Raudona mėsa yra svarbi daugelio žmonių mitybos dalis, tačiau jos vartojimas kelia nemažai klausimų dėl poveikio sveikatai. Šiame straipsnyje gilinamės į raudonos mėsos sąvoką, nagrinėjame jos rūšis, naudingąsias savybes ir galimą žalą sveikatai, siekiant suteikti išsamų supratimą apie šį maisto produktą.
Apibrėžimas ir savybės
Raudona mėsa - tai terminas, apibūdinantis mėsą, gaunamą iš žinduolių. Pagrindinis skiriamasis bruožas yra didelis mioglobino kiekis. Mioglobinas - tai baltymas, esantis raumenų audinyje, kuris suriša deguonį ir suteikia mėsai raudoną spalvą. Kuo didesnis mioglobino kiekis, tuo mėsa atrodo raudonesnė. Šis baltymas ne tik lemia spalvą, bet ir atlieka svarbų vaidmenį deguonies transportavime ir kaupime raumenyse, užtikrinant energiją raumenų darbui. Mioglobino kiekis skirtinguose gyvūnuose ir skirtingose jų kūno dalyse gali skirtis, todėl ir mėsos spalva gali variuoti nuo šviesiai rožinės iki tamsiai raudonos.
Raudonos mėsos rūšys
Raudonos mėsos kategorijai priskiriamos įvairios mėsos rūšys, kurios skiriasi skoniu, tekstūra ir maistine verte. Populiariausios iš jų:
- Jautiena: Gaunama iš galvijų, pasižymi sodriu skoniu ir įvairiais riebalų kiekiais. Jautiena gali būti liesa arba turėti didesnį riebalų kiekį, priklausomai nuo gyvulio veislės ir auginimo būdo. Jautiena yra svarbus baltymų, geležies ir B grupės vitaminų šaltinis.
- Kiauliena: Gaunama iš kiaulių, yra plačiai vartojama visame pasaulyje. Kiauliena gali būti liesesnė arba riebesnė, priklausomai nuo dalies. Kiaulienoje gausu tiamino, niacino ir seleno.
- Ėriena: Gaunama iš avių, pasižymi specifiniu, šiek tiek laukiniu skoniu. Ėriena yra geras baltymų, geležies, cinko ir vitamino B12 šaltinis.
- Veršiena: Tai jaunos galvijų mėsa, pasižyminti švelniu skoniu ir tekstūra. Veršiena yra lengvai virškinama ir turi mažiau riebalų nei jautiena.
- Ožkiena: Populiari daugelyje pasaulio šalių, pasižymi liesa mėsa ir savitu skoniu. Ožkiena yra geras baltymų, geležies ir kitų maistinių medžiagų šaltinis.
- Elniena: Gaunama iš elnių, pasižymi liesa mėsa ir šiek tiek saldžiu skoniu. Elniena yra geras baltymų ir geležies šaltinis.
Perdirbta raudona mėsa
Svarbu atskirti neperdirbtą ir perdirbtą raudoną mėsą. Perdirbta raudona mėsa - tai mėsa, kuri buvo apdorota sūdymu, rūkymu, fermentavimu ar kitais procesais, siekiant pagerinti skonį ar prailginti galiojimo laiką. Dažniausiai pasitaikančios perdirbtos raudonos mėsos rūšys:
- Dešros: Gaminamos iš smulkintos mėsos, pagardintos prieskoniais ir dažnai užpildytos į apvalkalą.
- Kumpis: Kiaulienos šlaunys, apdorotos sūdymu ir rūkymu.
- Šoninė: Kiaulienos pilvo dalis, apdorota sūdymu ir rūkymu.
- Konservuota mėsa: Mėsa, užkonservuota skardinėse ar stiklainiuose.
- Sūdyti mėsos gaminiai: Mėsa, apdorota druska, siekiant ją išsaugoti.
