Žemės rutulys yra padalintas į keturis pusrutulius: Šiaurės, Pietų, Rytų ir Vakarų. Dažniausiai Žemė skirstoma į Šiaurės ir Pietų pusrutulius, kuriuos skiria pusiaujas, arba į Rytų ir Vakarų pusrutulius. Nuo 1884 m. jų riba dažniausiai laikoma nulinis Grinvičo dienovidinis ir jam priešingas 180° dienovidinis; kartais dėl kartografinio patogumo ir geopolitinių priežasčių - 160° rytų ilgumos ir 20° vakarų ilgumos dienovidiniai. Šiaurės pusrutulyje sausuma užima didesnę dalį negu Pietų pusrutulyje; Rytų pusrutulyje - didesnę dalį negu Vakarų pusrutulyje.
Ekvatorius - tai įsivaizduojama linija, apjuosianti Žemę ir dalijanti ją į du pusrutulius: šiaurės ir pietų. Ši linija yra labai svarbi geografijoje, astronomijoje ir navigacijoje, nes ji yra pagrindas nustatant platumas ir koordinates. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime ekvatoriaus sąvoką, jo tipus, reikšmę ir ryšį su kitais geografiniais elementais.
Kas yra Ekvatorius?
Pusiaujas, arba ekvatorius (lot. aequator - sulygintojas), yra linija (didysis apskritimas), kuria besisukančio kosminio kūno paviršius kertasi su plokštuma, einančia per kūno centrą ir statmena jo sukimosi ašiai. Pusiaujas vienodai nutolęs nuo abiejų ašigalių (polių). Nuo pusiaujo plokštumos skaičiuojama kūno paviršiaus taškų koordinatė - platuma. Žemės pusiaujas dalija Žemę į šiaurės ir pietų pusrutulius.
Ekvatorius yra statmena Žemės sukimosi ašiai didžiojo apskritimo linija, esanti vienodu atstumu nuo abiejų Žemės ašigalių. Jo ilgis siekia 40 075,7 km.
Ekvatoriaus tipai
Egzistuoja įvairių tipų ekvatoriai, atsižvelgiant į jų paskirtį ir matavimo būdą:
- Geografinis ekvatorius: Tai pagrindinis ekvatorius, dalijantis Žemės rutulį į Šiaurinį ir Pietinį pusrutulius. Jis yra naudojamas geografinių koordinačių nustatymui.
- Dangaus ekvatorius: Tai dangaus sferos didysis apskritimas, statmenas pasaulio ašiai ir dalijantis dangų į Šiaurės ir Pietų pusrutulius. Jis yra naudojamas astronomijoje, norint nustatyti dangaus objektų padėtį. Didysis apskritimas, kuriuo Žemės pusiaujo plokštuma kertasi su dangaus sfera, vadinamas dangaus pusiauju. Nuo jo skaičiuojama dangaus šviesulių koordinatė - deklinacija.
- Magnetinis ekvatorius: Tai nulinė izoklina - linija Žemės rutulyje, kur magnetinė inklinacija (posvyris) lygi nuliui. Šis ekvatorius yra svarbus magnetiniams tyrimams.
- Geomagnetinis ekvatorius: Tai ekvatorius, pagrįstas Žemės magnetiniu lauku.
- Erdvės ekvatorius: Tai terminas, naudojamas apibūdinti panašias sąvokas erdvėje.
- Tikrasis ekvatorius: Tai ekvatorius, nustatytas atsižvelgiant į tikrąją Žemės formą, kuri nėra visiškai sferinė.
- Galaktinis ekvatorius: Didysis dangaus sferos apskritimas, artimas ir lygiagretus Paukščių Tako vidurio linijai (mažasis apskritimas).
Ekvatoriaus reikšmė
Ekvatorius yra svarbus dėl kelių priežasčių:
- Geografinių koordinačių sistema: Ekvatorius yra pagrindas platumų matavimui. Platuma yra kampas tarp ekvatoriaus plokštumos ir linijos, jungiančios tašką Žemės paviršiuje su Žemės centru.
- Klimatas: Ekvatorinėje zonoje Saulės spinduliai krinta statmeniausiai, todėl čia yra šilčiausia Žemės vieta. Tai lemia specifinį klimatą ir augaliją šioje zonoje.
- Laikas: Ekvatorius naudojamas kaip atskaitos taškas laiko zonoms nustatyti.
- Navigacija: Ekvatorius yra svarbus orientyras laivams ir lėktuvams, padedantis nustatyti jų padėtį.
Pusrutulių skirtumai
Šiaurės ir Pietų pusrutulių skirtumai pastebimi daugelyje sričių - nuo klimato iki kultūrų ir tradicijų.
