Rauginti kopūstai - vertingas, sezoninis, tradicinis mūsų regiono maistas, užėmęs ypatingą vietą virtuvėje jau šimtmečius. Ypač žiemos mėnesiais, kai šalta ir siaučia virusai, būtų nuodėmė neįtraukti jų į savo meniu. Rauginti kopūstai turi medžiagų, kurios padeda apsisaugoti nuo virusų, stiprina mūsų žarnyno darbą, o per tai - ir visą imunitetą, atsparumą bei nuotaiką. Šis produktas laikomas vienu geriausių natūralių vitaminų šaltinių žiemos laikotarpiu.
Rauginti kopūstai - tai fermentuotų kopūstų rūšis, atsiradusi Kinijoje daugiau nei prieš 2000 metų. Tuomet fermentacija buvo vienas iš metodų, naudojamų maistui konservuoti, kuris galiausiai tapo populiariu garnyru bei pagardu daugelyje kultūrų. Vitenio universiteto (Vokietija) Integracinės medicinos instituto duomenimis, kopūstų rauginimas yra vienas iš labiausiai paplitusių ir seniausių jų ruošimo būdų, naudotas dar IV a. pr. m. e. Fermentacija yra metabolinis procesas, kurio metu angliavandeniai, pavyzdžiui, cukrus, virsta alkoholiu ir anglies dioksidu arba organinėmis rūgštimis. Fermentacijos procesas sukuria idealią aplinką naudingoms bakterijoms klestėti, o gyvos Lactobacillus rūšys kolonizuoja virškinamąjį traktą.
Šiame straipsnyje išsamiau panagrinėsime raugintų kopūstų poveikį skydliaukei, jų naudą sveikatai ir pateiksime rekomendacijas, kaip juos vartoti saikingai, siekiant gauti maksimalią naudą.
Raugintų Kopūstų Nauda Sveikatai
Rauginti kopūstai yra ne tik skanūs, bet ir labai naudingi sveikatai. Dėl fermentacijos jie turi žymiai daugiau privalumų nei švieži (neapdoroti). Štai pagrindiniai raugintų kopūstų privalumai:
Turtingas Vitaminų ir Mineralų Šaltinis
- Raugintuose kopūstuose gausu vitaminų C, K, B grupės vitaminų (ypač B6 ir folio rūgšties), taip pat mineralų, tokių kaip kalis, kalcis, magnis, geležis ir manganas.
- Raugintose daržovėse padvigubėja B grupės vitaminų, ypatingai B6 ir B12.
- Natūraliai raugintose daržovėse gausu lengvai pasisavinamo vitamino C, daugiausia - skystyje. Anksčiau rauginti kopūstai buvo vienas pagrindinių maisto pasirinkimų jūreivystėje: dėl didelio vitamino C kiekio, jie buvo naudojami skorbutui gydyti. Tai buvo itin patogu, nes statinėse laikomi rauginti kopūstai ilgai išsilaikydavo.
- B grupės vitaminai, kurių yra šiame produkte, būtini sveikai odai, plaukams ir normaliai nervų sistemos veiklai - jie padeda formuotis nervinių ląstelių aksonų mielininiams apvalkalams.
Virškinimo Sistemos Gelbėtojas: Probiotikai ir Prebiotikai
Rauginti kopūstai kupini probiotikų (gerųjų bakterijų) ir prebiotikų (gerųjų bakterijų maisto), tad yra natūralūs žarnyno gelbėtojai. Jie yra puikus probiotikų šaltinis, padedantis palaikyti sveiką žarnyno florą. Probiotikai gerina virškinimą, stiprina imuninę sistemą ir gali netgi pagerinti odos būklę. Reguliarus vartojimas palaiko žarnyno barjero funkciją, mažina uždegimą ir užkerta kelią kenksmingų bakterijų dauginimuisi. Sveikas žarnyno mikrobiomas gali sumažinti pilvo pūtimą, vidurių užkietėjimą ir viduriavimą.