- Saliamis: Rūkyta, fermentuota dešra.
Perdirbta raudona mėsa dažnai turi didesnį natrio, nitratų ir kitų konservantų kiekį, kurie gali turėti neigiamą poveikį sveikatai. Dėl šios priežasties rekomenduojama riboti perdirbtos raudonos mėsos vartojimą. Perdirbtoje raudonoje mėsoje, pavyzdžiui, įvairiose dešrelėse, taip pat yra nitritų - tiek natūralių, tiek pridėtinių konservantų. Manoma, kad jie gali sukelti vėžį.
Raudonos mėsos nauda sveikatai
Raudona mėsa, vartojama saikingai ir tinkamai paruošta, gali būti naudinga sveikatai. Ji yra svarbus daugelio reikalingų maistinių medžiagų šaltinis:
- Baltymai: Raudona mėsa yra puikus aukštos kokybės baltymų šaltinis, kurie yra būtini raumenų augimui ir atstatymui, fermentų ir hormonų gamybai bei bendrai organizmo funkcijai. Baltymai padeda palaikyti sotumo jausmą, todėl gali būti naudingi reguliuojant svorį.
- Geležis: Raudonoje mėsoje esanti geležis yra lengvai įsisavinama (hemo geležis), todėl tai yra svarbus šaltinis žmonėms, kuriems trūksta geležies, ypač moterims ir vaikams. Geležis yra būtina deguonies transportavimui kraujyje ir energijos gamybai.
- Vitaminas B12: Raudona mėsa yra vienas iš geriausių vitamino B12 šaltinių, kuris yra būtinas nervų sistemos funkcijai, DNR sintezei ir raudonųjų kraujo kūnelių gamybai. Vitaminas B12 yra ypač svarbus vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems gali būti sunku jį įsisavinti iš kitų šaltinių.
- Cinkas: Raudona mėsa yra geras cinko šaltinis, kuris yra svarbus imuninei sistemai, žaizdų gijimui ir ląstelių augimui. Cinkas taip pat dalyvauja skonio ir kvapo pojūčiuose.
- Kreatinas: Raudona mėsa yra natūralus kreatino šaltinis, kuris yra svarbus energijos gamybai raumenyse. Kreatinas gali padidinti raumenų jėgą ir ištvermę, todėl yra populiarus tarp sportininkų.
- Karnitinas: Raudona mėsa yra karnitino šaltinis, kuris padeda transportuoti riebalų rūgštis į mitochondrijas, kur jos yra paverčiamos energija. Karnitinas gali būti naudingas širdies ir kraujagyslių sveikatai.
- Selenas: Svarbus antioksidantas, apsaugantis ląsteles nuo pažeidimų.
Maistinių medžiagų kiekis skirtinguose maisto produktuose
| Maistinė medžiaga | Raudona mėsa (jautiena) | Vištiena | Ankštinės daržovės (pupelės, lęšiai) | Kiaušiniai / Pieno produktai | Riešutai / Sėklos | Austrės |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Baltymai | Aukštos kokybės | Aukštos kokybės | Aukštos kokybės (pupelių porcija apie 100 kcal, tofu - apie 70 kcal) | Geriausi biologinės vertės (90% pasisavinimas) | Aukštos kokybės (pvz., 100 g moliūgų sėklų - 35 g, migdolų - 24,2 g) | |
| Geležis | 3,3 mg/100 g | 0,4-0,9 mg/100 g | 1,7 mg/100 g (virtos pupelės), 2,37 mg/100 g (rudos lęšiai) | |||
| Cinkas | 8,2 mg/100 g | 0,68-2 mg/100 g | ~1 mg/100 g | 48,3 mg/100 g | ||
| Vitaminas B12 | Gausu | Yra | Nėra | Gausu | Nėra |
Galima raudonos mėsos žala sveikatai
Nors raudona mėsa turi naudingų savybių, per didelis jos vartojimas gali būti susijęs su tam tikrais sveikatos pavojais:
