Vis dažniau atkreipiamas dėmesys į maisto produktų švaistymą. Svarbu žinoti ne tik kaip tinkamai laikyti maisto produktus, bet ir suprasti, kiek laiko jie išlieka saugūs vartoti. Šiame straipsnyje aptarsime maisto produktų ženklinimą, tinkamo laikymo sąlygas ir galimą riziką sveikatai, susijusią su perdirbtos mėsos ir rūkytos žuvies vartojimu, taip pat pateiksime patarimų, kaip sumažinti maisto švaistymą.
Maisto produktų ženklinimas ir galiojimo laikas: "Geriausias iki" ir "Tinka vartoti iki"
Ant pakuočių dažnai matome užrašus „Geriausias iki… (pabaigos)“ arba „Tinka vartoti iki…“. Tai yra svarbūs Europos Sąjungos teisės reikalavimai, kurių terminai iš esmės skiriasi. Pasak VMVT specialistės Ilonos Drulytės, pagrindinė priežastis, kodėl išmetame tiek daug vartoti tinkamų maisto produktų, - nesuprantame ant pakuočių nurodytų galiojimo terminų reikšmės.
Terminas „Geriausias iki“ nurodo datą, iki kurios produktas išlieka geriausios kokybės. Šis terminas atitinka numatomą laikotarpį, kurį maistas turėtų išlaikyti geriausias savybes, pvz., skonį. Terminas „Geriausias iki…“ naudojamas negreitai gendantiems produktams, tokiems kaip kava, makaronai, konservuotas maistas, miltai, sausainiai ir kt. Nurodant šį terminą maisto gamintojas užtikrina, jog iki nurodytos datos tinkamai laikomas produktas nebus kenksmingas žmogaus sveikatai. Po nurodytos datos produktas išlieka saugus vartoti, tačiau gali pakisti jo kokybė: skonis, kvapas, lipnumas.
Terminas „Tinka vartoti iki“ - tai data, iki kurios produktą saugu vartoti. Tai yra numatomas laikotarpis, kurį maistas turėtų būti saugus vartoti, kai maistas yra laikomas nurodytomis laikymo sąlygomis. Maisto produktai, kurie greitai genda ir gali kelti pavojų sveikatai, ženklinami užrašu „Tinka vartoti iki…“. Greitai gendantiems produktams, t.y. šviežia mėsa, pienas ir pieno gaminiai, žuvis ir visi kiti produktai, kurie turi būti vartojami nedelsiant ar kelių savaičių laikotarpyje, naudojama frazė dėl tinkamumo vartoti yra „Tinka vartoti iki…“ - šalia įrašoma data arba pateikiama nuoroda į tai, kurioje pakuotės vietoje ji yra ir po šios informacijos, jei reikia, aprašomos laikymo sąlygos, kurių būtina laikytis. Jeigu tokie maisto produktai bus vartojami pasibaigus šiam galiojimo terminui, kils apsinuodijimo rizika. Praėjus šiai datai produktas laikomas nesaugiu ir netinkamu vartoti.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) Maisto skyriaus l. e. p. vedėja Indrė Stoškuvienė pabrėžia, kad kiekvienas maisto produktas turi savo mikrobiologinį, cheminį, funkcinį ir juslinį tinkamumo vartoti terminą, kuris nurodo, kiek maisto produktas išliks saugus jį laikant nurodytomis sąlygomis. Būtent produktų galiojimo datos žymėjimas ant maisto pakuočių nurodo orientyrą, kaip ilgai laikyti maistą, kol jo kokybė pradeda kisti ar maistas tampa nesaugus valgyti. Gamintojas, nustatydamas galiojimo terminą, omenyje turi tokią pakuotę, kokią atiduoda vartotojui. Pakuojant gali būti naudojamos dujos, kurios pakeičia atmosferą, taip pat kai kurios pakuotės leidžia ilgiau išsaugoti produkto savybes. Galiojimo laiką, kuris turi būti įvertintas laboratoriniais tyrimais, nustato produkto gamintojas.
Kaip teisingai skaityti maisto produktų etiketes | Išsamus diabeto vadovas
Bendrieji maisto laikymo patarimai
Tinkamas maisto produktų laikymas yra esminis, siekiant išlaikyti jų šviežumą ir saugumą. Yra keletas bendrų patarimų, padėsiančių tai užtikrinti.
Protingas produktų išdėstymas šaldytuve
- Atsisakykite nereikalingų pakuočių: Geriau sūrį, mėsos gaminius ir kitus produktus suvynioti į maistinę plėvelę arba laikyti specialiuose permatomuose indeliuose.
- Viršutinėje lentynoje laikykite jau pagamintus maisto produktus.
