Viena seniausių europietiškos kilmės daržovių - raudonasis gūžinis kopūstas - ne tik puošia daržą ryškia spalva, bet ir yra vertingas maisto produktas. Nors baltagūžiai kopūstai jau seniai užsitarnavo savo vietą mūsų virtuvėse, vis stipriau savo vietą daržų lysvėse ir virtuvių lentynose išsikovoja ir raudonieji kopūstai. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime raudonųjų gūžinių kopūstų auginimo subtilybes, pradedant sėklų paruošimu ir baigiant derliaus nuėmimu bei sandėliavimu. Taip pat dalinamės žiniomis apie šios kopūstų rūšies naudą ir savybes.
Bendroji informacija apie kopūstus
Kopūstai - tai viena seniausių žmonijos vartojamų daržovių, kilusi iš laukinio kopūsto, kuris iki šiol auga Viduržemio jūros pakrantėse. Kopūstinės daržovės priklauso kryžmažiedžių (Cruciferae) šeimai. Gūžiniai, ropiniai, briuseliniai, žiediniai kopūstai yra kilę iš laukinio kopūsto, kuris ir dabar tebeauga Viduržemio jūros pakraščiuose. Kopūstinių daržovių rūšys yra giminingos ir savo morfologinėmis bei fiziologinėmis savybėmis mažai kuo skiriasi viena nuo kitos. Šiuolaikinė sodininkystė išskiria aštuonias pagrindines kultūrines kopūstų rūšis: gūžinius (baltagūžius ir raudongūžius), Savojos (garbanotuosius), Briuselio, žiedinius, brokolius, lapinius (Pekino arba kininio tipo) bei ropinius kopūstus. Šia rūšį sudaro trys porūšiai: gūžiniai baltieji, gūžiniai raudonieji ir gūžiniai garbanotieji. Gūžiniai, briuseliniai, ropiniai, lapiniai kopūstai yra dvimečiai, o žiediniai kopūstai vienmečiai augalai. Tačiau ankstyvieji gūžiniai ir ropiniai kopūstai atitinkamose sąlygose gali išauginti sėklas ir pirmaisiais metais.
Raudonųjų kopūstų išskirtinumas
Gūžiniai raudonieji kopūstai skiriasi nuo gūžinių baltųjų lapų spalva. Gūžinių raudonųjų kopūstų lapai tamsiai violetinės raudonos spalvos. Jų gūžės gerai laikosi per žiemą, daugiausia naudojamos kaip salotos prie įvairių valgių. Gūžiniai raudonieji kopūstai ilgiau auga už baltuosius, todėl jų daigai užauginami polietileniniuose šiltnamiuose arba pridengti. Garbanotieji kopūstai taip pat priklauso gūžinių kopūstų grupei. Jų lapai garbanoti, gležni, pačios gūžės visada minkštesnės, negu gūžinių baltųjų kopūstų. Garbanotieji kopūstai rauginti netinka, bet jie turi daugiau maisto medžiagų už gūžinius baltuosius kopūstus, todėl jie dažniausiai rekomenduojami šviežiam vartojimui.
Raudonųjų kopūstų nauda ir savybės
Įprastus baltagūžius kopūstus į savo racioną dažniausiai įtraukiame dėl juose esančių organizmui naudingų medžiagų ir ilgo išsilaikymo šaltuoju metų laiku. Būtent dėl šios priežasties auginti ir valgyti verta ir raudonuosius kopūstus. Kopūstuose gausu vitaminų ir mineralinių medžiagų.
