Arbatos grybas, dar žinomas kaip kombuča (kombucha), - tai natūraliai fermentuotas gėrimas, gaminamas naudojant saldintą arbatą ir specifinę bakterijų bei mielių simbiozės kultūrą, vadinamą SCOBY (angl. Symbiotic Culture of Bacteria and Yeast). Šis senovinis gėrimas pastaraisiais metais vėl išpopuliarėjo dėl galimos naudos sveikatai, natūralaus gazuotumo ir gaivaus skonio. Fermentuotam gėrimui, kurio tėvyne laikoma Kinija, jau tūkstančiai metų, bet populiariu Europoje jis tapo palyginti neseniai. Ne vienas prisimena, kaip vaikystėje „arbatos grybu“ vadinta kombučia dalindavosi giminės ir pažįstami, gamindavę gėrimą namie, nes iš lūpų į lūpas sklisdavo informacija apie jo naudą sveikatai. Dabar gaivaus vaisių skonio kombučios jau galima rasti ir prekybos centruose.
Kas yra arbatos grybas (SCOBY) ir kombuča?
Arbatos grybas (angl. scoby) - glitus, simbiotinis bakterijų ir mielių organizmas, kuris plūduriuoja kombučios stiklainyje fermentacijos metu. Tačiau bijoti nėra ko. Šį grybą galite be baimės liesti - būtent nuo jo priklauso kombučios magija. Tradicinės kombučios pagrindas yra bakterijų ir mielių koncentratas, vadinamas arbatos grybu (arba kitaip - meduzomicetu), kuris užpilamas juodąja arbata, cukrumi ir „auginamas“ stikliniame inde fermentacijos būdu. Kombuča dažnai vadinama „gyvąja arbata“, nes fermentacijos metu ji įgauna ne tik rūgštelės, bet ir probiotikų, enzimų, organinių rūgščių bei kitų biologiškai aktyvių medžiagų, galinčių padėti virškinimui ir bendram organizmo stiprinimui.
Šaltiniuose minima, jog kombučia pradėta gaminti dar Antikos laikais, dabartinės Kinijos ir Japonijos teritorijų kraštuose. Tuomet arbatos grybas buvo randamas vos ne kiekvienuose namuose, netgi imperatoriai gėrimą naudojo kaip gydymo priemonę - imuninės, virškinimo sistemos stiprinimui. XIX amžiuje kombučia paplito Rusijos imperijoje; panašiu metu gėrimas pasiekė ir Lietuvą. Kai pradėjome prekiauti kombučia Lietuvoje, daugelis nesuprasdavo, kas tai per gėrimas. Pasakius, kad tai vadinamasis arbatos grybas, kartais žmonės prisimindavo, kad tokį mama ar močiutė „augindavo“ namuose. Žinoma, tais laikais arbatos grybą gerdavo gryną, nefermentuotą ir nebūtinai skanų, kadangi jis buvo naudojamas labiau kaip vaistas, skirtingai nei dabar.
Andrius Vilkas pasakoja kombučios pirmą kartą paragavęs atsitiktinai - 2012-aisiais, po vakarėlio Latvijoje. „Tuomet ryte jaučiausi gan prastai ir draugė patarė išgerti kombučios. Pamenu, įpylė šio gėrimo iš stiklainio su kažkokiais neaiškiais dalykais - pažiūrėjau skeptiškai. Tačiau atsigėręs po 10-15 minučių pradėjau visai gerai jaustis. Galvoju, geras!“ - prisimena pašnekovas. Po to jis teigia iškart susidomėjęs šiuo gėrimu: „Pradėjau namuose „auginti“ arbatos grybą, eksperimentuoti su gėrimo gamyba.“ Šiais metais jis teigia pastebintis, jog susidomėjimas kombučia Lietuvoje - didžiulis: „Ne tik sveikuoliai ar senyvo amžiaus žmonės žino šį gėrimą. Vis daugiau jaunimo renkasi kombučią vietoje populiariųjų limonadų, energinių gėrimų. Situacija čia panaši kaip ir kitose pasaulio valstybėse. Pavyzdžiui, JAV per pastaruosius metus atsirado itin daug naujų kombučios prekės ženklų.“
Kaip veikia arbatos grybas: pagrindinės savybės ir sudėtis
Fermentacijos metu SCOBY naudoja saldintą arbatą kaip maitinimosi šaltinį. Dėl unikalios sudėties šis fermentuotas gėrimas veikia kelias organizmo sistemas vienu metu. Anot A. Vilko, kombučios sudėtyje galima rasti apie 160 skirtingų bakterijų kultūrų bei kitų naudingų maistinių medžiagų, todėl gėrimas organizmą veikia itin teigiamai. Kombučia vertinama pirmiausia dėl žarnyno sveikatai naudingų probiotikų, taip pat gėrime išlieka ir arbatose randami polifenoliai. Joje gali būti šiek tiek amino rūgščių, tokių mineralinių medžiagų kaip manganas, cinkas, varis, truputis vitamino C, šiek tiek B grupės vitaminų. „Iš tiesų tai yra maistingas gėrimas: nedideliame gėrimo kiekyje yra nemažas kiekis įvairiausių žmogaus sveikatai reikalingų maistinių medžiagų,“ - teigia gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė.
