Nuo senų laikų lietuviai tikėjo, kad miško dovanos gali būti ne tik maistas kūnui, bet ir vaistas širdžiai. Pušų kankorėžiai, dažnai nepastebimi miško lobiai, ne tik užtikrina pušų dauginimąsi, bet ir pasižymi gausybe gydomųjų savybių. Šiame straipsnyje gilinamės į pušų kankorėžių pasaulį, atskleidžiame jų naudą sveikatai, optimalų rinkimo laiką ir įvairius būdus, kaip iš jų paruošti skanius ir naudingus produktus.
Pušis senovės medicinoje ir kulinarijoje
Pušis, įprastas Lietuvos miškų augalas, nuo seno buvo vertinamas ne tik dėl medienos, bet ir dėl gydomųjų savybių. Senovės medicinos knygose pušims skiriama nemažai dėmesio, o įvairios pušies dalys - žievė, spygliai, sakai ir kankorėžiai - buvo naudojamos įvairiems negalavimams gydyti.
Jau XVI amžiuje Martynas iš Uženduvo savo „Herbariume“ aprašė dvi pušų rūšis - paprastąją ir itališkąją. Nors autorius teigė, kad paprastoji pušis labiau tinkama statyboms, jis pripažino, kad tiek žievė, tiek spygliai gali būti naudojami gydymui. Žievė, turinti sutraukiantį poveikį, buvo naudojama žaizdoms gydyti, o spygliai - karščiui ištraukti. Taip pat buvo verdami spygliai acte ir šiuo viralu skalaujama burna dantų skausmui malšinti.
XVI amžiuje prancūzų keliautojas Jacques'as Cartier dabartinėje Kanadoje skorbuto kankinamus jūreivius išgydė paslaptingo Anneda medžio ekstraktu, kuris, kaip manoma, buvo pušis. XIX amžiaus pradžioje Jurgis Ambraziejus Pabrėža rašė, kad pušies viršūnėlės gėrimuose padeda nuo skorbuto.
Martynas iš Uženduvo ypač vertino itališkosios pušies „riešutėlius“, kurie padeda nuo kosulio ir kitų plaučių ligų. Juos galima valgyti vienus arba su medumi. Jokūbas Kazimieras Hauras teigė, kad pušų „riešutėliai“ labai tinkami vyresnėms damoms, nes atleidžia sąnarius ir valo kraują. Kosulį jis rekomendavo gydyti net deginamų pušų kankorėžių dūmais. Martynas iš Uženduvo turintiems nesveikas kepenis rekomendavo gerti smulkintus pušies spyglius su vandeniu, kuriame virintos razinos.
Hauras gyrė pušų aliejų, kuris, vartojamas po kelis lašelius su vandeniu ar vynu, naudingas skrandžiui, valo vidurius ir pašalina „blogąją drėgmę“ iš kraujagyslių. Pabrėža teigė, kad aliejus tinka karpoms naikinti. Hauras pateikė receptą, kaip pačiam pasigaminti aliejų: gegužės viduryje reikia prisirinkti pušies medienos nuo pat medžio apačios, smulkiai supjaustyti, sutrinti piestoje į miltus ir išspausti aliejų. Gautą aliejų stikliniame inde, padėtame saulėkaitoje, tris mėnesius - birželį, liepą ir rugpjūtį - gryninti.
Pušis kulinarijoje
Pušis nebuvo plačiai naudojama maistui Lietuvoje, tačiau itališki pušų „riešutėliai“ buvo populiarus aukštosios virtuvės ingredientas XVII-XVIII amžiais. Vietinė pušis maistui naudota kur kas menkiau. Gastronomijos knygose dažnai perspėjama nenaudoti pušies medienos mėsos rūkymui, nes gaminiai derva pasmirs. Jaroslawas Dumanowwskis pateikia XVI amžiaus receptą, kuriame pušies kankorėžiai minimi kaip prieskonis gaminant džiovinimui skirtą avies sūrį.
Maistingiausia pušies dalis yra kankorėžio sėklos, riešutėliai. Mūsiškiai smulkūs, tačiau skanūs. Kol kankorėžiai dar maži, minkšti ir žali, maždaug birželio mėnesį, galima iš jų virti uogienę arba daryti cukatus užpylus sirupu.
