UAB „Rūta“ - seniausiomis tradicijomis garsėjantis šalies saldainių fabrikas. Saldainių fabrikas „Rūta“, įkurtas Šiauliuose, yra viena seniausių ir žinomiausių konditerijos įmonių Lietuvoje. Šis gamintojas parduoda labai skanius ir aukštos kokybės saldumynus, pelnytai užsitarnavusius pirkėjų pasitikėjimą ir meilę. Lietuvoje konditerijos pramonė turtinga senomis tradicijomis, o Šiaulių kraštas buvo vienas carinės šokolado pramonės centrų.
Istorinės šaknys ir įkūrimas
1911 m. šiaulietis Antanas Gricevičius su partneriu Jonu Vaitkumi įkūrė saldainių fabriką „Birutė“. O po poros metų A. Gricevičius su žmona Juzefa ant nediduko medinio namelio sienos prikalė iškabą - saldainių fabrikas „Rūta“. Tai buvo šios šeimos verslo ištakos, apie šios įmonės lietuviškumą liudija jos tautiškas vardas. 1913 m. lapkričio 2 d. Antanas Gricevičius nusipirko didelį sklypą su sodu ir mediniu namu Šiaulių centre, kur įsirengė saldainių dirbtuvę. Iš pradžių kartu su žmona Juzefa jam teko patiems gaminti saldainius. Nors gamyba sekėsi puikiai, tuomet niekas nesitikėjo, kad vieną dieną tas mažas namelis virs vienu ilgiausiai veikiančių saldainių fabrikų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.
Klostis tarpukariu ir sovietmečiu
1915 m., išaugus gamybai, „Rūtoje“ dirbo 60 darbininkų. Tačiau prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, gamybą teko stabdyti, o 1915 m. liepos mėnesį, artėjant mūšiams prie Šiaulių, fabriką visai uždaryti. Karo metais „Rūta“ buvo nuniokota ir apiplėšta vokiečių okupantų. Po Pirmojo pasaulinio karo A. Gricevičius su šeima grįžo į Šiaulius ir ėmėsi atkurti fabriką. Iki 1922 m. „Rūtos“ gamybinės patalpos buvo nedidelės, tačiau fabrikas greitai atsikūrė, išplėtė gamybą ir dalyvavo parodose.
1928-uosius metus A. Gluodas prisimena taip: tais metais buvo pastatyti keli mūriniai pastatai, atsirado galimybė plėsti bei tobulinti gamybą. 1928 m. pagrindinis „Rūtos“ fabriko pastatas buvo pastatytas pagal architekto Karolio Reisono projektą. 1929 m. fabriko plėtros darbai buvo baigti - pastatyti du didesni mūriniai gamybiniai pastatai ir sandėliai. Įmonės šeimininkas turėjo įgimtą konditerio talentą: tarpukario Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodose jo sukurtus saldainius net keturis kartus įvertino aukso medaliais. „Rūtos“ gaminiai daugelyje parodų buvo apdovanoti aukso ir sidabro medaliais. Už aukštą gaminių kokybę 1929 m. tarptautinėje parodoje Florencijoje, Italijoje, „Rūtos“ fabriko gaminiai apdovanoti „Grand Prix“ aukso medaliu, o 1931 m. pelnė aukso medalį tarptautinėje parodoje Didžiojoje Britanijoje.
Verslo logika. Šiaulių "Rūta"
1940-aisiais fabrikas buvo nacionalizuotas. 1940 m. liepos 28-31 d. „Rūtos“ fabrikas buvo nacionalizuotas. Lietuvos TSR Pramonės liaudies komisariatas 1940 m. rugsėjo 4 d. išdavė mandatą naujai paskirtai fabriko „Rūta“ direktorei O. Genaitytei. Vokiečių okupacijos metais gamyba „Rūtos“ fabrike buvo tęsiama. 1944 m. liepos mėnesį, traukiantis vokiečių kariuomenei iš Šiaulių, „Rūtos“ saldainių ir šokolado fabrikas buvo smarkiai sugriautas, nukentėjo nuo gaisrų. Fabriko kolektyvo pastangomis 1945 m. liepos mėnesį buvo atstatyti mažiau karo metu nukentėję karamelės ir monpasjė cechai.