Gerina virškinimą ir žarnyno mikroflorą
Fermentacijos metu susidarantys probiotikai padeda palaikyti sveiką žarnyno mikrobiomą. Žmogaus žarnynas yra labai svarbus imunitetui, nuotaikai ir medžiagų įsisavinimui. Kombuča, vartojama reguliariai, gali sumažinti vidurių pūtimą, vidurių užkietėjimą ar net padėti po antibiotikų vartojimo. Kombučios gaminimo metu susiformuoja probiotikai. Probiotikais vadinamos gerosios bakterijos, kurios gyvena mūsų organizme ir aktyviai dalyvauja virškinimo procesuose, šalina toksinus, sintetina vitaminus bei saugo nuo „nedraugiškų“ bakterijų - šios taip pat yra nuolatiniai gyventojai mūsų kūne. Nuo gerųjų ir blogųjų bakterijų balanso organizme priklauso medžiagų apykaita, žarnyno mikrofloros balansas, imuninės sistemos stiprumas.
Palaiko imuninę sistemą
Dėl žarnyną veikiančio probiotinio poveikio bei antioksidantų, kombuča gali netiesiogiai stiprinti imunitetą. Be to, joje esančios organinės rūgštys padeda palaikyti rūgštinę terpę, nepalankią kenksmingų mikroorganizmų dauginimuisi.
Gali padėti detoksikacijai ir energijai
Kombuča laikoma natūraliu detoksikuojančiu gėrimu, nes joje yra gliukono rūgšties, kuri skatina kepenų veiklą ir toksinų šalinimą. E. Grišinas sako, jog kombučia, ypač pagaminta iš žaliosios arbatos, taip pat yra ir geras antioksidantų šaltinis, kuris padeda kovoti su toksinais kepenyse. Taip pat mažas kiekis kofeino ir natūraliai atsirandančio alkoholio gali suteikti lengvą energijos pojūtį, ypač rytais. „Kombučia suteikia žvalumo, gyvybingumo, energijos pojūtį, tonizuoja (daug švelniau nei kava ar energetiniai gėrimai), taip pat gerina virškinimą, stiprina imunitetą“, - kalba Andrius Vilkas.
Turi antioksidacinį poveikį
Jeigu kombuča ruošiama su žaliąja ar juodąja arbata, ji išlaiko dalį tų pačių katechinų ir polifenolių, kurie padeda kovoti su laisvaisiais radikalais. Tai ypač naudinga ląstelių apsaugai, odos sveikatai ir netgi senėjimo procesų lėtinimui.