Ankstyvą pavasarį renkami pušų ūgliai. Patys ūgliai yra minkšti, sultingi ir labai kvapnūs, bet maistui nelabai tinkami. Nebent užpylus sirupu ir išdžiovinus pasidarysite cukatų. Tačiau iš jų gausite nuostabų vitaminingą sirupą nuo kosulio arba užpylus degtine - kvapnų pušų antpilą. Jų galima įdėti į verdamą midų arba alų. Sumalę su cukrumi ir sudžiovinę gausite prieskoninį cukrų desertų gaminimui, puošimui ar kokteilinių taurių kraštams papuošti. Renkami šoniniai ūgliai, po kelis nuo vienos šakos.
Žolininkai pavasario pradžioje renka pušų pumpurus, bet tie maistui netinka - per daug dervų turi.
Visus metus galima rinkti pušų spyglius arbatoms - jie yra puikus vitamino C šaltinis, ypač daug jo pašalusiuose spygliuose. Surinktus žalius spyglius sudedame į verdantį vandenį, trumpai paverdame ir paliekame 10-15 minučių, kad pritrauktų. Tokią arbatą galima pasaldinti pušų ūglių sirupu. Sudžiovinus spyglius ir juos sumalus, gautus miltelius galima dėti į sūrių ar saldžių sausainių, pyragų tešlą.
Pušies žievė, tiksliau vidinis jos sluoksnis, nuo seno buvo renkamas, džiovinamas, malamas ir dedamas į miltus duonai kepti nederlingais metais. Šiaurėje pušų žievių miltai įmaišomi į kvietinius ar ruginius miltus norint juos apsaugoti nuo kenkėjų ir nuo pelėsių.
Į miltus galima dėti ir pušų žiedadulkes, jos renkamos pavasarį. Žiedadulkes galima rinkti nupurtant jas į maišelį - tiesiog užmauname maišelį ant žydinčios šakos ir gerai papurtome. Arba rinkti tik išsiskleidusius vyriškus žiedus - strobilus ir atsinešus namo juos išsijoti.
Pušų kankorėžių nauda sveikatai
Pušų kankorėžiai nuo seno vertinami dėl savo gydomųjų savybių. Net ir paprasčiausias pasivaikščiojimas pušyne gali suteikti daug energijos, pagerinti nuotaiką ir sumažinti įtampą. Tačiau kankorėžių nauda tikrai tuo neapsiriboja. Jie pasižymi įvairiomis savybėmis, kurios gali padėti palaikyti ir gerinti sveikatą:
- Stiprina imunitetą: Pušų kankorėžiuose esantys antioksidantai padeda stiprinti imuninę sistemą, padidindami organizmo atsparumą infekcijoms ir ligoms.
- Gydo alergijas: Kai kurie tyrimai rodo, kad pušų kankorėžiai gali palengvinti alergijos simptomus, mažindami uždegimą ir histamino išsiskyrimą.
- Padeda nuo uždegimo: Pušų kankorėžiuose esantys junginiai pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, kurios gali padėti sumažinti skausmą ir patinimą, susijusį su įvairiomis uždegiminėmis ligomis.
- Gydo žaizdas: Pušų kankorėžių ekstraktas gali būti naudojamas žaizdų gijimui skatinti, nes jis pasižymi antiseptinėmis ir regeneruojančiomis savybėmis.
- Reabilitacija po insulto: Pušų kankorėžiai naudojami kompleksinei terapijai, kurios tikslas - reabilitacija po insulto. Jie gerina galvos kraujagyslių būklę, didina jų elastingumą bei tonusą, mažina kraujospūdį ir stabdo smegenų nervinių ląstelių nykimą net po insulto. Būtent taip veikia pušų kankorėžiuose esantys taninai, kurių prisikaupia vasaros gale.
- Inkstų ligos ir peršalimas: Pušų medus gerai padeda esant inkstų ligoms ir visiems peršalimo susirgimams.
Kada rinkti pušų kankorėžius?
Norint išgauti maksimalią naudą iš pušų kankorėžių, svarbu juos rinkti tinkamu laiku. Geriausias laikas rinkti pušų kankorėžius - gegužės pabaiga arba birželio pradžia. Paprastai geriausias laikas rinkti kankorėžius yra pavasaris arba vasaros pradžia, kai jie dar jauni ir minkšti. Jauni kankorėžiai paprastai būna žalios spalvos ir lengvai pjaustomi peiliu arba nagais. Jie dar nėra sukietėję ir sakingi, todėl savo sudėtyje turi daugiau naudingų medžiagų - flavonoidų, antioksidantų, eterinių aliejų ir rauginių medžiagų, kurios teigiamai veikia kvėpavimo sistemą ir imunitetą.
