Kulinarijos pasaulis nuolat kinta, tačiau meistriškumas ir aistra maistui išlieka pagrindiniais sėkmės ingredientais. Šiame straipsnyje panagrinėsime rinktinių kulinarijos meistrų istorijas, jų indėlį į gastronomijos raidą ir atskleisime šiuolaikines tendencijas, kurios formuoja dabartinę kulinarijos sceną.
Lietuvos Gastronomijos Rinktinė Tarptautiniuose Konkursuose
Lietuvos gastronomijos rinktinė atskleidė savo gebėjimus prestižiniame „Bocuse d'Or“ konkurse Marselyje, Prancūzijoje. Iš viso dešimties žmonių iš Lietuvos komanda, su šefu Gabrieliumi Zajac priešakyje, varžėsi su geriausiais Europos šefais. Oficialiame konkurso ringe šalį atstovavo trijų žmonių komanda - šefas, jaunasis padėjėjas (commis) ir treneris. Konkurso nugalėtoja tapo Danijos komanda su šefu Christian Wellendorf. Antrąją vietą pelnė Norvegijos komanda su šefu Christian André Pettersen, o trečioji vieta atiteko Italijai, atstovaujamai šefo Matteo Terranova. Be trijų prizines vietas užėmusių komandų, teisę varžytis „Bocuse d'Or“ finale Lione taip pat iškovojo Švedijos, Prancūzijos, Suomijos, Jungtinės Karalystės, Belgijos, Vengrijos ir Islandijos komandos. „Lietuvos gastronomijos meistrai nuėjo ilgą kelią, kad pasiektų pasaulinę sceną Marselyje. Jų talentas, atsidavimas ir profesionalumas šiandien suteikia Lietuvai išskirtinę galimybę pristatyti savo kulinarinį paveldą, kūrybiškumą ir inovacijas tarptautinei auditorijai. Pasak Lietuvos komandos narių, ypač intensyvūs buvo paskutiniai keturi mėnesiai prieš konkursą. Darbas kulinarijos laboratorijoje šešias dienas per savaitę be atvangos sukosi po 14 valandų per parą ir dar ilgiau. „Svarbiausia yra idealiai sustyguota tvarka ir griežta disciplina - jokių bereikalingų judesių ir jokių dvejonių. Tik tada atsiskleidžia tikrasis meistriškumas ir kūrybiškumas“, - sako D. Katinas. Šių metų Europos etape Marselyje D. „Bocuse d’Or Lietuva“ prezidentas teigia, kad pasaulinė „Bocuse d’Or“ organizacija su entuziazmu priėmė Lietuvą į savo bendruomenę ir taip dar kartą patvirtino, kad gastronomija yra svarbi kultūros ir kūrybinių industrijų dalis. Pasak D. Per vieną svarbiausių pasirodymų savo karjeroje Lietuvos atstovas Gabrielius Zajac, restorano SURR Druskininkuose ir restorano „Pink&Yellow“ Vilniuje šefas, su komanda Marselyje turėjo pagaminti du sudėtingus patiekalus pagal iš anksto paskelbtas konkurso temas: vieną iš žuvies ir vieną iš mėsos, taip pat pritaikyti slaptąjį ingredientą. „Mūsų šalies komanda įrodė, kad Lietuva yra pasirengusi būti savita pasaulio aukštosios gastronomijos dalimi. „Bocuse d'Or“ konkursas atveria Lietuvai naują - gastronominės diplomatijos - etapą ir leidžia užmegzti artimus ryšius su aukščiausio lygio restoranų kultūros profesionalais. Ji taip pat pabrėžė, kad konkursas Marselyje lietuviams suteikė puikią progą tarptautinei auditorijai pristatyti Vilniuje gegužės 5-6 dienomis vyksiančius „Baltic Gastro Summit“ renginius, kuriuose bus galima pažinti Baltijos regiono maisto ir gėrimų kultūrą, geriausius restoranus ir šefų kūrybą. Pasak O. „Bocuse d’Or“ - vienas prestižiškiausių ir sudėtingiausių tarptautinių virtuvės šefų konkursų pasaulyje, įkurtas 1987 m. legendinio prancūzų šefo Paulo Bocuse. Konkursas vyksta kas dvejus metus Liono mieste Prancūzijoje, tarptautinės gastronomijos parodos SIRHA metu. Jame dalyvauja talentingiausi šefai iš viso pasaulio, kurie po nacionalinių ir žemyninių atrankų varžosi dėl vietos pasauliniame finale. Kiekvienai šaliai konkurse atstovauja dviejų žmonių komanda - pagrindinis šefas ir jaunas padėjėjas (commis), kuris turi būti ne vyresnis nei 22 metų.