- Vidurinėje lentynoje - pieno produktus, dešrą, sūrį, varškę, pyragėlius su kremu. Pieno produktų tinkamumo vartoti laikas nustoja galioti po pakuotės atidarymo. Atidarytą pieno produktą galima vartoti ne ilgiau kaip 24 valandas.
- Apatinėje lentynoje - žalią mėsą ir žuvį. Mėsa ir žuvis turėtų būti laikomos sandariuose induose. Žuvys turi būti išskrostos kuo greičiau.
- Stalčiuose laikykite vaisius ir daržoves. Daržoves, vaisius ir žoleles dėkite į stalčius. Paprikos, agurkai, ridikai, morkos geriau išlaiko savo savybes šaltyje. O obuolių, ridikėlių ir pomidorų visai nereikėtų dėti į šaldytuvą. Tačiau geriausia šias produktų grupes atskirti į atskirus stalčius, taip išvengiant nokimo proceso.
- Šaldytuvo durelės tinka padažams ir gėrimams. Čia temperatūra nėra tokia žema, o šiems produktams stiprus šaltis nebūtinas. Parduotuvėje pirkti padažai turi būti laikomi originalioje pakuotėje, naminiai - stiklinėje arba keraminėje talpykloje su sandariu dangčiu.
- Indeliai turi būti su dangteliais: Tai apsaugos gaminius nuo džiūvimo, pelėsio ir kvapų įsigėrimo.
- Atidarytus konservus perkelkite į kitą indą: Metalas oksiduojasi ir gali patekti į maistą.
- Sviestas: Laikykite gamyklinėje folijos pakuotėje arba sandariame inde.
- Žalumynai: Atriškite ryšulėlį, atsargiai įdėkite šakeles į indą, uždenkite šlapia marle ir sandariai uždarykite.
- Atskirkite skirtingus maisto produktus: Mėsa ar žuvis gali sugerti pelėsinių sūrių kvapą, o skirtingi vaisiai ir daržovės gali pagreitinti vieni kitų puvimą.
- Laikykite paruoštus patiekalus sandariai uždarytuose induose: Paruošti patiekalai po terminio apdorojimo turi būti laikomi šaldytuve sandariai uždarytame inde ne ilgiau kaip 3-4 dienas.
- Reguliariai patikrinkite šaldytuvą: Kartą per savaitę patikrinkite šaldytuvą ir padėkite maisto likučius bei maistą taip, kad jie būtų gerai matomi.
Mėsos ir mėsos gaminių laikymo ypatumai
Mėsa ir mėsos produktai būna įvairūs, todėl svarbu žinoti, kaip atskirti šviežią mėsą nuo sugedusios. Šviežia mėsa vertinama pagal išvaizdą, spalvą, konsistenciją ir kvapą.
- Šviežia atšaldyta mėsa: Turi būti stangri, nuo šviesiai iki tamsiai raudonos spalvos (priklauso nuo gyvulio rūšies). Neturi būti pašalinio kvapo. Paspaudus pirštu, duobutė nedelsiant išsilygina. Atšaldytą mėsą reikia laikyti ne aukštesnėje kaip 7 laipsnių C ir ne žemesnėje kaip -1 laipsnio C temperatūroje.
- Šviežia sušaldyta ar giliai sušaldyta mėsa: Turi būti natūralios spalvos, kietos konsistencijos.
Mėsos gaminių skirstymas pagal apdorojimo būdus
Mėsos gaminiai skirstomi į termiškai apdorotus ir termiškai neapdorotus:
- Termiškai apdoroti: Virtos, virtos rūkytos, karštai rūkytos, keptos dešros, dešrelės, vyniotiniai, subproduktinės dešros ir kiti gaminiai, apdoroti aukštesnėje kaip plius 35 laipsnių C temperatūroje.
- Termiškai neapdoroti: Šaltai rūkytos dešros ir dešrelės, skilandžiai, šaltai rūkyti gabaliniai mėsos gaminiai, šaltai rūkyti vyniotiniai, tepamos dešros ir dešrelės, vytintos dešros ir dešrelės, sūdyti ir šaltai rūkyti lašiniai ir kiti gaminiai, apdoroti ne aukštesnėje kaip plius 35 laipsnių C temperatūroje.
Karštai rūkytų mėsos gaminių galiojimo laikas ir laikymas
Karštai rūkytų mėsos gaminių galiojimo laikui įtakos turi keli veiksniai:
- Gamybos technologijos: Skirtingi gamintojai naudoja skirtingus rūkymo ir konservavimo metodus, kurie gali turėti įtakos galiojimo trukmei.
- Pakuotės: Vakuuminė pakuotė arba modifikuota dujų atmosfera gali prailginti galiojimo laiką.
- Laikymo sąlygos: Tinkama temperatūra ir drėgmė yra labai svarbūs.
