Raudonųjų kopūstų nauda, savybės ir auginimas

Raudonieji kopūstai (Brassica oleracea) - tai puikus pasirinkimas jūsų daržui, suteikiantis spalvą ir grožį, bei turintis daugybę naudingų maistinių medžiagų. Ši daržovė yra lengvai auginama, tačiau, kaip ir visi augalai, reikalauja tinkamos priežiūros. Be to, raudonieji kopūstai, dažnai vadinami purpuriniais kopūstais dėl jų ryškios spalvos, yra tikras vitaminų bei mineralų lobynas.

Yra dvi pagrindinės ir populiarios kopūstų spalvos - žalieji ir raudonieji. Žaliųjų spalva varijuoja nuo šviesiai (baltieji kopūstai) iki tamsiai žalios. Raudonieji kopūstai dažniausiai pasižymi tamsiai purpurine spalva, tad dėl itin tamsaus atspalvio dar vadinami ir juodaisiais kopūstais. Nors žalieji kopūstai populiariausi ir labiausiai perkami, raudonieji kai kuriomis maistinėmis savybėmis net lenkia žaliuosius.

Šiame straipsnyje panagrinėsime raudonųjų kopūstų auginimo ypatumus, jų maistinę vertę, naudą sveikatai ir pateiksime gardžių receptų.

Raudonųjų kopūstų laukas

Raudonųjų kopūstų auginimas

Raudonieji kopūstai (Brassica oleracea) - tai puikus pasirinkimas jūsų daržui, suteikiantis spalvą ir grožį, bei turintis daugybę naudingų maistinių medžiagų. Ši daržovė yra lengvai auginama, tačiau, kaip ir visi augalai, reikalauja tinkamos priežiūros. Be to, raudonieji kopūstai, dažnai vadinami purpuriniais kopūstais dėl jų ryškios spalvos, yra tikras vitaminų bei mineralų lobynas.

Pasirinkimas ir sodinimo laikas

Raudonieji kopūstai geriausiai auga šaltu klimatu, todėl juos rekomenduojama sodinti pavasario pabaigoje arba vasaros pradžioje. Dažniausiai kopūstai auginami per daigus, kadangi jų sėklos gali būti lėtesnės dygti, jei tiesiai sėjama į žemę.

  • Daigų auginimas: Sėkite raudonųjų kopūstų sėklas 6-8 savaites prieš paskutinį numatomą šalnų pavojų. Pasirinkite saulėtą vietą su gerai drenuojama dirva. Palaikykite temperatūrą apie 18-22°C, kad sėklos galėtų greičiau išdygti.
  • Sodinimas į žemę: Pasodinkite daigus į žemę, kai jie pasieks 10-15 cm aukštį ir kai naktinės temperatūros bus pastovios virš 10°C. Sodinimo atstumas turi būti apie 30-45 cm tarp augalų, kad jie galėtų išsiplėsti ir gerai augti.
Raudonųjų kopūstų daigai

Dirvožemis ir tręšimas

Raudonieji kopūstai mėgsta derlingą, vidutiniškai rūgštų dirvožemį (pH 6.0-6.8). Norint pasiekti geriausių rezultatų, svarbu, kad dirvožemis būtų gerai paruoštas ir turėtų pakankamai maistinių medžiagų.

  • Dirvožemio paruošimas: Pasodinkite raudonuosius kopūstus gerai pralaidžiame dirvožemyje, kuris nėra per sunkus arba smėlingas. Prieš sodinimą papildykite dirvą kompostu arba mėšlu, kad pagerintumėte maistinių medžiagų tiekimą.
  • Tręšimas: Raudoniesiems kopūstams reikalinga nuolatinė mityba, todėl reguliariai tręškite dirvą, ypač azoto trąšomis. Tręškite kas 4-6 savaites, kad augalai galėtų pasiekti geriausius augimo rezultatus. Pirmasis tręšimas turi būti atliktas, kai augalai pasiekia 15-20 cm aukštį, o antras - kai pradeda formuotis galvos.

