Rauginimas (fermentavimas) yra vienas seniausių tūkstantmečiais naudojamų maisto produktų paruošimo būdų, be kurio neapsieinama beveik visose pasaulio tautų virtuvėse. Šis laiko patikrintas maisto paruošimo būdas padeda kuo ilgiau išsaugoti šviežią maistą, neprarandant jame esančių vitaminų ir mineralų. Fermentacija - tai mikroorganizmų ir fermentų sukeltas lėtas organinių medžiagų skaidymo procesas, kurio metu angliavandeniai paverčiami alkoholiais ir organinėmis rūgštimis. Šio proceso metu gaminasi naudingosios bakterijos ir fermentai, kurie, kaip teigiama, gali pagerinti virškinimą ir sustiprinti imuninę sistemą.
Rauginti kopūstai - tradicinis lietuvių virtuvės patiekalas, vertinamas ne tik dėl savo skonio, bet ir dėl naudingų savybių. Šis fermentuotas produktas yra puikus vitaminų, mineralų ir probiotikų šaltinis, o raugintų kopūstų skystis, arba nuoviras, yra ne ką mažiau vertingas. Raugintų daržovių sultys, o ypač raugintų kopūstų sultys, yra nuostabus sveikatos šaltinis, ne tik gerinantis virškinimo sistemą, bet ir turintis daugybę vitaminų. Raugintų kopūstų sultys yra nekaloringas ir labai maistingas produktas.
Raugintų kopūstų nuoviro nauda organizmui
Probiotikai ir žarnyno sveikata
Raugintų kopūstų nuoviras ypač naudingas dėl jame esančių probiotikų. Rauginant kopūstus dauginasi laktobakterijos, todėl raugintuose kopūstuose ir raugintų kopūstų sultyse yra neįtikėtinai daug probiotikų. Šios gerosios bakterijos labai naudingos žarnyno sveikatai. Rauginti produktai yra lengviau virškinami, nes juose esančios pieno rūgšties bakterijos ne tik gerina virškinimą, bet ir padeda organizmui geriau pasisavinti su maistu gaunamus mikroelementus: kalį, kalcį, fosforą.
Pieno rūgštis naikina puvimo bakterijas žarnyne, todėl padeda išvengti vidurių užkietėjimo. Be to, kai žarnyne trūksta pieno rūgšties bakterijų, sutrinka visa žarnyno veikla. Prisiveisia pernelyg daug kitokios rūšies blogųjų bakterijų - mieliagrybių, puvimo, tada prasideda tuštinimosi ir apskritai sveikatos bėdos. Moksliniai tyrimai rodo, kad probiotikai padeda sumažinti dujų kiekį, vidurių pūtimą, užkietėjimą, viduriavimą ir simptomus, susijusius su Krono liga bei opiniu kolitu.
Raugintų kopūstų fermentacija sukuria sąlygas, kurios skatina naudingų probiotikų augimą. Esantys raugintuose kopūstuose probiotikai veikia kaip svarbi gynybos linija, sauganti nuo toksinų ir kenksmingų bakterijų, gali pagerinti žarnyno bakterijų balansą vartojus antibiotikų - sumažina antibiotikų sukelto viduriavimo riziką. Pieno rūgšties bakterijos prisideda prie kepenų veiklos, padeda joms kovoti su toksinais.
Vitaminai ir mineralai
Kopūstuose vitaminas C tos pačios koncentracijos išlieka 7-8 mėnesius, o tai yra neįtikėtinai ilgas laikas. Vertingasis vitaminas - askorbigenas (tokios cheminės formos vitaminas C yra kopūstuose) nedingsta net laikant kopūstų galvas ilgą laiką, nei juos rauginant, nei termiškai apdorojant (jei temperatūra nelabai aukšta). „Kopūstinis“ vitaminas C organizme atlieka daug biologinių funkcijų - net gali stabdyti vėžio navikų augimą. Didelis šio vitamino kiekis padeda įveikti stresą ir toksinį vaistų poveikį. Askorbo rūgštis reikalinga absoliučiai visiems, kad įveiktų bet kokias infekcijas, sustiprintų imunitetą.
Raugintų kopūstų sultys labai naudingos dėl jose esančių:
- Vitamino C - jis stiprina imuninę sistemą, veikia kaip antioksidantas ir skatina medžiagų apykaitą.
