Relanium 5 mg tabletės yra vaistas, kurio sudėtyje yra veikliosios medžiagos diazepamo. Diazepamas priklauso benzodiazepinų grupės preparatams ir yra skirtas įvairiems sutrikimams gydyti. Šiame straipsnyje pateikiama išsami informacija apie Relanium 5 mg tabletes, įskaitant jų sudėtį, vartojimą, įspėjimus, galimą šalutinį poveikį ir kitus svarbius aspektus. Atidžiai perskaitykite visą šį lapelį, prieš pradėdami vartoti vaistą, nes jame pateikiama Jums svarbi informacija. Neišmeskite šio lapelio, nes vėl gali prireikti jį perskaityti. Jeigu kiltų daugiau klausimų, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką. Šis vaistas skirtas tik Jums, todėl kitiems žmonėms jo duoti negalima. Vaistas gali jiems pakenkti (net tiems, kurių ligos požymiai yra tokie patys kaip Jūsų).
1. Kas yra Relanium ir kam jis vartojamas?
Relanium veiklioji medžiaga yra diazepamas, kuris priklauso vaistų, vadinamų benzodiazepinais, grupei. Diazepamas turi raminamąjį, migdomąjį poveikį, slopina nerimą, traukulius ir atpalaiduoja raumenis. Jis slopina daugelį centrinės nervų sistemos struktūrų, susijusių su emocinių funkcijų reguliavimu. Diazepamas mažina nervinę įtampą, nerimą, padidėjusį dirglumą ir agresiją.
Suaugusiesiems vaisto vartojama:
- trumpalaikiam nerimo sutrikimui gydyti;
- trumpalaikei nemigai, susijusiai su nerimu, gydyti;
- padidėjusiam skeleto raumenų įtempimui, susijusiam su cerebriniu paralyžiumi, malšinti;
- pacientui raminti prieš nedideles operacijas bei diagnostines procedūras;
- traukulių slopinamasis gydymas.
6 metų ir vyresniems vaikams ir paaugliams vaisto vartojama:
- padidėjusiam skeleto raumenų įtempimui, susijusiam su cerebriniu paralyžiumi, malšinti.
Diazepamas prasiskverbia pro hematoencefalinį barjerą, placentą (patenka į vaisiaus kraują) ir aptinkamas moters piene. Vaisto skilimo produktai daugiausia išskiriami su šlapimu, o nedideli jų kiekiai - su išmatomis. Tik nedidelė išgerto vaisto dalis išskiriama nepakitusi.
2. Svarbi informacija prieš vartojant Relanium
2.1. Kada negalima vartoti Relanium?
Relanium vartoti negalima:
- jeigu yra alergija veikliajai medžiagai, benzodiazepinams arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai;
- jeigu yra sunkus ūminis kvėpavimo nepakankamumas;
- jeigu būdingas kvėpavimo sustojimas miegant (miego apnėja);
- jeigu yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas;
- jei yra raumenų silpnumas (sunkioji miastenija).
2.2. Įspėjimai ir atsargumo priemonės
Pasitarkite su gydytoju prieš pradėdami vartoti Relanium. Relanium reikia vartoti griežtai pagal gydytojo nurodymus.
Priklausomybė ir nutraukimo simptomai
Ilgalaikis RELIUM vartojimas gali sukelti fizinę ir psichinę priklausomybę. Ilgai vartojant diazepamo, gali atsirasti fizinė ir psichologinė priklausomybė. Didesnį pavojų priprasti prie diazepamo turi pacientai, kurie yra piktnaudžiavę alkoholiu ar vaistais. Pacientams, pripratusiems prie vaisto, negalima staiga nutraukti jo vartojimo. Staiga nenutraukite vaisto vartojimo. Baigiant gydymą, vaisto dozę reikia mažinti laipsniškai. Gydymą nutraukus staiga, gali sutrikti miegas, pakisti nuotaika ir sutrikti psichika. RELIUM vartojimą nutraukti staiga labai pavojinga, ypač jei didelė dozė buvo vartojama ilgą laiką.