- Širdies ir kraujagyslių ligos: Kai kurie tyrimai rodo, kad didelis raudonos mėsos vartojimas, ypač perdirbtos, gali padidinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Tai gali būti susiję su dideliu sočiųjų riebalų ir cholesterolio kiekiu raudonoje mėsoje, kurie gali skatinti aterosklerozės vystymąsi. Nors didelis cholesterolio kiekis gali būti susijęs su jūsų genais, raudonos mėsos atsisakymas padės sumažinti jo kiekį organizme. Visa tai turi įtakos aterosklerozei, dėl kurios gali kilti ir kitos širdies ligos bei įvairios komplikacijos, - sako daktarė Sally Warren. 2018 m. žurnale „European Heart Journal“ atliktas tyrimas parodė, kad vartojant raudoną mėsą susidaro junginys, kuris gali padidinti širdies priepuolių riziką. Mokslininkai mano, kad jis daro įtaką cholesterolio apykaitai organizme, dėl to ant kraujagyslių sienelių intensyviau vystosi apnašos ir gali padidėti širdies ligų rizika. Amerikos širdies asociacija rekomenduoja, kad sotieji riebalai sudarytų ne daugiau kaip 5-6 proc. dienos kalorijų. Ištyrus daugiau nei 81 000 vegetarų ir mėsavalgių, atskleisti šokiruojantys rezultatai: mėsavalgiai padidino širdies ligų riziką dvigubai.
- Vėžys: Yra įrodymų, kad didelis raudonos mėsos, ypač perdirbtos, vartojimas gali padidinti riziką susirgti tam tikromis vėžio formomis, tokiomis kaip storosios žarnos, skrandžio ir prostatos vėžys. Tai gali būti susiję su heterocikliniais aminais (HCA) ir policikliniais aromatiniais angliavandeniliais (PAH), kurie susidaro gaminant mėsą aukštoje temperatūroje, taip pat su nitratais ir nitritais, esančiais perdirbtoje mėsoje. Atsisakius jautienos, galbūt išvengsite storosios žarnos arba žarnyno vėžio, ypač, jei šie susirgimai paplitę jūsų šeimoje. Mityba, kurioje gausu sočiųjų riebalų, siejama su padidėjusiu uždegimu organizme, o lėtinis uždegimas siejamas su vėžio išsivystymu. 2015 m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) raudoną mėsą priskyrė prie galimų kancerogenų, t. y. nustatė, kad ji gali sukelti vėžį. Yra pranešimų, kuriuose didelis raudonos mėsos vartojimas siejamas su padidėjusia vėžio, ypač storosios žarnos vėžio, rizika. 2019 m. žurnale „International Journal of Epidemiology“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad vidutiniškai 76 g raudonos arba perdirbtos mėsos valgymas per dieną buvo susijęs su 20 proc. didesne galimybe susirgti storosios žarnos vėžiu, palyginti su tuo, kai per dieną suvalgoma tik apie 21 g mėsos. Raudonos mėsos kepimas aukštoje temperatūroje skatina kelių junginių, kurie gali sukelti žarnyno vėžį žmonėms, turintiems genetinį polinkį, susidarymą.
- 2 tipo cukrinis diabetas: Kai kurie tyrimai rodo, kad didelis raudonos mėsos vartojimas gali padidinti riziką susirgti 2 tipo cukriniu diabetu. Tai gali būti susiję su insulino rezistencijos vystymusi.
- Nutukimas: Raudona mėsa, ypač riebesnės rūšys, turi daug kalorijų, todėl per didelis jos vartojimas gali prisidėti prie nutukimo. Dauguma mėsos porcijų yra didesnės už faktinį baltymų poreikį, - sako daktarė Sally Warren. Jautienos porcija gali turėti apie 170 kcal, pupelių porcija apie 100 kcal, o tofu - apie 70 kcal.