Lietuvos kulinarinė bendruomenė šiemet žengė svarbų žingsnį tarptautinio pripažinimo link - šalyje pirmą kartą surengtas prestižinio „Bocuse d’Or“ nacionalinės atrankos konkursas. Šis įvykis tapo ne tik kulinarijos profesionalų švente, bet ir išskirtine proga pristatyti Lietuvos gastronomijos potencialą pasauliui. Vilniuje įvyko pirmasis Lietuvos istorijoje nacionalinis „Bocuse d’Or“ konkursas, nuo šiol tapsiantis šalies gastronominės scenos tradicija, mūsų šalies virtuvės meistrams galinčia atverti duris į pasaulinį pripažinimą.
Nacionalinė šefų rinktinė, turinti tarptautinę patirtį, iškovojusi medalius pasaulio kulinarijos olimpiadoje „IKA/Culinary Olympics 2016“ bei kulinarijos čempionate „Culinary World Cup 2014“ Liuksemburge, ruošiasi atstovauti Lietuvai pasaulio kulinarijos konkurse „Culinary World Cup 2018“, kuris vyks lapkričio 23 - 29 d. Liuksemburge. Čempionate rungsis 30 stipriausių nacionalinių šefų komandų iš Kanados, JAV, Jungtinių Arabų Emiratų, Meksikos, Norvegijos, Singapūro, Švedijos, Pietų Korėjos, Tailando ir kt.
Žinomi Kulinarijos Entuziastai ir Jų Kelionės
Šakietė Jolita Butkė visada jautė, kad maisto gamyba yra jos pašaukimas. Su šeima nusprendusi išsikelti iš Griškabūdžio į Giedručių kaimą, kad būtų arčiau Šakių miesto, Jolita ir toliau puoselėjo savo meilę kulinarijai. Jau Griškabūdyje ji aktyviai užsiėmė maisto gamyba, o persikėlus šis troškimas neišblėso. Nors dvejus metus buvo atsitraukusi nuo virtuvės, aistra gaminti ją vėl sugrąžino prie mėgstamos veiklos.
Gerda Žemaitė - moteris, žinoma dėl savo darbų televizijoje, atvirauja apie naują atradimą - maisto gamybą, kuri neseniai tapo svarbia jos gyvenimo dalimi. Iki šiol virtuvė jai buvo tarsi svetima teritorija, tačiau, kaip sako pati Gerda, tam tikros aplinkybės ir artimųjų įtaka padėjo jai įveikti šią nuostatą.
Saugirdas Vaitulionis - žinomas kulinarijos entuziastas, komunikacijos specialistas, ypatingų renginių organizatorius, o dabar oficialiai pripažintas bestselerio autorius - Londono lietuvius kviečia į jaukų susitikimą. Apie skyrybas pranešusi Gerda Žemaitė: „Netoleruoju vienatvės. „Nikolui labai patinka gaminti maistą. Išskirtiniais ir įspūdingais renginiais garsėjantis Saugirdas Vaitulionis, savaitgalį draugams ir bičiuliams pristatė savo pirmąją kulinarinę knygą „Skaniai gaminti gali visi“.