Laistymas ir drėgmė

Raudoniesiems kopūstams reikia daug vandens, ypač augimo pradžioje ir formuojantis galvoms.

Kenkėjų ir ligų kontrolė

  • Kenkėjų kontrolė: Naudokite organinius insekticidus arba natūralias priemones, kaip, pavyzdžiui, marigoldų ar raudonųjų daržovių kvapus, kad atbaidytumėte kenkėjus. Pasodinkite šalia kopūstų žoleles (pvz., baziliką ar čiobrelį), kurios gali atbaidyti kenkėjus. Jei pastebite vikšrus, surinkite juos rankomis arba naudokite biologinius insekticidus, tokius kaip Bacillus thuringiensis.
  • Ligos kontrolė: Užtikrinkite gerą vėdinimą tarp augalų, kad sumažintumėte drėgmės perteklių, kuris gali skatinti ligų plitimą. Reguliariai pašalinkite pažeistus lapus ir sunaikinkite juos, kad užkirstumėte kelią ligų plitimui.

Derliaus nuėmimas

Raudonieji kopūstai paprastai yra pasiruošę derliui po 70-90 dienų nuo pasodinimo, priklausomai nuo rūšies ir augimo sąlygų.

  • Kada nuskinti? Kopūstų galvos turi būti tvirtos ir tankios, tačiau nepradėjusios skilinėti. Kai galvos pasiekia norimą dydį, naudokite aštrų peilį ar pjūklą ir nupjaukite galvą tiesiai prie šaknų.

Sandėliavimas ir laikymas

Raudonieji kopūstai gerai laikosi šaldytuve arba rūsyje, jei jie laikomi vėsiai ir sausoje vietoje.

  • Laikymas: Kopūstų galvas laikykite vėsioje vietoje, kad jos nesugestų. Jei turite daug kopūstų, galite juos konservuoti, fermentuoti arba užšaldyti, kad išlaikytumėte jų maistinę vertę.

Raudonųjų kopūstų maistinė vertė ir nauda sveikatai

Raudonieji kopūstai yra tikras supermaistas! Juose gausu antioksidantų, gliukozinolatų ir svarbiausių vitaminų. Mokslininkai nustatė kopūstuose esant apie 20 skirtingų flavonoidų ir 15 skirtingų fenolinių junginių, pasižyminčių stipriu antioksidaciniu poveikiu.

Skaičiuojama, kad kalcio, kalio ir beta karoteno kiekiu raudonieji kopūstai gerokai lenkia baltagūžius kopūstus. Manoma, kad vitamino C šiuose kopūstuose yra du kartus daugiau nei baltagūžiuose. 100 gramų raudonojo kopūsto yra apie 85 proc. vitamino C dienos normos, o žaliajame kopūste - 47 proc. O provitamino A raudongūžiuose kopūstuose yra net keturis kartus daugiau nei baltai žalias galvas susukančiuose kopūstuose. Raudonuose kopūstuose vitamino A yra 10 kartų daugiau nei žaliuose kopūstuose.

Raudonuose kopūstuose yra pigmento - antocianino, kurio nėra žaliuose kopūstuose. Būtent raudonuosiuose kopūstuose ypač daug antocianinų (priklausančių flavonoidų grupei), pasižyminčių ne tik antioksidaciniu poveikiu, bet ir saugančių nuo uždegimų. Ši savybė yra labai svarbi. Kiti kopūstuose esantys flavonoidai: artemetinas, betanidinas, buteinas, hidroksiflavonas, kemferolis, luteolinas, malvidinas, naringeninas, pelargonidinas, purpurogalinas, kvarcitolis, tetrahidro chalkonas.

