Klaipėdos senamiestyje įsikūręs restoranas „Rene“ atkeliavo iš Vilniaus, kur jau spėjo užsitarnauti lankytojų pripažinimą. Sostinėje šis restoranas jau kelis metus užėmė stiprias pozicijas vietinių maitinimo įstaigų rinkoje ir buvo pelnęs lankytojų pripažinimą. „Rene“ yra susijęs su kultiniu Vilniuje ir Nidoje „In Vino“. Šiame straipsnyje apžvelgiame „Rene“ išskirtinumą, aptarnavimo kultūrą, maisto kokybę, ypač vertinant dienos pietų pasiūlymus, ir gilinsimės į jo veiklos kelią, apimančius ir vėlesnius iššūkius.
Vieta ir išskirtinė aplinka
„Rene“ Klaipėdoje rasdavote viename įdomiausių senamiesčio pastatų, kuris suteikdavo šiam restoranui dar daugiau išskirtinumo. Dideli langai - per visą salės ilgį - leisdavo stebėti judrią Tiltų gatvę. Aplinka buvo stilinga, išskirtinė vieta. Vietoj staltiesių būdavo naudojamas popierius, ant kurio galima paišyti (būdavo ir pieštukų!), o įrankiai patiekiami vokeliuose su užrašytais svečių vardais.
Nepriekaištingas aptarnavimas
Aptarnavimas „Rene“ restorane buvo įvertintas kaip vienas geriausių Klaipėdoje. Personalas pasižymėjo asmenišku ir dėmesingu aptarnavimu. Netgi amerikietiško pavyzdžio susipažinimas su klientais („Sveiki, mano vardas toks ir toks, aš šiandien būsiu jūsų padavėja“), kur išmokstami klientų vardai, o paskui klientams jų stalo įrankiai atnešami vokuose su svečio vardu ir dar epitetu („Narsiajam Andriui“ - kaip nesidžiaugti!) - buvo veikiantis. O tai, kas veikia, skatina klientą jaustis kaip namie ir užsisakinėti dar, buvo teisinga. Čia mokėdavo aptarnauti klientą.
Maistas, Kainos ir Dienos Pietų Vertė
Maistas restorane buvo apibūdinamas kaip įdomus ir kokybiškas. Vis dėlto, kokybės ir kainos santykis čia buvo geras tik per dienos pietus, kai sriuba ir antras patiekalas kainavo tik 4,60 Eur (2016 m. pavasaris). Tai protinga: klientas dažnai žiūrėdavo į pagrindinio patiekalo kainą. Vakarienės metu kainos būdavo didesnės, tačiau lankytojai pastebėdavo, kad už patiekalus verta mokėti. Pavyzdžiui, „Momo Grill“ ar „Monai“ irgi brangūs, bet ten mokėdavo po keliolika eurų už patiekalą ramia galva, nes jausdavo, kad verta!
„Rene“ pagrindinius patiekalus pardavinėjo nebrangiai: antiena 36 Lt, dešrelės - 26 Lt, tiek pat ir šonkauliai. Apie „Rene“ dešreles buvo girdėta - jos tikrai labai neblogos. Tačiau kad būtų kosminės, irgi nebuvo pasakyta. Anties koja buvo per sausa, krūtinėlė - teisingai pusžalė, rožinė viduryje, bet tai ir viskas, ką apie ją galima pasakyti. Normalu, bet neįsimintina. Visgi, šonkauliai buvo dieviški. Rinkdamiesi tuos ilguosius, su juoduoju muskovado cukrumi, išteptus juodu, tirštu, saldžiu padažu, klientai likdavo sužavėti. Tai buvo nuostabu, tikra vakarienė vyrui, nepamiršusiam savo urvinės prigimties.
Gėrimai ir belgiškos virtuvės įtaka
Gėrimai „Rene“ restorane buvo brangūs. Už mažą belgiško (ir ne tik) alaus buteliuką tekdavo pakloti apie 4 EUR. Daugiausia nuo padavėjos priklausė, kiek ji išlupsdavo gėrimų, o būtent gėrimai sunešdavo visą pelną: ar belgų „Kwak“, ar „Karmeliet“, ar lietuviškas specialiai šiam restoranui gaminamas alus iš Biržų - 9 litai už mažą bokaliuką.