Nepriklausomybės atkūrimas ir modernizavimas
1993 m. pabaigoje fabrikas „Rūta“ buvo grąžintas įkūrėjo palikuonims. 1993 m. „Rūtos“ saldainių ir šokolado fabrikas buvo grąžintas jo teisėtiems savininkams - A. ir J. Gricevičių įpėdiniams. 2002 m. reorganizuotas į bendrovę „Rūta“. „UAB „Rūta“ projekto metu įsigyta moderni šokolado gamybos linija yra skirta gaminti 100-500 g. šokolado ir šokolado su biriais priedais viduje produkciją. Iš viso minėto projekto vertė siekė 626 tūkst. eurų, iš kurių beveik 220 tūkst. buvo finansuoti iš ES finansavimo kvietimo. Priemonė „Regio Invest LT+“ skirta moderniųjų technologijų diegimui, pritaikant esamus ir kuriant naujus gamybos ir paslaugų teikimo pajėgumus. Pavyzdžiui, UAB „Rūta“ atveju finansavimas buvo skiriamas naujų gamybos linijų įsigijimui ir esamų gamybos technologijų modernizavimui.
Gaminių kokybė ir asortimentas
Šiandien UAB „Rūta“ puoselėja tarpukario tradicijas bei siūlo pirkėjams originalią, išskirtinio skonio produkciją. Čia gaminama per 300 pavadinimų saldainių. Šiandien „Rūta“ gamina daugiau kaip 300 skirtingų rūšių gaminių, įskaitant ir specialių produktų grupes (ekologiška, becukrė konditerija, liofilizuota dražė, vaisių ir riešutų, baltyminiai užkandžiai).
Prekių pasirinkimas tikrai nemažas. Esu Rūtos saldainių ir šokolado mėgėjas, jie turi labai didelį pasirinkimą savo asortimente, todėl dar liko daug ko paragauti. Visada pradžiugina gausus saldainių pasirinkimas, galima rasti tokių, kokių parduotuvėse nerasime. Labai džiaugiuosi, kad ten galima nusipirkti šokolado dideliomis plytomis, kadangi toks labai tinka dėti į kepinius. Prekybos departamentas 1938 m. spalio 15 d. išdavė liudijimą Nr. 5295 išimtinai teisei naudotis prekių ženklu - rūtos atvaizdu ir žodžiu „Rūta“.
Naujovės ir technologijos
Dabartinė įmonės kryptis - natūralūs produktai. Jų „Rūta“ siūlo įvairiausių skonių ir rūšių: nuo želė saldainių su šaltalankiais ar šermukšniais iki ypatingojo skonio dražė su džiovintomis aktinidijomis, braškėmis, mėlynėmis. Aukštųjų technologijų dėka šios uogos nepraranda nė miligramo vertingųjų maistinių medžiagų bei vitaminų, išsaugo puikų skonį, kvapą ir išvaizdą. „Rūta“ su partneriais pirmoji Lietuvoje pradėjo taikyti liofilizacijos technologiją: uogos ir vaisiai, vakuume džiovinami itin žemoje (-80°C) temperatūroje, išlaiko tą patį tūrį ir formą, skonį, kvapą, vitaminus. Tačiau tai ganėtinai brangi technologija: pagaminti 1 kg liofilizuotų braškių reikia per 10 kg šviežių uogų. Taip apdorojamos ne tik braškės, bet ir mūsų šalyje auginamos aktinidijos. Pastarosios vitamino C kiekiu daug kartų lenkia citrusinius vaisius.
Be to, pirkėjai vertina ir tai, jog „Rūta“ pirmenybę teikia lietuviškoms žaliavoms: mūsų žemėje išaugintos braškės, juodieji serbentai, šaltalankiai, moliūgai, bičių pienas, žiedadulkės, medus ir riešutai „Rūtos“ fabrike virsta gardžiausiais saldainių įdarais ar pagardais, kurie itin vertinami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Įmonė kuria vis naujas inovacijas, naudodama Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, bendradarbiaudama su šalies universitetais ir institutais. Būtent tai padėjo sukurti technologiją, kaip pratęsti saldainių galiojimo laiką, naudojant natūralius priedus - vitaminus C, E.