Estela Stumbraitė, verslininkų Ingos ir Aivaro Stumbrų dukra, jau ne vienerius metus stebina savo kulinariniais gabumais. Prieš keletą metų 17-metė sėmėsi žinių vieno garsiausių britų šefo Gordono Ramsay kursuose Londone, o prieš keletą dienų sugrįžo iš kulinarijos varžybų. Ypatingo įvertinimo sulaukusi E. Visą sausį gaminusi patiekalus be mėsos, būdų, kaip pradžiuginti TV3 laidos „Kotrynos burtai“ žiūrovus, Kotryna Starkienė ras ir paskutinį mėnesio šeštadienį. Šešiolikmetė plungiškė Smiltė Einingė, ne tik mokosi, lanko baletą, bet ir įvairių švenčių proga gamina desertus. Mergina sako, kad didžiausią įtaką norui gaminti padarė įvairūs maisto gaminimo vaizdo įrašai internete, kuriuos mėgo žiūrėti nuo pat vaikystės.
Vytaras Radzevičius - bene vienas žinomiausių lietuvių keliautojas, kuris išnaršė visus pasaulio kampelius. Tiesa, vyras randa, ką veikti ir Lietuvoje - čia jis turi savo sodybą ir hobių, kuriems, deja, laiko dažnai stinga. Žymus keliautojas papasakojo apie pačius netikėčiausius patiekalus, hobius, apie kuriuos negirdėjome ir tai, ko nedrįstų ragauti.
TV3 laidoje „Maisto kelias“ ir vėl netruko naujų lietuviškų atradimų. Kadangi dėl korona viruso pandemijos keliauti į užsienį yra pavojinga, ši vasara yra pats laikas aplankyti kuo daugiau įspūdingų Lietuvos kampelių. Vienas jų - Klaipėdos apskritis. Lazdijų rajone gyvena Artūro Čiurlionio ir Vilijos Padimanskienės šeima. Jie - mokyklų vadovai, tačiau abu turi neįprastus pomėgius: Artūras kepa šakočius, o Vilija - duoną. „Pasakojama, kad Lietuvoje šakočiai atsirado Barboros Radvilaitės laikais. Ji paskelbė skaniausio pyrago konkursą. Kaip bebūtų keista, laimėjo vyrukas, iškepęs šakotį.
Buvęs legendinės muzikos grupės ŽAS narys Gidonas Šapiro-Bilas visiems puikiai pažįstamas ne tik kaip charizmatiškas muzikantas, bet ir kaip televizinių projektų veidas. Tiesa, nors kurį laiką vyras viešumoje rodėsi rečiau, televizijos žiūrovai jį vėl išvys vedėjo amplua. Šią vasarą jis ves TV3 kulinarinio turizmo laidą „Maisto kelias“. G. E. Operos solisto, tarptautinių dainų festivalių laureato Merūno Vitulskio ir jo žmonos Erikos pristatinėti jau nereikia - juos atpažįsta ir už paprastumą bei nuoširdumą myli visa Lietuva. S. Daugiau nei 30 metų gyvuojančios legendinės grupės „BIX“ nariai Saulius Urbonavičius-Samas ir Gintautas Gascevičius - ne tik geri bičiuliai, bet ir nepraleidžiantys progos pasivaržyti tarpusavyje. Jau šį šeštadienį TV3 kulinarinėje laidoje „Virtuvės istorijos“ žinomi vyrai, negailėdami pokštų, smagių istorijų ir tikro vyriško azarto, demonstruos savo sugebėjimus virtuvėje.