Jei renkami kankorėžiai insulto reabilitacijai skirtiems užpilams, tuomet juos reikia rinkti vasaros pabaigoje, kai juose prisikaupia taninų. Venkite rinkti senus, sukietėjusius kankorėžius, nes jie gali būti mažiau naudingi.
Receptai su pušų kankorėžiais
Pušų kankorėžiai gali būti naudojami įvairiems skaniems ir naudingiems produktams gaminti. Štai keletas populiariausių receptų:
Pušų kankorėžių uogienė ir sirupai
Pušų kankorėžių uogienė - tai skanus ir naudingas desertas, kuris gali padėti stiprinti imuninę sistemą ir palengvinti kosulį. Uogienė bus veiksminga ir naudinga organizmui, jeigu kankorėžius tinkamai surinksite ir paruošite, laikysitės gamybos technologijos. Šaltais žiemos vakarais arbatos puodelis su keliais šaukšteliais šios uogienės sustiprins jūsų imunitetą ir pagerins nuotaiką.
1. Klasikinė pušų kankorėžių uogienė
- Jums reikės:
- 1 kg jaunų pušų kankorėžių
- 2 kg cukraus
- 1 litras vandens
- Paruošimas:
- Perrinkite kankorėžius, išmeskite šiukšlytes, spygliukus. Išplaukite kankorėžius vandeniu ir supjaustykite juos į mažesnius gabalėlius.
- Sudėkite kankorėžius į puodą, užpilkite vandeniu ir užvirkite. Sumažinkite ugnį ir virkite apie 1 valandą, kol kankorėžiai suminkštės.
- Nukoškite kankorėžius, palikdami tik skystį. Į skystį supilkite cukrų ir virkite ant lėtos ugnies apie 1,5 valandos, kol uogienė sutirštės.
- Supilkite uogienę į sterilius stiklainius ir uždarykite.
- Vartojimas: Vartokite po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną 10 min prieš valgį, kol pasveiksite.
2. Pušų kankorėžių „medus“ (antras būdas)
- Jums reikės:
- 1 kg jaunų pušų kankorėžių
- Cukraus (1 l sirupo 1 kg cukraus)
- Vandens
- Paruošimas:
- Perrinkite kankorėžius, pašalinkite spygliukus ir kitas šiukšlytes, perplaukite vandeniu.
- Virkite 20 min. uždengtame puode ir, nuėmę puodą nuo ugnies, palikite jį pastovėti parą laiko kambario temperatūroje.
- Tada verdam iš ištraukos sirupą su cukrumi (1 l sirupo 1 kg cukraus). Virkite ne mažiau kaip 1,5 val. Virimui būtina naudoti emaliuotą puodą.
- Karštas „medus“ pilstomas į karštus stiklainius.
3. Uogienė su cukraus sirupu
- Paruošimas:
- Surinktus mažus žalius kankorėžius nuplauname.
- Užpilame karštu cukraus sirupu (1 dalis vandens, 1 dalis cukraus). Paliekame uždengtus per naktį.
- Ryte nupilame sirupą, pakaitiname iki virimo ir vėl užpilame kankorėžius.
- Paliekame dar 12 valandų ir vėl pakartojame procesą.
- Po trečio užpylimo praėjus 12 valandų nupilame sirupą, kankorėžius išpilstome į stiklainius, sirupą pakaitiname ir supilame į stiklainius.
- Laikymas: Šią uogienę galite laikyti porą mėnesių šaldytuve arba pasterizuoti karšto vandens vonelėje ir laikyti kambario temperatūroje iki metų.
4. Pušų kankorėžių medus (kitas receptas)
Pušų kankorėžių medus pasižymi stipriomis antiseptinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis, todėl gali būti naudojamas peršalimo ligų gydymui ir imuninės sistemos stiprinimui.
- Jums reikės:
- 1 kg jaunų pušų kankorėžių
- 1 litras vandens
- Cukraus pagal skonį
- Paruošimas:
- Nuplaukite kankorėžius ir supjaustykite juos į mažesnius gabalėlius.