Kokybės užtikrinimas
Bendrovė pelnytai didžiuojasi technologine ir mikrobiologijos laboratorijomis, kuriose kuriamos naujos receptūros, tikrinama žaliavų, pusgaminių ir gatavų produktų kokybė. Naujausios mokslinės technologijos garantuoja aukštą gaminių kokybę. O ją užtikrinti nelengva: šokoladas, saldainiai, kaip direktorius sako, jautrūs aplinkai produktai. Optimaliausia juos sandėliuoti ar transportuoti palaikyti pastovią 18°C temperatūrą: jei bus per šilta, ims tirpti šokoladiniam glaistui naudojamas kakavos sviestas - saldainį „papuoš“ pilkos apnašos. Tokios atsiras ir tuomet, jei gaminiai bus laikomi drėgnoje aplinkoje: ims kristalizuotis juose esantis cukrus. Galimybę gaminti kokybišką produkciją įmonėje užtikrina ir itin aukšta sanitarija. Į fabriko cechus darbuotojai įleidžiami tik su specialia apranga ir perėję dezinfekcinius kilimėlius. Jie privalo nuolat dėvėti apsauginę kepurę, pirštines, ryšėti kaukę, plauti ir dezinfekuoti rankas.
Pirkėjų atsiliepimai ir įvertinimai
Kainos dabar tikrai aukštos, bet kokybė, bei skonis tiesiog nuostabus, tad kainą tenka pastumti į antrą planą. Visa parduodama produkcija yra kokybiška, už priimtiną kainą ir labai skani. Kainos taip pat nesikandžioja. Kartas nuo karto čia apsilankau įsigyti šokolado ir jo gaminių. Kainos man didokos todėl kasdien nesilankau, bet retkarčiais leidžiu save pamaloninti. Saldainiai tikrai neapsakomai skanūs. Aptarnavimas puikiai atstoja malonų Rūtos vardą, merginos visuomet su šypsena padės.
Tiek dėl fabriko pavyzdingo įrengimo, tiek dėl savininko A. Gricevičiaus vaišingumo beveik visos ekskursijos, kiek jų atvykdavo iš kitur tarpukariu į Šiaulius, būtinai aplankydavo „Rūtos“ saldainių ir šokolado fabriką. Apie Šiauliuose įsikūrusį „Rūtos“ saldainių ir šokolado fabriką ir jo gaminius, kurie turėjo didelę paklausą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ 1937 m. rugpjūčio mėnesį rašė: „Ko tūkstančiai žmonių važiuoja į Šiaulius. Vieta Šiauliuose, kuri traukia į save žmones ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš tolimojo užjūrio - Amerikos. Tokia vieta Šiauliuose - garsusis „Rūtos“ saldainių ir šokolado fabrikas.“ Gerą paklausą tarp pirkėjų turėjo vestuviniai saldainiai su specialiomis etiketėmis.
Laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ 1935 m. rugpjūčio mėnesį paskelbė lankytojų ir ekskursantų, aplankiusių „Rūtos“ saldainių ir šokolado fabriką, atsiliepimus apie šią įmonę ir jos gaminius:
- „1935. V. 20. Kražių „Žiburio“ gimnazija (48 asm.) aplankė „Rūtos“ saldainių fabriką. Su džiaugsmu ragavo lietuviško darbo saldainius ir, jei Dievulis leis, ir ateityje maloniai juos patys ragaus ir kitiems siūlys.“
- „1935 m. V 21 d. Panevėžio Žydų gimnazijos V-os klasės (16 asm.) ekskursija aplankė „Rūtos“ fabriko patalpas. Susipažinome su visais darbais.“
- „1935. V. 3 d. Pakapės ir Lingailių per. mok. IV-to skyriaus mokiniai (15 žm.) aplankė „Rūtos“ fabriko skyrius, paragavo „Rūtos“ saldainių ir nustebo įrengimais.“
- „1935. VI. 4. „Š. m. liepos 18 d. Gruzdžių jaunalietuvių apylinkės nariai aplankėme garsųjį Lietuvos saldainių fabriką „Rūtą“ Šiauliuose ir susipažinome su moderniu fabriko įrengimu, švariai ir higieniškai atliekamu darbu. Todėl linkime ir toliau „Rūtos“ fabrikui gaminti savo valstybei ir užsieniams patinkamus saldainius.“
Verslo logika. Šiaulių "Rūta"
Pripažinimas ir apdovanojimai
„Rūtos“ gaminiai pelnė daugybę apdovanojimų tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėse parodose:
| Metai | Apdovanojimas / Įvertinimas | Vieta / Kontekstas | Gaminys / Pastabos |
|---|---|---|---|
| 1922 | Pirmasis aukso medalis | Kaunas, Lietuvos žemės ūkio ir pramonės paroda | |
| Tarpukaris | 4 aukso medaliai | Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodos | Už A. Gricevičiaus sukurtus saldainius |