- Vitamino K - šis riebaluose tirpus vitaminas svarbus gerai kaulų būklei ir kraujo krešėjimui palaikyti.
- Beta karotino - tai provitaminas, kuris organizme virsta vitaminu A, o šis palaiko imuninę sistemą ir yra svarbus sveikai odai, akims ir kaulams.
- Vitamino B12 - raugintų kopūstų sultys yra vienas iš nedaugelio augalinės kilmės vitamino B12 šaltinių, kuris būtinas sveikai nervų sistemai.
Be probiotikų, raugintos daržovės turi C, A, B grupės vitaminų ir mineralinių medžiagų - geležies, magnio, natrio. Tarp raugintuose kopūstuose esančių mineralinių medžiagų rikiuojasi kalcis, kalis, magnis, cinkas, fosforas, silicis, boras.
Virškinimo sistemos gerinimas
Jeigu reikia pagerinti apetitą ir skrandžio sulčių rūgštingumą, gerkite raugintų kopūstų sultis. Jos taip pat padės užkietėjus viduriams, kenčiant nuo hemorojaus. Jeigu problema - meteorizmas, patariama išgerti kelis šaukštelius raugintų kopūstų sulčių. Raugintų kopūstų vartojimas labai naudingas žarnynui, nes jis didina peristaltiką (tuščiavidurių vamzdinių organų sienelių susitraukimas, vykstantis bangomis). Fermentacijos metu susidaro įvairi mikrobų ekosistema, kurioje yra daugybė naudingų bakterijų padermių, aktyviai atkuriančių žarnyno gleivinę ir mažinančių uždegimą. Šie mikroorganizmai gamina trumposios grandinės riebalų rūgštis ir pieno rūgštį, kurios stiprina žarnyno barjerus ir gerina maistinių medžiagų įsisavinimą.
Šviežios kopūstų sultys - tai vaistas, kuris gydo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opas, padeda išsigydyti gastritą su padidėjusiu rūgštingumu, rekomenduojamas sergantiesiems pankreatitu ir cholecistitu. Beje, sergant šiomis ligomis kopūstų sultis rekomenduojama gerti šiltas - po stiklinę (200 g) 3-4 kartus per dieną 40 minučių prieš valgį - ir taip visą mėnesį.
Imuniteto stiprinimas ir ligų prevencija
Askorbo rūgštis reikalinga absoliučiai visiems, kad įveiktų bet kokias infekcijas, sustiprintų imunitetą. Didelis kiekis antioksidantų ir vitamino C raugintuose kopūstuose gali padėti stiprinti imuninę sistemą. Šios medžiagos padeda organizmui kovoti su virusais ir kitomis infekcijomis. Raugintuose kopūstuose išlieka didelis kiekis vitamino C, kartais net didesnis nei šviežiuose kopūstuose, todėl jie gali padėti kovoti su nuovargiu ir peršalimu. Reguliariai vartojant probiotinius maisto produktus, tokius kaip rauginti kopūstai, gali sumažėti rizika susirgti infekcijomis, pavyzdžiui, šlapimo takų ar peršalimu. Jei vis tiek sergate, reguliariai vartodami daug probiotikų turinčio maisto (raugintų kopūstų), galite greičiau atsigauti dėl juose esančio vitamino C ir geležies, stiprinančių imuninę sistemą.
Antioksidacinės ir priešuždegiminės savybės
Raugintų kopūstų sultyse esantis vitaminas C stiprina imuninę sistemą ir veikia kaip antioksidantas. Raugintuose kopūstuose esantys antioksidantai gali padėti mažinti uždegimą organizme. Tai gali būti naudinga sergant įvairiomis lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip artritas ir širdies ligos. Apskritai kopūstuose gausu antioksidantų ir kitų naudingų junginių, kurie padeda sumažinti tam tikrų vėžio formų riziką. Mokslininkai mano, kad šie junginiai gali padėti sumažinti DNR pažeidimus, užkirsti kelią ląstelių mutacijoms ir blokuoti pernelyg didelį ląstelių augimą, dėl kurio paprastai išsivysto navikas.