Mitybinė vertė
Skaičiuojama, kad kalcio, kalio ir beta karoteno kiekiu raudonieji kopūstai gerokai lenkia baltagūžius kopūstus. Manoma, kad vitamino C šiuose kopūstuose yra du kartus daugiau nei baltagūžiuose. O provitamino A raudongūžiuose kopūstuose yra net keturis kartus daugiau nei baltai žalias galvas susukančiuose kopūstuose. Fiksuojama, kad raudongūžiuose kopūstuose yra ir vitamino K. Tarp naudingųjų raudonų kopūstų medžiagų taip pat rikiuojasi širdies ir kraujotakos sistemai bei normaliai jų veiklai palaikyti būtinos medžiagos. Geležies druskos, fermentai, magnis, ląsteliena - tai eilė kitų medžiagų, kurių gausu raudonuosiuose kopūstuose. Baltagūžių kopūstų ankstyvosios veislės turi apie 60 mg vitamino C 100 g produkto ir net verdant valandą išlaiko iki pusės šio vitamino. Taip pat juose yra B grupės vitaminų (B1, B2, B3), PP ir vitamino K. Be to, kopūstų išoriniai lapai pasižymi didesniu maistingųjų medžiagų kiekiu, todėl jų nereikėtų išmesti. Kopūstai turi iki 1,6 % baltymų, tačiau Briuselio kopūstuose jų kiekis siekia net 6 %, brokoliuose - 3,6 %, o lapiniuose - 2,6 %.
Lentelė: Raudonųjų ir baltagūžių kopūstų maistingųjų medžiagų palyginimas (apytiksliai duomenys).
| Medžiaga | Raudonieji kopūstai (palyginus su baltagūžiais) | Baltagūžiai kopūstai (100g) |
|---|---|---|
| Kalcis | Gerokai daugiau | ~40 mg |
| Kalis | Gerokai daugiau | ~170 mg |
| Beta karotenas (Prov. A) | Gerokai daugiau (4x daugiau provitamino A) | ~30 µg |
| Vitaminas C | Du kartus daugiau | ~60 mg |
| Vitaminas K | Yra | ~76 µg |
| Geležies druskos | Gausu | ~0.47 mg |
| Magnis | Gausu | ~12 mg |
| Ląsteliena | Gausu | ~2.5 g |
Nauda sveikatai
Dėl vitamino C gausos ši daržovė yra nepamainoma natūrali imuniteto stiprinimo priemonė. Šis vitaminas reikalingas kaulams. Liaudies medicinos specialistai tikina, kad minėti kopūstai veikia kaip prevencinė osteoporozės ir artrito priemonė. Medicinoje kopūstai naudojami kaip dietinis produktas, naudingas širdies ir virškinimo sistemai. Juose esanti ląsteliena padeda šalinti iš organizmo cholesterolį, o sultyse esantis vitaminas U padeda gydyti skrandžio opas. Dėl naudingųjų medžiagų gausos raudonieji kopūstai labai reikalingi gerai žarnyno būklei palaikyti ir žarnyno mikroflorai optimizuoti.
Lapų ir lapkočių vertė
Įdomus faktas tas, kad gūžę sudarančiuose lapuose vitaminų ir kitų organizmui naudingų medžiagų kiekis pasiskirsto nevienodai. Išorėje esantys lapai savyje sukaupia daugiau sveikatą stiprinančių medžiagų nei lapai, išsidėstę gūžės viduje. Tiesa, nereikėtų labai kritiškai žiūrėti į kopūstų lapkočius, kuriuos dėl kietumo, ruošiant maistą, neretai išmetame. Juose, kaip ir lapuose, yra naudingų ir sveikatą teigiamai veikiančių medžiagų, todėl nereikėtų jų išmesti. Lapkočius galima panaudoti troškiniams, sriuboms ir kitiems patiekalams, kuriuose paveikti terminio apdorojimo lapkočiai suminkštėja.
Sėklų ir daigų auginimas
Agrotechnika ir kiti darbai, yra tokie pat kaip atitinkamo ankstyvumo gūžinių baltųjų kopūstų.
