Šašlykai - neatsiejama lietuviškos vasaros dalis, o jų kepimas tapo ne tik maisto gaminimo procesu, bet ir laisvalaikio praleidimo būdu su artimaisiais. Šiame straipsnyje apžvelgsime ne tik šašlykų kepimo tradicijas Lietuvoje, bet ir panagrinėsime įvairias galimybes Kretingos rajone bei apylinkėse, kur galima mėgautis šiuo gardžiu patiekalu, taip pat aptarsime mėsos pasirinkimą ir svarbiausias saugaus kepimo taisykles.
Šašlykų kultūra ir tradicijos Lietuvoje
Keliaujančių lietuvių įpročiai nesikeičia - tiek 2018 m., tiek pernai atliktų vietinio turizmo tyrimų duomenimis, didžiajai daugumai (beveik 60 proc.) svarbiausias yra ramus poilsis gamtoje prie vandens telkinio arba sodyboje. Būtent toks poilsiavimo būdas neatskiriamas ir nuo ant ugnies skrundančių kepsnių aromato. Tyrimai rodo, kad šašlykus kepsninėje dažniausiai gamina net 92 proc. apklaustųjų Lietuvoje. Tai rodo, jog šis patiekalas yra itin populiarus ir mėgstamas.
Ar žinojote, kad mėsos kepimas ant ugnies ar anglių Lietuvoje atsirado dar prieš 1,5 mln. metų, o pirmieji užrašyti šašlykų receptai - iš XIX a.? Mėsos kepimas ant ugnies ar anglių, ko gero, yra pats seniausias maisto gaminimo būdas, senesnis nei pati žmonija. Pasak Lietuvos gastronominio paveldo tyrinėtojo prof. Rimvydo Laužiko, ugnį suvaldė dar tolimi mūsų protėviai prieš 1,5 mln. ar kiek daugiau metų. Yra žinoma, kad tokiu būdu gamino maistą ir pirmieji žmonės, atsikraustę į dabartinę Lietuvos teritoriją Akmens amžiuje, besibaigiant ledynmečiui. Vėlesniais laikais tokiu pat būdu mėsa buvo kepama karių stovyklose, pilyse, dvaruose, miestiečių virtuvėse. Šis žodis kildinamas iš totorių kalbos, kur „šiš“ reiškia iešmą. Tad šio patiekalo pavadinimas ir gamybos būdas į Lietuvą galėjęs atkeliauti kartu su totoriais, XIV a. pab. - XV a. pr.
Mėsos pasirinkimas šašlykams Kretingos regione
Kretingos rajone ir apylinkėse yra nemažai ūkių ir įmonių, kur galima įsigyti kokybiškos mėsos, tinkamos šašlykams. Vienas iš tokių pavyzdžių - „Baltuonių kalakutų ūkis“, įsikūręs Kalniškių kaime, Kretingos rajone. Šis ūkis didžiuojasi tvaria paukštininkystės ekosistema, kurioje kalakutai auginami laisvai ir lesinami natūraliais pašarais, pagamintais iš ūkyje užaugintų grūdų. Nors kalakutiena tradiciškai nėra naudojama šašlykams, ji gali būti puiki alternatyva norintiems liesesnės mėsos.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į UAB „Linkuvos mėsa“, įsikūrusią Linkuvoje, Pakruojo rajone. Ši įmonė specializuojasi rūkytoje ir keptoje mėsos gamyboje, naudodama tik lietuviškas žaliavas iš mažųjų Lietuvos ūkių. Jų asortimente galima rasti įvairių mėsos gaminių, tinkančių griliui, įskaitant ir tuos, kurie puikiai tiks šašlykams.
Be tradicinės kiaulienos, šašlykams galima naudoti ir kitas mėsos rūšis. Pavyzdžiui, „Avis ant ratų“ ūkis siūlo aukščiausios kokybės šviežią avieną ir ėrieną, kuri puikiai tinka šašlykams. Kitas įdomus pasirinkimas - „Akvaponos“ žuvų fermoje auginami šamai plėšikai. Jų mėsa tampa standesne ir mažiau riebi, o tai ypač vertinama rinkoje. Nors šamas nėra tradicinis pasirinkimas šašlykams, jis gali suteikti patiekalui unikalų skonį.
Marinavimo paslaptys ir kepimo patarimai
Teisingas marinatas yra vienas svarbiausių šašlykų sėkmės faktorių. Lietuviai tradiciškai naudoja kiaulieną, marinuodami ją su svogūnais, maistiniu actu ar citrinos sultimis, juodaisiais pipirais ir šiek tiek aliejaus. Tačiau virtuvės šefai rekomenduoja eksperimentuoti su įvairiomis žolelėmis, tokiomis kaip čiobreliai, bazilikas, kalendra ir mairūnas, kad šašlykai įgautų dar daugiau aromato ir skonio.