Apytiksliai galiojimo terminai (laikant šaldytuve):
- Karštai rūkyta dešra: 2-7 dienos.
- Karštai rūkyta šoninė: 5-7 dienos.
- Karštai rūkyta vištiena: 3-4 dienos.
Svarbu: Visada vadovaukitės ant pakuotės nurodytu galiojimo laiku ir laikymo sąlygomis. Jei abejojate, ar produktas dar tinkamas vartoti, geriau jo nevalgykite.
Kaip teisingai skaityti maisto produktų etiketes | Išsamus diabeto vadovas
Rūkytos žuvies laikymo sąlygos ir terminai
Rūkyta žuvis - delikatesas, vertinamas dėl savo unikalaus skonio ir aromato. Tačiau, kaip ir bet kuris maisto produktas, rūkyta žuvis turi savo galiojimo laiką. Išsamiai aptarsime, kas lemia rūkytos žuvies galiojimo laiką, kaip ją tinkamai laikyti ir atpažinti, ar ji dar tinkama vartoti.
Rūkymo būdai ir jų įtaka galiojimo trukmei
Rūkytos žuvies galiojimo laikas tiesiogiai priklauso nuo rūkymo būdo. Yra du pagrindiniai rūkymo būdai:
Karštas rūkymas
Karšto rūkymo procese žuvis rūkoma aukštoje temperatūroje (paprastai 50-90°C). Šis procesas ne tik suteikia žuviai specifinį skonį, bet ir termiškai apdoroja ją, todėl ji tampa mažiau pažeidžiama bakterijų. Karštai rūkyta žuvis paprastai turi tvirtesnę tekstūrą ir intensyvesnį skonį. Tačiau dėl aukštos temperatūros ir didesnio drėgmės kiekio, ji genda greičiau nei šaltai rūkyta žuvis. Karštai rūkytos žuvies paviršius būna nuo šviesiai auksinės iki rudos spalvos, konsistencija švelni, sultinga, kartais gali būti sausoka arba trupanti. Pavyzdžiui, karštai rūkyta lašiša, menkė ar ungurys dažniausiai geriau išlaiko savo savybes po šaldymo, lyginant su kitomis rūkytomis žuvimis.
Šaltas rūkymas
Šalto rūkymo procese žuvis rūkoma žemoje temperatūroje (paprastai iki 30°C). Šis procesas trunka ilgiau, tačiau žuvis išlieka mažiau termiškai apdorota, todėl ji turi švelnesnį skonį ir minkštesnę tekstūrą. Šaltai rūkyta žuvis dėl mažesnio terminio apdorojimo yra jautresnė bakterijų poveikiui, todėl jos galiojimo laikas yra trumpesnis nei karštai rūkytos žuvies. Šaltai rūkytos žuvys turėtų būti aukso spalvos, jų paviršius turi būti švarus, sausas, o kvapas - malonus, būdingas rūkytiems gaminiams.
Konkretūs rūkytos žuvies galiojimo laikai
Atsižvelgiant į rūkymo būdą, rūkytos žuvies galiojimo laikas gali skirtis. Štai keletas orientacinių galiojimo laikų:
- Šaltai rūkyta žuvis: Paprastai iki 2 mėnesių, tinkamai laikant šaldytuve.
- Karštai rūkyta žuvis: Paprastai iki 1 mėnesio, tinkamai laikant šaldytuve. (Pastaba: bendruosiuose mėsos gaminių laikymo terminuose nurodyta 2 dienos, tačiau čia pateikiami specifiniai duomenys apie rūkytą žuvį).
Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie galiojimo laikai yra tik orientaciniai. Tikrasis galiojimo laikas gali priklausyti nuo daugelio faktorių, įskaitant žuvies rūšį, rūkymo procesą ir laikymo sąlygas.
Tinkamas rūkytos žuvies laikymas
Tinkamas laikymas yra esminis norint užtikrinti rūkytos žuvies saugumą ir kokybę.
- Šaldytuvas: Geriausia rūkytą žuvį laikyti šaldytuve, kurio temperatūra yra nuo 0°C iki 4°C. Ši temperatūra sulėtina bakterijų augimą ir padeda išlaikyti žuvies šviežumą.
- Pakuotė: Jei žuvis nebuvo supakuota į vakuumą, rekomenduojama ją sandariai įvynioti į maistinę plėvelę arba įdėti į hermetišką indą. Tai padės išvengti žuvies džiūvimo ir apsaugos ją nuo pašalinių kvapų.
- Vakuumas: Vakuumuotas rūkytos žuvies pakavimas gali žymiai pailginti jos galiojimo laiką, nes pašalina orą, kuris skatina bakterijų augimą. Jei perkate vakuumuotą rūkytą žuvį, atidarius pakuotę, ją reikėtų laikyti šaldytuve ir suvartoti per kelias dienas.