Jei pasireiškia fizinė priklausomybė nuo benzodiazepinų, gydymo nutraukimas gali sukelti simptomų: galvos skausmas, raumenų skausmas, stipri baimė, įtampa, nerimas, konfūzija ir dirglumas. Kiti nutraukimo simptomai: sumažėjusi koncentracija, nemiga, galvos svaigimas, spengimas ausyse, apetito stoka, drebulys, prakaitavimas, padidėjęs jautrumas šviesai, garsui ir lytėjimui, skonio pokyčiai, pykinimas, vėmimas, pilvo diegliai, palpitacija (dažnas ir nereguliarus širdies plakimas), nežymus kraujospūdžio padidėjimas, tachikardija (greitas širdies plakimas), staigus kraujospūdžio sumažėjimas sėdant arba stojant. Retai gali pasireikšti sunkesni nutraukimo simptomai: raumenų trūkčiojimas, psichozė, traukuliai, haliucinacijos, į alkoholinę psichozę panaši būklė. Sunkiu atveju gali atsirasti pakitęs savęs ar aplinkos suvokimas (depersonalizacija ar derealizacija), galūnių tirpimas ir dilgčiojimas. Nutraukimo simptomai gali pasireikšti nuolat ar trumpą laiką įprastinėmis dozėmis gydytiems ligoniams, ši rizika yra didesnė ligoniams, kurie piktnaudžiauja alkoholiu arba vaistais arba ligoniams su asmenybės sutrikimais. Nutraukus gydymą, laikinai gali atsirasti tokių pat simptomų, nuo kurių buvo gydoma, tik jie būna sunkesni: nuotaikos pokyčiai, nerimas, miego sutrikimai, nenustygstamumas.
Psichikos sutrikimai ir paradoksinės reakcijos
Gydant benzodiazepinais, ypač vaikus ir senyvus žmones, kartais pasireikšdavo paradoksinė reakcija, pavyzdžiui, nerimas, baimingas susijaudinimas, dirglumas, agresija, manija, košmariški sapnai, haliucinacijos, psichozė, nenormalus elgesys ar kitokie suvokimo sutrikimai. Tokiu atveju vaistinio preparato vartojimą būtina nutraukti.
Amnėzija
RELIUM ir kiti benzodiazepinai gali sukelti atminties sutrikimą. Atminties sutrikimas dažniausiai pasireiškia praėjus kelioms valandoms po vaisto pavartojimo. Benzodiazepinai gali sukelti anterogradinę amneziją (po vaisto vartojimo buvusių įvykių neatsiminimas). Po diazepamo sušvirkštimo praėjus kelioms valandoms, gali pasireikšti amnezija. Ligonis turi būti garantuotas, kad galės 7-8 valandas nepertraukiamai miegoti.
Specialiosios populiacijos
Senyvi ir nusilpę žmonės: Senyviems žmonėms RELIUM reikia vartoti atsargiai, gerti mažesnę paros dozę nei skiriama suaugusiesiems. Senyvi žmonės šiam vaistiniam preparatui jautresni, todėl gali būti slopinama jų centrinė nervų sistema. Parenkant dozę tokiems pacientams būtina atsiminti, kad ji negali būti didesnė nei pusė kitokiems suaugusiems žmonėms skiriamos dozės. Pradėjus gydymą, tokius pacientus turi reguliariai tikrinti gydytojas, kad būtų galima sumažinti dozę ir (arba) vartojimo dažnį, siekiant išvengti perdozavimo dėl vaisto kaupimosi organizme.