Ar kombučia jums naudinga? Dietologas paaiškina naudą | Jūs prieš maistą | Well+Good
Kaip užsiauginti arbatos grybą namuose: išsami instrukcija
Arbatos grybą užsiauginti namuose nėra sudėtinga - tam nereikia nei specialios įrangos, nei brangių ingredientų. Svarbiausia - kantrybė, švara ir kokybiškos žaliavos. Daugelis žmonių šį procesą net vadina meditaciniu, nes gaminant kombučą atsiranda kasdienis ryšys su gyvu organizmu - SCOBY. Gerai prižiūrėkite arbatos grybą ir galėsite gamintis kombučią metų metus. Arbatos grybas auga gana greitai, tad juo galima lengvai pasidalinti su draugais ar pažįstamais. Jei nepažįstate nieko, kas gamintų kombučią, arbatos grybą galite nesunkiai susirasti internete. Natūralių maisto produktų parduotuvėse taip pat galite įsigyti džiovintą arbatos grybą. Sekite instrukcijas ant pakuotės, kaip naudoti tokį grybą. Tiesa, kad pasigamintumėte pirmąją partiją kombučios iš tokio grybo, jums reikės šiek tiek daugiau laiko. Šviežia bakterijų bei mielių kultūra laikoma stiklinėje kombučios iš ankstesnės partijos. Tokia kombučia vadinama pradine kombučia (angl. starter kombucha). Jeigu jūsų grybas neplūduriuoja pradinėje kombučioje arba jūs įsigijote džiovintą grybą, pradinei kombučiai galite naudoti ir pirktinę kombučią. Pradinė kombučia yra gyvybiškai būtina bakterijų ir mielių kultūrai, kad ji išgyventų ir padėtų jums pasigaminti pirmąją partiją gėrimo.
Ką reikia turėti:
- 1 litrą virinto, atvėsinto vandens
- Juodosios arba žaliosios arbatos (be priedų, dažniausiai naudojamos 2-3 arbatos pakeliai arba 1 valg. š. lapelių)
- 100 g cukraus (geriausiai - balto, nes jis lengviausiai fermentuojamas)
- 100-150 ml gyvos, nepasterizuotos kombučos (pvz., iš pirktos natūralios kombučos arba iš draugo)
- Stiklinį indą (1-2 l talpos)
- SCOBY grybo starterį (jei turite - jei ne, galite išsiauginti iš natūralios kombučos per 2-3 savaites)
- Marlės ar švaraus audinio dangtelį ir guminę juostelę
Augimo žingsniai:
- Užvirkite arbatą ir ištirpinkite cukrų. Atvėsinkite iki kambario temperatūros.
- Supilkite į stiklinį indą, pridėkite kombučos skysčio ir įdėkite SCOBY (jei turite).
- Uždenkite marle, kad grybas „kvėpuotų“, bet nebūtų užterštas.
- Padėkite tamsioje, šiltoje vietoje (apie 20-25°C) ir palikite fermentuotis 7-10 dienų.
- Per tą laiką formuosis naujas SCOBY sluoksnis. Skonis po 7 dienų bus švelniai rūgštus - kuo ilgiau fermentuosite, tuo labiau „actinis“ gėrimas bus.
- Jei neturite SCOBY, galite išauginti jį nuo nulio: nusipirkite 100% natūralią, nepasterizuotą kombučą, supilkite į arbatą su cukrumi, uždenkite ir po kelių savaičių susiformuos plona, balta plėvelė - tai naujas grybas.
Kaip tinkamai paruošti kombučą: žingsnis po žingsnio
Kai jau turite sveiką SCOBY ir skysčio starterį, galite pradėti kombučos gamybą. Šis procesas - lėtas ir subtilus, bet labai atpildantis. Tinkamai paruošta kombuča gali būti ne tik naudinga, bet ir skani - su natūraliu gazuotumu, lengvu rūgštumu ir švelniu saldumu.
- Paruoškite saldintą arbatą: naudokite 1 l vandens, 2-3 arbatos pakelius ir 100 g cukraus. Užvirinkite, išmaišykite, kad cukrus ištirptų, ir leiskite atvėsti iki kambario temperatūros.
- Supilkite arbatą į stiklinį indą: svarbu, kad ji būtų visiškai atvėsusi, nes karštas vanduo gali pažeisti SCOBY.
- Pridėkite apie 10 % pradinės kombučos skysčio: tai padeda užtikrinti tinkamą pH ir sėkmingą fermentaciją.
- Įdėkite SCOBY grybo sluoksnį: atsargiai įleiskite jį į skystį. Jei nuskendo - ne bėda, dažniausiai jis iškyla po kelių dienų.
- Uždenkite marle ar audiniu: pritvirtinkite gumyte ir laikykite kambario temperatūroje (20-25 °C), ne ant saulės, bet gerai vėdinamoje vietoje.
- Fermentuokite 7-14 dienų, priklausomai nuo norimo skonio. Kuo ilgiau fermentuojate, tuo rūgštesnė ir mažiau saldi bus kombuča.