- Šaldiklis: Rūkytą žuvį galima užšaldyti, tačiau tai gali paveikti jos tekstūrą. Užšaldyta žuvis gali tapti sausesnė ir trupanti. Jei nusprendėte užšaldyti rūkytą žuvį, ją reikėtų sandariai įvynioti į maistinę plėvelę ir įdėti į šaldymo maišelį. Užšaldytą rūkytą žuvį rekomenduojama suvartoti per 2-3 mėnesius.
Kaip atpažinti sugedusią rūkytą žuvį?
Svarbu mokėti atpažinti sugedusios rūkytos žuvies požymius, kad išvengtumėte apsinuodijimo maistu. Štai keletas įspėjamųjų ženklų:
- Nemalonus kvapas: Jei žuvis skleidžia rūgštų, pūvantį ar amoniako kvapą, ji greičiausiai yra sugedusi.
- Pakitusi spalva: Jei žuvis pakeitė spalvą, pavyzdžiui, tapo pilkšva ar žalsva, ji greičiausiai yra sugedusi.
- Lipnus paviršius: Jei žuvies paviršius tapo lipnus ar gleivėtas, tai gali būti bakterijų augimo požymis.
- Pakitusi tekstūra: Jei žuvis tapo pernelyg minkšta ar trupanti, ji greičiausiai yra sugedusi.
- Pelėsis: Pelėsio atsiradimas ant žuvies paviršiaus yra aiškus ženklas, kad ji yra sugedusi.
Jei pastebėjote bet kurį iš šių požymių, neturėtumėte vartoti rūkytos žuvies, net jei ji dar nepasibaigė galiojimo laikas. Geriau būti atsargiems ir išmesti ją.
Papildomi patarimai
- Pirkdami rūkytą žuvį, atkreipkite dėmesį į galiojimo datą ir įsitikinkite, kad ji yra šviežia.
- Jei perkate rūkytą žuvį turguje ar iš nepatikimų šaltinių, būkite ypač atsargūs, nes galite nežinoti, kaip ji buvo laikoma ir apdorota.
- Nelaikykite rūkytos žuvies kambario temperatūroje ilgiau nei 2 valandas, nes tai gali paskatinti bakterijų augimą.
- Jei turite abejonių dėl rūkytos žuvies saugumo, geriau jos nevartoti.
Rizika, susijusi su perdirbtos mėsos ir rūkytos žuvies vartojimu
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad perdirbtos mėsos gaminiai, tokie kaip rūkyta kiauliena, dešrelės ar kumpis, gali sukelti vėžį. Perdirbta mėsa laikomi gaminiai, kurių galiojimo laikas pratęsiamas naudojant sūdymą, rūkymą ar konservantus. Būtent šie priedai, pasak tyrėjų, padidina galimybę susirgti vėžiu.
Pagrindiniai rizikos veiksniai
- Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAA): Šios medžiagos atsiranda rūkant mėsą ir žuvį.
- Benzopirenas: Kancerogeninė medžiaga, susidaranti rūkymo metu.
- Didelis druskos ir riebalų kiekis: Perdirbta mėsa ir rūkyta žuvis dažnai yra labai sūri ir riebi, todėl nerekomenduojama vartoti kasdien.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nuolat tikrina, ar šaltai rūkyti gaminiai atitinka nustatytas benzopireno ir policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracijos normas.
Rūkytos žuvies nauda ir rizika
Rūkyta žuvis gali būti skanus ir maistingas maisto produktas, tačiau svarbu žinoti apie galimą naudą ir riziką.
Nauda
- Baltymai: Rūkyta žuvis yra puikus baltymų šaltinis, kurie yra būtini raumenų augimui ir atstatymui.
- Omega-3 riebalų rūgštys: Rūkyta riebi žuvis, pavyzdžiui, lašiša ar skumbrė, yra gausi omega-3 riebalų rūgštimis, kurios yra naudingos širdies ir kraujagyslių sveikatai.
- Vitaminai ir mineralai: Rūkyta žuvis gali būti geras vitaminų D ir B12, taip pat mineralų, tokių kaip jodas ir selenas, šaltinis.
Rizika
- Natrio kiekis: Rūkyta žuvis dažnai turi daug natrio, kuris gali būti žalingas žmonėms, turintiems aukštą kraujospūdį.
- Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAH): Rūkymo procese gali susidaryti PAH, kurie yra potencialiai kancerogeniniai.
- Listerijos: Rūkyta žuvis gali būti užkrėsta Listeria bakterijomis, kurios gali sukelti listeriozę, ypač pavojingą nėščioms moterims, pagyvenusiems žmonėms ir žmonėms su susilpnėjusia imunine sistema.