Sėklų paruošimas
Kopūstų sėklos smulkios: 1 g telpa 250 - 300 sėklų. Stambesnės ir juodesnės sėklos laikomos geresnės kokybės. Tinkamose sąlygose laikant, sėklos išbūna daigios 4 - 6 metus. Sėklos pradeda dygti po 3 - 4 dienų. Minimali temperatūra sėklos dygimui nuo 0 iki +5 °C. Prieš sėją sėklos 15 minučių mirkomos 45-50 °C vandenyje, tada 1 minutę laikomos šaltame vandenyje. Po to 12 valandų sėklos laikomos maistingame tirpale (1 l vandens ir 10 g nitrofoskos arba specialių augimo stimuliatorių pagal gamintojo nurodymus). Po to sėklos perplaunamos ir 24 valandas grūdinamos 1-2 °C temperatūroje.
Daigų auginimas
Daigai auginami dviem būdais: sėjami tiesiai į puodelius, blokus arba į juos pikuojami. Pirmuoju atveju jiems sudaiginti reikia didesnio šilto (18 -20 °C) šiltnamio ploto negu antruoju atveju. Sėklos sėjamos į specialų mišinį arba paruoštą substratą, sumaišytą iš dirvožemio ir komposto (santykiu 1:1) su smėlio, durpių ar durpinio komposto priemaiša. Sėti kopūstus 2 - 3 cm gylyje (kol išdygs laikyti 20 °C). Optimalus pH daiginimui - 6,5-6,7. Vienam kibirui mišinio dedama 15 g superfosfato. Substratas drėkinamas, sudedamas į 5-6 cm aukščio dėžutes, paviršius išlyginamas. Sėklos sėjamos 1 cm gylyje, kas 1 cm, tarp vagelių paliekant 3 cm atstumą. Daigai pasirodo po 4-5 dienų, optimali temperatūra daigams auginti - 15-18 °C. Kopūstams sudygus temperatūra sumažinama iki 8 - 10 °C iki susiformuos skilčialapiai. Jautriausi žemai temperatūrai yra ankstyvųjų gūžinių ir žiedinių kopūstų daigai, kurie jau apšąla esant 2 - 5 °C šalčio.
Pikavimui daigai auginami 10-15 dienų. Pasirodžius pirmajam tikrajam lapui, daigai pikuojami į 7x7 cm dydžio indelius su tuo pačiu žemės mišiniu. Daigai sodinami iki sėklaskilčių. Indeliai laikomi šviesoje, pirmas 2-3 dienas palaikoma 16-18 °C temperatūra, vėliau sumažinama iki 13-14 °C dieną ir 10-12 °C naktį. Daigų papildomai tręšti nereikia. Pastebėjus, kad daigai pašviesėję, galima patręšti azoto trąšomis (20 gr.). Papildomas tręšimas atliekamas du kartus: kai pasirodo antrasis tikrasis lapas ir likus 3-5 dienoms iki persodinimo į dirvą. Daigus nupurkšti insekticidu nuo blakių. Likus 12 - 15 dienų iki sodinimo - daigus grūdiname. Daigai sodinami 35 - 40 dienų amžiaus, 7 - 8 cm aukščio su 3 - 4 lapeliais.
5 kopūstų auginimo klaidos, kurių reikėtų vengti
Tinkama dirva ir jos paruošimas
Dirvos reikalavimai
Raudonieji kopūstai yra labai reiklūs dirvai, tad jiems labiausiai tinka vidutinio sunkumo ir gerai patręštas dirvožemis. Kopūstai gerai auga sukultūrintoje vidutinio sunkumo ir sunkiose priemolio dirvose. Ankstyviems kopūstams parenkamos lengvesnės, anksti pavasarį pradžiūvančios dirvos. Tinkamiausios kopūstams dirvos pH 6,0 - 6,5. Dirvožemis turėtų būti labai derlingas ir trąšus, iš rudens „paturbintas“ mėšlu ar kitomis organinėmis medžiagomis. Dirva turėtų būti nerūgšti, pageidautina 6,0-6,5 ar šiek tiek daugiau (iki 7,5). Rūgščiose dirvose kopūstai serga šaknų gumbu.