Klimatas
Vienas iš pagrindinių Šiaurės ir Pietų pusrutulių skirtumų yra klimatas. Šiauriniame pusrutulyje temperatūra skiriasi dėl didelių žemės ir vandens masių. Šiauriniame pusrutulyje metų laikai pasižymi temperatūros ir kritulių kaita. Kai kuriuose regionuose žiemos gali būti šaltos ir snieguotos, o kituose vasaros gali būti labai karštos. Pavyzdžiui: Šiaurės pusrutulyje žiema JAV gali labai skirtis nuo žiemos Europoje. Be to, šiauriniame pusrutulyje didžioji dalis žemės yra didelėse platumose, todėl šaltos žiemos ir šiltos vasaros.
Vandens temperatūra vandenyno paviršiuje Šiaurės pusrutulyje yra apie 3 °C aukštesnė nei Pietų pusrutulyje (nes Saulės spinduliuotės maksimumas yra šiauriau geografinio pusiaujo). Sezoniškai vandens temperatūra vandenyno paviršiuje kinta nuo 1 °C (ekvatorinėse platumose) iki 10 °C (subtropinėse ir vidutinėse platumose).
Geografija
Kitas reikšmingas skirtumas tarp pusrutulių yra geografija. Šiaurės pusrutulyje yra daugiau žemės nei pietiniame pusrutulyje, o dideli žemynai, tokie kaip Azija, Europa ir Šiaurės Amerika. Šiaurės pusrutulyje kraštovaizdžiai gali būti nuo snieguotų kalnų iki sausų dykumų ir tankių atogrąžų miškų. Pavyzdžiui: Šiaurės Amerika yra didžiulis žemynas su įvairiu kraštovaizdžiu - nuo Uolinių kalnų iki Teksaso lygumų ir Kalifornijos paplūdimių.
Šiaurės pusrutulyje sausuma užima didesnę dalį negu Pietų pusrutulyje.
Fauna ir flora
Fauna ir flora taip pat labai skiriasi tarp pusrutulių. Šiaurės pusrutulyje yra daug įvairių gyvūnų ir augalų rūšių - nuo baltųjų lokių ir banginių Arktyje iki dramblių ir gorilų Afrikoje. Šiaurės pusrutulyje yra didesnė medžių ir augalų rūšių įvairovė - nuo ąžuolų ir beržų Europoje iki kaktusų ir palmių Šiaurės Amerikoje. Pavyzdžiui: Liūtas yra garsus Šiaurės pusrutulio gyvūnas, randamas Afrikoje ir kai kuriose Azijos dalyse.
Augalijos ir faunos pasiskirstymas abiejuose pusrutuliuose labai skiriasi. Šiaurės pusrutulyje yra daug gyvūnų ir augalų rūšių, ypač Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Azijoje.
Gyventojų pasiskirstymas
Didžioji dalis pasaulio gyventojų gyvena šiauriniame pusrutulyje, nes dauguma išsivysčiusių šalių yra būtent šioje srityje. Klimatas taip pat turi įtakos žmonių gyvenimui, nes šiaurinio pusrutulio klimato sąlygos yra palankesnės žemdirbystei ir gyvulininkystei.
Kultūra
Kultūra yra dar viena sritis, kurioje pusrutuliai labai skiriasi. Šiaurinis pusrutulis turi ilgą civilizacijos ir kultūrinio vystymosi istoriją, su daugybe senovės kultūrų, kurios padarė įtaką šiuolaikinio pasaulio muzikai, literatūrai, menui ir architektūrai. Šiaurės pusrutulyje daugelis didžiųjų miestų yra kultūros ir turizmo centrai, kuriuose yra daug muziejų, galerijų ir istorinių vietų. Pavyzdžiui: Paryžius, Londonas, Niujorkas ir Roma yra ikoniški šiaurinio pusrutulio miestai, žinomi dėl savo turtingos kultūros ir architektūros istorijos.
Kultūriniai skirtumai tarp abiejų pusrutulių yra labai dideli. Šiauriniame pusrutulyje yra daug šalių su labai įvairiomis kultūromis, o pietiniame pusrutulyje kultūrą labiau veikia Europos kolonizacija.
Ekonomika
Ekonomika yra dar viena sritis, kurioje pusrutuliai skiriasi. Šiaurinio pusrutulio ekonomika labiau išsivysčiusi ir įvairesnė, joje yra daug pramoninių ir technologiškai pažengusių šalių. Šiaurės pusrutulyje yra daugiau įsidarbinimo galimybių ir apskritai aukštesnė gyvenimo kokybė. Pavyzdžiui: Jungtinės Valstijos, Japonija ir Vokietija yra Šiaurės pusrutulio ekonominės galios, turinčios aukštą technologijų ir verslo išsivystymo lygį.