Probiotikai - bakterijos, padedančios maistą padaryti lengviau virškinamą, o tai padidina žarnyno gebėjimą absorbuoti maiste esančius vitaminus ir mineralus. Moksliniai tyrimai rodo, kad probiotikai padeda sumažinti dujų kiekį, vidurių pūtimą, užkietėjimą, viduriavimą ir simptomus, susijusius su Krono liga bei opiniu kolitu. Taip pat raugintuose kopūstuose yra fermentų, kurie padeda organizmui lengviau įsisavinti maistines medžiagas. Raugintų kopūstų vartojimas labai naudingas žarnynui, nes jis didina peristaltiką (tuščiavidurių vamzdinių organų sienelių susitraukimą, vykstantį bangomis). Raugintuose kopūstuose yra daug ląstelienos, kurios dalis nesuvirškinama. Pieno rūgšties bakterijos prisideda prie kepenų veiklos, padeda joms kovoti su toksinais.
Imuniteto Stiprinimas
Dėl raugintuose kopūstuose esančių probiotikų galima pagerinti žarnyno bakterijų pusiausvyrą, o tai padeda išlaikyti sveiką žarnyno gleivinę, išvengiant nepageidaujamų medžiagų „nutekėjimo“ į kūną ir sukuriant imuninį atsaką. Sveikos žarnyno floros palaikymas užkerta kelią kenksmingų bakterijų augimui ir gali paskatinti natūralių antikūnų gamybą. Reguliarus raugintų kopūstų vartojimas stiprina imuninę sistemą ir netgi gali sumažinti uždegiminius procesus organizme. Reguliariai vartojant probiotinius maisto produktus, gali sumažėti rizika susirgti infekcijomis, pavyzdžiui, šlapimo takų ar peršalimu. Jei vis tiek sergate, vartodami daug probiotikų turinčio maisto galite greičiau atsigauti dėl juose esančio vitamino C ir geležies, stiprinančių imuninę sistemą.
Širdies ir Kraujagyslių Sistemos Palaikymas
Dėl skaidulų ir probiotikų kiekio rauginti kopūstai galimai stiprina širdį, mažina kraujospūdį ir cholesterolio koncentraciją kraujyje. Itin teigiamas poveikis sveikatai - stiprina širdį. Vitaminas K2, esantis raugintuose kopūstuose, mažina širdies ligų riziką. Rauginti kopūstai yra vienas iš retų augalinių menakvinono, geriau žinomo kaip vitaminas K2, šaltinių. Vieno tyrimo metu nustatyta, kad reguliarus vitamino K2 turtingų maisto produktų vartojimas buvo susijęs su 57% mažesne mirties nuo širdies ligų rizika per 7-10 metų tyrimo laikotarpį. Jei žmogus turi padidintą kraujo spaudimą, skaidulinės medžiagos naudingos spaudimo mažėjimui, taip pat turi įtakos bendro ir mažo tankio cholesterolio koncentracijos sumažėjimui.
Kaulų Sveikata
Raugintuose kopūstuose yra vitamino K2, kuris vaidina svarbų vaidmenį aktyvindamas baltymus, esančius kauluose. Tiksliau, vitaminas K2 aktyvina du baltymus, kurių funkcija - surišti kalcį, pagrindinį kauluose esantį mineralą. Pastebėta, jog vartojant vitamino K2 papildus galima sulėtinti kaulų mineralų tankio nykimą, atsirandantį dėl amžiaus; stuburo bei klubų kaulų lūžių rizika taip pat sumažėja netgi iki 80%. Keli tyrimai parodė, kad vitaminas K2 gali būti naudingas kaulų sveikatai. Stiprina kaulus.
Priešvėžinės Savybės
Raugintuose kopūstuose esantys antioksidantai ir kiti naudingi augaliniai junginiai prisideda prie DNR pažeidimų mažinimo, užkertant kelią ląstelių mutacijoms bei sukuriant tam tikrus augalinius junginius, kurie slopina priešvėžinių ląstelių augimą, dažnu atveju sukeliantį naviko vystymąsi. Apskritai kopūstuose gausu antioksidantų ir kitų naudingų junginių, kurie padeda sumažinti tam tikrų vėžio formų riziką. Mokslininkai mano, kad šie junginiai gali padėti sumažinti DNR pažeidimus, užkirsti kelią ląstelių mutacijoms ir blokuoti pernelyg didelį ląstelių augimą, dėl kurio paprastai išsivysto navikas. Kopūstų fermentacijos procesas sukuria ir tam tikrus junginius, slopinančius ikivėžinių ląstelių augimą. Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad kopūstų ir raugintų kopūstų sultys gali padėti sumažinti vėžio riziką, nes slopina su vėžiu susijusių genų raišką. Tam tikrų tyrimų metu buvo pastebėta, jog moterims, kurios nuo paauglystės valgydavo daug raugintų kopūstų, sumažėjo krūties vėžio rizika.