- Nukoškite skystį (palikite šiek tiek kombučos kito rauginimo pradžiai), išimkite SCOBY ir pradėkite naują ciklą.
- Antrinė fermentacija (neprivaloma): supilkite gėrimą į butelius, įdėkite vaisių ar prieskonių (pvz., imbiero, apelsino žievelės, mėtų) ir palaikykite 2-3 dienas kambaryje. Taip susidaro natūralus gazas. Namų gamybos kombučia gali būti sprogi. Dauguma žmonių pataria maždaug kas 12 valandų atidaryti sekundei butelius ir išleisti iš jų dujas.
Papildomi patarimai:
- „Po 4-5 dienų (iki savaitės) rauginimo kombučia tampa tinkama gerti; originalus jos skonis yra saldžiarūgštis, primenantis girą“, - priduria A. Vilkas.
- Kai pasieksite pageidaujamą putojimo lygį, perkelkite butelius į šaldytuvą. Mėgaukitės atvėsinta kombučia, kurią šaldytuve galite laikyti iki dviejų savaičių.
- Kai ištrauksite arbatos grybą iš pirmosios kombučios partijos, galėsite jį naudoti ir toliau. Laikykite jį sandariame inde, vienoje stiklinėje kombučios, kurią nupylėte nuo pasigaminto gėrimo. Indą su bakterijų ir mielių kultūra laikykite šaldytuve, kol būsite pasiruošę gaminti naują kombučios partiją. Arba pradėkite ją gaminti jau dabar, pradėdami nuo antrojo žingsnio.
- Arbatos grybas naujos fermentacijos metu užaugins naują sluoksnį. Kai susiformuos bent keli sluoksniai, galėsite juos nulupti ir pasidalinti su kitais žmonėmis (arba tiesiog išmesti).
- Bakterijų ir mielių kultūra gali gyvuoti ilgai, bet jeigu ji pajuoduos ar pradės pelyti, daugiau jos nebenaudokite - įsigykite naują grybą.
Patarimai: ko vengti ruošiant ir laikant arbatos grybą
Nors kombučos gamyba atrodo paprasta, net maži netikslumai gali pakenkti grybui arba gėrimui. Kad kombuča būtų saugi, skani ir naudinga, svarbu žinoti dažniausias klaidas ir jų išvengti.
Nenaudokite metalo
- SCOBY nemėgsta metalo - jis gali reaguoti su rūgštimis, esančiomis kombučoje. Todėl indai turi būti stikliniai ar plastikiniai (maistinio tipo).
- Naudokite medinius, plastikinius ar silikoninius šaukštus maišymui.
- Net filtruojant geriau naudoti nailoninį sietelį, o ne metalinį.
Neuždenkite sandariai
- Fermentacija yra gyvas procesas, reikalaujantis deguonies.
- Jei uždengsite kombučą dangteliu, grybas negalės „kvėpuoti“, o skystis pradės rūgti neteisingai.
- Naudokite marlę arba kelis sluoksnius audinio, kad apsaugotumėte nuo dulkių, bet leistumėte patekti orui.
Neužpildykite indo iki viršaus
- Palikite bent 3-5 cm vietos nuo indo viršaus - kitaip SCOBY neturės kur plėstis, o fermentacijos metu susidaręs gazas gali stumti skystį į viršų.
Nenaudokite aromatizuotų arbatų
- Skoninės žaliosios ar juodosios arbatos su priedais (apelsinais, vanile, cinamonu) gali pažeisti grybą, nes eteriniai aliejai ir kiti junginiai trikdo fermentaciją.
- Naudokite tik gryną arbatą - pageidautina ekologišką.
Nepamirškite švaros
- Net mažas nešvarumas gali tapti terpė pelėsiams ar blogosioms bakterijoms. Todėl:
- Plaukite rankas prieš liesdami SCOBY.
- Naudokite švarius, karštu vandeniu arba actu išskalautus indus.
- Jei pastebėjote pelėsį (baltas, mėlynas ar žalias pūkelis) - visą partiją reikia išmesti.