Pacientai, kuriems sutrikusi inkstų ar kepenų funkcija: Ligonių, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos nepakankamumas, benzodiazepinais gydyti negalima, kadangi gali pasireikšti galvos smegenų veiklos sutrikimas. Pacientams sergantiems lėtinėmis kepenų ligomis, dozę reikia sumažinti. Pacientams, kurių sutrikusi inkstų funkcija, reikia laikytis įprastų atsargumo priemonių. Sergant inkstų nepakankamumu dozės koreguoti nereikia. Pacientams, kuriems pasireiškia inkstų ir (arba) kepenų funkcijos sutrikimas, reikia vartoti mažesnę dozę. Pacientams, kuriems buvo pasireiškęs širdies ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, diazepamą reikia atsargiai vartoti.
Vaikai: Diazepamo tabletės nėra skirtos jaunesniems kaip 6 metų vaikams. Vaikų centrinė nervų sistema yra jautresnė benzodiazepinų poveikiui, todėl vyresniems kaip 6 metų vaikams Relanium gali būti skiriamas tik atidžiai apsvarsčius tokio gydymo būtinybę, o gydymo trukmė turi būti kiek galima trumpesnė.
Kitos būklės: Relanium nereikėtų vieno vartoti depresijai ar nerimui, susijusiam su depresija, arba lėtinėms psichozėms, fobijoms, manijai bei obsesiniam ir kompulsiniam sindromui gydyti. Jei yra depresija ar su ja susijęs nerimo sutrikimas, draudžiama gydyti vien diazepamu, kadangi gali atsirasti polinkis į savižudybę. Netekus ir gedint artimųjų, benzodiazepinai gali pabloginti psichologinę adaptaciją. Epilepsija sergantys pacientai vaisto turi vartoti labai atsargiai. Pasitarkite su gydytoju, jei turite ar anksčiau esate turėję priklausomybę nuo alkoholio ar CNS slopinančių vaistų. Pacientams, kurie piktnaudžiavo alkoholiu ar vaistiniais preparatais, benzodiazepinų būtina skirti ypač atsargiai.
3. Kaip vartoti Relanium
Visada vartokite šį vaistą tiksliai kaip nurodė gydytojas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką. Gydytojas nuspręs, kiek tablečių ir kaip dažnai reikia gerti. Gydytojas nurodys tinkamą dozę ir gydymo trukmę, atsižvelgdamas į Jūsų būklę ir organizmo atsaką į vaistą.
Relanium 5 mg tabletė yra nedaloma. Prireikus mažesnės kaip 5 mg vaisto dozės, gydytojas Jums skirs kitos farmacinės formos vaisto (pvz., geriamosios suspensijos). Kai reikia mažesnės nei 5 mg vaistinio preparato dozės, pvz., 2 mg, reikia vartoti kitos vaistinio preparato formos (geriamosios suspensijos).
Dozavimas
Jeigu gydytojas nepaskyrė kitaip, įprastai vaisto dozuojama taip:
| Būklė | Amžiaus grupė | Dozavimas |
|---|---|---|
| Nerimo sutrikimas | Suaugusiesiems | po 2-10 mg 2-4 kartus per parą (arba 2 mg 3 kartus per parą). Gydymas paprastai negali būti ilgesnis nei 8-12 savaičių, įskaitant laipsnišką dozės mažinimą. |
| Nemiga, susijusi su nerimu | Suaugusiesiems | 5-15 mg prieš miegą. Gydymas turi būti kiek įmanoma trumpesnis. Paprastai vaisto vartojama kelias dienas - dvi savaites. Ilgiausia gydymo trukmė - keturios savaitės, įskaitant laipsnišką dozės mažinimą. |
| Raminimas prieš procedūras (premedikacija) | Suaugusiesiems | 5-15 mg per parą prieš chirurginę procedūrą, likus ne mažiau kaip 4 valandoms iki operacijos. |
