Rūgštinė žalia arbata: subtilus aromatas ir nauda sveikatai

Žalioji arbata yra viena mažiausiai apdorotų arbatos rūšių, todėl joje išlieka daugiausia antioksidantų ir naudingųjų medžiagų. Skirtingai nei juodoji, žalia arbata nėra fermentuojama, todėl išsaugo savo natūralią spalvą ir gaivų skonį. Tai neoksiduota arbata, pagaminta iš Camellia sinensis arbatos augalo. Paprastai ši arbata turi šviežią žolelių skonį. Priklausomai nuo veislės, jos skonis gali būti lengvas arba stiprus, saldus, išimtiniais atvejais kartaus, ar net turėti jūros dumblių užuominą. Unikalus žalios arbatos skonis priklausys nuo kilmės regiono teritorijos.

Namų kvapas Žalioji arbata - tai subtilus ir gaivus aromatas, kuris atneša į jūsų namus švelnų rytinio saulės spindulio prisilietimą ir raminančią natūralią harmoniją. Įsivaizduokite saulės šviesoje mirgančius žaliosios arbatos lapus, kurie skleidžia šviežumą ir švelnią žolėtą eleganciją. Šis kvapas sukuria raminančią, atpalaiduojančią atmosferą, leidžiančią jums atsipalaiduoti po įtemptos dienos. Žaliosios arbatos kvapas puikiai tinka tiek dienos, tiek vakaro metu, suteikdamas jūsų erdvei natūralų ir raminantį prisilietimą, jis - kaip tylus kvapnių akimirkų šokis, primenantis apie gamtos grožį ir paprastumą.

Žalioji arbata ir kofeinas: ką reikia žinoti?

Dažnas klausimas - ar žalioji arbata su kofeinu veikia taip pat kaip kava? Žaliojoje arbatoje kofeino yra mažiau nei kavoje, tačiau ji turi amino rūgšties L-teanino. Šis derinys suteikia tolygios, ilgai išliekančios energijos be staigaus nervingumo ar energijos nuosmukio. Tai puikus pasirinkimas rytui ar popietei. Kofeinas yra natūrali cheminė medžiaga, randama daugiau nei 60 augalų lapuose, pupelėse ir vaisiuose, įskaitant arbatžolių lapus. Kofeino vartojimas taip pat yra siejamas su nauda sveikatai, pavyzdžiui, pagerėjusia nuotaika ir smegenų veikla, pagreitėjusia medžiagų apykaita ir geresniu fizinio krūvio našumu.

Vidutinis kofeino kiekis įprastame žaliosios arbatos puodelyje yra apie 35 mg, tačiau jis gali svyruoti nuo 30 iki 50 mg. Kadangi kofeino žaliojoje arbatoje yra natūraliai, jo kiekis labai priklauso nuo arbatos augalo veislės, jo augimo sąlygų ir apdorojimo bei gėrimo gaminimo būdo. Kofeino kiekiui taip pat gali turėti įtakos pasirinkta rūšis ir arbatos paruošimo būdas.

Nauda sveikatai

Žalioji arbata laikoma vienu stipriausių natūralių gėrimų, padedančių kepenims ir žarnynui dirbti sklandžiau. Vis dėlto nauda pasireiškia tik tuomet, kai žalia arbata ruošiama tinkamai. Per karštas vanduo, netinkamas laikas ar per didelis kiekis gali ne sustiprinti, o net sudirginti organizmą. Žalia arbata nėra tik malonus gėrimas - tai natūrali priemonė, galinti labai stipriai paveikti mūsų savijautą.

Kepenys yra pagrindinis „filt­ras“ organizme, o žarnynas atsakingas už tai, kad visos maistinės medžiagos būtų tinkamai įsisavintos. Arbatoje esantys katechinai aktyvina kepenų ląsteles ir skatina toksinų šalinimą. Tai reiškia, kad kūnas greičiau atsikrato to, kas nereikalinga, o kepenys patiria mažiau streso. Žarnynui žalia arbata suteikia dar vieną privalumą - ji subalansuoja mikroflorą. Tai padeda išvengti sunkumo jausmo, vidurių užkietėjimo ar pilvo pūtimo.

Žaliosios arbatos nauda veido odai yra įrodyta klinikiniais tyrimais. Remiantis 2010 m. PubMed Central atliktu tyrimu, žaliosios arbatos antioksidacinė galia gali padėti ištaisyti ultravioletinių saulės spindulių sukeltą žalą. 2003 m. Džordžijos (JAV) medicinos koledžo atliktas tyrimas parodė, kad antioksidantas EGCG, kurio gausu žaliojoje arbatoje, turi savybę atjauninti mirštančias odos ląsteles. Žaliojoje arbatoje esantys vitaminai, ypač vitaminas B-2, taip pat gali padėti Jūsų odai atrodyti jaunatviškesnei.

Žaliosios arbatos lapeliai su lašeliais vandens

Kaip tinkamai paruošti žaliąją arbatą?