Norint sumažinti riziką, svarbu pirkti rūkytą žuvį iš patikimų šaltinių, tinkamai ją laikyti ir vartoti saikingai.
Kaip sumažinti riziką?
- Vartokite perdirbtą mėsą retai: Venkite kasdienio vartojimo.
- Rinkitės šviežią mėsą: Pirmenybę teikite kuo mažiau perdirbtiems produktams.
- Ribokite porcijas: Laikykitės sveikos mitybos rekomendacijų.
- Derinkite su kitais produktais: Valgykite daugiau daržovių, žuvies ir ankštinių augalų.
Maisto priedai ir jų poveikis
Maisto pramonėje naudojami įvairūs priedai, siekiant pagerinti produktų skonį, tekstūrą ir prailginti galiojimo laiką. Maisto etiketės yra svarbios norint suprasti supakuotų maisto produktų sudėtį. Jos padeda vartotojams priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl savo mitybos ir sveikatos.
Maisto etikečių svarba
Pagal ES įstatymus, etiketėje turi būti nurodytas energijos kiekis kilokalorijomis (kcal) ir kilodžauliais (kJ), riebalų, sočiųjų riebalų, angliavandenių, cukraus, baltymų ir druskos kiekis 100 gramų (g) arba mililitrų (ml) produkto. Ši informacija turi būti rodoma vienoje vietoje ir dažniausiai pateikiama ant pakuotės nugarėlės. Dalis informacijos dažnai nurodoma ir pakuotės priekyje. Taip pat gali būti nurodyta informacija apie vienos produkto porcijos maistingumą ir apie maistinių skaidulų kiekį.
Produkto sudedamųjų dalių sąrašas atskleidžia daug svarbių aspektų. Teisės aktuose nurodyta, kad produkto sudedamųjų dalių sąrašas turi būti pateikiamas mažėjančia seka. Tai reiškia, kad pirmasis sąraše nurodytas ingredientas sudaro didžiausią produkto dalį. Pavyzdžiui, jeigu norite gauti geros kokybės šokolado, ieškokite tokio produkto, kurio pirmoje sudedamųjų dalių sąrašo vietoje yra šokoladas.
Jei produkto sudėtyje yra E maisto priedų, jie turėtų būti žymimi raide E ir atitinkama skaičių kombinacija. Tačiau kartais kai kurie gamintojai tokius priedus sudedamųjų dalių sąraše žymi jų moksliniu pavadinimu, o tai sukuria klaidingą įspūdį, kad jų produkte E priedų nėra. Tad būkite atidūs ir visada patikrinkite bet kokius nežinomus ingredientų pavadinimus ar E numerius. ES teisės aktai taip pat reikalauja tekste atskirai nurodyti ir pabrėžti alergenus. Be to, jeigu produkto sudėtyje alergenų nėra, bet gali pasitaikyti jų dalelių, tuomet tą būtina nurodyti ant pakuotės, pavyzdžiui: „Gali būti (alergeno) pėdsakų“.
Ant maisto produktų pakuočių turi būti nurodyta informacija apie kilmės šalį arba kilmės vietą. Leidžiamas cukrų, druskos ir privalomas skaidulinių medžiagų kiekis maisto produktuose:
| Medžiaga | Kiekis |
|---|---|
| Cukrus | Ribojamas kiekis |
| Druska | Ribojamas kiekis |
| Skaidulinės medžiagos | Privalomas kiekis |
Kada galiojimo data yra tik rekomendacija, o kada griežta taisyklė?
Daugelis žmonių visada atsižvelgia į galiojimo datą, nurodytą ant pakuotės. Tačiau neretai nurodytos datos yra tik gairės, kurios ne visai tiksliai nurodo, iki kada reikėtų suvartoti maistą. Štai maisto produktai, kuriuos dar galite vartoti, net jei ir pasibaigė jų galiojimo laikas, ir tie, kurių vartojimo terminas turi būti griežtai ribojamas.
Produktai, kurių galiojimo laikas ilgesnis nei nurodyta
Kada galiojimo data yra tik rekomendacija?
- Šokoladas: Pabalęs šokoladas - tai tik šokoladas, kurio paviršius pasidengė kakavos sviesto kristalais. Tai šiek tiek pakeičia šokolado kokybę, bet produktas išlieka saugus vartoti.
- Bulvių traškučiai: Daug druskos savo sudėtyje turintys traškučiai gali būti vartojami dar ilgą laiką po jų galiojimo laiko pabaigos. Pradarytą traškučių pakuotę laikykite sandariame inde.
- Sausainiai: Sendami sausainiai gali prarasti savo traškumą ir ryškų skonį, bet vis tiek yra valgomi. Jei jie suminkštėjo ar sudrėko, tiesiog įdėkite juos į orkaitę, kad jie ir vėl būtų traškūs.