Kopūstai gausūs ir B grupės vitaminų: B1, B6 ir B9, taip pat vitaminų C ir K. Be to, šioje daržovėje gausu ir mineralinių medžiagų: mangano, kalio bei vario. Šiek tiek mažiau fosforo, magnio, kalcio, seleno, geležies. Raudonųjų kopūstų sudėtyje yra dvigubai daugiau geležies nei žaliuose kopūstuose. Geležis tiekia deguonį ląstelėms, o tai padeda raumenims sklandžiai veikti mankštinantis ir atliekant kasdienę fizinę veiklą.

Raudonųjų kopūstų maistinės vertės infografika

Maistinė raudonųjų kopūstų vertė (100 g):

Maistinė medžiaga Kiekis (100g)
Kcal 31
Angliavandeniai 7,4 g
Skaidulos 2,1 g
Cukrus 3,8 g
Baltymai 1,4 g
Riebalai 0,2 g

Pagrindinės raudonųjų kopūstų naudos:

  • Mažina uždegimą organizme: Dėl antioksidacinių savybių kovoja su uždegimais - užkerta jiems kelią ar jau atsiradus. Daugybė kopūstuose esančių antioksidantų mažina galimybę susirgti ūmiomis ar lėtinėmis ligomis.
  • Gerina širdies ir kraujagyslių sveikatą: Mažina cholesterolio kiekį kraujyje, stiprina kraujagyslių sieneles. Atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad antocianinas gali padėti apsisaugoti nuo įvairių tipų demencijos.
  • Palaiko sveiką virškinimą: Dėl skaidulų gausos, kurios veikia kaip prevencinė priemonė nuo vidurių užkietėjimo, sumažėja divertikulinės storosios žarnos ligos išsivystymo rizika ir gali palengvėti kai kurių virškinamojo trakto ligų simptomai. Skaidulos, esančios kopūstuose, sukuria didesnį tūrį ir skatina maisto slinkimą žarnynu.
  • Mažina vėžio riziką: Dėl antioksidantų ir gliukozinolatų, kurie saugo nuo ląstelių mutacijos ar vėžinių ląstelių dauginimosi. Specifiniai antioksidantai, kurių pavadinimus gali būti sunku atsiminti ar net ištarti, saugo mūsų organizmą nuo ląstelių mutacijos ar vėžinių ląstelių dauginimosi. Kryžmažiedės daržovės, kurių atstovai ir yra kopūstai, turi ypač daug sieros junginio gliukozinolato - kuri yra pagrindinis priešvėžinis elementas.
  • Gerina smegenų veiklą: Raudongūžiuose kopūstuose gausu vitamino K ir antocianinų, kurie gerina protines funkcijas ir koncentraciją. Atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad antocianinas gali padėti apsisaugoti nuo įvairių tipų demencijos.
  • Palaiko sveiką žarnyno mikroflorą: Rauginti kopūstai turi probiotikų (gerų bakterijų) ir prebiotikų - gerų bakterijų maisto, kurie padeda palaikyti tinkamą žarnyno mikroflorą. Nuo pastarosios stipriai priklauso ne tik medžiagų pasisavinimas iš maisto, bet ir mūsų imunitetas.
  • Padeda palaikyti tvirtus kaulus: Raudonuose kopūstuose yra vitamino K, kuris kartu su vitaminu D dalyvauja kaulų atsinaujinimo procesuose. Fiksuojama, kad raudongūžiuose kopūstuose yra ir vitamino K. Liaudies medicinos specialistai tikina, kad minėti kopūstai veikia kaip prevencinė osteoporozės ir artrito priemonė.
  • Gerina regėjimą: Kopūstuose yra liuteino ir zeaksantino, karotenoidų, kurie kaupiasi tinklainėje, filtruoja kenksmingą mėlyną šviesą ir apsaugo geltonąją dėmę nuo oksidacinės pažaidos.
  • Padeda išlikti jauniems: Dėl kopūstuose esančių seleno, vitamino C ir A bei kitų antioksidantų sulėtinamas senėjimo procesas, oda išlieka ilgiau graži ir stangri, mūsų organizme gaminasi kolagenas.
  • Stiprina imunitetą: Dėl didelio kiekio antioksidantų ir vitamino C gali padėti lengviau atsispirti virusams ir kitoms puolančioms bėdoms.
  • Greičiau gyja žaizdos: Dėl to paties vitamino K kraujas geriau kreša ir tai padeda sparčiau užgyti žaizdoms. Taigi mūsų kūnas greičiau atsigauna, o kitos kopūstuose esančios medžiagos numalšina apie žaizdą esantį uždegimą.
  • Gerina atmintį: Kopūstai turi cholino - būtinos maistinės medžiagos, kuri perduoda nervinius impulsus ir yra tiesiogiai susijusi su atmintimi. Be to, smegenų kraujotaką gerina ir uždegimus šiame organe mažina antioksidantas kampferolis.
  • Svorio metimui: Kopūstai turi labai mažai kalorijų, tačiau daug skaidulų, kurios suteikia sotumo jausmą. Be to, turi cholino, kuris perdirbtas į acetilcholiną reguliuoja riebalų rūgščių metabolizmą, saugo kepenis nuo riebalų sankaupų.
  • Diabeto prevencijai: Reguliuoja gliukozės ir insulino lygį kraujyje. Taigi kopūstų įvedimas į savo racioną gali padėti sumažinti šios lėtinės ligos riziką. O jau sergantiems padėti ją valdyti ir sušvelninti ligos pasekmes.