| Mažinant raumenų įtempimą | Suaugusiesiems | 2-15 mg per parą, dozę išgeriant per kelis kartus. |
| Traukulių slopinamasis gydymas | Suaugusiesiems | po 2-10 mg 2-4 kartus per parą. |
| Skeleto raumenų spazmo malšinimas | 6-12 metų amžiaus vaikams | gydymo pradžioje reikia vartoti po 5 mg du kartus per parą. |
| Skeleto raumenų spazmo malšinimas | Vyresniems kaip 12 metų paaugliams | pradinė dozės yra po 10 mg du kartus per parą. Didžiausia leistina paros dozė yra 40 mg. |
| Nerimas, traukuliai, raumenų atpalaidavimas | Vyresniems kaip 3 metų vaikams | po 1-2,5 mg 3-4 kartus per parą arba 0,12-0,8 mg/kg ar 3,5-24 mg/m2 kūno paviršiaus ploto per parą, dozę išgeriant per 3-4 kartus. Dozę galima palaipsniui didinti, atsižvelgiant į vaisto efektyvumą ir galimus nepageidaujamus reiškinius. |
| Įvairios indikacijos | Senyviems ir nusilpusiems pacientams | Dozės neturi būti didesnės kaip pusė normaliai rekomenduojamos dozės. Pradinė dozė yra po 2-2,5 mg 1-2 kartus per parą. Dozę galima palaipsniui didinti, atsižvelgiant į vaisto veiksmingumą ir galimus nepageidaujamus reiškinius. |
Priklausomai nuo gydomo sutrikimo, gydyti reikia kiek galima trumpiau, ilgiausiai 4 savaites, jei vaisto vartojama nuo nemigos, bei 8-12 savaičių, jei preparato vartojama nuo nerimo, įskaitant laipsnišką vartojimo nutraukimą. Vartoti vaisto ilgiau, prieš tai iš naujo neįvertinus paciento būklės, negalima.
Tabletės išėmimas iš PVC-Al/PET/popierius lizdinės plokštelės
Šios tabletės tiekiamos specialioje pakuotėje, kad jų negalėtų išimti vaikai. Kiekvienas lizdinis vienetas turi numerį. Kiekvieną tabletę gerkite eilės tvarka, pradedant nuo 1 pažymėtos tabletės.
- Atskirkite vieną tabletę. Plėšdami per įpjovų liniją, nuo lizdinės plokštelės atskirkite vieną narelį.
- Nulupkite išorinį sluoksnį.
- Išspauskite tabletę. Atsargiai išspauskite vieną tabletės galą per folijos sluoksnį.
4. Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir alkoholiu
Jeigu vartojate arba neseniai vartojote kitų vaistų arba dėl to nesate tikri, apie tai pasakykite gydytojui arba vaistininkui. Tai svarbu dėl to, kad RELIUM gali pakeisti kitų vaistų poveikį. Diazepamas gali sąveikauti su įvairiais vaistais, todėl svarbu informuoti gydytoją apie visus vartojamus vaistus, įskaitant nereceptinius vaistus, vitaminus ir augalinius preparatus.
Sąveika su alkoholiu
Negerkite alkoholio, kol vartojate RELIUM ir dar 3 paras po gydymo nutraukimo. Kartu su alkoholiu Relanium vartoti negalima. Diazepamas stiprina slopinamąjį etanolio poveikį centrinei nervų sistemai. Išgėrus diazepamo, etanolio negalima vartoti anksčiau nei po 36 valandų, nes patologinė intoksikacija alkoholiu, kuri atsiranda dėl sąveikos su diazepamu, nepriklauso nuo suvartoto alkoholio rūšies ir kiekio. Alkoholis gali sustiprinti diazepamo poveikį, dėl to gali pasireikšti labai didelis mieguistumas bei kvėpavimo ir (arba) širdies ir kraujagyslių funkcijų slopinimas (galimi požymiai: paviršutiniškas kvėpavimas, mažas kraujospūdis, retas širdies plakimas).