| 1929 | „Grand Prix“ aukso medalis | Florencija, Italija (tarptautinė paroda) | |
| 1931 | Aukso medalis | Didžioji Britanija (tarptautinė paroda) | |
| Iki 1936 | Iš viso 12 medalių (2 iš Anglijos) | Įvairios parodos | Už aukštos kokybės gaminius |
| 2006 | Diplomas | Tarptautinė maisto produktų ir gėrimų paroda „BAF 2006“ | Dražė „Žara“ |
| 2006 | Medalis | Tarptautinė maisto produktų ir gėrimų paroda „BAF 2006“ | Saldainių rinkinys „Rūta“ |
| Metai nenurodyti | 12 rūšių saldainiai ir jų rinkiniai pelnė aukso medalius | Konkursas „Lietuvos metų gaminys“ | |
| Šiemet (teksto rašymo metu) | Aukso medalis | Konkursas „Lietuvos metų gaminys“ | Saldainių rinkinys „Želė saldainiai su uogomis“ |
| 2009 | Sidabro medalis | Maskva, tarptautinė paroda „PRODEXPO“ („Geriausias gaminys“) | Saldainių rinkinys „Rūta“ |
| 2010 | Bronzos medalis | Maskva, tarptautinė paroda „PRODEXPO“ | Saldainių rinkinys „Gintaro kelias“ |
Laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ 1936 m. liepos mėn. pranešė apie tai, kad „Rūta“ vėl buvo apdovanota aukso medaliu: „Šiauliečio p. Gricevičiaus saldainių fabrikas „Rūta“ didžiojoje šių metų žemės ūkio ir pramonės parodoje vėl buvo apdovanotas aukso medaliu už aukštos kokybės gaminius. Parodoje, tarp kitko, buvo 8 rūšys naujų saldainių.“
„Rūtos“ parduotuvės ir eksportas
Šiauliuose yra firminė parduotuvė, kurioje galima išsirinkti iš daugelio saldumynų rūšių. Visų šalies didžiųjų miestų - Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių - smaližiai lankosi „Rūtos“ firminėse parduotuvėse. Šiandien „Rūta“ turi 20 parduotuvių, kavinę ir vienintelis Lietuvoje Šokolado muziejų. Saldumynus gaminančio Šiaulių fabriko „Rūta“ firminių parduotuvių tinklą šiuo metu sudaro 22 prekybos vietos. Parduotuvių nedaug, bet jos - aukščiausio lygio.
Pasak bendrovės direktorės R. Gilaitienės, per metus įmonė pagamina apie 1500 t produkcijos, eksportui skiriama apie 20 proc. gaminių. Nors daugiausia savo produktų parduodame Lietuvoje, tačiau nemažą dalį eksportuojame ir į kitas šalis. Pavyzdžiui, Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Taivaną, Latviją, Estiją, Lenkiją, Olandiją, Daniją, Švediją, Šveicariją, Ispaniją, JAV, Kanadą. Daugiausia saldainių siunčiama į Vokietiją ir Estiją, šiek tiek mažiau - į Rusiją, Latviją, Lenkiją, nedidelės saldumynų partijos keliauja į lietuviškas parduotuves Anglijoje, Airijoje, JAV.
Eksporto iššūkiai ir sėkmė
Įmonė galėtų plėsti eksportą, tačiau užkariauti itin konservatyvias Vakarų Europos rinkas sudėtinga. Įsitvirtinti Prancūzijos, Italijos, Belgijos, Šveicarijos parduotuvių lentynose praktiškai neįmanoma: ten šokolado ir saldumynų pramonė turi šimtametes tradicijas, pirkėjai yra savo šalies prekės ženklų patriotai. Reklamuoti, populiarinti prekės ženklą užsienyje reikia milijoninių investicijų, tą prabangą sau gali leisti tik didžiosios tarptautinės kompanijos. O kur dar įvairių šalių specifika! Antai nusiuntusi bandomąją produkcijos partiją į Japoniją „Rūtos“ įmonė sulaukė japonų kritikos: šiauliečiai gaminiuose naudoja joduotą druską, kurią vertina tik europiečiai, o japonams jodo netrūksta.
Puikiu šokoladu garsėjančių šalių rinkas saugo ir itin griežti saldainių bei šokolado kokybę kontroliuojantys normatyvai: Šveicarijoje, Belgijoje, Prancūzijoje joks gaminys negali būti vadinamas šokoladu, jei jame yra nors lašas kitokių augalinių riebalų nei kakavos sviestas. Kaip UAB „Rūta“ pavyko „prisijaukinti“ išrankius ir aikštingus Vokietijos saldainių valgytojus? Bendrovės direktoriaus teigimu, sėkmę lėmė asmeninės pažintys. A. Gluodas pridūrė, jog užsieniečius labiausia domina ekologiška įmonės produkcija. Beje, „Rūta“ - pirmasis Lietuvos saldainių fabrikas, pasiūlęs smaližiams ekologišką produkciją.