Psichikos Sveikata ir Smegenų Veikla
Naujausi moksliniai atradimai atskleidė dvikryptį virškinimo sistemos ir smegenų ryšį, vadinamą žarnyno ir smegenų ašimi. Rauginti kopūstai, kuriuose gausu probiotikų, gali turėti didelę įtaką šiam ryšiui. Tyrimai rodo, kad fermentuotų maisto produktų naudingosios bakterijos gali moduliuoti neurotransmiterių gamybą, todėl gali sumažinti nerimo ir depresijos simptomus. Mokslininkai nustatė, kad žarnyne tam tikro tipo bakterijos turi galimybę siųsti signalus smegenims - taip veikia smegenų veiklą ir pasaulio suvokimą. Fermentuoti probiotiniai maisto produktai, tokie kaip rauginti kopūstai, padeda gerinti žarnyno florą, o tai gali padėti sumažinti stresą ir palaikyti smegenų sveikatą. Nustatyta, kad probiotikai gerina atmintį ir sumažina nerimo, depresijos, autizmo ir netgi obsesinio-kompulsinio sutrikimo simptomus. Rauginti kopūstai taip pat gali palaikyti smegenų sveikatą - padidina nuotaiką reguliuojančių mineralų (magnio ir cinko) absorbciją žarnyne. Ryšys per klajoklį nervą vyksta per skirtingas žarnyno bakterijų populiacijas. Probiotikai yra viena iš natūralių priemonių nuo nuotaikos sutrikimų, pavyzdžiui, depresijos.
Smegenys || Dabar žinai # 11
Odos Sveikatos Gerinimas
Rauginti maisto produktai, pavyzdžiui, rauginti kopūstai, prisideda prie žarnyno ir odos sąsajos, nes juose esantys probiotikai padeda mažinti uždegimą - pagrindinę aknės, rožinės ir egzemos priežastį. Raugintuose kopūstuose esančios pieno rūgšties bakterijos palaiko organizmo detoksikacijos procesus, todėl gali sumažėti su toksinais susijusių odos išbėrimų. Be to, juose yra vitamino C ir antioksidantų, kurie skatina kolageno gamybą ir apsaugo nuo laisvųjų radikalų daromos žalos.
Pagalba Kūno Svoriui Kontroliuoti
Rauginti kopūstai turi mažai kalorijų ir daug ląstelienos, todėl yra idealus pasirinkimas norintiems sulieknėti. Dietos, kuriose gausu skaidulų, sukuria ilgesnį sotumo jausmą, o tai gali padėti natūraliai sumažinti kasdien suvartojamų kalorijų skaičių, skatinant nepageidaujamų kūno riebalų praradimą. Beje, reguliariai vartodami raugintus kopūstus, galite sumažinti svorį ir jį išlaikyti stabilų. Tikslios priežastys dar nėra iki galo suprastos, tačiau mokslininkai mano, kad tam tikri probiotikai (Lactobacillus gasseri SBT2055), esantys raugintuose kopūstuose, gali sumažinti iš maisto pasisavinamų riebalų kiekį. Didelis probiotikų kiekis raugintuose kopūstuose taip pat gali padėti išvalyti jūsų taliją. Kopūstai beveik neturi kalorijų, o valgomi su baltyminiu maistu padės palaikyti gerą fizinę formą.
Natūralus Detoksikacijos Procesų Palaikytojas
Rauginti kopūstai - natūralus detoksikacijos pagalbininkas. Juose esantys fermentai ir antioksidantai padeda organizmui efektyviau pašalinti toksinus. Fermentavimas taip pat sumažina kai kurių nepageidaujamų junginių kiekį, todėl kopūstai tampa lengviau virškinami. Fermentacija padeda sunaikinti toksinus arba skaidyti tokius biologiškai aktyvius junginius, kaip fitino rūgštis ir lektinai, esančius sėklose, riešutuose, grūduose ir ankštiniuose produktuose; šie junginiai trukdo organizmui absorbuoti mineralines medžiagas.