Sąveika su kitais vaistais
- Opioidai: Kartu vartojami RELIUM ir opioidai (vaistai stipriam skausmui malšinti, vaistai pakaitinei terapijai ir kai kurie vaistai nuo kosulio) didina mieguistumo, sunkumo kvėpuojant (kvėpavimo slopinimo), komos riziką ir gali būti gyvybei pavojingi. Dėl to vartojimas kartu gali būti svarstomas tik tais atvejais, kai nėra kitų gydymo galimybių. Pasakykite gydytojui apie visus vartojamus opioidinius vaistus ir tiksliai laikykitės gydytojo nurodytų dozavimo rekomendacijų. Gali būti naudinga informuoti draugus ar giminaičius apie aukščiau nurodytus požymius ir simptomus. Jeigu pasireiškia tokie simptomai, kreipkitės į savo gydytoją.
- Centrinę nervų sistemą slopinantys vaistai: Diazepamas sustiprina antidepresantų, MAO inhibitorių, vaistų nuo psichozių (neuroleptikų), narkotinių analgetikų, traukulius slopinamųjų vaistų (antiepilepsinių vaistų), migdomųjų ir antihistamininių vaistų poveikį, todėl šių vaistų dozes reikia keisti. Jei kartu vartojama opioidinių analgetikų, stiprėja jų sukeliama euforija, todėl gali sustiprėti psichologinė priklausomybė. Kartu su diazepamu vartojant barbitūratų, alkoholio ar kitokių centrinę nervų sistemą slopinančių vaistinių preparatų, stiprėja širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemų slopinimas, didėja apnėjos pavojus.
- Digoksinas: Vartojant diazepamo kartu su digoksinu, gali sumažėti digoksino išskyrimas per inkstus ir sustiprėti toksinis poveikis.
- Levodopa: Diazepamas didina levodopos šalinimą ir gali slopinti šio vaisto poveikį.
- Rūgštingumą mažinantys vaistai: Kartu vartojant antacidų preparatus, diazepamo rezorbcija gali sulėtėti. Kartu vartojami rūgštingumą mažinantys vaistai, kurių sudėtyje yra magnio hidroksido ir aliuminio hidroksido, gali sumažinti diazepamo absorbcijos greitį, tačiau jie neveikia jau absorbuoto diazepamo. Pavartoti vieną kartą, šie vaistai gali atitolinti diazepamo veikimo pradžią, tačiau, vartojami ilgai, jie neturi įtakos diazepamo koncentracijai serume ir poveikiui.
- Antikoaguliantai: Antikoaguliantai mažina diazepamo ir desmetildiazepamo jungimąsi prie plazmos baltymų, todėl plazmoje padidėja neprisijungusio diazepamo koncentracija ir sustiprėja poveikis.
- Kepenų fermentų inhibitoriai: Nustatyta, kad kepenų fermentus slopinantys vaistiniai preparatai, pvz., cimetidinas, fluoksetinas, fluvoksaminas bei omeprazolas, mažina benzodiazepinų klirensą bei gali sustiprinti jų poveikį. Antihistamininiai vaistai ir estrogenų turintys geriamieji kontraceptikai gali keisti diazepamo apykaitą, lėtindami jo išskyrimą ir stiprindami jo poveikį.
- Kepenų fermentus sužadinantys preparatai: Kepenų fermentus sužadinantys preparatai, pvz., rifampicinas, gali didinti benzodiazepinų klirensą.
- Fenitoinas: Yra duomenų, kad diazepamas keičia fenitoino eliminaciją. Diazepamas mažina fenitoino išsiskyrimą, todėl gali sustiprėti benzodiazepino poveikis. Jei vartojama diazepamo ir kartu vaistinių preparatų nuo epilepsijos, stiprėja nepageidaujamo bei toksinio poveikio pavojus (ypač jei vartojama hidantoino darinių, barbitūratų ar kombinuotųjų preparatų, kuriuose yra minėtų veikliųjų medžiagų). Gydymo pradžioje tinkamą dozę reikia parinkti ypač atsargiai.
- Teofilinas: Teofilinas (vartojamas astmai gydyti) gali silpninti Relanium poveikį.
