Čekija, turtinga istorijos ir kultūros šalis, garsėja ne tik viduramžių miestais, bet ir aukštos kokybės porceliano gamyba. Šiame straipsnyje panagrinėsime čekų porceliano, ypač pietų servizų, istoriją, pradedant garsiuoju „Leander“ prekės ženklu ir apžvelgiant kitus svarbius gamintojus bei stilius.
Leander: klasikos ir kokybės sinonimas
„Leander“ yra vienas žinomiausių čekų porceliano gamintojų, pradėjęs savo veiklą 1907 m. Loučky mieste. Šiandien „Leander“ vardas asocijuojasi su aukštos kokybės porceliano indais, rankų darbo dekoravimu ir rafinuotu, klasikiniu stiliumi. Jų produkcija pasižymi elegancija ir ilgaamžiškumu, todėl yra vertinama tiek kasdieniam naudojimui, tiek šventinėms progoms.
Viena iš populiariausių „Leander“ kolekcijų yra „Sonata“. Ji išsiskiria subtiliomis reljefinėmis formomis, rafinuotu siluetu ir išskirtiniu rankų darbo dekoravimu. „Sonata“ forma yra universali, tinkanti tiek kasdieniam naudojimui, tiek šventiniam stalui.
Porceliano istorijos vingiai: nuo Kinijos iki Europos
Porcelianas, kaip medžiaga, turi seną ir turtingą istoriją, prasidėjusią Kinijoje. Manoma, kad porcelianas buvo išrastas dar Šangų (XVI-IX a. pr. Kr.) arba Rytų Hanų (I-II a.) dinastijų laikais. Porcelianui gaminti reikėjo palyginti paprastų medžiagų: lauko špato bei kvarco mineralų ir kaolino - nuosėdinės uolienos, kurios pirmosios radimvietės buvo Kinijos Kaolingo kalnuose.
Pagal specialią formulę ir proporcijas sumaišytos šios medžiagos būdavo smulkiai sumalamos, milteliai maišomi su vandeniu ir suslegiami. Palaikius susidariusią, į tešlą panašią masę, kol ji subręs, iš jos būdavo lipdomi arba formose įspaudžiami įvairūs ruošiniai, kurie vėliau dedami į specialią krosnį ir deginami aukštoje, iki 1500 °C, temperatūroje. Išdegintus, sukietėjusius porceliano gaminius buvo galima dažyti, lakuoti, auksuoti. Šios itin vertinamos medžiagos gamybos paslaptis rytiečiai ilgai ir akylai saugojo. Vis dėlto manoma, kad paslaptys buvo išvogtos, nes kietasis porcelianas XV a. pasiekė Europą. Pirmasis iš Kinijos į Europą porcelianą atvežė vienas Šilko kelio pirmapraeivių, Venecijos pirklys Markas Polas. Jo 1295 m. parvežta maža balta vazelė dabar saugoma Šv. Morkaus katedros lobyne. M. Polas yra ir žodžio „porcelianas“ sumanytojas. Vaiskaus baltumo lengvi indai, marginti įmantriais piešiniais ir raštais, palyginti su rudai pilkais ir sunkiais viduramžių indais, europiečiams darė be galo didelį įspūdį. Prasidėjo tikra porceliano karštligė - kiekvienas save gerbiantis didikas norėjo jo turėti. Porcelianas, viena vertingiausių keramikos rūšių, buvo naudojamas kaip valiuta.
Europietiško porceliano gimimas: Meisenas ir kiti
Europiečiai intensyviai siekė atskleisti kruopščiai saugomas paslaptis ir patys pasigaminti „baltojo aukso“. Po daugybės alchemikų bandymų 1708 m. saksai Erenfrydas Valteris fon Čirnhauzas (1651-1708) ir Johanas Frydrichas Biotgeris (1682-1719) pirmieji pagamino europietiškąjį porcelianą. Išradėjai sukūrė ne kinietišką kopiją, o originalią porceliano recepto formulę. Apie ją išsyk buvo informuotas valdovas Augustas II, kuris greitai įvertino atradimą ir 1710 m. išleido karališką įsaką apie „Lietuvos didžiojo kunigaikščio, Lenkijos karaliaus ir Saksonijos kurfiursto porceliano manufaktūros įkūrimą“ Meiseno Albrechtsburgo pilyje.
Meiseno porcelianas greitai išpopuliarėjo visoje Europoje. Karališkojo dvaro skulptorius Johanas Joachimas Kendleris (1706-1775) nuo 1731 m. suformavo šios manufaktūros stilių, derindamas rokoko meninius principus su puikiomis porceliano plastinėmis savybėmis.
Netrukus po Meiseno porceliano manufaktūros įkūrimo, kitos Europos šalys taip pat pradėjo gaminti porcelianą. Antroji porceliano manufaktūra Europoje buvo atidaryta 1718 m. Vienoje. Imperatorius Karolis VI (1685-1740) suteikė Klaudijui Inocentui du Pakjė ypatingąją privilegiją būti vieninteliam Austrijos porceliano gamintojui, nes jis per rizikingą misiją pargabeno porceliano paslaptį į Vieną.