Kurie lapai vertingesni?

Įdomus faktas tas, kad gūžę sudarančiuose lapuose vitaminų ir kitų organizmui naudingų medžiagų kiekis pasiskirsto nevienodai. Išorėje esantys lapai savyje sukaupia daugiau sveikatą stiprinančių medžiagų nei lapai, išsidėstę gūžės viduje.

Tiesa, nereikėtų labai kritiškai žiūrėti į kopūstų lapkočius, kuriuos dėl kietumo, ruošiant maistą, neretai išmetame. Juose, kaip ir lapuose, yra naudingų ir sveikatą teigiamai veikiančių medžiagų, todėl nereikėtų jų išmesti. Lapkočius galima panaudoti troškiniams, sriuboms ir kitiems patiekalams, kuriuose paveikti terminio apdorojimo lapkočiai suminkštėja.

Nustatyta, kad švieži kopūstai pasižymi aukščiausia maistine verte, palyginti su termiškai apdorotais ar fermentuotais (raugintais). Tačiau maistinė vertė išlieka didelė, jei kopūstai nėra perkepti ar pervirti. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė teigia, kad maistingiausias ir labiausiai virškinimą gerinantis būdas šviežio derliaus gūžinius kopūstus valgyti žalius, smulkiai supjaustytus ir pagardintus alyvuogių aliejumi ar mėgstamu padažu.

Kopūstų sultys

Kopūstų sultys taip pat gali būti naudingos sveikatai. Jos gali būti veiksmingos gydant skrandžio opas, reguliuoti kraujospūdį kalio kiekiu ir mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, stiprinti imuninę sistemą. Tačiau kopūstų sultis patartina vartoti saikingai, įprastinis porcijos dydis - nuo 240 iki 480 mililitrų per dieną. Prieš įtraukiant kopūstų sultis į mitybos racioną, svarbu pasitarti su gydytoju.

Raugintų Kopūstų darymas

Atsargumo priemonės ir kam reikėtų vengti kopūstų

Nors kopūstai yra labai naudingi, kai kuriems žmonėms reikėtų juos vartoti atsargiai:

  • Esant dirgliosios žarnos sindromui (DŽS), Krono ar kitoms žarnyno ligoms: Kopūstai gali sukelti pilvo pūtimą ir diskomfortą. Rekomenduojama nevalgyti šviežių kopūstų, jei paūmėja skrandžio ar žarnyno liga.
  • Žindančioms moterims: Priklausomai nuo situacijos. Kai kuriems kūdikiams kopūstai gali sukelti pilvo dieglius.
  • Dėl skydliaukės veiklos sulėtėjimo: Teigiama, kad kryžmažiedžiai (kopūstai, brokoliai ir briuselio kopūstai) gali mažinti jodo pasisavinimą organizme, tačiau reikėtų daug jų suvartoti vienu metu. Tačiau teigiama, kad termiškai apdorojant dauguma šių medžiagų suyra ir jodo pasisavinimui įtakos nebeturi.
  • Po aukštos temperatūros ar viduriavimo: Reikėtų vengti didelio kiekio skaidulų.
  • Vartojant kraują skystinančius vaistus: Daržovės, kuriose gausu vitamino K (kale ir briuselio bei brokolio), silpnina kraują skystinančių vaistų, pavyzdžiui, varfarino, veikimą. Antikoaguliantai dažniausiai skiriami po širdies infarkto, tam tikrų traumų, turintiems širdies ritmo sutrikimų ir įvairiais kitais atvejais, kai padidėja kraujagyslių trombozės rizika. Būtinai reguliariai tikrinkitės kraują dėl tikslios vaistų dozės nustatymo.

Su kokiais vaistais kopūstai gali būti nesuderinami?

Prieš vartojant bet kokį produktą, geriausia pasikonsultuoti su gydytoju. Būtent specialistas galės parinkti daržovių rinkinį, kuris geriausiai paveiks žmogaus sveikatą ir būklę.

  • Kraują skystinantys vaistai: Dažniausiai minimi kraują skystinantys vaistai, pavyzdžiui, varfarinas. Kopūstuose yra didelis kiekis vitamino K. Šis yra naudojamas organizme kraujui tirštinti ir susidaryti krešuliams, kai iškyla poreikis žaizdas gydyti. Varfarinas naudojamas sulėtinti kraujo krešėjimą ir skystinti kraują. Kopūstai su vitaminu K veikia atvirkščiai, todėl vartojant didelius kiekius kopūstų sumažinamas varfarino efektyvumas.
  • Skausmą ir karščiavimą mažinantys vaistai: Acetaminofenas, pavyzdžiui, Tylenol, Apap ir kt. Kopūstai gali padidinti acetaminofeno skilimą. Kopūstų vartojimas kartu su acetaminofenu gali sumažinti acetaminofeno efektyvumą.
  • Vaistai, kuriuos metabolizuoja kepenys: Citochromo P450 1A2 (CYP1A2) substratai sąveikauja su kopūstais. Kopūstai gali paskatinti kepenis pagreitinti vaistų suskaidymą ir keisti jų efektyvumą. Pasitarkite su vaistininku ar gydytoju dėl kopūstų vartojimo jei naudojate šiuos vaistus: klozapinas (Clozaril), ciklobenzaprinas (Flexeril), fluvoksaminas (Luvox), haloperidolis (Haldol), imipraminas (Tofranilis), meksiletinas (Mexitil), olanzapinas (Zyprexa), pentazocinas (Talvinas), propranololis (Inderal), takrinas (Cognex), teofilinas, zileutonas (Zyflo), zolmititas, galimi ir kiti.
  • Vaistai, kuriuos keičia kepenys: Gliukuronizuoti vaistai sąveikauja su kopūstais. Kepenys padeda organizmui suskaidyti ir pakeisti kai kuriuos vaistus. Kopūstai gali pagreitinti kai kurių kepenyse metabolizuojamų vaistų skaidymą. Kopūstų vartojimas kartu su šiais kepenų pakeistais vaistais gali sumažinti kai kurių kepenų keičiamų vaistų veiksmingumą. Kai kurie iš šių kepenų keičiamų vaistų yra acetaminofenas, atorvastatinas (Lipitor), diazepamas (Valium), digoksinas, entakaponas (Comtan), estrogenas, irinotekanas (Camptosar), lamotriginas (Lamictal), lorazepamas (Ativan), lovastatinas (Mevacor), meprobamatas, morfinas, oksazepamas (Serax) ir kiti.
  • Raminantys vaistai nuo nerimo: Oksazepamas (Serax) sąveikauja su kopūstais. Kopūstai gali padidinti tai, kaip greitai organizmas skaido oksazepamą (Serax), taigi sumažina jo efektyvumą.
Medikamentų ir kopūstų sąveikos schema