- Maistas skardinėse: Paprastai patariama maistą skardinėse suvartoti per 3 metus, bet šis laikas gali dar pailgėti, jei skardinės bus laikomos tinkamomis sąlygomis, tai yra šaltose, tamsiose vietose.
- Duona: Žiedėti pradėjusi duona gali būti suminkštinama apipurškiant ją vandeniu ar šildant orkaitėje. Nelaikykite šviežios duonos šaldytuve - čia ji dar greičiau sensta ir kietėja.
- Vaisiai ir daržovės: Jei nepastebite išorinių šių produktų gedimo požymių ir jie neskleidžia nemalonaus kvapo, vaisiai ir daržovės dar gali būti vartojami. Suminkštėjusius vaisius ir daržoves naudokite glotnučiams ir sriuboms.
- Džiovinti makaronai: Kol sausi produktai, pavyzdžiui, nevirti makaronai, yra laikomi hermetiškuose induose, juos galite laikyti neribotą laiką. Didžiausias makaronų priešas - drėgmė, jei jos nėra, makaronai gali būti verdami be jokios sąžinės graužaties.
- Kietieji sūriai: Čederis ir parmezanas turi stebėtinai ilgą galiojimo laiką.
- Medus ir uogienės: Taip, kaip bulvių traškučius nuo gedimo apsaugo druska, taip medus ir uogienės yra apsaugoti cukraus. Medus gali išbūti negesdamas metų metus, tik laikui bėgant jis netenka vertingų ypatybių ir pradeda kristalizuotis.
- Alkoholis: Ne visi gėrimai, kaip vynas, bėgant laikui tampa dar geresniais.
- Ryžiai: Sausoje, vėsioje vietoje ryžiai kuo puikiausiai gali išbūti 16 ar net visus 18 mėnesių. Periodiškai juos reikia pravėdinti, pažiūrėti, ar neįsiveisė vabalų. Nefiltruoti ryžiai gali išbūti trumpiau - juos rekomenduojama suvartoti per pusę metų.
- Žemės riešutai: Sausoje, vėdinamoje vietoje žemės riešutai su luobele gali išbūti iki dvejų metų. Žemės riešutai be luobelės gali išbūti ne ilgiau nei 9 mėnesius.
- Sojos padažas: Tradicinis azijietiškos virtuvės padažas gaminamas fermentuojant sojų pupeles. Sojos padažas neatidarytame indelyje tamsioje vietoje gali išbūti labai ilgai. Tačiau atidarius indą, padažas turi būti suvartotas per trejus metus.
- Žuvies konservai: Po supakavimo žuvų konservus galima laikyti iki trejų metų, bet esant netinkamai temperatūrai jų galiojimo laikas žymiai sutrumpėja. Su žuvies konservais geriau neeksperimentuoti - jei yra bent menkiausia abejonė, konservus nedelsdami išmeskite.
- Vusterio padažas: Saldžiarūgščiame angliškame padaže yra nemažai acto ir druskos. Jie veikia kaip konservantai, todėl užmirštas padažo buteliukas šaldytuve išbus net penkerius metus.
- Kukurūzų krakmolas: Įprastai ant pakelio nurodoma, kad po pagaminimo kukurūzų krakmolas tinkamas vartoti metus. Iš tiesų laikant kukurūzų krakmolą sausoje, vėdinamoje vietoje, ramia sąžine galima nurodytą galiojimo laiką padvigubinti.
- Cukrus: Cukrų labai svarbu laikyti sausoje vietoje. Jei cukraus pudra negaus drėgmės, o patalpoje bus optimali temperatūra (apie 24 laipsniai), be žalos cukrų galima laikyti iki aštuonerių metų.
- Džiovintos daržovės: Priešingai nei šviežiose, džiovintose daržovėse praktiškai nėra vandens. Džiovintos daržovės hermetiškoje pakuotėje gali išbūti labai ilgai - iki aštuonerių metų.
Produktai, kurių galiojimo laikas turėtų būti griežtai ribojamas
Kada galiojimo data yra griežta taisyklė?
- Kūdikių pieno mišiniai: Federaliniai JAV įstatymai reikalauja, kad maisto produktų gamintojai nurodytų kūdikių mišinių galiojimo terminus. Pasibaigus galiojimo laikui, maistinių medžiagų mišinyje gali sumažėti ir jos neatitiks etiketėje nurodytų Maisto saugos ir kontrolės tarnybos (FSIS) privalomų maistinių medžiagų.