5. Nėštumas, žindymas ir vairavimas
5.1. Nėštumas ir žindymo laikotarpis
Prieš vartojant bet kokį vaistą, būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Jeigu esate nėščia, žindote kūdikį, manote, kad galbūt esate nėščia, arba planuojate pastoti, tai prieš vartodama šį vaistą, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
Diazepamo negalima vartoti nėštumo metu, išskyrus atvejus, kai pacientas yra labai atidžiai prižiūrimas gydytojo. Nevartoti vaisto nėštumo metu, ypač pirmaisiais ir paskutiniaisiais trimis mėnesiais, nebent tam būtų įtikinamų priežasčių. Per pirmuosius tris nėštumo mėnesius šio vaisto vartoti draudžiama. Nėštumo metu (ypač pirmąjį trimestrą) vartojamas diazepamas gali pažeisti vaisių ir sukelti apsigimimus. Nėštumo metu vartoti diazepamą galima tik tada, jei, gydytojo nuomone, motinos gydymo nauda didesnė už galimą žalą vaisiui. Diazepamas prasiskverbia per placentą. Naujagimiams, kurių motinos paskutiniais nėštumo mėnesiais nuolat vartojo benzodiazepinus, gali kilti fizinė priklausomybė ir nutraukimo simptomų pavojus. Pagal vaisto vartojimo riziką nėštumo metu jis priklauso D kategorijai.
Vaistas patenka į motinos pieną, todėl negalima maitinti kūdikio krūtimi. Žindymo laikotarpiu diazepamas patenka į pieną, todėl jo negalima vartoti žindyvėms, o jei vaisto vartoti būtina, gydymo Relanium laikotarpiu kūdikio žindyti negalima.
5.2. Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus
Vairuoti ir valdyti mechanizmų gydymo metu negalima, nes Relanium gali sutrikdyti psichomotorinius įgūdžius. Vartojant šio vaisto galintis atsirasti stiprus slopinimas, atminties netekimas ir gebėjimo susikaupti bei raumenų veiklos pablogėjimas gali pabloginti gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus. Jei miegama nepakankamai, tikimybė, kad budrumas pablogės, gali padidėti. Pacientus reikia įspėti, kad diazepamas, kaip ir kitokie tokio tipo vaistiniai preparatai, gali bloginti paciento gebėjimą atlikti sudėtingus veiksmus. Raminimas, amnezija ir gebėjimo susikaupti sumažėjimas bei raumenų veiklos sutrikimas gali pabloginti gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus. Alkoholis dar labiau pablogina gebėjimą atlikti minėtus veiksmus, todėl gydymo metu jo vartoti nerekomenduojama. Pacientą būtina įspėti, kad alkoholis stiprina minėtą poveikį, ir patarti, kad gydymo metu alkoholio nevartotų.
6. Galimas šalutinis poveikis
Šis vaistas, kaip ir visi kiti, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms. Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis (net jeigu jis šiame lapelyje nenurodytas), kreipkitės į gydytoją arba vaistininką. Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.
Dažni šalutiniai poveikiai (gali pasireikšti rečiau nei 1 iš 10 vartojusiųjų):
- Nuovargis;
- Mieguistumas (somnolencija);
- Raumenų silpnumas.
Nepageidaujami poveikiai paprastai priklauso nuo dozės, dažniausiai pasireiškia gydymo pradžioje, o tęsiant vartojimą, dažniausiai praeina. Dažniausiai atsirandantis nepageidaujamas poveikis yra nuovargis, stiprus mieguistumas ir raumenų silpnumas. Ypač didelis toliau paminėto nepageidaujamo poveikio pavojus kyla senyviems bei tokiems žmonėms, kurių kepenų funkcija sutrikusi. Tokių ligonių gydymo poveikį būtina stebėti reguliariai ir kaip įmanoma anksčiau preparato vartojimą nutraukti.