Prancūzija nenusileido kaimynėms, ir Vensene 1745 m. buvo įkurta porceliano manufaktūra. Karaliaus Liudviko XV (1710-1774) įsteigtai, o 1756 m. jo favoritės markizės de Pompadur iniciatyva manufaktūrai „Vincennes porcelain“ persikėlus į Sevro miestelį, kūriniai pradėti vadinti tiesiog „Sevres“ - Sevro porcelianu. Manufaktūroje buvo gaminami labai įmantrūs, gausiai dekoruoti, prabangūs servizai, skirti karališkajai šeimai. Anglijoje 1751 m. Džonas Volas ir Viljamas Deivisas atrado unikalų kaulinio porceliano gamybos metodą ir su 13-os verslininkų grupe įkūrė „Worcester“ gamyklą. Saugant šio porceliano paslaptis kiekvienas steigėjas pasirašė sutartį, kurioje buvo nurodyta 4000 svarų bauda už formulės išdavystę. D. Volas sukūrė porcelianą, galintį atlaikyti ir verdantį vandenį. Padidėjęs plikomos arbatos suvartojimas 1760-aisiais sukėlė didžiulę šių indų paklausą, gamykla suklestėjo, o 1789 m. jai buvo suteiktas „Royal Worcester“ vardas.
Kita Anglijos keramika, Vedžvudo, žinoma nuo 1759 m., kai Džosaja Vedžvudas sukūrė technologiją, pagal kurią gamino baltą ir spalvotą keraminę masę. Iš jos buvo kuriami dirbiniai su mėlynu arba žaliu fonu ir puošti baltais reljefais. Ši gamykla taip pat gyvuoja iki šiol, o joje gaminamas porcelianas yra vienas kokybiškiausių pasaulyje.
Porceliano įvairovė: stiliai ir gamintojai
Apie 1770 m. Europoje jau veikė daugiau kaip 20 porceliano manufaktūrų, ir jų tolygiai daugėjo. Porceliano įmonės konkurse viena su kita, stengdamosi neatsilikti nuo mados ir stilių kaitos. Be „Leander“, Čekijoje ir kitose Europos šalyse veikė daugybė kitų porceliano gamintojų, kurių produkcija pasižymėjo skirtingais stiliais ir dekoravimo technikomis.
Parodoje eksponuojami ir XVIII-XX a. nedidelių Vokietijos Tiuringijos, Bavarijos ir Berlyno, Čekijos Dubio, kitų Prancūzijos, Anglijos gamyklų dirbiniai bei Voluinės Korecio ir Žytomyro Baranivkos fabrikėlių gaminiai: vazos, žvakidės, statulėlės, lėkštės, servizai. Ekspozicijoje atsiskleidžia meninių stilių įvairovė - plastiškas, spalvingas rokoko, santūrus klasicizmas, iškilmingas, griežtas ampyras. Rodomi XIX a. servizai.
Parduodami čekiški servizai ir indai
Šiuo metu galima įsigyti įvairių čekiškų servizų ir atskirų indų. Siūlomos įvairios Čekijos "Bohemia" krištolo vazos, kurių kaina prasideda nuo 5 eur. Taip pat parduodamas naudotas, tvarkingas M&Z Czechoslovakia servizas, turintis lėkštes desertui, šaltam patiekalui, karštam patiekalui ir sriubai. Siūlomi ir čekiškų, vokiškų bei kitų gamintojų komplektų likučiai, kurie yra puikios būklės ir ieško naujų namų. Galima rasti ir dvi krištolines saldainines, kurių kaina už vienetą - 10 eur. Taip pat siūlomas parduodamas porcelianinių indų servizas su violetinių gėlių dekoru, bei vintažinis čekiškas "Bohemia" servizas, sudarytas iš ąsočio ir 6 taurių, be defektų. Galimas siuntimas.
Kaip atpažinti/užsidirbti pinigų iš antikvarinio porceliano/slaptos informacijos!
| Prekė | Gamintojas/Stilius | Būklė | Kaina (nuo) |
|---|---|---|---|
| Vazos | Bohemia krištolas | Naujas | 5 Eur |
| Pietų servizas | M&Z Czechoslovakia | Naudotas, tvarkingas | Nenurodyta |
| Saldaininės | Krištolas | Naudotos | 10 Eur/vnt. |
| Servizas su gėlėmis | Čekiškas porcelianas | Nenurodyta | Nenurodyta |
| Servizas (ąsotis ir 6 taurės) | Bohemia | Vintažinis, be defektų | Nenurodyta |
Porceliano priežiūra: patarimai ir rekomendacijos
Norint, kad porceliano indai ilgai išliktų gražūs ir nepriekaištingi, svarbu tinkamai jais rūpintis.