- Sudėkite kankorėžius į puodą, užpilkite vandeniu ir užvirkite. Sumažinkite ugnį ir virkite apie 2 valandas, kol kankorėžiai suminkštės.
- Nukoškite kankorėžius, palikdami tik skystį.
- Į skystį supilkite cukrų pagal skonį ir virkite ant lėtos ugnies apie 30 minučių, kol medus sutirštės.
- Supilkite medų į sterilius stiklainius ir uždarykite.
5. Žaliųjų pušų kankorėžių sirupas su medumi (be virimo)
Ši priemonė, kilusi iš liaudies medicinos, stiprina imunitetą, padeda esant peršalimo simptomams, kvėpavimo takų uždegimams ar bendrai organizmo būklei palaikyti. Medus šiame recepte atlieka kelias funkcijas: natūralaus konservanto, kuris leidžia kankorėžių veikliosioms medžiagoms išsiskirti ir susimaišyti.
- Paruošimas:
- Perrinkite ir išplaukite kankorėžius. Kiekvieną kankorėžį supjaustykite.
- Į indą dėkite kankorėžius ir sluoksniuokite cukrumi (1:1 arba 2:1). Viršutinis kankorėžių sluoksnis turi būti pilnai užbertas cukrumi.
- Užsukite stiklainį ir padėkite šaldytuve. Po 2-3 savaičių sirupas bus paruoštas vartojimui.
- Dozavimas:
- Suaugusiesiems: po 1 šaukštelį 1-2 kartus per dieną, profilaktiškai arba ligos pradžioje.
- Vaikams nuo 2 metų: po pusę šaukštelio per dieną.
Trauktinės iš pušies kankorėžių
Trauktinė iš pušies kankorėžių vienodai naudinga ir suaugusiems, ir vaikams. Ji tinka anginai, tonzilitui, laringitui gydyti. Kankorėžių užpilas gali būti gaminamas ir be jokio spirito - švelniai, bet veiksmingai. Jei norit tikrai pajusti stiprinantį efektą, verta pasirinkti tinkamą momentą - pavasarį ar vasaros pradžioje, kai kankorėžiai kupini veikliųjų medžiagų.
1. Trauktinė su degtine
- Jums reikės:
- 7 jaunos brandos (žalių) pušies kankorėžių
- Stiklinė degtinės
- Paruošimas:
- Kankorėžius galima naudoti nepjaustytus, tada reikia leisti jiems prisitraukti maždaug du mėnesius, kol gėrimas įgaus gražią konjako spalvą.
- Tačiau trauktinę galima pasigaminti ir greičiau, per vieną mėnesį, tuo tikslu kankorėžius reikia perpjauti išilgai. Pjaunami jie paprastai, kaip vaisiai.
- Po to kankorėžius būtina užpilti degtine ir pastatyti į tamsią vietą, periodiškai trauktinę pakratant.
2. Stiprus kankorėžių užpilas (liaudiškas vaistas nuo insulto)
Subrendusiuose kankorėžiuose daug bioflavonoidų, lipidų, vitaminų linolo ir oleino rūgščių, taninų. Šis užpilas mažina kraujospūdį ir padeda atsigauti po infarkto.
- Jums reikės:
- 5-6 subrendusių pušų kankorėžių (rinkti vasaros pabaigoje)
- 0,5 litro stipraus spirito arba degtinės
- Valgomasis šaukštas obuolių acto
- Natūralaus medaus (pagal skonį)
- Paruošimas:
- Prirenkamas beveik pilnas litrinis stiklainis pušies kankorėžių (arba 5-6 vienetai), nuplaukite, sudėkite į stiklainį ir užpilkite 0,5 litro stipraus spirito arba degtinės.
- Palikite porai savaičių pastatyti tamsioje vietoje. Užpilas taps tamsios gintarinės spalvos.
- Tada į jį pridedamas valgomasis šaukštas obuolių acto.
- Po to nukoškite.
- Vartojimas: Vartokite po 1 arbatinį šaukštelį 2 kartus per dieną, kursas - apie mėnesį. Geriama nakčiai, į karštos arbatos puodelį įpilant arbatinį šaukštelį užpilo ir pagardinant natūraliu medumi. Kursas gali trukti iki pusės metų.