- Podagra: Raudona mėsa turi daug purinų, kurie gali padidinti šlapimo rūgšties kiekį kraujyje ir sukelti podagros priepuolius.
- Pilvo pūtimas: Raudoną mėsą organizmas virškina lėčiau nei kitus maisto produktus, todėl vakarienei suvalgę didžiulį kepsnį galite jausti vidurių užkietėjimą, pilvo skausmą ir padidėjusį dujų kiekį. Ilgainiui žarnyne padaugės sveikų bakterijų, dėl kurių gali sumažėti viso organizmo uždegimas ir mažiau pūsti pilvą. 2015 m. žurnale „Nutrition Research“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad vegetarų uždegimai buvo mažesni nei mėsos valgytojų.
- Odos būklė: Didelę įtaką odai daro ir tai, ką valgome.
- Alzheimerio liga: Jautienos valgytojai gali užsitraukti Alzheimerio ligą. 2017 m. žurnale „British Medical Journal“ paskelbtame tyrime dėl šio ryšio kaltinamas per didelis geležies kaupimasis dėl per didelio raudonos mėsos kiekio mityboje.
- pH balansas: Raudona mėsa sukuria didelį rūgštinį krūvį, kurį organizmas turi įsisavinti ir neutralizuoti, - aiškina S.Warren. Be to, didelis rūgštingumas organizme sukuria puikią terpę ligoms plisti.
Kaip sumažinti galimą raudonos mėsos žalą
Norint sumažinti galimą raudonos mėsos žalą sveikatai, rekomenduojama laikytis šių patarimų:
- Vartoti saikingai: Rekomenduojama riboti raudonos mėsos vartojimą iki 1-2 porcijų per savaitę. Raudona mėsa gali būti subalansuotos mitybos dalis, tačiau retai ir mažomis porcijomis.
- Rinktis liesesnes rūšis: Pirmenybę teikti liesesnei jautienai, kiaulienai ar ėrienai. Verta rinktis mėsos dalis, kurių pavadinimuose yra žodžiai „nugarinė“ ar „išpjova“. Jautienai tai būtų nugarinė ar kumpio dalis, kiaulienai - išpjova arba liesi nugarinės kepsniai. Jei mėsa riebesnė, prieš gaminant rekomenduojama nupjauti matomus riebalus.
- Vengti perdirbtos mėsos: Riboti perdirbtos mėsos, tokios kaip dešros, kumpis ir šoninė, vartojimą. Juose gausu druskos ir konservantų, kurie siejami su padidėjusiu kraujospūdžiu ir „blogojo“ cholesterolio augimu.
- Tinkamai paruošti mėsą: Vengti mėsos kepimo aukštoje temperatūroje, nes tai gali paskatinti HCA ir PAH susidarymą. Geriau rinktis virimą, troškinimą ar kepimą orkaitėje. Mėsą, anot R. Kairaičio, patartina ruošti žemesnėje temperatūroje, vengti papildomų riebalų pertekliaus.
Vytinta kiaulienos išpjova (kaip pasigaminti pačiam)
- Marinuoti apgalvotai: Rūgštiniai marinatai, pagaminti su citrinų sultimis ar actu, gali sumažinti kenksmingų medžiagų susidarymą kepimo metu. Tai paprastas būdas padaryti patiekalą ir skanesnį, ir saugesnį.
- Subalansuota mityba: Raudoną mėsą derinti su dideliu kiekiu daržovių, vaisių, grūdų ir ankštinių augalų.
- Sveikas gyvenimo būdas: Praktikuoti reguliarų fizinį aktyvumą ir vengti rūkymo.
Raudonos mėsos alternatyvos
Jei norite sumažinti raudonos mėsos vartojimą, yra daugybė sveikų alternatyvų:
- Balta mėsa: Vištiena ir kalakutiena yra liesesni baltymų šaltiniai nei raudona mėsa. Balta mėsa valgiaraštyje turėtų atsidurti ne dažniau kaip 2-3 kartus per savaitę.