Širdies ir kraujagyslių sistemos palaikymas bei svorio kontrolė
Raugintais kopūstais savo mitybą praturtinti patariama ir tiems, kurie kovoja su padidėjusiu cholesterolio kiekiu ir sulėtėjusia medžiagų apykaita. Tai puiki profilaktinė priemonė, sergant diabetu ir širdies bei kraujagyslių ligomis. Dėl skaidulų ir probiotikų kiekio rauginti kopūstai galimai stiprina širdį, mažina kraujospūdį ir cholesterolio koncentraciją kraujyje.
Reguliariai vartodami raugintus kopūstus, galite sumažinti svorį ir jį išlaikyti stabilų. Iš dalies taip yra todėl, kad rauginti kopūstai - mažo kaloringumo ir daug skaidulų turintis produktas. Skaidulos išlaiko sotumo jausmą, o tai gali padėti natūraliai sumažinti kiekvieną dieną suvartojamų kalorijų skaičių. 100 gramų raugintų kopūstų yra vos 19 kilokalorijų. O kopūstuose esanti tartrono rūgštis apsaugo nuo riebalų kaupimosi ateityje.
Maistinė vertė (100 g raugintų kopūstų):
| Maistinė medžiaga | Kiekis |
|---|---|
| Kalorijos | 19 kcal |
| Angliavandeniai | 4,3 g |
| Skaidulos | 2,9 g |
| Baltymai | 0,9 g |
| Riebalai | 0,1 g |
| Vitamino C | 24,5 % RPN* |
| Vitamino K | 16,3 % RPN* |
| Geležies | 8,2 % RPN* |
| Mangano | 7,6 % RPN* |
| Kalio | 4,9 % RPN* |
*RPN - Rekomenduojama paros norma
Nervų sistemos palaikymas ir nuotaika
Vis daugėja mokslinių tyrimų, įrodančių glaudų ryšį tarp smegenų veiklos ir žarnyno sveikatos. Mokslininkai nustatė, kad žarnyne tam tikro tipo bakterijos turi galimybę siųsti signalus smegenims - taip veikia smegenų veiklą ir pasaulio suvokimą. Raugintuose kopūstuose yra vitamino U, kuris puikiai padeda kovoti su sezonine depresija, atsistatyti nervų sistemai ir tapti atsparesniais stresui. B grupės vitaminai, kurių yra šiame produkte, būtini sveikai odai, plaukams ir normaliai nervų sistemos veiklai - jie padeda formuotis nervinių ląstelių aksonų mielininiams apvalkalams. Verta paminėti ir ryšį tarp žarnyno mikrobiotos ir emocinės savijautos. Kadangi probiotikai turi įtakos serotonino, vadinamojo „laimės hormono“, reguliacijai, fermentuotų produktų, tarp jų ir raugintų kopūstų, vartojimas naudingas ir emocinei būsenai.
Raugintų kopūstų nuoviro naudojimas ir vartojimo rekomendacijos
Kaip vartoti raugintų kopūstų sultis?
Vieno tikslaus šių sulčių reikiamo kiekio nėra, kadangi raugintų kopūstų sultys gali turėti vidurius laisvinantį poveikį, jei geriamos dideliais kiekiais. Kartais toks poveikis netgi pageidaujamas, pvz., esant vidurių užkietėjimui. Todėl rekomenduojama pradėti pamažu, nuo mažų 20-30 ml porcijų. Geriausia 15-20 minučių prieš valgį išgerti švaraus negazuoto vandens. Vanduo šiek tiek nuplaus sultis ir fermentus, šiek tiek pripildys skrandį, o po to žmogus galės valgyti mažiau. Bent 40 minučių po valgio gerti nepageidautina.
Raugintus kopūstus, kaip ir kitas raugintas daržoves, geriausia vartoti po mažai, pavyzdžiui, po sriubinį šaukštą, bet dažnai. Tokiu būdu vis pamaitinsite savo žarnyno gerąsias bakterijas, bet išvengsite didelio kiekio druskos vienu metu.
Jei nenorite tiesiog gerti vienų raugintų kopūstų sulčių, jas galite panaudoti patiekaluose:
- Salotoms gardinti: Beveik visiems salotų padažams reikia kokios nors rūgšties, kad jie būtų aštresni ir aromatingesni. Raugintų kopūstų sultimis galite pakeisti citrinos sultis ar actą. Tai ne tik suteikia gardų skonį, bet ir yra daug sveikiau.