Tradicinės Lietuviškos Virtuvės Turtai
„Iki“ kulinarijos šefė Elvyra Semaška pasakoja kad Žemaitijos tradicinė virtuvė išsiskiria savo savitumu ir sotumu: „Čia vyrauja bulviniai patiekalai, riebūs mėsos valgiai, ypatingi pieno produktai ir autentiški miltiniai gaminiai. 1. Bulves išvirkite pasūdytame vandenyje, vėliau atvėsinkite ir sugrūskite iki vientisos masės. Į šią masę įmuškite kiaušinį, dėkite miltus ir šiek tiek druskos. 2. 3. Iš maltų bulvių masės formuokite pailgus paplotėlius, ant jų dėkite šaukštą įdaro, užlenkite kraštus ir suformuokite blynelį. Sumaišykite šaukštą miltų ir du šaukštus džiūvėsėlių, kuriuose apvoliokite blynus. Kepkite keptuvėje ant vidutinės ugnies, kol gražiai apskrus. Tuo tarpu Mažosios Lietuvos valgiams daug įtakos padariusios prūsiškos tradicijos. Pasak E. Semaškos, čia geriama kafija (cikorijų ir pieno gėrimas), kurią lydi vofeliai (vafliai arba vafliniai blynai) arba kiti saldumynai. Vandenų krašte žuvis - kasdienybė, todėl ji čia meistriškai rūkoma, kepama ar verdama. 1. Kiaušinių trynius ištrinkite su cukrumi. 2. Kitame inde suplakite kiaušinių baltymus ir atsargiai įmaišykite į trynių bei miltų masę. Kepkite čirvinių blynų keptuvėje, jeigu norite daugiau autentikos - prieš tai ją patepkite sūdytais lašiniais.
„Aukštaitijos virtuvė yra viena iš turtingiausių Lietuvoje. Ji išsiskiria miltiniais patiekalais, pieno produktais, gardžiais sūriais bei įvairiais sriubomis ir mėsos valgiais. Populiarūs įvairūs blynai, virtiniai. O tokie skanėstai kaip aukštaitiškos spurgos, žagarėliai ar mielinės bandelės su lašinukais, dabar populiarūs ir visoje Lietuvoje, išplito būtent iš Aukštaitijos“, - vardija E. 1.Į su žiupsneliu druskos išplaktą kiaušinį įpilkite vandens ir sudėkite maždaug pusę miltų, gerai išmaišykite. 2. Tešlą išminkykite, padalinkite į kelias dalis ir iškočiokite kiekvieną jų iki 3-4 mm storio. Supjaustykite kvadratais arba rombais ir virkite pasūdytame vandenyje. Nuo iškilimo į paviršių virkite 4-5 minutes, išgriebkite ir patiekite su mėgstamu padažu.
„Iki“ kulinarijos šefės E. Semaškos teigimu, Suvalkijos virtuvė pasižymi kokybe ir natūralumu. Dėl derlingų žemių ir gilios žemdirbystės tradicijos suvalkiečiai visada turėjo geriausių grūdų, iš kurių kepdavo skanią duoną ir blynus. Taip pat jie garsėja puikiais mėsos gaminiais - būtent Suvalkijoje rūkymo tradicijos yra itin gilios. Reikės: 2-3 raugintų burokėlių, 1,5 l raugintų burokėlių raugo, 50 g džiovintų baravykų, 1 nedidelio svogūno, druskos, kvapniųjų pipirų, lauro lapelių. Tešlai: 200 g kvietinių miltų, 100 ml vandens, druskos. 1. Pirmiausia padarykite savotiškus koldūniukus - „ausytes“. 2. Iš miltų, vandens, druskos užminkykite tešlą. Plonai iškočiokite ir stikline išpjaukite apskritimus. Jų viduryje dėkite įdarą. Formuokite mažus kolduniūkus ir jų galus sulipdykite, kad forma primintų „ausytes“. 3. Tada gaminkite barščius. Jie yra verdami iš raugintų burokėlių jų pačių rauge. Smulkiai supjaustytus raugintus burokėlius su visu raugu supilkite į puodą, praskieskite vandeniu, įmeskite keletą džiovintų baravykų, įdėkite smulkiai pjaustytą svogūną, pasūdykite, pagardinkite kvapniaisiais pipirais, lauro lapeliais ir virkite, kol daržovės suminkštės.