Raugintų Kopūstų Poveikis Skydliaukei: Nauda ir Galima Rizika
Skydliaukė - stambi, drugelio formos liauka, esanti priekinėje kaklo dalyje, žemiau Adomo obuolio. Tai viena svarbiausių organizmo dalių, atsakinga už hormonų, reguliuojančių medžiagų apykaitą, gamybą. Šioje liaukoje sintetinami du pagrindiniai hormonai - tiroksinas ir trijodtironinas, kurie daro įtaką beveik visoms kūno funkcijoms. Hipotirozė yra būklė, kai skydliaukė nesugeba pagaminti pakankamai hormonų, reikalingų normalioms kūno funkcijoms palaikyti. Kai jos veikla sulėtėja, organizmas pradeda dirbti „lėčiau“.
Nors rauginti kopūstai turi daug naudos sveikatai, svarbu žinoti apie galimą jų poveikį skydliaukei. Kopūstai priklauso kryžmažiedžių daržovių šeimai, kuriai būdingi junginiai - gliukozinolatai. Šie junginiai gali trukdyti jodo pasisavinimui organizme, kuris yra būtinas skydliaukės hormonų gamybai. Gliukozinolatai patys savaime nėra aktyvūs, tačiau juos suskaidžius fermentui mirozinas, susidaro įvairūs produktai, įskaitant goitrogenus. Goitrogenai yra medžiagos, kurios gali trukdyti skydliaukės hormonų gamybai, blokuodamos jodo įsisavinimą. Dėl to skydliaukė gali padidėti, sukeldama struma.
Tačiau svarbu pabrėžti, kad šis poveikis dažniausiai pasireiškia tik tada, kai rauginti kopūstai vartojami dideliais kiekiais ir kai organizmui trūksta jodo. Nors kopūstai yra vertingi ir dažnai rekomenduojami sveikai mitybai, jų poveikis skydliaukei tampa problema tik tam tikrais atvejais. Žmonėms, kurių skydliaukės veikla jau yra sutrikusi (pvz., sergantiems hipotireoze ar autoimuniniu tiroiditu), per didelis šių daržovių kiekis gali dar labiau apsunkinti hormonų gamybą. Sveikam žmogui saikingas kopūstų vartojimas paprastai nekelia problemų, tačiau nuolatinis ir gausus jų valgymas be jodo šaltinių gali tapti rizikos veiksniu.
Mitybos specialistai atkreipia dėmesį, kad būtent kopūstų žala skydliaukei pasireiškia tada, kai jie valgomi itin dažnai ir dideliais kiekiais, ypač jeigu organizmui trūksta jodo. Virimas, garinimas ar troškinimas ženkliai sumažina goitrogeninių medžiagų kiekį kopūstuose. Jeigu kopūstai valgomi kartu su jodo turinčiais produktais - žuvimi, jūros dumbliais ar jūros gėrybėmis - jų poveikis skydliaukei tampa dar mažiau reikšmingas. Medikai pabrėžia, kad pati daržovė nėra pavojinga - daug daugiau žalos skydliaukei padaro netinkama mitybos pusiausvyra ir jodo trūkumas. Pasak gydytojų, svarbiausia - saikingas vartojimas ir įvairovė lėkštėje. Kopūstai gali likti svarbi mitybos dalis, tačiau verta nepamiršti ir žuvies, pieno produktų ar kitų jodo šaltinių. Norint išsaugoti balansą, pakanka kopūstus vartoti saikingai, įvairiomis formomis - troškintus, raugintus ar virtus - ir nepamiršti įtraukti jodo turinčių produktų.
Kada Reikėtų Apriboti arba Vengti Raugintų Kopūstų Vartojimo?
Yra tam tikrų situacijų, kai reikėtų apriboti arba visiškai vengti raugintų kopūstų vartojimo.
