Ramusis vandenynas - didžiausias ir giliausias pasaulio vandenynas, užimantis beveik trečdalį Žemės paviršiaus. Jame slypi daugybė salų, kurių kiekviena pasižymi unikalia gamta, istorija ir kultūra. Šiame straipsnyje apžvelgsime vieną iš tokių salų valstybių, esančią Ramiajame vandenyne netoli Pietų Korėjos krantų, - Maršalo Salas, atskleisdami jos ypatumus ir istoriją.
Maršalo Salos iš arti: Rojus su skurdo šešėliu
Maršalo Salos dažnai apibūdinamos kaip rojaus kampelis, tačiau tikrovė yra daugiasluoksnė. Žvelgiant pro lėktuvo iliuminatorių, Madžūras, Maršalo Salų sostinė, atrodo kaip siaurutė, 60 kilometrų ilgio pasaga, iškylanti iš Ramiojo Vandenyno žydrynės.
Tačiau nusileidus, vaizdas pasikeičia: skurdas ir netvarka kontrastuoja su gamtos grožiu. Tarp žalutėlių palmių mėtosi išmesti jūriniai konteineriai, surūdiję automobilių kėbulai ir sulaukėjusių šunų gaujos. Dauguma madžūriečių gyvena miestelyje salos rytuose, kur galima apsistoti vakariečių valdomame viešbutyje.
Stambesnis verslas Maršalo salose - užsieniečių rankose: viešbučiai priklauso baltaodžiams, restoranai ir turgaus tipo parduotuvėlės - kinams. Madžūre nėra jokių rodyklių, kelio ženklų ar šviesoforų, o vienintelį salos kelią kartkartėmis aptaško bangos - kaip ir oro uosto pakilimo taką.
Nepaisant šių iššūkių, medžių žalumas, jūros žydrynė ir dangaus vaiskumas nustelbia visus trūkumus. Prie Madžūro reikia priprasti, ypač vykstant iš Amerikos - bet tai vis tiek labai gražus kraštas.
Turtinga Maršalo Salų istorija ir JAV įtaka
Maršalo salų istorija - tai kolonizacijos ir strateginės svarbos istorija. Salas per amžius valdė ir administravo įvairios valstybės, palikusios gilų pėdsaką jų kultūroje ir politikoje. Šiandien Maršalo Salos yra nepriklausoma valstybė, tačiau glaudūs ryšiai su JAV išlieka.
Istorijos vingius iliustruoja šis chronologinis sąrašas:
- 1526 m. - Pirmieji europiečiai pasiekia salas.
- 1788 m. - Ispanija pareiškia pretenzijas į salas.
- 1859 m. - Vokietija pradeda domėtis salomis.
- 1885 m. - Ispanija už pinigus galutinai atsisako teisių į salas Vokietijos naudai.
- 1886 m. - Vokietija paskelbia protektoratą.
- 1914 m. - Per Pirmąjį pasaulinį karą salas iš vokiečių perima Japonija.
- 1944 m. - Per Antrąjį pasaulinį karą salas iš japonų nukariauja JAV.
- 1947 m. - JAV administruoja salas kaip Jungtinių Tautų globojamą teritoriją.
- 1986 m. - Maršalo Salos tampa nepriklausoma kaip laisvai su JAV asocijuota valstybė.
Iki 1986 metų tai buvo JAV kolonija. Iš Amerikos salos gauna paramą, naudoja JAV dolerį kaip valiutą, o maršaliečiai gali laisvai dirbti JAV.
Madžūro įžymybės ir gamtos grožis
Per porą dienų Madžūre galima aplankyti kelias įžymybes, retai reginčias turistus. Alele muziejus, įrengtas viename aptrūnijusio pastato kambaryje (kitame yra nacionalinė biblioteka), atspindi salos istoriją ir kultūrą.
Labai autentiška kopros gamykla leidžia susipažinti su vietine pramone. Likusiu laiku galima keliauti po salą, mirkti Lauros paplūdimyje vakariniame jos gale. Išstovėti ant jūros dugno ten - be galo sunku, mat galinga srovė nuolat neša į šiaurę.
Laura, tarpukariu buvusi Madžūro centru, dabar yra palmėmis apaugęs kaimas. Čia, kaip ir kitame atolo gale, atolas išplatėja: vietoje vieno kelio driekiasi dvi lygiagrečios gatvės. Virš vandenyno, iš trijų pusių apsupusio šią vietą, rymo pasvirusios palmės. Ties horizontu žiba baltos didžiųjų bangų keteros, mat jos dar ten, tolumoje, sudūžta į koralų rifus, antruoju žiedu supančius atolą.
Vakarais galima stebėti lagūną nuo suoliukų prie viešbučio, mėgaujantis užburiančiu saulėlydžio vaizdu.
Kultūriniai ypatumai ir gyvenimo būdas
Maršalo Salos pasižymi unikaliais kultūriniais ypatumais, kurie gali nustebinti atvykėlius iš Vakarų. Šalikelėse kur nekur boluoja antkapiai: kiekviena giminė čia turi savas kapinaites. Tokie mirusiųjų miesteliai, kur visut visutėliai paminklai - balti - statomi šeimos sklypuose, kurie jai neišmirus niekada neatiteks kitiems.