- Gardinti pagamintas daržoves ar mėsą: Raugintų kopūstų sultys puikiai tinka vietoje druskos ar acto, kurios ne tik pagerins patiekalų skonį, bet ir padidins maistinių medžiagų kiekį.
- Marinuoti mėsą: Mėsos marinato receptuose dažniausiai reikalinga tam tikros rūšies rūgštis. Vietoj įprastų ingredientų pabandykite naudoti raugintų kopūstų sultis ir pamatysite, kad jos mėsai ne tik suteikia gardų skonį, bet mėsa tampa daug minkštesnė.
- Rauginti kitas daržoves: Jei norisi greitai raugintų daržovių, pvz., agurkų, burokų, moliūgo ar kitų, tuomet tereikia į raugintų kopūstų sultis sudėti šias daržoves ir palaikyti kelias dienas.
Su kuo derinti raugintus kopūstus?
- Idealu, kai juos pagardiname riebalais, pavyzdžiui, šalto spaudimo linų sėmenų ar saulėgrąžų aliejumi - geriau pasisavina įvairūs vitaminai ir kitos vertingos medžiagos.
- Puikiai dera prie grūdų, bulvių, virtų su lupenomis.
- Tinka derinti ir su riebiais patiekalais, nes skaidulos ir organinės rūgštys padeda suvirškinti tokį maistą.
- Venkite vartoti prie sūrių patiekalų, nes kartu valgomi rauginti kopūstai gali sukelti nemalonumus virškinimo trakte ar sukelti spaudimą bei skysčių užsilaikymą.
Receptai su raugintais kopūstais ir jų skysčiu
Raugintų kopūstų sriuba su vištiena
Vištienoje esantys baltymai yra puikus aminorūgščių šaltinis, o kartu su raugintais kopūstais - puikiai virškinamas ir maistingas patiekalas.
Ingredientai:
- 500 g vištienos
- 200 g raugintų kopūstų
- 1 svogūnas
- 1 morka
- 2 bulvės
- 2 skiltelės česnako
- Lauro lapai, pipirai, druska
- Raugintų kopūstų skystis (pagal skonį)
Gaminimas:
- Vištieną išvirkite su lauro lapais ir pipirais. Išimkite vištieną ir supjaustykite gabalėliais.
- Į vištienos sultinį sudėkite pjaustytus svogūnus, morkas ir bulves.
- Kai daržovės suminkštės, sudėkite raugintus kopūstus ir vištieną.
- Įspauskite česnaką, įpilkite raugintų kopūstų skysčio pagal skonį ir virkite dar 10 minučių.
Salotos su raugintais kopūstais ir burokėliais
Ingredientai:
- 200 g raugintų kopūstų
- 1 virtas burokėlis
- 1 svogūnas
- Šalto spaudimo aliejus
- Raugintų kopūstų skystis (pagal skonį)
Gaminimas:
- Burokėlį supjaustykite kubeliais, svogūną - pusžiedžiais.
- Sumaišykite raugintus kopūstus, burokėlius ir svogūnus.
- Apšlakstykite aliejumi ir raugintų kopūstų skysčiu pagal skonį.
Marinuota vištiena su raugintų kopūstų skysčiu
Ingredientai:
- 500 g vištienos filė
- 1 stiklinė raugintų kopūstų skysčio
- 2 skiltelės česnako
- Prieskoniai (pagal skonį)
Gaminimas:
- Vištienos filė supjaustykite gabalėliais.
- Sumaišykite raugintų kopūstų skystį su česnaku ir prieskoniais.
- Užpilkite marinatu vištieną ir palikite marinuotis šaldytuve bent 2 valandas.
- Kepkite marinuotą vištieną keptuvėje arba orkaitėje.
Rauginimo taisyklės ir kopūstų nuoviro gamyba namuose
Raugintų kopūstų sultys yra nekaloringas ir labai maistingas produktas. Jų galima rasti net prekybos centruose, tačiau jos yra brangesnės nei gamintos namuose, su papildomais priedais ar pasterizuotos, kuomet lieka mažiau naudingųjų medžiagų. Arba jas galite tiesiog nuspausti nuo jau raugintų kopūstų.
Kaip pasigaminti raugintų kopūstų sulčių namuose?
Štai kaip pasigaminti šių naudingų sulčių:
- Nulupkite išorinius kopūstų lapus. Pašalinkite visus išblukusius ar sudžiūvusius lapus.