Skydliaukės Sutrikimai ir Jodo Trūkumas
- Žmonėms, kurių skydliaukės veikla jau yra sutrikusi (pvz., sergantiems hipotireoze ar autoimuniniu tiroiditu), per didelis raugintų kopūstų kiekis gali dar labiau apsunkinti hormonų gamybą. Tokiais atvejais svarbu pasikonsultuoti su gydytoju arba mitybos specialistu dėl tinkamo raugintų kopūstų vartojimo.
- Jei jūsų mityboje trūksta jodo, didelis raugintų kopūstų vartojimas gali padidinti riziką susirgti struma. Svarbu užtikrinti, kad gautumėte pakankamai jodo su maistu, pavyzdžiui, vartodami joduotą druską, jūros gėrybes ar kitus jodo turinčius produktus.
- Jei vartojate vaistus nuo skydliaukės sutrikimų, pasikonsultuokite su gydytoju dėl raugintų kopūstų vartojimo, nes jie gali paveikti vaistų veikimą.
Virškinimo Sistemos Problemos
- Žmonėms, kuriuos kamuoja padidintas rūgštingumas ar gastritas, reikėtų gerokai apriboti raugintų kopūstų vartojimą, nes jie gali pabloginti simptomus. Kai kankina rėmuo ir ryškūs jo simptomai, ne tik raugintų kopūstų reikia vengti, bet ir mityba visai kitokia turėtų būti. Paūmėjus gastritui, pepsinei opaligei, ūminiam pankreatitui, nuolatiniam rėmeniui, dirgliosios žarnos sindromui, esant skausmingiems pojūčiams, reikėtų atsisakyti šio produkto.
- Skrandžio opa ar kepenų, inkstų arba kasos ligos: Sergantiems šiomis ligomis taip pat reikėtų vengti raugintų kopūstų.
- Kopūstuose yra rafinozės - augalinio cukraus, kurio plonosios žarnos negali suskaidyti. Kai raugintų kopūstų rafinozė patenka į gaubtinę žarną, joje esančios bakterijos fermentuoja cukrų, todėl susidaro dujų. Suvalgius per daug raugintų kopūstų, išmatose gali likti didelis kiekis nesufermentuotos rafinozės, jei cukraus kiekis viršija storosios žarnos bakterijų fermentacijos pajėgumus. Fermentuotuose maisto produktuose gausu probiotikų, tad dažniausiai pasitaikantis šalutinis poveikis yra laikinas dujų kaupimasis ir pilvo pūtimas.
Kraujospūdžio ir Inkstų Ligos
- Gaminant raugintus kopūstus fermentacijos proceso metu reikia pridėti druskos, kuri lieka galutiniame produkte. Iš viso 100 g raugintų kopūstų yra 661 mg natrio.
- Lėtinę hipertenziją turintys žmonės neturėtų suvartoti daugiau kaip 100 g raugintų kopūstų per dieną. Jei turite aukštą kraujospūdį arba yra rizika jam išsivystyti, raugintų kopūstų turėtumėte vartoti saikingai.
- Vaikams, sergantiems inkstų ligomis, taip pat reikėtų apriboti raugintų kopūstų vartojimą.
Alergijos ir Kiti Sutrikimai
- Raugintus produktus labai riboti reikia žmonėms, sergantiems dilgėline, atopiniu dermatitu, turintiems stiprią nuolatinę alergiją išorės faktoriams, kurių neįmanoma išvengti, pavyzdžiui, dulkėms.
- Rauginti kopūstai vienodai naudingi ir suaugusiesiems, ir vaikams, tačiau įvedant šį produktą į mažų vaikų mitybą reikia atsižvelgti į keletą svarbių dalykų. Jei yra kokių nors lėtinių ligų ar įtariama alergija, prieš įvedant šį produktą į mitybą reikėtų pasitarti su pediatru. Dėl didelio rūgštingumo ir probiotikų kiekio jaunesniems nei 2-3 metų vaikams jie gali sukelti pilvo pūtimą, dujas ar net viduriavimą. Vaikams, turintiems maisto alergijų ar netoleruojantiems maisto produktų, taip pat reikėtų būti atsargiems.
Kaip Saikingai ir Teisingai Vartoti Raugintus Kopūstus?
Norint gauti maksimalią naudą iš raugintų kopūstų ir sumažinti galimą riziką skydliaukei ar virškinimo sistemai, svarbu juos vartoti saikingai ir apgalvotai.