Mat žemės sklypų šituose kraštuose negalima nei pirkti, nei parduoti, nei dovanoti ir beveik visi jie - privatūs, paveldimi pagal sudėtingus teisinius papročius. Maršalo salose nėra televizijos, o verslai dažniausiai kinų rankose. Darbštieji imigrantai iš Azijos laiko ir daugumą kavinių, ir vietinius "Viskas po vieną eurą" atitikmenis. Į vakariečius besiorientuojantys viešbučiai čia valdomi baltaodžių.
Atvykus į Madžūrą iš JAV, kontrastas gali būti šokiruojantis. Vietoje daugybės tarptautinių autonuomos agentūrų - vienas langelis, kurio tarnautoja praneša, jog jų automobilis sugedo, ir uždaro punktą. Vietoje ekologiško gyvenimo mados, seni automobiliai išmesti čia pat, greta vienintelio salos plento.
Kelionės į Maršalo Salas: "Salų šoklys" ir praktiniai patarimai
Nuvykti į Ramiojo vandenyno salas svajojo jau seniai daugelis tyrinėtojų, nes tai - atskira kultūra su savo tradicijomis ir istorija. Ji - mažiau nuvalkiota, nei Islamo kraštai ar egzotiškoji Indija, bet dėl to savaip įdomesnė. Šios salos - toli ir skrydžiai ten brangūs. Tačiau egzistuoja unikalios galimybės.
Vienas tokių - "Continental" avialinijų (dabar - "United" avialinijų) 957-asis reisas, vadinamas „Salų šokliu“. Šiaurėje daugybę salų tebejungia unikalus “United Airlines” skrydis - Havajus, JAV koloniją Guamą, Mikroneziją, Maršalo salas. Tai - vienas reisas, pakeliui iš Honolulu į Guamą it autobusas besileidžiantis visose mažose salose.
Šie lėktuvai neskrenda iš taško A tiesiai į tašką B. Pakeliui jie leidžiasi neįtikėtinus penkis kartus ir tik po 14 valandų 25 minučių (iš kurių pusketvirtos valandos stovi nusileidęs ant žemės) pasiekia septintąjį savo oro uostą, galutinį tikslą - Guamo salą netoli Azijos krantų. Štai Kvadžaleino atolo (Maršalo salos) fragmentas iš besileidžiančio lėktuvo.
Apie Maršalo salas ir Mikroneziją informacijos internete mažai, o kelionių vadovų knygų išvis nėra. Turistinių paslaugų mažai, tad jos irgi nepigios, ypač Čiuke. Prekių galima įsigyti ir pigiau. Be to, už apsilankymą jų žemėse ten renka mokesčius žemvaldžiai. Kone visa žemė ten privati, įskaitant ir kultūrines-istorines vertybes, jų šeimininkai renka didelius pinigus už lankymą (kai kur net po 10 dolerių). Kokybė ten daug žemesnė, nei JAV, daug kas aplūžę, aptriušę.
Tiesa, Maršalo salose pati valdžia nelabai žino, ką daryti su turistais, kai ką siūlo ir nemokamai (tiesa, tai atrasti nėra juokų darbas). Vizų lietuviams į Maršalo Salas, Mikroneziją ir kitas regiono valstybes nereikia.
Klimato kaitos grėsmės Ramiojo vandenyno saloms
Pasaulio mokslininkų teigimu, dėl klimato kaitos ir pamažu kylančio jūros lygio salose ir salynuose įsikūrusioms valstybėms kyla rimtas pavojus panirti po vandeniu, praneša „PlanetGreen“. Bene rimčiausia grėsmė kyla Maldyvų saloms, tačiau naujausi skaičiavimai rodo, kad pasaulyje yra ir daugiau valstybių, kurioms gresia panašus likimas. Vis dėlto šios problemos neprilygsta salų - valstybių užtvindymo pavojui, nes net menkiausios jūros lygio permainos sukels milžinišką katastrofą, paskandindamos vietines tautas ir jų kultūrinį palikimą.
15/15: ar klimato kaitos problema sprendžiama tik „ant popieriaus“?
Kai kurios valstybės, kurioms ši grėsmė realiausia, yra Bangladešas, Papua Naujoji Gvinėja, Filipinai, Barbadosas, Egiptas, Tuvalu ir Kiribatis. Pastarosios dvi, Kiribatis ir Tuvalu, ypač pabrėžia situacijos rimtumą, kadangi aukščiausias Kiribačio salyne esantis sausumos plotas yra vos 2 metrais aukštesnis už jūros lygį. „Klimato pokyčiai - tai ne ekonominės plėtros problema, o visuotinis tautų išlikimo klausimas“, - pareiškė Kiribačio valstybės prezidentas Anote Tongas. 94 tūkst. Kiribačio gyventojų jau dabar priversti palikti istorines pakrantėse įsikūrusias gyvenvietes. Panaši grėsmė aktuali ir Maršalo Saloms bei kitiems Ramiojo vandenyno atolams.