Trys priežastys, kodėl nuo kopūstų pučia pilvą ir patarimai

Kopūstai turi net tris medžiagas, dėl kurių mums gali pūsti pilvą:

  1. Skaidulos: Kopūstų skaidulinės medžiagos labai vertingos, bet jei mes vartojame jų per daug arba blogai sukramtome skaidulomis turtingus produktus - ima pūsti pilvą. Jei turite polinkį į pilvo pūtimą, pirmiausia atkreipkite dėmesį, ar gerai brokolius, žiedinius, briuselio ar kitus kopūstus sukramtote, ar nekalbate, kol kramtote ir tokiu būdu neprisiryjate oro.
  2. Rafinozė: Tai paprastasis angliavandenis, esantis šparaguose, pupelėse, briuselio kopūstuose, brokoliuose ir kituose kopūstuose. Jai suskaidyti reikia specifinio fermento α-galaktozidazės, kuris nėra išskiriamas nei skrandyje, nei plonajame žarnyne. Tik kopūstams nukeliavus į storąjį žarnyną, čia juos pasitinka minėtas fermentas. Jis skaido rafinozę ir tuo pačiu pagamina didesnį kiekį dujų. Kai kuriems žmonėms tai diskomforto nesukelia, tačiau kitiems pilvą pučia iki skausmo.
  3. Sieros junginiai: Šie junginiai, esantys kopūstuose, yra paminėti skiltyje apie onkologinius susirgimus kaip padedantys apsisaugoti nuo vėžio, tačiau jie irgi prisideda prie meteorizmo (pilvo pūtimo).

Patarimai, kaip sumažinti pilvo pūtimą:

  • valgykite mažesniais kiekiais, maišant su kitomis daržovėmis;
  • termiškai apdorokite, bet darykite tai saikingai;
  • smulkiai supjaustykite ar sutarkuokite;
  • pafermentuokite valandą ar daugiau su rūgščiomis sultimis, pavyzdžiui, citrinos, greipfruto;
  • kartu vartokite prieskonius ir žoleles nuo kmynų, pankolių iki krapų.

Raudonųjų kopūstų paruošimas ir receptai

Daugelis daržovių mėgėjų neretai vengia kopūstų dėl to, kad, termiškai juos apdorojus, pristinga ryškesnio ir aiškiau išreikšto skonio. Tokiu atveju patartina patiekalus su kopūstais - sriubas, troškinius, garnyrus, kuriuose dominuoja kopūstai, - pagardinti aštresnio, ryškesnio skonio prieskoniais. Raudonojo kopūsto skonis nėra toks pat kaip paprastojo kopūsto. Raudonasis yra aitresnis, primena krienus.

Norint paruošti skanias ir sveikas raudonųjų kopūstų salotas, svarbu pasirinkti kokybiškus ingredientus. Štai keletas patarimų:

  • Raudonieji kopūstai: rinkitės tvirtus, sunkius kopūstus, be dėmių ar pažeidimų. Kuo tamsesnė spalva, tuo daugiau antioksidantų.
  • Kitos daržovės: švieži morkos, svogūnai, salierai - visa tai puikiai dera su raudonaisiais kopūstais. Rinkitės sezonines daržoves, kad gautumėte geriausią skonį ir maistinę vertę.
  • Obuoliai: rūgštūs obuoliai, tokie kaip "Granny Smith" arba "Antoniniai", suteikia salotoms gaivumo ir subalansuoja saldų raudonųjų kopūstų skonį.
  • Padažas: eksperimentuokite su skirtingais padažais! Majonezas, jogurtas, aliejus, actas, citrinos sultys, medus, garstyčios - pasirinkimas platus.
Įvairūs raudonųjų kopūstų patiekalai

Klasikinės raudonųjų kopūstų salotos su majonezu

Šis receptas yra puikus pasirinkimas tiems, kurie mėgsta tradicinius skonius. Tai greitai paruošiamas ir skanus garnyras prie mėsos patiekalų.