Vartojimo Rekomendacijos
- Ribokite porcijas: Raugintus kopūstus, kaip ir kitas raugintas daržoves, geriausia vartoti po mažai, pavyzdžiui, po sriubinį šaukštą, bet dažnai. Pavyzdžiui, prie pietų ir prie vakarienės maisto. Tokiu būdu vis pamaitinsite savo žarnyno gerąsias bakterijas, bet išvengsite didelio kiekio druskos vienu metu. Per dieną galite suvartoti 100-200 g šio produkto. Jį reikėtų valgyti tris kartus per savaitę.
- Derinkite su jodo turinčiais produktais: Valgykite raugintus kopūstus kartu su jodo turinčiais produktais, tokiais kaip žuvis, jūros dumbliai ar jūros gėrybės.
- Termiškai apdorokite: Virimas, garinimas ar troškinimas ženkliai sumažina goitrogeninių medžiagų kiekį kopūstuose.
- Įvairinkite mitybą: Neužsiciklinkite vien tik raugintais kopūstais. Įtraukite į savo mitybą įvairių daržovių, vaisių, baltymų ir grūdų, kad gautumėte visų reikalingų maistinių medžiagų.
- Stebėkite savo savijautą: Jei pastebėjote kokių nors neigiamų simptomų, tokių kaip pilvo pūtimas, skrandžio skausmai ar skydliaukės veiklos sutrikimai, sumažinkite raugintų kopūstų vartojimą arba pasikonsultuokite su gydytoju.
- Papildomas pagardinimas: Idealu, kai juos pagardiname riebalais, pavyzdžiui, šalto spaudimo linų sėmenų ar saulėgrąžų aliejumi - geriau pasisavina įvairūs vitaminai ir kitos vertingos medžiagos.
- Derinimas su kitais patiekalais: Puikiai dera prie grūdų, bulvių, virtų su lupenomis. Tinka derinti ir su riebiais patiekalais, nes skaidulos ir organinės rūgštys padeda suvirškinti tokį maistą.
- Kada negerti: Gerti maisto, ypač raugintų kopūstų, negalima. Geriausia 15-20 minučių prieš valgį išgerti švaraus negazuoto vandens. Vanduo šiek tiek nuplaus sultis ir fermentus, šiek tiek pripildys skrandį, o po to žmogus galės valgyti mažiau. Bent 40 minučių po valgio gerti nepageidautina.
- Rūgštymo panaudojimas: Pasak išbandžiusiųjų, skaniausia rūgštymą maišyti su pomidorų sultimis santykiu 1:1 ir gerti tris kartus per dieną prieš valgį. Šis skystimas padeda ir tuomet, jeigu laukiantis kamuoja nemalonioji toksikozė. Vyrai irgi neturėtų vengti šio gėrio: rūgštymas puikiai tinka prostatos veiklos profilaktikai ir padeda išsaugoti potenciją iki gilios senatvės!
Maistinė Vertė (100g)
Rauginti kopūstai ypač maistingi, nes vykstant fermentacijai ant kopūstų esantys mikroorganizmai suvirškina natūralius kopūstų cukrus ir paverčia juos anglies dioksidu bei organinėmis rūgštimis. Be probiotikų, raugintos daržovės turi C, A, B grupės vitaminų ir mineralinių medžiagų - geležies, magnio, natrio. Raugintuose kopūstuose esančių bakterijų skaičius milžiniškas - jų yra dvidešimt trys rūšys (Lactobacillus sakei, L. plantarum, Candidatus accumulibacter phosphatis, Thermatoga spp., Pseudomonas rhizosphaerae, L. hokkaidonensis, L. rhamnosus, Leuconostoc carnosum, Clostridium saccharobutyrilicum, Rahnella aquatillis, Citrobacter freundii, Enterobacter cloacae, Bifidobacterium dentium, Enterococcus faecalis, Lactobacillus casei, Lactobacillus delbrueckii, Staphylococcus epidermidis, Lactobacillus curvatus, Lactobacillus brevis, Weissella confusa, Lactococcus lactis, Enterobacteriaceae, Leuconostoc spp., Yarrowia brassicae). Rauginti kopūstai jų turi daugiau nei kefyras, kombučia, misas ar kimčiai.
