktika ir sąmoningumas
Straipsnyje taip pat minima pasaulinė meningito diena, skirta atkreipti dėmesį į tėvų bei globėjų sąmoningumo ir greitos reakcijos į ligą svarbą. Meningitas - infekcinis nervų sistemos pažeidimas, kai pažeidžiami minkštieji galvos smegenų dangalai. Pagrindinė meningokoko B prevencijos priemonė yra skiepai.
tags: #profesoriaus #savickio #receptas #pelynas #erskeciai