- Pienas, jo pusgaminiai ir grietinėlė: Pieno produktuose yra baltymų, kurie yra gera terpė bakterijoms daugintis. Jei jie įgauna rūgštų kvapą, tampa ne tokios spalvos ar sutirštėja, išmeskite juos. Paprastai šie produktai atidaryti šaldytuve išsilaiko savaitę. Visada pauostykite produktus ir pasikeitus jų kvapui, nebenaudokite.
- Minkšti sūriai: Kreminis sūris, varškė ir rikota pasižymi dideliu drėgmės kiekiu, todėl juose gali daugintis bakterijos ir pelėsis. Paprastai šie sūriai šaldytuve po pakuotės atidarymo išsilaiko savaitę, tačiau išmeskite visus sūrius su matomais gedimo požymiais. Ta pati taisyklė galioja ir kitiems minkštiesiems sūriams, pavyzdžiui, Brie, gorgonzola ir Camembert.
- Salotos ir kopūstai: Tokie produktai, dažniausiai lapiniai žalumynai, kasmet sukelia apie pusę per maistą plintančių ligų. Svarbu salotas laikyti šaldytuve, tačiau įsitikinkite, kad jos yra sausos, nes drėgnos salotos gali greičiau sugesti. Išmeskite visą salotų galvą, jei ji pradeda gleivėti. Tačiau kopūstai gali išsilaikyti kelis mėnesius, jei nulupsite išorinius lapus, kai jie suminkštėja. Fasuotos salotos atidarytos gali sugesti per kelias dienas.
- Maisto likučiai: Dauguma maisto likučių šaldytuve gali būti laikomi kelias dienas, tačiau vėliau padidėja apsinuodijimo maistu rizika. Per dvi valandas po gaminimo likučius atšaldykite arba užšaldykite, o didelius gabalus supjaustykite į mažesnius arba troškinius ar sriubas padalykite į mažesnes porcijas, kad jie greičiau atvėstų ir šaldytuve pasiektų saugią laikymo temperatūrą.
- Delikatesų mėsa: Tai jau termiškai apdorotos mėsos produktai, pusfabrikačiai, pjaustytas kumpis ir dešra. Drėgmė ir druskos trūkumas pagreitina delikatesinės mėsos gedimą. Dėl to gali daugintis bakterijos, kurios gali sukelti apsinuodijimą maistu. Jei jūsų šalti mėsos produktai kvepia arba atrodo gleivėti, laikas juos išmesti.
- Braškės: Jei braškės staiga pasidengia baltu pūkuotu sluoksniu, jas reikėtų išmesti, nes tai jau pelėsis. Kadangi pelėsių sporos plinta oru, didelė tikimybė, kad užkrėsta visa braškių tara.
Kiti svarbūs aspektai
Pasak LSMU Maisto saugos ir kokybės katedros docentės dr. Aistės Kabašinskienės, kiek ilgai produktas yra tinkamas vartoti, lemia jo kilmė, sudėtis, gamybos būdas bei laikymo sąlygos. Kalbant apie greičiausiai gendančiu produktus, tai yra termiškai neapdorotas, nekonservuotas maistas, taip pat gyvulinės kilmės produktai. Atidarius sulčių pakelį, rekomenduojame jį laikyti šaldytuve. Jei šaldytuvo nėra, tiks ir vėsesnė vieta namuose - sandėliukas ar spintelė, kur nėra tiesioginių saulės spindulių. Vis dėlto svarbu atminti, kad atidarius sulčių pakelį sultis reikėtų suvartoti per tris-keturias dienas. Taip pat atidarius produkto pakuotę, į maistą gali patekti bakterijos per užterštas rankas, paviršius ar įrangą. Maisto produkto pakuotės pažeidimas gali produktą padaryti pažeidžiamą mikrobiniam ir kitam gedimui. Pavyzdžiui, skardinių pradūrimai ar plastikinių maišelių įplyšimai leidžia mikroorganizmams patekti į maistą. Drėgni maisto produktai dažniausiai sugenda greičiau nei sausi. Jeigu buvo neužtikrintos tinkamos laikymo sąlygos ar temperatūrinis režimas, juo labiau, jei buvo pažeista produkto pakuotė, gali būti, kad produktas bus netinkamas vartoti, nors tinkamumo vartoti terminas dar nepasibaigęs.
Nukainoti produktai su dar nepasibaigusiu galiojimo terminu, pasak VMVT, yra saugūs vartoti, jei pakuotė nepažeista ir laikymo sąlygos tinkamos.
Pavojingiausia vartoti be papildomo terminio apdorojimo arba silpnai termiškai apdorotą maistą, pavyzdžiui, nepilnai keptą mėsą su krauju, skystai virtus kiaušinius, mėsos karpačio, žalią žuvį ir panašius patiekalus. Tokių patiekalų reikėtų vengti vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams ir besilaukiančioms moterims.
Kaip sumažinti maisto švaistymą?