Sėjomaina ir dirvos dirbimas
Kopūstai gerai auga po agurkų, svogūnų, pomidorų, morkų, bulvių, daugiamečių žolių. Kopūstai į tą patį lauką sodinami ne anksčiau kaip po 4 - 5 metų, o kur buvo bakteriozė - po 8 - 9 metų. Kopūstams dirva pradedama dirbti rudenį - skutama, lygiuojama, ariama ne giliau kaip 25 cm gyliu. Varputėtą dirvą išpurškiama. Pavasarį kiek pradžiūvus dirva akėjama, kultivuojama. Ankstyviesiems kopūstams, lengvesnių dirvų pavasarį geriau neperarti, kad neperdžiūtų. Nutirpus sniegui ir įšalui, būtina išsaugoti drėgmę dirvožemyje. Tam viršutinis dirvos sluoksnis supurenamas - taip sumažinamas drėgmės garavimas ir dirva greičiau įšyla.
Tręšimas
Daigynui rudenį iškratoma 40 - 60 t/ha perpuvusio mėšlo ir išberiamos fosforo bei kalio trąšos (150 - 200 kg/ha P2O5 ir 150 - 180 kg/ha K2O). Tręšiamos dirvos - 90 kg N; 30 kg P2O5 ir 130 kg K2O. Fosfatą ir kalį barstome rudenį: 120 kg/ha P2O5 ir 160 kg/ha K2O. Ruošiant dirvą pavasarį, išberiamos azoto (90 kg/ha) trąšos. Azoto trąšos išbarstomos pavasarį: ankstyviesiems 120 kg/ha, vėlyviesiems - 200 kg/ha. Pusė azoto išberiama prieš sodinant, o kita pusė - daigams prigijus arba formuojantis lapų skrotelei. Vėlyviesiems kopūstams azoto trąšos išberiamos per tris kartus.
Daigų sodinimas į atvirą gruntą
Vėlyvieji kopūstai sėjami balandžio pradžioje (ne vėliau kaip balandžio 10 d.) tiesiai į gruntą 12 cm tarpueiliais rankine sėjamąja, išberiant 2 g/m2 sėklų. Kad greičiau sudygtų, pridengiame polietilenine plėvele. Daigai užauga per 40 - 45 dienas. Išrauti mirkomi mėšlo ir molio (1 : 2) tyrėje; į ją galima įdėti fungicidų: fitobakteriomicino nuo bakteriozės. Daigai sodinami į paruoštą dirvą nuo balandžio pabaigos iki gegužės pabaigos.
Sodinimo laikas ir atstumai
- Ankstyvųjų kopūstų daigus sodinti reikėtų balandžio mėnesį iki gegužės pradžios 70 x 30 - 35 cm atstumu.
- Vidutinio vėlyvumo kopūstų daigus sodinkime gegužės pabaigoje arba birželio pirmame dešimtadienyje 70 x 40 - 50 cm atstumu.
- Vėlyvuosius kopūstus sodinkime gegužės pabaigoje. Tarp eilių paliekant 60-70 cm, o tarp daigų - 40-60 cm.
Atstumai tarp eilių turėtų būti 50-70 cm, tarp augalų - 30-50 cm. Daigai sodinami debesuotą dieną arba vakare, kad išvengtų tiesioginių saulės spindulių. Jie įkasami iki pirmųjų tikrųjų lapų. Kopūstai silpnų šalnų nebijo, bet, numatant stipresnes šalnas, nakčiai pridenkime. Sausa dirva 1 - 2 dienas prieš sodinant palaistoma 100 - 150 m3/ha H2O.