- Žuvis: Žuvis, ypač riebi, yra puikus omega-3 riebalų rūgščių šaltinis, kuris yra naudingas širdies ir kraujagyslių sveikatai. Dažniau rinktis žuvį padeda kontroliuoti sočiųjų riebalų kiekį, palaikyti sveiką cholesterolio lygį.
- Ankštiniai augalai: Pupelės, lęšiai ir žirniai yra puikūs baltymų ir skaidulų šaltiniai. 100 gramų virtų pupelių yra 1,7 miligramo geležies, o rudųjų lęšių - 2,37 miligramo. 100 gramų lęšių, raudonųjų pupelių arba avinžirnių yra maždaug 1 miligramas cinko.
- Riešutai ir sėklos: Riešutai ir sėklos yra geras baltymų, sveikų riebalų ir kitų maistinių medžiagų šaltinis. Graikiniai riešutai turi daugybę omega 3 riebalų rūgščių, puikiai tinka širdies sveikatai, o lazdynų riešutai, pekaninės karijos ir migdolai taip pat yra puikus pasirinkimas. Be to, riešutai suteikia sotumo jausmą bei energijos. 100 gramų moliūgų sėklų rasime 35 g baltymų, tokiame pat kiekyje migdolų - 24,2 g, pistacijų - 20,5 g, saulėgrąžose - 25 g baltymų. Jų turtingos ir „chia“ sėklos, anakardžiai, graikiniai, žemės riešutai.
- Tofu ir tempeh: Tofu ir tempeh yra sojų produktai, kurie yra puikūs baltymų šaltiniai vegetarams ir veganams.
Norint sumažinti raudonos mėsos kiekį patariama suvartoti 25 gramų vištienos per dieną; 28 gramų žuvies per dieną; 1,5 kiaušinio per savaitę; 200 gramų pieno per dieną; 50 gramų sūrio per dieną. Kartu su 14 gramų raudonos mėsos, su šiais produktais į organizmą patektų 45 gramai baltymų per dieną. Likusią normos dalį, t. y. dar 11 gramų baltymų, nesunku užsitikrinti vartojant augalinį maistą: riešutus, ankštines kultūras, pupeles ir neskaidytus grūdus. O siekiant kompensuoti cinko deficitą, įvykstantį apribojus raudonos mėsos vartojimą, per dieną galima suvalgyti 12 austrių arba rinktis įvairių produktų derinius, pvz., 150 gramų raudonųjų pupelių, 30 gramų cinku papildytų javų, tris riekeles visagrūdės duonos ir saujelę (30 gramų) įvairių riešutų.
Mėsos pasirinkimas ir paruošimas: praktiniai patarimai
Svarbiausias kriterijus - šviežumas
Visgi renkantis mėsą, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas ne jos rūšiai, o šviežumui. Mėsa - greitai gendantis produktas, todėl renkantis jos gaminius būtina atsižvelgti į tam tikras jų savybes, o nusipirkus - stengtis kuo greičiau suvartoti. Kaip pasakoja mėsos technologas Vitoldas Fedaravičius, šviežią mėsą geriausia suvartoti per parą laiko. „Jei šiandien perkate, iškart marinuokite, prieskoniuokite, o rytoj jau kepkite. Jei per parą neplanuojate mėsos ruošti, geriau ją dėkite į šaldymo kamerą. Pastovėjusi mėsa nebebus tokia elastinga, nes praras natūralius skysčius“, - sako mėsos technologas. Anot V. Fedaravičiaus, šviežią mėsą pirkėjai gali nesunkiai atskirti pagal spalvą. Pavyzdžiui, kiauliena turi būti šviesiai rausva, jautiena - tamsiai rausva, o riebalai - nepageltę. Vištienos spalva nesikeičia net ir pasibaigus jos galiojimo laikui, todėl reikia atidžiai apžiūrėti ir vizualiai įvertinti, ar ji nepasidengusi glitėsiais, neperdžiūvusi. Be to, apie pasenusią mėsą išduoda ir atsiradęs blogas kvapas.