Ingredientai:

  • 1 mažas raudonasis kopūstas
  • 1/2 raudonojo svogūno
  • 1 morka
  • 3-4 šaukštai majonezo
  • 1 šaukštas obuolių acto
  • Druska, pipirai pagal skonį

Gaminimas:

  1. Kopūstą smulkiai supjaustykite arba sutarkuokite.
  2. Svogūną supjaustykite plonais pusžiedžiais.
  3. Morką sutarkuokite stambia tarka.
  4. Visus ingredientus sumaišykite dideliame dubenyje.
  5. Įpilkite majonezo, obuolių acto, druskos ir pipirų. Gerai išmaišykite.
  6. Prieš patiekdami palaikykite šaldytuve bent 30 minučių, kad skoniai susimaišytų.

Raudonųjų kopūstų salotos su obuoliais ir riešutais

Šis receptas yra puikus pasirinkimas tiems, kurie mėgsta saldžiarūgščius skonius. Obuoliai suteikia salotoms gaivumo, o riešutai - traškumo.

Ingredientai:

  • 1/2 raudonojo kopūsto
  • 1-2 rūgštūs obuoliai
  • 50 g graikinių riešutų arba migdolų
  • 2 šaukštai citrinos sulčių
  • 2 šaukštai alyvuogių aliejaus
  • 1 šaukštas medaus (nebūtinai)
  • Druska, pipirai pagal skonį

Gaminimas:

  1. Kopūstą smulkiai supjaustykite arba sutarkuokite.
  2. Obuolius supjaustykite kubeliais arba plonais griežinėliais.
  3. Riešutus pakepinkite keptuvėje arba orkaitėje ir susmulkinkite.
  4. Visus ingredientus sumaišykite dideliame dubenyje.
  5. Įpilkite citrinos sulčių, alyvuogių aliejaus, medaus (jei naudojate), druskos ir pipirų. Gerai išmaišykite.
  6. Prieš patiekdami palaikykite šaldytuve bent 30 minučių.

Azijietiškos raudonųjų kopūstų salotos

Šis receptas yra puikus pasirinkimas tiems, kurie mėgsta egzotiškus skonius. Sojų padažas, sezamų aliejus ir imbieras suteikia salotoms unikalaus skonio.

Ingredientai:

  • 1/2 raudonojo kopūsto
  • 1 morka
  • 1/2 raudonojo paprikos
  • 2-3 svogūnų laiškai
  • 1 šaukštas sojų padažo
  • 1 šaukštas sezamų aliejaus
  • 1 šaukštelis tarkuoto imbiero
  • 1/2 šaukštelio čili pipirų (nebūtinai)
  • Sezamo sėklos papuošimui

Gaminimas:

  1. Kopūstą, morką ir papriką supjaustykite plonais šiaudeliais.
  2. Svogūnų laiškus susmulkinkite.
  3. Visus ingredientus sumaišykite dideliame dubenyje.
  4. Įpilkite sojų padažo, sezamų aliejaus, imbiero ir čili pipirų (jei naudojate). Gerai išmaišykite.
  5. Prieš patiekdami apibarstykite sezamo sėklomis.

Troškinti raudonieji kopūstai su vynu ir obuoliais

Šis patiekalas - puikus pasirinkimas prie keptos mėsos, ypač žąsies ar anties. Ilgas troškinimo laikas suteikia kopūstams sodrų skonį ir minkštą tekstūrą.