Specialistų požiūris ir atsargumo priemonės
Pastaruoju metu ieškantys natūralių alternatyvų ypač susidomėjo arbatos grybu, vaistininkai rekomenduoja prieš jį vartojant tartis su specialistais ir vartoti atsakingai. Gydytoja dietologė Kristina Jasmontienė komentuoja: „Kaip tradicinės įrodymais pagrįstos medicinos atstovė, negaliu nei patvirtinti, nei paneigti tų teigiamų savybių, priskiriamų arbatos grybui. Iš esmės, jokių mokslinių tyrimų, kurie tirtų, analizuotų šį produktą, vis dar nėra.“ Pasak jos, „kiek pastebiu, viešojoje erdvėje periodiškai vis susidomima kombučia, po to ši tendencija nuslūgsta, bet ilgainiui vėl grįžta.“
„Visgi arbatos grybas pats savaime negali turėti kažkokio teigiamo poveikio sveikatai (jo sudėtyje galima rasti nebent „pėdsakus“ vitaminų ar kitų medžiagų); žalos sveikatai taip pat negalėtų padaryti. Ypatingos gėrimo galios, dėl kurių pasveikstama nuo rimtų ligų, nėra patvirtintos. Kaip ir minėjau, nėra atlikta jokių klinikinių studijų, kurios tirtų kombučios maistines savybes, tarp jų ir sudėtyje esantį fermentų kiekį. Todėl bandymas apibendrinti kombučios maistinę vertę ar ją lyginti su kitais produktais - tėra burtai. Žinoma, jei žmogus geria per mažai vandens, galbūt toks pasirinkimas padidins išgeriamų skysčių kiekį ir tai bus irgi į naudą. Bet kalbant apie produkto įtaką sveikatai, kombučios poveikis ir grindžiamas tuo, kad vienam padėjo, kitam - ne. Būtent dėl to tai ir yra alternatyviosios medicinos dalis. Reziumuojant, manyčiau, kad tokių produktų poveikis sveikatai labai priklauso nuo to, kuo mes tikime.“
Nors kombučia nėra alkoholinis gėrimas, šiek tiek alkoholio jame gali būti, ypač namuose gamintame, jei jis dar perfermentuojamas. Mokslinėje literatūroje daug diskutuojama, ar saugu kombučią vartoti nėščiosioms, žindančioms moterims ir vaikams, nes nors ir nedaug, alkoholio šiame gėrime gali būti, nes tai yra fermentuotas gėrimas. Tai yra ir organinių rūgščių turintis gėrimas, todėl žmonės, varginami virškinimo sistemos sutrikimų, turėtų atsargiai išbandyti, ar jiems jis tinka. Turint jautrų virškinamąjį traktą ir vartojant fermentuotus produktus su gyvomis probiotinėmis bakterijų kultūromis, gali paūmėti pilvo pūtimas, padidėti skrandžio rūgštingumas, prasidėti viduriavimas. Reikia neužmiršti, kad be visų naudų, kombučia vis dėlto yra saldi. Kombučios naudingosios savybės priklauso nuo to, kiek ji sufermentuota ir kiek joje yra likusių cukrų. Pastarųjų kiekiai svyruoja nuo 1,5 iki 12 g cukrų/100 g, o tai net daugiau nei įprastame limonade. Priklausomai nuo gamybos technologijos, gėrime yra mažiau ar daugiau angliavandenių, tad verta paskaityti etiketes ir rinktis tokį, kuriame mažiau pridėtinio cukraus. Be to, tai nėra arbata, kurią galima gerti stiklinėmis, o fermentuotas gėrimas, skirtas ne skysčių balanso užtikrinimui, o organizmo papildymui probiotikais. Fermentuota arbata - kombučia karštą vasaros dieną neturėtų tapti vandens pakaitalu ir būti geriama norint numalšinti troškulį - net ir geriant kombučią, būtina išgerti ir pakankamą kiekį vandens.