3. Kankorėžių užpilas be alkoholio
- Jums reikės:
- Maždaug 1 kg jaunų kankorėžių
- Vandens
- Tiek pat cukraus, kiek skysčio
- Paruošimas:
- Nuplaukite kankorėžius, užpilkite vandeniu ir virkite 20-30 min.
- Į gautą nuovirą dėkite tiek pat cukraus, kiek yra skysčio, ir virkite dar 30-40 min., kol sutirštės.
- Vartojimas: Geriama po 50 ml 2-3 kartus per dieną. Kankorėžių užpilas dažniausiai vartojamas 2-3 savaičių kursu, po šaukštelį 2-3 kartus per dieną, geriausia - prieš valgį. Jei gaminate užpilą be alkoholio, šaldytuve laikomas jis išsilaiko iki kelių dienų, tad patogu ruošti mažesniais kiekiais.
Žemiau pateikiama apibendrinta lentelė su populiariausių pušų kankorėžių preparatų savybėmis:
| Preparatas | Pagrindinės sudedamosios dalys | Gaminimo būdas | Paskirtis ir nauda | Vartojimas |
|---|---|---|---|---|
| Pušų kankorėžių uogienė | Jauni kankorėžiai, cukrus, vanduo | Virimas su cukraus sirupu | Imuniteto stiprinimas, kosulio palengvinimas, bendra organizmo tonizavimas | Po 1 valg. šaukštą 3 k./d. prieš valgį |
| Pušų kankorėžių medus | Jauni kankorėžiai, vanduo, cukrus | Ilgas virimas, kol sutirštės | Antiseptinės ir priešuždegiminės savybės, peršalimo ligų gydymas | Pagal poreikį, ypač peršalus |
| Trauktinė su degtine | Jauni kankorėžiai, degtinė/spiritas | Mirkymas tamsioje vietoje 1-2 mėn. | Anginai, tonzilitui, laringitui, insulto reabilitacijai | Po 1 arb. šaukštelį 1-2 k./d. |
| Sirupas be virimo | Žali kankorėžiai, medus/cukrus | Sluoksniavimas, brandinimas šaldytuve 2-3 sav. | Imuniteto stiprinimas, peršalimo simptomų palengvinimas | Suaugusiems: 1 šaukštelį 1-2 k./d.; Vaikams (nuo 2 m.): 0.5 šaukštelio/d. |
Kiti receptai su pušies dalimis
1. Antivirusinė žiemos arbata su spygliais
Ši arbata yra puikus vitamino C šaltinis, o spyglius rinkti labai smagu ir lengva.
- Reikės:
- Gabalėlio imbiero šaknies
- Cinamono lazdelės
- Citrinos su visa žievele (geriau rinktis ekologišką)
- Medaus
- Saujos pušų, eglių, kadagių spyglių
- Kelių kadagio uogų
- Gaminimas: Viską susmulkiname, spyglius sukarpome žirklėmis arba supjaustome. Gerai išmaišome šaukštu arba virtuviniu kombainu. Arbatai 1-2 šaukštelius masės užpilame verdančiu vandeniu ir palaikome 5 minutes, kol pritrauks.
2. Lietiniai su pušų žiedadulkėmis
- Reikės:
- 2 kiaušinių
- Stiklinės miltų
- Stiklinės pieno ar vandens
- Kelių valgomųjų šaukštų žiedadulkių
- Žiupsnelio druskos
- Šaukšto aliejaus
- Gaminimas: Iš visų sudėtinių dalių išplakame tešlą, jei tešla per tiršta, įpilame truputį vandens. Tešlą valandai paliekame šaldytuve ir tada kepame lietinius blynelius. Juos galima valgyti aplietus pušų ūglių sirupu arba įdaryti sūriu ir laukiniais lapeliais - dilgėlių, garšvų, kiaulpienių, gysločių, rūgštynių ar kitais. Tinka ir paprasti špinatai.
3. Spygliuočių užpilas avitaminozei ir peršalimo ligoms
Šis gėrimas rekomenduojama vartoti trumpais kursais (4-5 dienas) po vieną stiklinę per dieną kaip profilaktinę priemonę esant: avitaminozei, uždegiminėms ir peršalimo ligoms; po sunkios ligos, operacijų; sergant parodontoze, jaučiant silpnumą ir nervinį išsekimą, anemiją.