- Kopūstą supjaustykite stambesniais gabalais ir susmulkinkite virtuviniu kombainu arba sutarkuokite smulkia tarka.
- Susmulkintus kopūstus sudėkite į vidutinio dydžio dubenį. Suberkite druską, supilkite obuolių sultis ir gerai išmaišykite.
- Gautą masę sudėkite į stiklainį ar kitą sandarų indą, jį pripildykite iki pat viršaus.
- Šaukštu įspauskite kopūstus į stiklainį, kad neliktų oro ertmių. Jei reikia, įdėkite daugiau kopūstų, kad stiklainis būtų užpildytas beveik iki viršaus.
- Įpilkite vandens, kad masė pasiektų stiklainio kraštus. Palikite pakankamai vietos, kad galėtumėte užsukti dangtelį.
- Gerai užsukite stiklainio dangtelį. Įdėkite stiklainį į dubenį. Kopūstai pradės fermentuotis ir pradės tekėti skystis, todėl laikydami stiklainį dubenyje išvengsite nešvarumų.
- Leiskite sultims fermentuotis 5-6 dienas. Praėjus šiam laikui, nupilkite susidariusias sultis per sietelį ir naudokite.
Raugintų kopūstų rauginimo taisyklės
Kad skonis būtų natūraliai rūgštus, o patys kopūstai kvapnūs ir traškūs, prisiminkime tikrąjį kopūstų rauginimo procesą:
- Kada rauginti kopūstus? Geriausias laikas rauginti kopūstus yra spalio pabaigoje arba lapkritį, po pirmųjų šalnų, kai kopūstuose esantis cukraus kiekis pasiekia didžiausią koncentraciją. Rauginti kopūstai gausis geri, jeigu juos raugsite iš visiškai subrendusių, šviesių vėlyvųjų kopūstų veislių.
- Kopūstų gūžių parinkimas: Rinkitės tankias, stambias ir nesušalusias gūžes, sveriančias apie 3-5 kg. Pirmenybę teikite vėlyvoms ir vidutinio vėlyvumo veislėms. Lapai turi būti baltai kreminiai, švarūs ir sveiki, nes tokiuose lapuose didesnis cukraus kiekis.
- Morkų parinkimas: Morkas, naudojamas kopūstų rauginime, rinkitės iš vėlyvųjų veislių. Morkos turi būti vidutinio dydžio, tankios ir sultingos.
- Indai kopūstų rauginimui: Naudokite tik stiklinį, keraminį arba medinį indą. Emaliuoti indai tinka tik rauginimo procesui, bet ne ilgalaikiam kopūstų produkto laikymui.
- Kopūstų paruošimas rauginimui: Prieš pjaustymą kopūstų nerekomenduojama plauti, tiesiog nuimkite viršutinį nešvarių ir sudžiūvusių lapų sluoksnį.
- Druska kopūstų rauginimui: Naudokite stambią akmens druską, o ne joduotą. Druskos reikia berti 18-25 g 1 kg kopūstų. Būtinai ragaukite, kad nepersūdytumėte. Jei naudosite joduotą druską, kopūstai gali tapti minkšti ir beskoniai.
- Rauginimo temperatūra: Rauginimo temperatūra turi būti apie 18-22 laipsnius, antraip kopūstai gali pernelyg surūgti. Jeigu patalpos temperatūra aukštesnė nei 25°C, pradeda vystytis sviesto rūgšties bakterijos ir kopūstai apkars. Jeigu temperatūra žemesnė nei 15°C, rūgimas vyksta lėtai, gali pradėti vystytis puvimo bakterijos.
- Sūrymo lygis: Stebėkite, kad rauginami kopūstai visada būtų iki pilnai užpilti sūrymu, neišsikištų iš po sūrymo į paviršių ir nekontaktuotų su oru.
- Rauginamų kopūstų dūrimas: Kai sūrymo paviršiuje atsiranda puta arba burbuliukai, tuomet durkite rauginamus kopūstus iki dugno mediniu kuoleliu, mediniu virbalu, arba maišykite juos mediniu šaukštu, kad pasišalintų anglies dioksido ir sieros vandenilio dujos. Kasdien pašalinkite ant indo susidariusias putas.