Midijos restorane būdavo tik antradieniais ir penktadieniais. Vien už tai, kad būdavo tik tuomet, kai būdavo, jau galima buvo pagirti restoraną. Jei restoranas nustato savo taisykles, reiškia, gali sau tai leisti. Antra vertus, iš belgų virtuvės nereikia tikėtis kažko ypatingo. Belgija apskritai nėra visiškai tikra šalis. Tų kraštų žmonės išmoko maistą gamintis pigiai, ir gamintis tik tada, jei to negalima nusipirkti pigiau. Tokie kraštai sukūrė (kaip ir Anglija, Airija ir Olandija) jaukias aludes su daug paprasto, kaloringo ir nesveiko maisto. Darbo žmonėms prie paprasto poilsio su svaigalais - paprastas pilvo užkimšimas paguodos maistu, „comfort food“, kur daug angliavandenių.
Balto vyno midiju receptas
Švieži produktai ir kasdieniai patiekalai
Šefai patys kasdien keliaudavo į šalia esantį Halės turgelį, turėjo ten pažįstamų ir išbandytų prekiautojų, iš kurių pasirinkdavo šviežiausius produktus. Tai turėjo didelės įtakos patiekalų kokybei. Dar vienas dalykas, sveikintinas restoranui ir labai geras lankytojams - kasdieniniai taip vadinami „specials‘ai“. Šefai kasdien siūlydavo šviežių, tik tądien būnančių meniu patiekalų. Porcija būdavo didelė ir soti, galima dalintis dviese. Vilniuje midijomis garsėjo ir kiti restoranai, tačiau „Rene“ išsiskyrė.
„Rene“ Vilniuje
„Rene“ Vilniuje įsikūrė Antokolskio g. 13, auksinėje zonoje - visiškai šalia „Markus ir Ko“, už kampo - „Stikliai“, toliau - „Bistro 18“ ir praalkusių naktinių gėrėjų numylėtas „Cozy“, kur virtuvė būna atvira, kai viskas kitur uždaryta. Restoranas dirbdavo kasdien nuo vienuoliktos ryto iki vienuoliktos vakaro.
Finansiniai iššūkiai ir veiklos pabaiga
Nepaisant lankytojų pripažinimo, restoranui „Rene“ teko susidurti su rimtais finansiniais sunkumais, ypač po pandemijos. „Buvome pilietiški per abu kovidus ir, kaip valstybė prašė, neatleidinėjome darbuotojų“, - „Delfi“ penktadienį sakė K. Baublys. Anot jo, „VMI atidėjo tiktai iki šių metų pabaigos ir tos sumos įspūdingos“. Tokiam mažam restoranui, kaip „Rene‟, buvo „beveik 7 tūkst. eurų nubraukiama nuo sąskaitos iš VMI pusės ir kol tie pinigai nesukapsi jiems, tol negalime savo sąskaitos niekaip valdyti“. Verslininkas teigė, kad „jeigu neturime, už ką užpirkti prekių, neturime kuo prekiauti, nėra svečių, nėra pinigų. Tas velnio ratas užsidaro. Šitoje vietoje tapo nepakeliama našta“. Jis yra ir baro „In Vino“ (Vilnius, Nida) ir „Portobello“ (Vilnius) bendraturtis. VMI atstovė Džiuginta Balčiūnienė priminė, kad mokesčių mokėtojai, patiriantys finansinių sunkumų, gali kreiptis dėl skolos mokėjimo dalimis sudarant mokestinės paskolos sutartį. Tačiau, anot jos, kartais mokesčių mokėtojai nekreipia dėmesio į VMI pranešimus. Šiuo metu buvo ieškoma pirkėjo „Rene“ restoranui. „Reikalas paprastas: ant stalo - 100 proc. įmonės valdymo balsų. Gal jums būtų įdomu turėti savo restoraną?“, - feisbuke rašė įkūrėjas. Deja, „Rene“ jau užvėrė duris, ir buvo tik klausimas, ar pavyks rasti pirkėją įrengtam restoranui. Didžioji dauguma iš 14 darbuotojų, aukšto lygio profesionalų, buvo įdarbinti kitose vietose pas tą patį savininką. K. Baublys perspėjo, kad tai tik pradžia ir bus dar „sniego gniūžtės“ efektas, o restoranai yra ne tik „hedonizmo tenkinimo vietos“, bet ir žmogiško bendravimo, vartojimo kultūros dalis, svarbi turizmui. Anot jo, būtent restoranai, barai, kavinės yra dalis viso pluošto paslaugų, kurių tikisi atvykę turistai.