- Reikės:
- Vieno litro smulkiai sukapotų kedro (pušies, eglės) spyglių
- 2,5 stiklinės šalto vandens
- 2 arbatinius šaukštelius citrinos sulčių
- Gaminimas: Iš pradžių spyglius nuplaukite tekančiu vandeniu, susmulkinkite žirklėmis. Užpilkite šaltu vandeniu, parūgštinkite citrinos sultimis. Palikite tamsioje vietoje 3 dienoms. Perkoškite.
4. Pušų pumpurų balzamas
Spygliuočių trauktinės suderinamos beveik su visais vaistiniais augalais, ir tai suteikia galimybę pasigaminti įvairaus gydomojo efekto turinčių balzamų.
- Reikės:
- 5 valgomųjų šaukštų džiovintų pušies pumpurų arba jaunų jos šakelių
- 50 ml ženšenio trauktinės
- 100 ml erškėtuogių sirupo
- 150 ml alijošiaus sulčių
- 300 g medaus
- 10 g mumijaus
- 50 ml vandens
- Gaminimas: Mumijų ištirpinkite vandenyje, sumaišykite su likusiais komponentais. Palaikykite mišinį savaitę tamsoje vietoje, perkoškite.
5. Jaunų kankorėžių nuoviras (gerklei ir slogai)
- Paruošimas: Jaunus kankorėžius būtina išplauti, išdžiovinti, susmulkinti, užpilti vandeniu (stiklinei vandens - 200 ml - imama 40 gramų - sauja - susmulkintų kankorėžių). Po to 30 minučių pavirinama, perkošiama.
- Vartojimas: Ši priemonė tinka gerklei skalauti ir slogai gydyti (į kiekvieną šnervę lašinti po 4-5 lašus 5 kartus per dieną).
6. Eglės spyglių ir erškėtuogių užpilas
- Gaminimas: Įberkite į termosą 10 valgomųjų šaukštų susmulkintų eglės spyglių, sumaišytų su 4 šaukštais sutrintų erškėtuogių, užpilkite 1 litru verdančio vandens ir leiskite 10 valandų prisitraukti.
7. Pušies spyglių gira
- Gaminimas: Spyglius sumalkite mėsmale ir užpilkite šaltu virintu vandeniu (1:5). Leiskite 6 valandas prisitraukti, perkoškite. Įdėkite giros misos, ruginės duonos ar mielių (tokiomis proporcijomis, kaip įprastai girai) ir palikite 1-2 dienas pastovėti.
Kiti pušų kankorėžių panaudojimo būdai
- Apsauga nuo šliužų: Pušų kankorėžiai gali būti naudojami augalų apsaugai nuo šliužų. Norint tai padaryti, jas reikia išdėlioti aplink krūmą, medį arba sodo perimetru. Optimalus sluoksnio aukštis - 5 cm. Kankorėžiai taps tikra kliūtimi šliužams.
- Tulžies gamybos skatinimas: Pušų pumpurais pagrįstų lėšų naudojimas prisideda prie to, kad tulžis pradeda gamintis aktyviau, o skysčiai greičiau išsiskiria iš organizmo inkstų - atitinkamai pagerėja vidaus organų darbas, išnyksta patinimas.
Pušų kankorėžių nauda ir žala: svarbu žinoti
Nors pušų kankorėžiai pasižymi daugybe naudingų savybių, svarbu žinoti ir apie galimą žalą. Prieš pradedant vartoti pušų kankorėžių produktus, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju, ypač jei turite kokių nors sveikatos problemų arba vartojate vaistus.
Svarbu atsiminti, kad viskas yra gerai, kas daroma saikingai. Šios uogienės gydomosios savybės paaiškinamos paprastai: pušis yra vienas populiariausių fitocidinių augalų. Fitocidai - tai augalo sukuriamos biologiškai aktyvios medžiagos, užmušančios ar gerokai sumažinančios bakterijų, grybų ir pirmuonių augimą bei vystymąsi.
Atsargumo priemonės ir rekomendacijos:
- Neduokite sirupo vaikams iki 1 metų dėl botulizmo rizikos iš medaus.
- Nevartokite, jei esate alergiški spygliuočiams, medui ar turite jautrią virškinimo sistemą.
tags: #pusu #kankoreziai #receptas