Tinkamas mėsos pasirinkimas
Kaip aiškina mėsos ekspertas, norint paruošti gardų mėsos patiekalą, pirmiausia reikėtų pradėti nuo mėsos pasirinkimo. „Norint gauti tobulą rezultatą, mėsą derėtų rinktis šviežią, o ne šaldytą. Jauno gyvulio mėsa visada atrodo šviesesnė, tolygesnė, o iškeptas gaminys būna minkštesnis. Pavyzdžiui, jautienos steikui reikėtų pasirinkti storesnius 2-3 cm storio, ryškios, tamsiai raudonos spalvos jautienos gabaliukus“, - sako specialistas. Pasak jo, dažnai žmonės galvoja, kad kuo mėsa liesesnė, tuo ji geresnė, tačiau, iš tiesų, norint, jog iškepęs maistas būtų sultingas, šiek tiek riebaliukų, visgi, reikia. „Liesa mėsa dažniausiai yra geras pasirinkimas, tačiau, pavyzdžiui, kepant šašlykus ar kepsnį visiškai be riebalinės dalies, mėsa gausis kietas ir sausa“, - pastebi G. Bačkovas.
Marinavimo taisyklės
Siekiant nepriekaištingo skonio mėsos patiekalo, ne ką mažiau, kaip teigia pašnekovas, yra svarbus ir tinkamas marinavimas. „Tinkamas marinavimo laikas yra 12-24 val. Per šį laiką į mėsą puikiai įsiskverbia prieskoniai ir marinatas, kurio skonis išlieka ir iškepus produktą. Bet jei gaminio reikia čia ir dabar, marinuoti būtina bent jau valandą“, - sako G. Bačkovas. Visgi, anot jo, viena dažniausių klaidų, kurias daro žmonės, marinuodami „greitu marinatu“, - druskos naudojimas. „Jei planuojame marinuoti tik apie valandą, tuomet druskos į marinatą nereikėtų dėti nei trupučio, nes ši iš mėsos ištraukia sultis. Tokiu atveju, druską reikėtų birenti tik jau kepant mėsą“, - aiškina kulinarijos ekspertas.
Prieskonių ir ingredientų panaudojimas
Neretai iškepta mėsa nepateisina lūkesčių ir dėl marinuojant ar kepimo metu netinkamai panaudotų prieskonių bei ingredientų. „Ši klaida susijusi su prieskonių pertekliumi arba trūkumu. Dalis žmonių, ruošdami mėsą, baiminasi panaudoti per daug prieskonių ar kitų ingredientų, todėl kartais taip sumažina jų kiekį, kad net iškepus mėsai, ši neturi jokio aromato ir skonio. O kartais tiesiog perdozuoja ar pasirenka ne tokius ingredientus ir galutinis rezultatas gaunasi per sūrus ar aštrus“, - teigia G. Bačkovas. Gaminant mėsą, reikėtų ne tik įvertinti prieskonių kiekį, bet ir jų tinkamumą konkrečiam patiekalui. „Štai tradiciniam steikui užtenka tik druskos bei pipirų, tačiau tinka ir rozmarinas, kmynai, česnakai ar šalavijas. Šašlykams daromas marinatas arba marinuojama „sausu“ būdu. Naudojami įvairiausi pipirų mišiniai, druska, bazilikai, gali būti petražolės, dašiai, paprikos. Vištienai tinka čiobrelis, karis, aštrūs mango milteliai. Patogiausia rinktis jau gatavus prieskonių mišinius. Marinatams galima naudoti jogurtą, citrinas, kivi tyrę, tradicinį marinatą su actu, raudoną vyną, o norint paminkštinti mėsą - galimą įpilti gazuoto mineralinio vandens. Šis „burbuliukų“ triukas lietuviams jau tikrai nėra naujiena“, - pasakoja mėsos ekspertas.