Daugiau nei tik gėrimas: kombučos panaudojimo alternatyvos
Yra ir daugiau kombučios panaudojimo alternatyvų. „Dėl sudėtyje esančių vitaminų ir mineralų kombučia yra ir tam tikras maisto papildas. Ją galima naudoti ir maisto gamyboje: kaip actą, pavyzdžiui, konservuojant daržoves“, - nurodo Andrius Vilkas. „Be to, daugėja informacijos, kad arbatos grybas šviesiną odą, gydo aknę, todėl gali būti naudojamas kaip tonikas ar makiažo valiklis, taip pat plaukų skalavimui, kaip kondicionierius. Kadangi kombučioje daug fermentų, ją galima naudoti netgi kaip kilimų valiklį.“
Paklaustas apie arbatos grybo galiojimo laiką, A. Vilkas teigia, jog jis nesensta: „Iš tikrųjų arbatos grybas negenda, tik stiprėja jo skonis dėl didėjančio rūgščių kiekio, todėl, tarkime, išlaikius stiklainyje metus, jį galima naudoti kaip actą ar kosmetinę, valymo priemonę. O jei butelyje kombučią brandinsite metus laiko - gausite puikiausią šampaną. Kaip gėrimas, apie mėnesį laiko ji būna įprasto, švelnaus skonio. Bet kuo „vyresnė“, tuo macnesnė.“
Žmonių atsiliepimai apie kombučą ir jos poveikį
Kombuča sulaukia vis daugiau teigiamų atsiliepimų - ne tik dėl skonio, bet ir dėl savijautos pokyčių, kuriuos žmonės jaučia po kelių savaičių ar mėnesių vartojimo. Nors kiekvieno patirtis individuali, kai kurie bendri pastebėjimai kartojasi.
-
„Pradėjau gerti kombučą dėl virškinimo problemų - po kelių dienų pajutau, kad dingo nuolatinis pūtimas, o tuštinimasis tapo reguliarus. Ir dar - jaučiuosi lengvesnė ir turiu daugiau energijos.“
- Kristina, 38 m., Vilnius
-
„Pats auginu arbatos grybą jau pusę metų. Kiekvienas gaminimas - kaip ritualas. Man patinka skonis, bet labiausiai tai, kad nebesergu taip dažnai. Net per peršalimo sezoną išsilaikau be temperatūros.“
- Tomas, 43 m., Šiauliai
-
„Mano paaugliui sūnui kombuča padėjo atsisakyti limonado. Dabar jis pats eksperimentuoja su antrine fermentacija ir daro avietinę arba su imbieru. Tai daug sveikiau, ir skonis - kaip iš parduotuvės, tik be cukraus šoko.“
- Ieva, 40 m., Panevėžys
-
„Pastebėjau, kad pagerėjo oda - sumažėjo bėrimų, oda tapo lygesnė. Manau, kad tai susiję su žarnyno darbu, nes būtent ten viskas prasideda.“
- Lina, 34 m., Klaipėda
Dažniausiai užduodami klausimai apie arbatos grybą
Ar kombuča tinka vaikams?
Nors kombuča turi natūraliai susidarančio alkoholio (paprastai <0.5 %), nedideliais kiekiais ji dažnai laikoma saugia vaikams. Tačiau mokslinėje literatūroje daug diskutuojama, ar saugu kombučią vartoti vaikams, nes nors ir nedaug, alkoholio šiame gėrime gali būti, nes tai yra fermentuotas gėrimas.
Ar kombuča gali sukelti šalutinį poveikį?
Pradėjus vartoti pirmą kartą, gali pasireikšti laikinas pilvo pūtimas, dažnesnis tuštinimasis ar lengvas diskomfortas - tai dažniausiai ženklas, kad organizmas prisitaiko prie probiotikų. Turint jautrų virškinamąjį traktą ir vartojant fermentuotus produktus su gyvomis probiotinėmis bakterijų kultūromis, gali paūmėti pilvo pūtimas, padidėti skrandžio rūgštingumas, prasidėti viduriavimas.
Kiek kombučos galima gerti per dieną?
Rekomenduojama pradėti nuo 100-150 ml per dieną ir stebėti, kaip reaguoja organizmas. Vėliau galima vartoti iki 250-300 ml per dieną. Tai nėra arbata, kurią galima gerti stiklinėmis, o fermentuotas gėrimas, skirtas ne skysčių balanso užtikrinimui, o organizmo papildymui probiotikais.
Ar galima kombučą gerti nėštumo metu?
Dėl natūraliai susidarančio alkoholio ir probiotikų kai kurie specialistai pataria nėštumo metu nevartoti kombučos. Mokslinėje literatūroje daug diskutuojama, ar saugu kombučią vartoti nėščiosioms ir žindančioms moterims.
Kaip žinoti, kad SCOBY yra sveikas?
Sveikas SCOBY yra balkšvas arba gelsvas, šiek tiek želatininės konsistencijos, auga viršuje ar paniręs, bet be pūkelių ar pelėsių.