Priežiūra augimo metu
Laistymas ir dirvos drėgmė
Dirvoje palaikoma 80 % drėgmė. Minimali dirvos drėgmė gūžiniams kopūstams 75 - 80 % ribinio lauko drėgmės imlumo. Trūkstant drėgmės, esant 70 %, galimas mažesnis derlius. Laistyti reikia ryte arba vakare, vandens temperatūra turi būti ne žemesnė nei 18 °C. Laistant lašeline sistema, galima ir įterpti trąšas kartu. Ankstyvųjų kopūstų laistymo norma 150 - 250 m3/ha priesmėlio dirvose, 150 - 300 m3/ha - priesmėlio dirvose. Drėkinimo norma priesmėlio dirvose 1250 m3/ha, priemolio 1200 m3/ha. Vidutinio ir vėlyvųjų kopūstų laistymo norma - 150 - 300 m3/ha priesmėlio dirvose ir 200 - 350 m3/ha priemolio dirvose. Drėkinimo norma lengvesnėse dirvose 1800 m3/ha, sunkesnėse - 1650 m3/ha. Lengvos dirvos laistomos 5 - 6 kartus, sunkesnės - 4 - 5 kartus. Iš pradžių laistoma mažesnėmis normomis - 150 - 200 m3/ha, vėliau 250 - 350 m3/ha. Ankstyvieji kopūstai laistomi iki pradedant nuimti derlių.
Purenamas ir kaupimas
Dirva purenama 5-8 cm gyliu kas 6-7 dienas arba po laistymo ir stipraus lietaus. Praėjus 20 dienų po pasodinimo, kopūstai pirmą kartą apkaupiami. Procedūra kartojama kas 8-10 dienų. Augimo metu ankstyvuosius kopūstus vieną kartą, o vėlyvuosius du kartus apkaupkime, kad išleistų papildomas šaknis ir greičiau augtų. Pirmą kartą kaupkime praėjus 20 - 25 dienoms po sodinimo, o antrą - praėjus 15 - 20 dienų po pirmo kaupimo. Kaupkime po lietaus arba palaistę.
Papildomas tręšimas
Didžiausi derliai užauginami, kai gūžiniai kopūstai papildomai tręšiami organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Juos labai gerai veikia atskiestos srutos su mineralinėmis trąšomis. Pirmą kartą kopūstai papildomai tręšiami prigijus daigams (praėjus 15-20 dienų), antrą kartą - pradėję sukti gūžes. Trąšos įterpiamos purenant tarpueilius. Pirmą kartą tręšiama apkaupimo metu, geriausia po laistymo arba lietaus. Vienam kvadratiniam metrui naudojama 1,5-2,5 g azoto, fosforo ir kalio trąšų. Antrasis tręšimas atliekamas po 20 dienų, naudojant 2-3 g tų pačių trąšų. Trąšas galima pakeisti organinėmis: karvės mėšlo tirpalu (1:4) arba paukščių mėšlo tirpalu (1:8), po 1-1,5 litro vienam augalui.
Ligos ir kenkėjai
Kopūstai, kaip ir kiti augalai, dažnai kenčia nuo įvairių infekcinių ligų bei kenkėjų. Efektyviausia apsauga - tinkama agrotechnika: sėjomainos laikymasis, užkrėstų augalų likučių šalinimas, taisyklingas tręšimas, laistymas bei žemės paruošimas. Šios priemonės padeda išvengti daugelio problemų. Apsaugai nuo kenkėjų, tokių kaip amarai, šliužai ir sraigės, galima naudoti pelenus - 100 g kvadratiniam metrui.
Dažniausios ligos
- Juodoji dėmėtligė (Alternaria brassicicola, Alternaria brassicae) - viena dažniausių ligų. Ant lapų susidaro juodos, apvalios dėmės, kurios plečiasi ir padengiamos rudai juodomis apnašomis. Liga prasideda apatiniuose lapuose, vėliau plinta į viršutinius, todėl gūžės lieka mažos ir pūva. Infekcija plinta per sėklas ir užkrėstus augalų likučius.