Kitos maitinimo įstaigos ir rekomendacijos
Tekste minimi ir kiti Meniu.lt lankytojų atradimai, tokie kaip „Bulvinukė“ - sezoninis kavinė/baras Palangoje ir „Esse“ restoranas. „Esse“ restoranas buvo apdovanotas už tai, kad į dienos pietus žiūrima ne kaip į „chaltūrą“, bet kas kartą džiuginant vis naujais patiekalais, kurie nepadarytų gėdos nė vieno restorano pagrindiniam meniu. Džiugu grįžti ten, kur netgi pietų metu sukuriama maža šventė tavo skrandžiui. Taip pat, Vilniuje maitinimo įstaigų yra visa galybė, tad kartais išsirinkti kur nueiti nėra taip paprasta. Svarbu ieškoti vietų, kur patiekalai nenustoja stebinę tiek skoniu, tiek išvaizda, kur atėjęs jautiesi laukiamas ir savas.
Iš Vilniaus maitinimo įstaigų minimi ir tokie pavyzdžiai kaip:
- AlaTurka (J. Jasinskio g.): Kebabų kainos nuo ~3.5eur iki kompleksų, kurių brangiausi ~7eur.
- Briusly (Islandijos g. 4): Phad tai (5,9eur už mažą porciją, kurios užtekdavo).
- Chaika (Totorių g. 7; Pylimo g.): Desertų ir gėrimų kainos prasideda nuo ~2.5eur.
- Daily Poison (J.Jasinskio g. 14a-101): Kainos nuo ~5eur už patiekalą.
- Don Simon (Kęstučio g.): Lazanija (6,25eu) ir makaronai su cukinijomis ir krevetėmis (9,7eu).
- Drama Burger (Gedimino pr. 31): Jautienos burgeris (5,99eur), saldžiosios bulvytės (2,59eur) ir majonezas (1,19eur).
- Džiaugsmas (Vilniaus g.): Puikios menkės spurgos (8eur), duona su lašiniais ir obuolių uogiene (6eur). Baravykų ledai su obuolių actu (apie 6eur) buvo labiausiai patikę.
- Galo do Porto (Aušros vartų g.): Kataplanas - keptuvėlėje troškintos jūros gėrybės su bulvėmis Lisabonos padaže (19eur).
- Guacamole (Saltoniškių g. 9 (PC „Panorama”)): Įdarytos cukinijos (~6.5eur - labai skanu), kokosų ledai (labai skanu).
- Ha Noi (Sausio 13-osios g. 2-110): Pho su jautiena (apie 5eur), porcija buvo didelė.
- Meatbusters (Kauno g. 35): Busterio jautienos burgeris (7,77eur) ir sweet potato crisscut (3eur).
Šis platus pasirinkimas rodo dinamišką Vilniaus maitinimo įstaigų rinką, kurioje kokybiški dienos pietūs ir išskirtinė aptarnavimo kultūra išlieka svarbiausi.
„Rene“ Dienos Pietų ir Meniu Kainų Palyginimas
Norint pabrėžti „Rene“ dienos pietų patrauklumą, verta palyginti kainas su kitų meniu patiekalų kainomis, atsižvelgiant į laikmetį, kai buvo atlikta apžvalga (2016 m. pavasaris ir litų kursas).
| Patiekalas/Pasiūlymas | Kaina (2016 m. EUR/Lt) | Pastabos |
|---|---|---|
| Dienos pietūs (sriuba + antras patiekalas) | 4,60 Eur | Geras kokybės ir kainos santykis |
| Antiena | 36 Lt (apie 10,43 Eur) | Pagrindinis meniu patiekalas |
| Dešrelės | 26 Lt (apie 7,53 Eur) | Pagrindinis meniu patiekalas |
| Šonkauliai | 26 Lt (apie 7,53 Eur) | Pagrindinis meniu patiekalas, vertinami kaip "dieviški" |
| Mažas belgiško alaus buteliukas | ~4 EUR | Gėrimų kategorija |
| Mažas alaus bokaliukas (Belg. ar Biržų) | 9 Lt (apie 2,61 Eur) | Gėrimų kategorija |
Ši lentelė aiškiai parodo, kad „Rene“ restorane dienos pietūs buvo ypač ekonomiškas ir vertingas pasirinkimas, leidžiantis mėgautis kokybišku maistu už prieinamą kainą. Nors litų ir eurų konvertavimas bei laiko tarpas keičia kontekstą, palyginimas vis tiek atskleidžia dienos pietų patrauklumą.
tags: #rene #restoranas #dienos #pietus