Verdantis vanduo paprastai yra per karštas žaliosios arbatos ruošimui. Jei vandens temperatūra per karšta, arbatos skonis bus kartokas ir sutraukiantis skonio receptorius. Jei vanduo per šaltas, iš lapų nebus išgaunamas visas skonis. Norint tinkamai paruošti žaliąją arbatą, labai svarbu žinoti, kiek laiko mirkyti karštame vandenyje arbatos lapus.

Pirmiausia užvirink vandenį, bet neleisk jam virti per ilgai. Kai jis pradeda šiek tiek ataušti (apie 70-80 °C), tai yra tinkamiausia temperatūra arbatai. Tada užpilk arbatos lapelius: maždaug šaukštelis lapelių vienam puodeliui vandens. Uždenk indą, kad eteriniai aliejai ir antioksidantai neišgaruotų. Išgėrus tokios arbatos, skonis pasirodo daug švelnesnis, gaivesnis, o kūnas tarsi palengvėja.

Mūsų asortimente esančias žaliąsias arbatas reikia plikyti nuo 1 iki 3 minučių, priklausomai nuo žaliosios arbatos pasirinkimo. Pavyzdžiui, žaliąją arbatą ,,Genmaicha” geriausia plikyti 1-1,5 minutes, o ,,Pienišką Oolong - 2-3 minutes. Kai kurie žmonės mėgsta tikrąjį žaliosios arbatos teikiamą skonį, tačiau kitiems jis gali būti per aitrus ar kartus, todėl žaliąją arbatą visada galite pagardinti cukraus gabalėliu, medaus šlakeliu ar kitu saldikliu. Šviežesnių arbatos lapelių skonis bus gersnis - tai auksinė taisyklė.

Žaliosios arbatos ruošimui idealiausiai tinka minkštas vanduo, nes jame yra mažesnė mineralų koncentracija. Rekomenduojame naudoti kokybiškus stiklinius arba molinius arbatos indus, kurie būtų pritaikyti arbatai ruošti. Jei arbata apkarto, įpilkyte šilto vandens ir kartumas pradings, o kitą kartą užplikę arbatą laikykite trumpiau, gal būt naudokite mažiau arbatžolių ar didesnį indą.

Infografika: teisingas žaliosios arbatos paruošimas

Populiarios žaliosios arbatos rūšys

Yra daugybė žaliosios arbatos variantų: sencha (japoniška arbata), matcha (žalios arbatos milteliai), longjing (keptuvėje skrudinta arbata iš Kinijos), genmaicha, gyokuro ir kt. Dauguma arbatų turi skirtingą maistinių medžiagų kiekį dėl būdo, kaip jos buvo apdorotos, auginamos ir skrudintos.

  • Sencha: Japoniška arbata, viena populiariausių pasaulyje.
  • Matcha: Žalios arbatos milteliai, naudojami arbatos ceremonijose ir įvairiuose patiekaluose.
  • Longjing (Dragon Well): Keptuvėje skrudinta arbata iš Kinijos, pasižymi švelniu, riešutiniu skoniu.
  • Genmaicha: Japoniška arbata su skrudintais ryžiais, suteikiančiais unikalų riešutinį aromatą.
  • Gyokuro: Aukščiausios kokybės japoniška arbata, auginama pavėsyje, pasižyminti sodriu umami skoniu.
  • ANJI BAI CHA: Viena brangiausių ir skaniausių žaliųjų arbatų pasaulyje, pasižymi natūraliu saldumu ir gaivumu.
  • LONG JING PREMIUM: Aukščiausios kokybės Longjing arbata, pasižyminti intensyviu aromatu ir natūraliu saldumu.
  • Xinyang Mao Jian: Seniausiai žinoma žalioji arbata, pagaminta iš pačių mažiausių lapelių ir pumpurų.
  • LAOSHAN GREEN PREMIUM: Ankstyvo pavasario premium kategorijos žalioji arbata, pasižyminti intensyviu skoniu ir gaiviu aromatu.
  • LU SHAN YUN WU: Dar kitaip vadinama LU SHAN kalno rūko arbata, pasižymi gaiviu, natūraliai salstelėjusiu skoniu.
  • PINE NEEDLES: Arbata, kurios forma primena jaunų pušies spygliukų, pasižymi nepakartojamu skoniu - gaiviu, švelniu, natūraliai saldžiu.
  • MAO FENG GREEN PREMIUM: Arbata, auginama Junanio kalnų teritorijoje, pasižymi gaivumu, lengvu aitrumu ir šiek tiek sutraukiančiu gomurį skoniu.
  • TENG CHONG: Arbata, auginama aukštai kalnuose šalia Mianmaro, pasižymi intensyvesniu skoniu ir aromatu, bet nėra labai aitri.

Lietuviai yra pamėgę žaliąją arbatą su jazminais, su citrina ir ženšeniu, su imbieru ir citrina. China Sencha, Earl Grey, Genmaicha… ir daug nuostabaus skonio unikalių žaliosios arbatos mišinių.

tags: #rauginta #zalioji #arbata

© 2013 BFO. Visos teisės saugomos.