Maisto švaistymas yra sena problema ir didelė klimato problema. Kadangi Lietuvoje parduoti produktų, kurių terminas „geriausias iki“ pasibaigęs, negalima, juos tenka išmesti. Tačiau yra būdų, kaip sumažinti maisto švaistymą.
- Protingas apsipirkimas: Pasak prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertės Vilmos Juodkazienės, pirmoji ir esminė taisyklė - tai protingas apsipirkimas. Visuomet patariama pasidaryti savaitės valgiaraštį ir nusimatyti, kokių pagrindinių produktų gaminant reikės, yra puiki išeitis, siekiant sistemiškai pažvelgti į apsipirkimą.
- Tvarka šaldytuve: Šaldymo skyriuose palaikykite tvarką ir reguliariai patikrinkite produktų galiojimo datas.
- Šaldymas: Labai patogus ir geras būdas, norint išsaugoti maisto produktus, yra šaldymas. Šaldyti galima kone viską, pradedant sodo gėrybėmis ir baigiant mėsa ar žuvimi.
- „Mimica Touch“: Pramoninį dizainą baigusi mergina dabar ne kuria naujus produktus, o tobulina savo išradimą - temperatūrai jautrią etiketę, kuri vertinama kaip geriausias maisto šviežumo indikatorius. Ši etiketė, pavadinta „Mimica Touch“, gali net valandos tikslumu pranešti, kada produktas sugenda, ir, kaip rodo pavadinimas, tai galima suprasti ją vien palytėjus.
- Aukojimas labdarai: Jei turite produktų, kurių galiojimo terminas „geriausias iki“ pasibaigė, prieš išmesdami būtinai įvertinkite juslines savybes ir įsitikinkite, kad jie sugedę. Vis dėlto, jei tokių produktų nebenorite vartoti patys, Lietuvoje juos leidžiama paaukoti labdarai.
Ką daryti, jei abejojate dėl produkto tinkamumo ir informavimas apie pažeidimus
Šylantys orai primena, kad artėjantis vasaros švenčių ir kelionių sezonas gali padovanoti ne vien malonias akimirkas - netinkamai laikomi maisto produktai gali sukelti sveikatos sutrikimų. Būtina nepamiršti produktų, kuriuos vartojame, galiojimo terminų. Kartais produktai ir po galiojimo laiko pabaigos atrodo dar tinkami vartoti, kai kuriais atvejais nepasikeičia jų išvaizda ar kvapas, bet cheminės reakcijos kūne suvalgius tokį produktą gali sukelti daug bėdų. Vartojant produktus, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, galima apsinuodyti maistu, sumažinti maistinę vertę, patirti alerginių reakcijų, užsikrėsti kenkėjais ir patirti finansinių nuostolių.
- Apsinuodijimas maistu: Pasibaigusio galiojimo maisto produktai dažnai tampa bakterijų, virusų ir kitų kenksmingų mikroorganizmų, kurie gali sukelti per maistą plintančias ligas, pavyzdžiui, viduriavimą, vėmimą, pilvo skausmus ir karščiavimą, veisimosi vieta.
- Sumažėjusi maistinė vertė: Pasibaigus maisto produktų galiojimo laikui, juose esančios maistinės medžiagos ir vitaminai pradeda irti ir toks maistas nebėra naudingas organizmui.
- Alerginės reakcijos: Kai kuriems žmonėms pasibaigusio galiojimo maisto produktai gali sukelti sunkią alerginę reakciją.
- Kenkėjai: Pasibaigusio galiojimo maisto produktuose taip pat gali būti kenkėjų, pavyzdžiui, vabzdžių ar kitų kenkėjų. Šie kenkėjai gali pernešti ligas ir bakterijas.
- Finansiniai nuostoliai: Išvengti per maistą plintančių ligų, dėl kurių gali tekti apmokėti medicinines sąskaitas, prarasti darbo laiką ir patirti kitų susijusių išlaidų, visada geriausia išmesti produktus, kurių galiojimo laikas pasibaigęs.
Parduotuvėje pastebėjus maisto produktus su pasibaigusiu galiojimu laiku, reikėtų apie tai informuoti parduotuvės darbuotoją ar administraciją - tokie produktai turi būti nedelsiant pašalinti iš prekybos. Jei pirkėjas tokį maisto produktą įsigijo, jis turi teisę reikalauti grąžinti už produktą sumokėtą sumą arba pakeisti netinkamą maisto produktą kitu. Jei pardavėjas ar paslaugų teikėjas nesutinka su pirkėjo reikalavimais, jis privalo per 14 dienų pateikti išsamų, motyvuotą rašytinį atsakymą. Jeigu nepavyksta susitarti, vartotojas turi teisę kreiptis į VMVT, kuri įvertins kilusią situaciją.