Gaminimo įranga
Kaip sako pašnekovas, net jei ir išsirinksite kokybiškiausią mėsą bei ją paruošite pagal visas rekomendacijas, tačiau naudosite netinkamą kepimo įrangą, t. y., keptuvę ar kepsninę, tobulo rezultato tikėtis neverta. „Jei kepate keptuvėje, ši turėtų būti nepridegamo ir tolygaus paviršiaus. Svarbu ir jos dydis. Visada geriau rinktis platesnę, kad kepamos mėsos gabaliukai nesiliestų vienas prie kito“, - aiškina „Iki“ vyriausias mėsininkas. Na, o jei kepate mėsą ant kepsninės ar grotelių, pasak G. Bačkovo, būtina pasirūpinti jų švara. „Nenuvalyta kepsninė reiškia, kad dėl ant jos pridegusių maisto likučių mėsa ant grotelių labiau prilips ir greičiau plyš, todėl sunkiai išsaugosite nepažeistą kepsnio formą“, - sako pašnekovas.
Kepimo laikas ir temperatūra
Paskutinis, tačiau tikrai ne mažiausiai svarbus akcentas, norint mėgautis puikiai iškepta mėsa, - kepimo laikas ir temperatūra. Kaip sako G. Bačkovas, priklausomai nuo norimo iškepti steiko kepimo lygio, reikėtų atkreipti dėmesį į kepimo laiką. „Žalią (rare) kepsnį reikėtų kepti po pusantros minutės iš kiekvienos pusės. Su krauju (medium rare) - po 2 minutes iš abiejų pusių. Tuo metu vidutiniškai žalią (medium) - po 2 minutes ir 15 sekundžių iš kiekvienos pusės, o vidutiniškai iškeptą (medium well) - po dvi su puse minutės. Na, o jei norite pilnai iškepto (well done), kepimo laikas yra 3 minutės iš abiejų pusių“, - aiškina ekspertas. Likus minutei iki kepimo pabaigos, keptuvėje ištirpinkite sviestą, įberkite mėgstamų prieskonių ir gautu padažu apšlakstykite kepsnį. Svarbiausia, kepsnio nevalgykite iškart: išimkite jį iš keptuvės, įvyniokite į foliją ir leiskite dar 5 minutes pastovėti - taip mėsa taps dar minkštesnė.
Jei tai yra suaugęs viščiukas, reikėtų kepti ilgiau - iki pusantros valandos orkaitėje 200 laipsnių temperatūroje. Jei kepamos mažesnės vištienos dalys (sparneliai, blauzdelės, ketvirčiai) - kepti reikėtų kur kas trumpiau, t. y., apie 50 minučių. Sulaukus šiltesnių orų, daugelis trauks į gamtą bei ant iešmų maus šašlykus, todėl žinoti, kaip teisingai juos kepti, taip pat neprošal. „Svarbiausia yra šašlykų neperkepti. Jei kepama, pavyzdžiui, vištienos šašlykus, nereikėtų jų dėti ant labai karštų žarijų, nes išorė greitai apkeps ir pradės juoduoti, tačiau vidus liks žalias. Tokiu atveju, geriau šiek tiek palaukti, kol žarijų kaitra bus mažesnė. Vartymas taip pat neatsiejamas ir svarbus procesas, kepant šašlykus. Kartais žmonės užmauna šašlykus ir palieka juos likimo valiai, tačiau jei norite, kad jūsų šašlykai iškeptų tolygiai bei išliktų sultingi, nuo šašlykinės nereikėtų nuleisti akių“, - tikina G. Bačkovas.