Šokolado muziejus ir vizija
2008 m. birželio mėnesį „Rūtos“ saldainių ir šokolado fabriko pastate buvo įkurtas muziejus ir kavinė. 2012 m. duris atvėrė Rūtos šokolado muziejus, kuris tapo tikra šokolado mėgėjų šventove. Muziejuje galima susipažinti su šokolado istorija, dalyvauti degustacijose ir edukacinėse programose. Šiandien „Rūtoje“ dirba apie 250 darbuotojų. Paklausta, kokia yra legendinio saldainių fabriko sėkmės paslaptis, jo direktorė teigia, kad tai - šeimos verslas, į kurio vystymą jau įsitraukusi net ketvirta karta. Anot jos, „Rūta“ visada išskirtinį dėmesį skyrė aukštai kokybei ir natūralių žaliavų naudojimui, o savo darbe iki šiol vadovaujasi trimis pagrindinėmis vertybėmis: išmanymu, darbštumu ir meile saldainiams. Paklausta, kokia yra įmonės vizija, R. Gilaitienė teigia: „Mūsų vizija - išlaikyti tai, kas užkoduota mūsų šaknyse dar nuo pat „Rūtos“ veiklos pradžios: gaminių kokybę, įvairų, pirkėjo poreikius atitinkantį asortimentą, o kartu - išlikti inovatyviems, nebijoti diegti naujoves ir tobulėti.“
Konditerijos pramonės raida Lietuvoje ir „Rūtos“ vieta
Konditerijos pramonė visame pasaulyje yra milžiniška. Saldumynų pramoninė gamyba pasaulyje prasidėjo dar XVIII a. pabaigoje. Lietuvoje didesnės konditerijos įmonės pradėjo kurtis XIX amžiuje. Didžiausios XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje buvo Peterburgo akcinės bendrovės šokolado ir saldainių fabrikas „Viktorija“ Vilniuje ir brolių Kaganų konditerijos fabrikas Šiauliuose. Šios įmonės buvo vienos pirmųjų, kurios pradėjo pramoniniu būdu gaminti saldumynus Lietuvoje. 1940 m. pradžioje Lietuvoje veikė 84 konditerijos įmonės, kuriose dirbo apie 1000 darbuotojų. Daugiausia jų buvo Kaune, Šiauliuose ir Vilniuje. Šis laikotarpis žymi konditerijos pramonės augimą ir įsitvirtinimą Lietuvos ekonomikoje.
Pokario atgimimas ir nepriklausomybės metai
Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje buvo atkurti 5 konditerijos fabrikai: „Fortūna“ ir „Žibutė“ Vilniuje, „Ramunė“ ir „Viktorija“ Kaune, bei „Rūta“ Šiauliuose. 1946 m. įkurtas fabrikas „Gegužės pirmoji“ Klaipėdoje, o 1952 m. - „Pergalė“ Vilniuje. 1966 m. Lietuvoje pagaminta 612 tonų šokolado gaminių, 23 259 tonos cukrinės konditerijos gaminių ir 10 268 tonos miltinių gaminių. Atkūrus nepriklausomybę, šalies konditerijos pramonėje įvyko nuosavybės ir struktūros pokyčių. Šiauliuose A. Gricevičiaus įkurtas fabrikas „Rūta“ 1993 m. pabaigoje buvo grąžintas įkūrėjo palikuonims ir 2002 m. reorganizuotas į bendrovę „Rūta“. Iš valstybinės įmonės „Rūta“ turto dalies 1993 m. susikūrė nauja įmonė „Naujoji Rūta“. Taip pat veikė daug nedidelių privačių bendrovių. Šie pokyčiai rodo, kad atkūrus nepriklausomybę konditerijos pramonė tapo įvairesnė, atsirado daugiau privačių įmonių, kurios sėkmingai konkuravo rinkoje. Šiaulių konditerijos ir saldumynų gamybos įmonės „Rūta“ pajamos pernai siekė 14,5 mln. Eur ir buvo 12% didesnės nei 2022 metais (12,9 mln. Eur). 2023 m. fabrikas šventė 110 metų jubiliejų, kuriam paminėti sukurta išskirtinė gaminių kolekcija.
tags: #rutos #konditerija #atsiliepimai