| Maistinė medžiaga | Kiekis (100g) |
|---|---|
| Energinė vertė | 19 kcal |
| Angliavandeniai | 4,3 g |
| Skaidulos | 2,9 g |
| Baltymai | 0,9 g |
| Riebalai | 0,1 g |
| Vitaminas C | 24,5 % RPN* |
| Vitaminas K | 16,3 % RPN* |
| Geležis | 8,2 % RPN* |
| Manganas | 7,6 % RPN* |
| Kalis | 4,9 % RPN* |
| Natris | 661 mg |
| *RPN - Rekomenduojama paros norma | |
Kaip Išsirinkti ir Laikyti Raugintus Kopūstus?
- Sudėtis: Pirkdami raugintus kopūstus, skaitykite etiketes. Ieškokite nepasterizuoto produkto, kuriame nėra acto. Kuo trumpesnis ingredientų sąrašas, tuo geriau. Pridedamo cukraus kiekis stipriai skiriasi; kuo jis arčiau etiketės pabaigos, tuo mažiau cukraus. Tiesa, didelė jo dalis yra suskaidomas bakterijų rūgimo metu, tad tikrai ne visas patenka į mūsų kraują - tai naudinga žinoti.
- Pasterizavimas: Venkite pasterizuotų raugintų kopūstų, nes pasterizacija sunaikina naudingas bakterijas ir praranda vertę. Etiketėje turėtų būti nurodyta, jog raugintuose kopūstuose yra gyvų bei aktyvių kultūrų.
- Išvaizda ir kvapas: Rauginti kopūstai turėtų būti šviesios spalvos ir turėti rūgštų, bet malonų kvapą.
- Laikymas: Parsinešę į namus kopūstus išimkite iš pakuotės ir perdėkite į stiklinę tarą. Raugintus kopūstus laikykite šaldytuve sandariame inde.
Įvairūs Patiekalai su Raugintais Kopūstais
Raugintus kopūstus galima lengvai įtraukti į kasdienę mitybą, nes jie yra labai universalūs. Visiems bent kartą gyvenime yra tekę ragauti raugintų kopūstų, kurie vienu metu gali būti ir ingredientas, ir patiekalas. Štai keletas idėjų:
- Kaip garnyras: Patiekite raugintus kopūstus kaip garnyrą prie mėsos, žuvies ar vegetariškų patiekalų.
- Į salotas: Įmaišykite raugintus kopūstus į salotas, kad suteiktumėte joms rūgštumo ir traškumo. Galima sumaišyti su šviežiais, nevirtais, tarkuotais burokėliais ir palaikyti nuo valandos iki 1-2 parų. Fantastiškai skanu!
- Į sumuštinius ir vyniotinius: Dėkite raugintus kopūstus į sumuštinius ar vyniotinius kartu su kitais ingredientais.
- Į sriubas ir troškinius: Įmaišykite raugintus kopūstus į sriubas ir troškinius, kad pagerintumėte jų skonį ir maistinę vertę. Pavyzdžiui, išbandykite raugintų kopūstų sriubą su vištiena, kuri yra lengvai ir greitai pagaminama. Vištienoje esantys baltymai yra puikus aminorūgščių šaltinis. Mūsų kūnas naudoja aminorūgštis raumenų audiniui kurti, kas yra ypač svarbu senstant.
- Kaip užkandį: Valgykite nedidelį kiekį raugintų kopūstų kaip užkandį.
- Su daržovėmis: Raugintus kopūstus taip pat galima valgyti su kitomis daržovėmis, pavyzdžiui, troškintus su burokėliais, morkomis, su cukinijomis.
- Į kisielių: Be to, raugintų kopūstų dedama į kisielių.
Raugintus kopūstus galite išlaikyti visą žiemą, taip nuolat papildydami savo organizmą vitaminu C. Kad skonis būtų natūraliai rūgštus, o ne su actu maišytas, o patys kopūstai kvapnūs ir traškūs - prisiminkime tikrąjį kopūstų rauginimo procesą, anksčiau buvusį netgi tam tikru ritualu.
tags: #rauginti #kopustai #ir #skydliauke