- Baltasis puvinys - dažna liga, ypač sunkiose priemolio dirvose. Pažeidžiami augalų šaknelės ir apatiniai lapai, kurie tampa vandeningi, bespalviai ir pasidengia baltomis apnašomis.
- Pilkasis puvinys dažniausiai pažeidžia saugomus kopūstus.
- Kopūstų šaknų gumbas (Plasmodiophora brassicae) - grybelinė liga, kurios požymis - ant šaknų susidarantys gumbai. Augalai nudžiūsta ir žūsta. Liga labiausiai plinta pernelyg drėgnose ir rūgščiose dirvose.
- Kopūstinė mozaika pasireiškia praėjus 4-5 savaitėms po daigų sodinimo.
- Juodoji kojelė - liga, paveikianti jaunus daigus. Šaknies kaklelis suminkštėja, pajuoduoja, ir augalas žūsta.
Kenkėjai
- Kopūstinis baltukas - drugys, kurio geltonai žali vikšrai graužia lapus, palikdami tik gyslas. Pirmieji drugeliai pasirodo gegužę, o daugiau jų būna liepą-rugpjūtį. Kovai taikomos mechaninės ir cheminės priemonės.
- Ropinis baltukas - mažesnis už kopūstinį.
- Kopūstinė kandis - geltonas vikšras, kuris pragraužia lapus iš apatinės pusės.
- Kopūstinė musė - vienas pavojingiausių kenkėjų. Iš kiaušinėlių išsiritę vikšrai graužia augalų kotelius, todėl augalai išdžiūsta. Ypač pavojinga jauniems daigams. Prevencija - rudeninis gilus dirvos perkėlimas.
- Šliužai - naktiniai kenkėjai, kurie graužia lapus ir gūžes, palikdami gleivingas pėdsakus.
- Kopūstinis amaras - pažeidžia lapus, kurie praranda spalvą, susisuka. Amarų kolonijos matomos apatinėje lapų pusėje.
Derliaus nuėmimas ir sandėliavimas
Derliaus nuėmimas
Ankstyvųjų ir vidutinio ankstyvumo kopūstų derlius imamas atrankiniu būdu: pirmųjų - birželio pabaigoje - liepos pradžioje, antrųjų - rugpjūčio pabaigoje - rugsėjo pradžioje. Vidutinio vėlyvumo - rugsėjo pabaigoje - spalio pradžioje ir vėlyvųjų - spalio mėnesį. Kopūstų derlius gali būti nuimamas kombainais arba transporteriais, taip ir rankomis. Atkreipti dėmesį į kopūstų veislės atsparumą mechaniniams nuėmimo ir transportavimo bei sandėliavimo pažeidimams. Svarbu kopūstų galvas tvarkingai, teisingai dėti į konteinerius.
Sandėliavimas
Sandėliavimui tinka sveiki, nepažeisti, sunkūs savo fiziologines savybes atitinkantys kopūstai. Ant kopūstų reikia palikti 3 - 6 dengiamuosius lapus. Lengvus, nepriglundančius lapus nuimti, todėl, kad jie trukdys judėti orui. Ventiliacija reikalinga, kad kopūstuose būtų palaikoma atitinkama temperatūra ir drėgmė. Ankstyvieji kopūstai gali būti laikomi 3 - 6 savaites, o vėlyvieji iki 9 mėnesių. Vėlyvųjų kopūstų sandėliavimo temperatūra - 0,5 °C. Prie aukštesnių temperatūrų trumpėja sandėliavimo laikas. Kopūstai jautrūs etilenui. Todėl reikalinga ventiliacija sumažinti šioms dujoms. Optimali kopūstų laikymo temperatūra 0 °C, minimali temperatūra -0,6 - -0,9 °C, maksimali 2 °C temperatūros. Optimali drėgmė - 95 %, ventiliacija laikant konteineriuose 60 m3/val. Laikymas iki 9 mėnesių.
tags: #raudonieji #guziniai #kopustai