Ingredientai:

  • 1 kg raudonųjų kopūstų
  • 2 dideli obuoliai
  • 1 didelis svogūnas
  • 2 šaukštai aliejaus
  • 100 ml raudonojo vyno
  • 50 ml obuolių acto
  • 2 šaukštai rudojo cukraus
  • 1 lauro lapelis
  • 5-6 kadagio uogos (nebūtina)
  • Druska, pipirai pagal skonį

Gaminimas:

  1. Kopūstus smulkiai supjaustykite arba sutarkuokite.
  2. Obuolius nulupkite, išimkite sėklides ir supjaustykite kubeliais.
  3. Svogūną smulkiai supjaustykite.
  4. Dideliame puode arba troškintuve įkaitinkite aliejų. Sudėkite svogūną ir kepkite, kol suminkštės.
  5. Sudėkite kopūstus ir obuolius, gerai išmaišykite.
  6. Supilkite vyną ir actą, įberkite cukraus, lauro lapelį, kadagio uogas (jei naudojate), druską ir pipirus.
  7. Užvirkite, sumažinkite ugnį, uždenkite ir troškinkite ant silpnos ugnies apie 1,5-2 valandas, arba kol kopūstai suminkštės. Retkarčiais pamaišykite.
  8. Prieš patiekdami, pašalinkite lauro lapelį.

Raudonųjų kopūstų sriuba su obuoliais ir imbieru

Ši sriuba - puikus būdas sušilti šaltą dieną.

Ingredientai:

  • 500 g raudonųjų kopūstų
  • 2 obuoliai
  • 1 svogūnas
  • 1 skiltelė česnako
  • 2 cm imbiero šaknies
  • 1 l daržovių sultinio
  • 2 šaukštai aliejaus
  • Druska, pipirai pagal skonį
  • Grietinė arba jogurtas patiekimui (nebūtina)

Gaminimas:

  1. Kopūstus smulkiai supjaustykite.
  2. Obuolius nulupkite, išimkite sėklides ir supjaustykite kubeliais.
  3. Svogūną ir česnaką smulkiai supjaustykite.
  4. Imbierą nulupkite ir sutarkuokite.
  5. Puode įkaitinkite aliejų. Sudėkite svogūną ir kepkite, kol suminkštės.
  6. Sudėkite česnaką ir imbierą ir kepkite dar minutę.
  7. Sudėkite kopūstus ir obuolius, gerai išmaišykite.
  8. Supilkite sultinį, užvirkite, sumažinkite ugnį, uždenkite ir virkite apie 20-25 minutes, arba kol kopūstai suminkštės.
  9. Sriubą sutrinkite blenderiu iki vientisos masės.
  10. Pagardinkite druska ir pipirais.
  11. Patiekite su grietine arba jogurtu (jei naudojate).

Kiti raudonųjų kopūstų receptai

  • Raudonieji kopūstai su spanguolėmis: Pusę kopūsto galvos supjaustyti plonomis juostelėmis, nuplauti ir susmulkinti spanguoles (200 g), supilti gautas sultis į kopūstą ir palaikyti apie pusvalandį. Kai kopūstas tinkamai pasimarinuos, skoniui pagerinti galite įdėti sojų padažo ir aliejaus, imbiero ir cukraus - visa tai pagal skonį.
  • Raudonųjų kopūstų salotos su agurkais ir sūriu: Šiam receptui reikės raudonųjų kopūstų, agurkų ir kietojo sūrio, žalumynų ir majonezo. Pirmiausia kopūstai susmulkinami, ant viršaus uždedamas sūris, agurkas supjaustomas plonomis juostelėmis, tas pats daroma su žalumynais. Ingredientai kruopščiai sumaišomi ir pagal skonį pagardinami majonezu.
  • Raugintų kopūstų blynai: Raugintus kopūstus galima naudoti ir blynams! Šaltuoju sezonu rekomenduojama valgyti raugintas daržoves, jose gausu gerųjų bakterijų - probiotikų.

tags: #raudonuju #kopustu #nauda

© 2013 BFO. Visos teisės saugomos.