- Laikymas: Šiltoje patalpoje kopūstai turėtų būti rauginami ne ilgiau kaip 4-5 dienas. Laikymui juos geriau įdėti į šaldytuvą arba į šaltą rūsį, užtikrinant nuolatinę temperatūrą apie 0 °C. Laikyti raugintus kopūstus geriau medinėje taroje (statinaitėje, kubile), bet ne emaliuotame kibire. Apsaugoti raugintus kopūstus nuo gedimo gali 1-2 spanguolių uogos, įdėtos į produktą. Normaliomis sąlygomis rūgimas trunka 10-15 parų. Per tą laiką kopūstuose susikaupia 1 proc. pieno rūgšties bei nežymūs kiekiai acto, obuolių, gintaro rūgščių ir 0,25 procento alkoholio.
Atsargumo priemonės ir kontraindikacijos
Nors kopūstai ir rauginti kopūstai yra naudingi sveikatai, svarbu atsižvelgti į keletą atsargumo priemonių:
- Virškinimo sistemos ligos: Rauginti kopūstai nėra labai sveiki sergantiesiems opa, gastritu, pankreatitu, pepsine opalige, ūminiu pankreatitu ar nuolatiniu rėmeniu. Žmonėms, kuriuos kamuoja padidintas rūgštingumas ar gastritas, reikėtų gerokai apriboti raugintų kopūstų vartojimą. Esant skausmingiems pojūčiams, reikėtų atsisakyti šio produkto.
- Padidėjęs kraujospūdis ir inkstų ligos: Dėl to, kad juose daug valgomosios druskos, rauginti kopūstai kenkia hipertonikams bei žmonėms, sergantiems inkstų ir kepenų ligomis. Lėtinę hipertenziją turintys žmonės neturėtų suvartoti daugiau kaip 100 g raugintų kopūstų per dieną.
- Šalutinis poveikis: Šalutinis poveikis, kurį gali sukelti rauginti kopūstai, yra pilvo pūtimas, patinimas ar net silpni skrandžio skausmai.
- Pilvo pūtimas: Kopūstai turi net tris medžiagas, dėl kurių mums pučia pilvą: skaidulos, rafinozė ir sieros junginiai. Norint sumažinti pilvo pūtimą, valgykite mažesniais kiekiais, maišant su kitomis daržovėmis, termiškai apdorokite, smulkiai supjaustykite ar sutarkuokite, pafermentuokite su rūgščiomis sultimis, kartu vartokite prieskonius ir žoleles.
- Alergijos ir dirgliosios žarnos sindromas: Raugintus produktus labai riboti reikia žmonėms, sergantiems dilgėline, atopiniu dermatitu, turintiems stiprią nuolatinę alergiją. Taip pat žmonėms, kenčiantiems nuo dirgliosios žarnos sindromo.
- Vartojimas vaikams: Įvedant šį produktą į vaikų mitybą, reikėtų pasitarti su pediatru. Mažų vaikų (jaunesnių nei 2-3 metų) skrandžiai ir žarnynas gali būti jautrūs raugintiems maisto produktams. Dėl didelio rūgštingumo ir probiotikų kiekio jie gali sukelti pilvo pūtimą, dujas ar net viduriavimą. Raugintų kopūstų negalima duoti vaikams, turintiems maisto alergijų ar netoleruojantiems maisto produktų, inkstų ligomis, dirgliosios žarnos sindromu ar kraujospūdžio problemų.
Patarimai renkantis ir laikant
Pirkdami raugintus kopūstus, skaitykite etiketes. Pridedamo cukraus kiekis stipriai skiriasi. Kai skaitote etiketę, kur vardinamos sudėtinės dalys, kuo arčiau pabaigos - tuo mažiau cukraus. Tiesa, didelė jo dalis yra suskaidomas bakterijų rūgimo metu, tad tikrai ne visas patenka į mūsų kraują - tai naudinga žinoti. Rinkitės nepasterizuotus kopūstus: norint gauti naudos iš probiotikų, svarbu rinktis raugintus kopūstus, kurie nebuvo pasterizuoti (kaitinti). Kaitinimas sunaikina gyvąsias bakterijas. Verta prisiminti, kad naudingiausi kopūstai, kuriuose nėra cukraus ar acto. Parsinešę į namus kopūstus išimkite iš pakuotės ir perdėkite į stiklinę tarą.