O Dzūkijos tradicinė virtuvė, pasak „Iki“ maisto žinovės, garsėja paprastais, bet itin gardžiais patiekalais, kuriuose dominuoja grybai, bulvės, uogos ir grūdai. „Kadangi Dzūkija - miškingas kraštas, dzūkai nuo seno buvo žinomi kaip geri grybautojai, todėl jų virtuvėje itin svarbūs grybų patiekalai“, - pažymi E. 1. Žalias sutarkuotas ir šiek tiek nusunktas bulves sumaišykite su virtomis trintomis.Įdėkite druskos, kefyro arba grietinės ir išminkykite. 2. 3. G. Kitovė primena, kad geriausiais „Iki“ pasiūlymais pasinaudoti paprasta - naudingos akcijos, įvairios nuolaidos ir ypatingi pasiūlymai skelbiami leidiniuose „Iki“ parduotuvėse, interneto puslapyje www.iki.lt ir mobiliojoje programėlėje.
Šiuolaikinės Kulinarijos Tendencijos ir Inovacijos
Keičiantis metų sezonams kartu viena kitą keičia ir daržovės, tačiau kai kurias jų galima valgyti ištisus metus. Viena tokių - dėl itin patrauklios kainos, naudos sveikatai ir plataus panaudojimo vertinamas baltagūžis kopūstas.
Visame pasaulyje ryški tendencija - daugėja žmonių, kurie stengiasi valgyti mažiau mėsos. Tai skatina domėtis alternatyviais baltymų šaltiniais, tokiais kaip jūrų gėrybės. Dėl savo maistinės vertės ir universalumo, jūrų gėrybės tampa vis populiaresnės ne tik restoranuose, bet ir namų virtuvėse.
Jūrų gėrybės: Nuo Viduržemio Jūros iki Lietuviškų Virtuvių. Midijos, krevetės ir austrės - vienos populiariausių jūrų gėrybių, kurios vis dažniau atrandamos ir lietuvių virtuvėse. Šios jūros gėrybės, tradiciškai sutinkamos Viduržemio jūros patiekaluose, dabar yra vertinamos ir mūsų regione. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė rekomenduoja įtraukti midijas, kaip ir kitas jūrų gėrybes bei žuvį, į sveikatai palankios mitybos racioną, skanaujant bent kelis kartus per savaitę.
Anot dr. E. Gavelienės, jūrų gėrybės priskiriamos prie didelės biologinės vertės maisto produktų. Jos yra puikus jodo, seleno, kalcio ir vitaminų A bei D šaltinis. Jūrų gėrybės pasižymi mažu kaloringumu, jose gausu Omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių ir žmogaus organizmui reikalingų baltymų. Jos taip pat unikalios tuo, kad savyje beveik nekaupia sunkiųjų metalų. Midijos yra nepamainomas natūralių mineralų šaltinis, jose gausu jodo, geležies, cinko, vitamino B12, todėl jos puikiai gali praturtinti mitybos racioną. Svarbu atsiminti, kad nors jūrų gėrybės turi daug naudos, ne visi gali jas valgyti. Dr. E. Gavelienė atkreipia dėmesį, kad šių delikatesų skanauti negali žmonės, kuriems pasireiškia alerginės reakcijos, tokios kaip apsunkėjęs kvėpavimas, odos bėrimai ar virškinimo sistemos sutrikimai.
Nors midijas įprasta ruošti garuose ant viryklės, „Rimi“ kulinarijos šefas Vidas Nadzeika siūlo jas išsivirti ir lauko kepsninėje, ypač prasidėjus grilinimo sezonui. Anot šefo, midijos dažniausiai ruošiamos garuose su baltojo arba raudonojo vyno padažu, grietinėle, smulkiai pjaustytais svogūnais, česnakais bei šviežiomis petražolėmis arba čiobreliais. Tačiau galima išbandyti ir kitus receptus, pavyzdžiui, ruošti alaus arba pomidorų padaže, kokosų pieno bei kario padaže. Mėgstantys aštrumą gali įpjaustyti ir šiek tiek čili pipiro.
Prieš gaminimą jūrų gėrybes patariama atidžiai patikrinti, nes jos priskiriamos prie greitai gendančių produktų. Ruošiant gyvus moliuskus, pirmiausia reikėtų įsitikinti, ar jie yra gyvybingi. Jei midijos kriauklė šiek tiek pravira, atlikite patikros testą, pirštais arba peiliu švelniai stuktelėdami į geldelę - gyvų midijų kriauklės kaipmat turėtų užsiverti. Nuvalykite midijų kriaukles ir nuplaukite jas po tekančiu vandeniu, o tuomet pasiruoškite grilį ir indą midijoms virti. Dažniausiai naudojamas platus ir gilus puodas arba aliuminis dėklas.
„Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pasakoja, kad prekybos centruose pirkėjai gali įsigyti įvairių rūšių midijų: šaldytų ir virtų, jų sūryme ar savo sultyse, taip pat midijų skirtinguose padažuose ir net marinuotų bei rūkytų šių jūrų gėrybių. Grilinimo sezono metu daugelis pirkėjų išbando naujus skonius ir ieško, kuo nustebinti šeimos narius bei savo artimuosius. Todėl ant kepsninių verdamos ne tik midijos, bet ruošiamos ir kitos jūrų gėrybės - ant iešmelių kepamos krevetės, gaminama žuvis bei skirtingi vėžiagyviai, kepami kalmarų žiedai ir kiti jūrų gelmių delikatesai. Taip pat siūlomas platus marinuotos mėsos, vištienos, grilinimui tinkančių veganiškų produktų, šviežių daržovių, sūrio ir šalia patiekalų derančių užkandžių pasirinkimas.
Šiuolaikiniai virtuvės šefai dažniau renkasi ne klasiką, bet modernaus dizaino aprangą. Vienas naujausių ir technologiškai tobuliausių „Novy“ gaminių - „Panorama“. Šios inovacijos atspindi nuolatinį technologijų ir dizaino progresą virtuvėje, kuris leidžia profesionalams ir mėgėjams pasiekti aukštesnių rezultatų.
Kinas ir kulinarija dažnai susipina, atspindėdami kultūrines tendencijas ir įkvėpdami naujus skonius. Vietnamiečių kilmės prancūzų režisieriaus Trano Anh Hungo juosta „Gurmaniška aistra“ su neprilygstamu aktorių Juliette Binoche ir Benoît Magimelio duetu, įvertinta už geriausią režisūrą Kanų kino festivalyje, yra puikus pavyzdys, kaip kinas gali įkvėpti kulinarinius eksperimentus. Žaismingi ir grakštūs veikėjų dialogai šioje juostoje įsimena, o pats filmas tampa gyvenimo ir kino gurmanų privalomu pamatyti kūriniu.
Vilniaus - Europos žaliosios sostinės 2025 renginiai įsibėgėja. Žinomi mitybos entuziastai, nuomonės formuotojai dalyvavo augalinio maisto gaminimo dirbtuvėse. Tarp svečių - žurnalistas Orijus Gasanovas, „Ant medinės lentelės“ autorė Kristina Pišniukaitė-Šimkienė, „Nestoras maistas“ autorė Ieva Greičiūnaitė ir kiti.
„LIDL grilio kovos“ nenustoja stebinti televizijos žiūrovų. Šįkart nuožmi kova vyko tarp dainininko Justino Lapatinsko ir pamainos meistro Justino Milašiaus. Tiesa, vienam iš jų gaminti sekėsi kur kas geriau, tad laimėtojas nuo pat griliaus užkūrimo buvo aiškus. Justinas gaminti išmoko gyvendamas bendrabutyje. Ten dažniausiai gamindavo bulves. O visus studentus į virtuvę sukviesdavo jo gaminami grikiai su dešrelėmis.
Apklausos rodo, kad vis dažniau žmonės šalia tradicinių Kūčių patiekalų ant stalo patiekia ir įvairių naujovių. Vieni gamina ar užsisako sušius, kiti kepa krevetes ar kitas jūros gėrybės. Kas antras gyventojas tokius Kūčių stalo pokyčius vertina teigiamai, dalis jų - ką nors neįprasto stengiasi gaminti kasmet.
Ketvirtadienio vakarą pačioje Kauno širdyje, šalia Soboro, duris atvėrė naujas išskirtinio dekoro restoranas „Laurus“, kuriame didžiulis būrys kviestinių svečių susirinko išbandyti šiuolaikinės europietiškos virtuvės patiekalų.