Pietų pusrutulio žemynai
Pietų pusrutulyje yra šie pagrindiniai žemynai ir jų dalys:
Antarktida
Antarktida yra žemynas, esantis pačiame Žemės pietų gale. Tai šalčiausias, sausiausias ir vėjuočiausias žemynas, beveik visas padengtas ledu. Jame nėra nuolatinių gyventojų, tačiau yra įvairių šalių mokslinių tyrimų stotys.
Australija
Australija - žemiausias ir plokščiausias žemynas; paviršiaus vidutinis aukštis 330 metrų. Pagal reljefą skiriamos 3 dalys: Didysis Vandenskyros kalnagūbris, arba Rytų Australijos kalnai, Australijos, arba Centrinė, lyguma ir Vakarų Australijos plokščiakalnis. Australiją beveik per vidurį kerta Pietų (Ožiaragio) atogrąža. Žemynas yra 3 klimato juostose: subekvatorinėje, tropinėje ir subtropinėje.
Pietų Amerika
Pietų Amerikos žemyno didžioji dalis yra pietiniame pusrutulyje. Tai ketvirtas pagal dydį žemynas pasaulyje. Žemynas pasižymi nepaprasta klimato ir kraštovaizdžio įvairove - nuo karštų atogrąžų iki vėsių kalnų ir sausų dykumų. Pietų Amerikoje gyvena daug unikalių gyvūnų ir augalų rūšių. Daugelis jų aptinkami tik šiame žemyne.
Afrika
Afrika yra antras pagal dydį žemynas pasaulyje, ir didžioji jos dalis yra rytiniame pusrutulyje. Tik nedidelė dalis Afrikos yra Šiaurės pusrutulyje. Afrikos reljefas labai įvairus - nuo didžiausios pasaulyje Sacharos dykumos iki vešlių atogrąžų miškų ir aukštų kalnų. Žemynas pasižymi didele kultūrine ir etnine įvairove.
Ekvatorius ir turizmas
Nors ekvatorius pats savaime nėra turistinis objektas, jis gali būti įdomus lankytojams, ypač tose vietose, kur jis yra pažymėtas. Pavyzdžiui, Ekvadore yra paminklas, žymintis ekvatoriaus liniją, kuris pritraukia daug turistų. Be to, ekvatorinėse šalyse, tokiose kaip Indonezija, Brazilija ar Kenija, galima patirti unikalų klimatą, augaliją ir gyvūniją.
Kelionė į Ekvadorą (1). Egzotiškas maistas, ugnikalniai, kriokliai ir Ispanų palikimas
Lietuva, būdama jūrine valstybe, gali pasiūlyti įvairias vandens pramogas, kurios netiesiogiai susijusios su ekvatoriumi per navigaciją ir globalius vandenynų srautus. Iš Klaipėdos jūrų uosto plaukia keltai į Vokietiją, Daniją, Švediją. Kasmet didėja keltais ir kruiziniais laivais į mūsų šalį atplaukiančių turistų skaičius.
Žodžio "equatorial" kilmė ir vartojimas
Equatorial - tai lotyniškos kilmės žodis, kuris dažniausiai vartojamas apibūdinti geografinėms arba astronominėms savybėms, susijusioms su ekvatoriumi (geografinė linija, kuri dalija Žemę į šiaurės ir pietų pusrutulius). Žodis equatorial kilęs iš lotyniško žodžio aequatorialis, kuris yra susijęs su žodžiu aequator, reiškiančiu „lygiąją liniją“ arba „ekvatorius“. Aequator savo ruožtu kilo iš lotyniško aemulatio, tai reiškia „palyginimas“, „derinimas“ arba „toks pat“. Angliškas žodis equatorial yra būdvardis, kilęs nuo pagrindinio daiktavardžio „ekvatorius“, naudojamas apibūdinti daiktams, reiškiniams ar vietovėms, kurie yra susiję su ekvatoriumi. Gramatikos požiūriu, žodis „equatorial“ dažnai naudojamas kaip būdvardis, siekiant apibūdinti geografines ypatybes ar klimatą. Semantiškai žodis „equatorial“ apibūdina daiktus, kurie yra arti arba susiję su ekvatoriumi, tačiau jis gali būti naudojamas ir platesnėje reikšmėje, pavyzdžiui, apibūdinti klimato juostas, kurios patiria tam tikras oro sąlygas dėl savo geografinės padėties.