Kiti galimi šalutiniai poveikiai (dažnis nežinomas, negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis):
- Psichikos sutrikimai: agresyvumas, pyktis, drovėjimosi sumažėjimas, neįprastai stiprus laimės ar gerovės pojūtis (euforija), susijaudinimas, irzlumas, nerimo padidėjimas ir nemiga. Nenustygstamumas, ažitacija, agresija, manija, košmariški sapnai, haliucinacijos (jos gali būti seksualinio pobūdžio), psichozė, nenormalus elgesys ar kitokie suvokimo sutrikimai, netinkamas elgesys. Piktnaudžiavimas benzodiazepinais. Emocinių reakcijų susilpnėjimas.
- Nervų sistemos sutrikimai: konfūzija, sumažėjęs budrumas, depresija (vartojant benzodiazepinų, gali pasireikšti depresinė būklė, kurios anksčiau nebuvo), kalbos sutrikimas, neaiški kalba, galvos svaigimas, ataksija (judesių koordinacijos nebuvimas), sutrikusi eisena, dezorientacija, sulėtėjusi kalba, rankų tremoras, anterogradinė amnezija (sunku prisiminti nesenus įvykius ar įsiminti kažką naujo).
- Kiti: Kraujo sutrikimai, fizinė ir psichinė priklausomybė (net ir vartojant gydomąsias dozes), padidėjęs ar sumažėjęs lytinis potraukis.
7. Perdozavimas
Jeigu išgėrėte per daug RELIUM tablečių, nedelsiant kreipkitės į gydytoją arba vaistininką. Išgėrus per didelę vaisto dozę, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Perdozavus diazepamo, nedelsdami kreipkitės į skubios pagalbos skyrių. Su savimi pasiimkite vaisto pakuotę, kad gydytojas žinotų, kokio vaisto buvo perdozuota.
Perdozavus Relanium, priklausomai nuo išgertos vaisto dozės, gali pasireikšti tokie simptomai:
- mieguistumas, silpnumas, susilpnėję refleksai, galvos svaigimas, koordinacijos sutrikimas, neaiški kalba (kalbos garsų nukandimas);
- širdies ritmo sutrikimai, sumažėjęs kraujospūdis, pasunkėjęs kvėpavimas, dusulys, kvėpavimo slopinimas ir apnėja, sąmonės netekimas, koma;
- traukuliai ir neįprastas sujaudinimas (kartais).
Lengvais atvejais gali atsirasti labai stiprus mieguistumas, konfūzija ir letargija. Sunkesniais atvejais pasireiškia ataksija, arterinė hipotenzija, kvėpavimo slopinimas, retai koma, labai retai ligonis miršta. Perdozavus galite jaustis mieguistas, sumišęs, gali sutrikti kalba. Paradoksalus sujaudinimas taip pat gali būti perdozavimo požymis.
Įspėjimas: Jei diazepamo perdozuojama kartu vartojant kitų centrinę nervų sistemą veikiančių vaistų ar išgėrus alkoholio, perdozavimo simptomai gali būti labai sunkūs ir net baigtis mirtimi.
Gydant perdozavimą reikia išplauti skrandį. Specifinis priešnuodis yra flumazenilis, jo švirkščiama kritiniais atvejais (tokiu atveju paciento būklę būtina atidžiai stebėti, ligonis turi gulėti ligoninėje). Flumazenilio reikia atsargiai švirkšti epilepsija sergantiems ir benzodiazepinų vartojantiems žmonėms.
8. Kaip laikyti Relanium?
Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje. Ant dėžutės ir lizdinės plokštelės, po „EXP“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko.
9. Relanium sudėtis
Veiklioji medžiaga yra diazepamas.
Kitos sudėtinės medžiagos: Vaisto sudėtyje yra laktozės ir natrio. Jeigu gydytojas Jums yra sakęs, kad netoleruojate kokių nors angliavandenių, kreipkitės į jį, prieš pradėdami vartoti šį vaistą. Kiekvienoje Relanium tabletėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.