„Solt Dining “ restoranas, įsikūręs urbanistinio stiliaus „Courtyard Vilnius City Center“ viešbutyje, išsiskiria skandinavijos įkvėptu interjeru su žemiškų tonų potėpiais. Restorano siela ir pasididžiavimas - šefas Jevgenijus Volkovas, Lietuvos nacionalinės šefų rinktinės narys ir geriausias 2016 metų virėjas. Žmogus, kurio kruopštumo ir meilės maistui rezultatai geriausiai atsiskleidžia lėkštėje. Jevgenijui patinka lengvas stresas bei jaudulys kūryboje, bet savo temperamentu jis skiriasi nuo paprastai labai „smarkių“ virtuvės vadovų, galbūt dėl to jis gretai atranda ryšį su komandos nariais. „Solt Dining“ yra Šiaurės Europos ir Baltijos šalių skonius jungianti moderni virtuvė, kurioje pagrindiniu smuiku groja lietuviški produktai. Svečius renginio metu vaišinsime specialiai „Gastronomijos savaitei“ sukurtais patiekalais - desertu, šaltu užkandžiu ir karštu mėsišku patiekalu. Kadangi šiauriečių virtuvei didelę įtaką daro gamtos sąlygos, pagrindiniai restorano akcentai, be abejonės, yra mėsiški patiekalai. Bet suprasdamas augančią vegetariškų/veganiškų patiekalų paklausą, šefas pasirūpino, kad svečiai rastų ir tokių pasirinkimų.
Televizijos žiūrovams Robertas Svetlauskas yra žinomas kaip TV laidos „Virtuvės istorijos“ šefas, kiekvieną šeštadienį žiūrovams pateikiantis fantastiško skonio patiekalų receptus bei kulinarinius patarimus. Tačiau mažai kas žino, kad kepsninių virtuozas kadaise buvo kariškis, kurio karjeroje - ir visam gyvenimui atmintin įsirėžusios patirtys iš karo lauko Irake.
Visų mėgstamas prancūziškas batonas arba vadinamoji bagetė yra bene toks pats Prancūzijos simbolis, kaip ir Eifelio bokštas. Šalies kepėjai nori, kad populiarioji bagetė, gaminama iš miltų, vandens, mielių ir druskos, būtų įtraukta į UNESCO kultūros vertybių sąrašą. „Nors prancūziškas batonas pagamintas iš kokybiškų produktų kepėjų rankomis, po truputį jis gali išnykti. Per 70 metų praradome apie 30 tūkst. kepyklų - kasmet uždaroma apie 400.
Artėjant Kalėdoms, daugelio namai pakvimpa imbieriniais skanėstais - kai kurie kepa ir dekoruoja sausainius, kiti namelius, o štai rokiškė Anelė Čirūnaitė, laukdama švenčių, šiais metais iškėlė sau tikrą iššūkį ir pagamino imbierinę gimtojo Rokiškio dvaro kopiją.
Kiekviena šalis turi savą dalyką, kuriuo gali pasipuikuoti virtuvėje - ar tai būtų elegantiški desertai, ar puikios gaminimo technikos. Naujajame TV3 sezone charizmatiškasis italas Gian Luca Demarco rodys Lietuvos pasididžiavimą - ūkininkų teikiamas gėrybes. Virtuvės šefas sako, kad atsinaujinusi laida „La maistas“ tiks kiekvienam, norinčiam pasimėgauti lietuviškais produktais, atvežtais tiesiai iš žmonių ūkio.
Žymus keliautojas papasakojo apie pačius netikėčiausius patiekalus, hobius, apie kuriuos negirdėjome ir tai, ko nedrįstų ragauti. Virgos kuriami tortai nepalieka abejingų, nes tokių parduotuvėje, vargu, ar įsigysite. Puošti vaisiais, gyvomis gėlėmis, cukrinėmis figūrėlėmis ar drakono formos - reikia tik išsirinkti labiausiai patinkantį stilių.
„TV pagalba“: Realybės Šou, Padedantis Žmonėms. Nors „TV pagalba“ nėra tiesiogiai susijusi su kulinarija, ši laida atspindi visuomenės rūpestį ir norą padėti kitiems. Profesionaliausi Lietuvos virtuvės šefai kuria mums skonių šventę ir kviečia į išskirtinę vakarienę, kuri vyks restorane „Amandus“.
Lietuvoje - cepelinų sezonas! Bulvių kailiniais lietuvių lėkštėse jau dabinasi ne tik tradicinė kiauliena, bet ir žvėriena, žuvis, paukštiena, morkos, sūris, grybai. Keliaudami po šalį galite paragauti ir (naujiena!) cepelinų su obuoliais, žaliaisiais grikiais, migdolų „varške“ ar net juodųjų cepelinų!
Pirmoje spalio šeštadienį laidos vedėjai pagaliau išpildys žiūrovų pageidavimą ir apsikeitę rolėmis, anot Ali, išeis iš komforto zonos bei pademonstruos savo sugebėjimus vienas kito „virtuvėje“. Ali šį kartą pagamins pagrindinį laidos patiekalą pagal savo sukurtą ir šeimos pamėgtą receptą.
Kol slyvų turite, pats laikas iš jų pagaminti slyvų pyragą. Prireiks tikrai nedaug ingredientų, o rezultatas pranoks lūkesčius. Jums reikės: 300 gramų slyvų, 125 gramų sviesto, 2 kiaušinių, 150 gramų cukraus, 190 gramų miltų, 2 valgomųjų šaukštų karšto vandens, 1 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių, migdolų esencijos, žiūpsnelio druskos. Iš pradžių dubenyje išmaišykite visus sausus ingredientus.
Taip jau yra, kai norisi išsikepti greito ir tikrai skanaus obuolių pyrago, pradedi naršyti internete ir ieškoti receptų. Pyragas yra purus, minkštas, drėgnas ir nesprangus. Kepkite ir tuo įsitikinsite patys, o aš lauksiu atsiliepimų, rašo tinklaraštininkė Audronė Zemenskienė. Reikės: 4-5 obuolių ( rūgštesnių ), 4 kiaušinių ( M ), 200 gr. sviesto ( ištirpinto ), 200 gr. cukraus, 200 gr. Filmavimo metu šefė I. Rytoj TV3 kulinarinių kelionių laidos „Maisto kelias“ komanda leisis jau į šeštąją savo kelionę, šįkart aplankydama Klaipėdos apskritį. Liepos 7 dieną televizijos žiūrovus pasieks naujas ir netikėtas projektas - TV3 kulinarinių kelionių laida „Maisto kelias“. Kiekvieną šeštadienio rytą iš televizoriaus ekrano sveikinsis net trys charizmatiški vedėjai. Šefės I. Profesionali kulinarė Ilona Juciūtė-Čibirkienė daugeliui televizijos žiūrovų - puikiai pažįstamas veidas. Jau kelis sezonus moteris šeštadienio rytais sveikinasi su TV3 laidos „Virtuvės istorijos“ žiūrovais.
Degustacijos ir Ekspertų Patarimai. Svarbi diena vyno mėgėjams - pristatyta legendinė knyga „Vynas lengvai“. Paroda „Vyno dienos“ suteikia galimybę susipažinti su gėrimų kultūra Lietuvoje ir pasaulyje, o ekspertai stenduose padeda lankytojams geriau suprasti vyno subtilybes.
Pirmokas Benas iš nedidelio miestelio Rokiškio rajone savo pomėgiu suktis virtuvėje džiugina ne tik artimuosius. Mažasis šefas savo gaminamų gardėsių kvietė ragauti ir dvaro svečius. Pirmokas sako, kad virtuvėje šeimininkauti pradėjo nuo ketverių. O dabar ir pats kuria receptus. Ir atskleidžia, kuo labiausiai mėgsta nustebinti artimuosius ir svečius.
tags: #rinktines #g #kulinarijos #meistrai