Virtuvės šefai pataria vengti majonezo, kuris labiau tinka vištienos krūtinėlėms marinuoti. Ruošiant kiaulienos šašlyką, geriau naudoti čiobrelius, baziliką, kalendrą ir mairūną. Taip pat galima naudoti pomidorų padažą arba sutrintus šviežius pomidorus, rūkytų paprikų prieskonius, maltos kalendros grūdelius ir medų ar cukrų. Svarbu gerai įmasažuoti prieskonius į mėsą ir palikti ją marinuotis bent kelias valandas, o geriausia - per naktį.
Gintaras Bačkovas, prekybos tinklo „Iki“ mėsos ekspertas, sako, kad kepti ant žarijų tinka įvairiausios mėsos rūšys - pradedant kiauliena, vištiena ir baigiant aviena ar jautiena. Norint gauti tobulą ant žarijų paruošto patiekalo rezultatą, mėsą derėtų rinktis šviežią, o ne šaldytą. Prieš kepant vertėtų mėsą pamarinuoti druskos, pipirų ir alyvuogių aliejaus ar kitokiame marinate. Tinkamas marinavimo laikas yra 2-24 val. Per šį laiką į mėsą puikiai įsiskverbia prieskoniai ir marinatas, kurio skonis išlieka ir iškepus mėsą. Tiesa, kiaulieną marinuojant vos kelias valandas - į marinatą geriau nedėti druskos, nes ji „ištraukia“ drėgmę.
Kepant šašlykus, svarbu laikytis kelių pagrindinių taisyklių. Pirmiausia, iešmelius reikia dėti tik ant įkaitinto grilio. Pirmasis apskrudimas yra pats svarbiausias, nes jei karščio pakaks, poros greitai užsivers ir visos mėsos sultys liks gabaliuko viduje. Kepant šašlykus, nereikia jų laistyti, nes taip nuplaunamas marinatas ir skonis. Galiausiai, mėsa baigia kepti ne virš žarijų, o dubenyje - nuėmus nuo iešmelių, ji turi šiek tiek pailsėti. Kol pjaustysite daržoves ir dengsite stalą, temperatūra šašlyko gabalėlyje susivienodins ir jis įgaus dar daugiau skonio.
Jeigu ant grilio kepsite jautienos kepsnį, G. Bačkovas pataria rinktis antrekotą, nugarinę ar išpjovą. Pavyzdžiui, kepant jautienos steiką laiką reikėtų pasirinkti pagal norimą kepsnio iškepimo lygį.
| Steiko iškepimo lygis | Kepimo laikas |
|---|---|
| Žalias (rare) | 1,5 minutės |
| Su krauju (medium rare) | 2 minutės |
| Vidutiniškai žalias (medium) | 2 minutės 15 sekundžių |
| Vidutiniškai iškeptas (medium well) | 2,5 minutės |
Kepant vištienos šašlykus, nereikėtų jų dėti ant labai karštų žarijų, nes išorė greitai apkeps ir pradės juoduoti, tačiau vidus liks žalias. Tokiu atveju, geriau šiek tiek palaukti, kol žarijų kaitra bus mažesnė.
Skaniausias šašlykų marinatas
Kur legaliai kepti šašlykus Kretingoje ir aplink ją?
Be tradicinio kepimo namuose ar sodyboje, Kretingos rajone galima rasti ir kitų vietų, kur galima mėgautis šašlykų kepimu. Galima apsvarstyti kempingus ir stovyklavietes, kuriose dažnai būna įrengtos specialios vietos laužams ir griliams. Taip pat galima išsinuomoti namelį ar sodybą su pirtimi ir karšto vandens kubilu, kurioje būtų galima ne tik kepti šašlykus, bet ir atsipalaiduoti gamtoje.
Šašlykai gamtoje - puikus būdas praleisti laiką, tačiau norint mėgautis šašlykų kepimu gamtoje, būtina žinoti tam tikras taisykles, ypač regioniniuose parkuose ar kitose saugomose teritorijose, siekiant išsaugoti gamtą ir išvengti nemalonumų su pareigūnais.
Laužų ir kepsninių kūrimo taisyklės
Aplinkosaugininkai tikina, kad jei tai nėra oficiali specialiais ženklais pažymėta stovyklavietė, laužavietės yra nelegalios ir jūs neturite teisės tokioje vietoje kurti ugnies. Draudimas galioja net ir tuomet, jei ugnies išdegintą vietą apkrausite akmenimis.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Apsaugos ir tvarkymo skyriaus geografė Agnė Tamošiūnė poilsiautojams siūlė prieš išvyką į gamtą panaršyti internete. „Visose saugomose teritorijose palapines galima statyti tik planavimo dokumentuose nustatytose stovyklavietėse ir taip pat kempinguose, kuriuose sudaromos sąlygos statyti palapines. Ten yra ištisos palapinių miestelių zonos. Bet kur palapinių statyti negalima.“
Aplinkos ministerijos Miškininkystės skyriaus vedėjas Stanislovas Žebrauskas pripažino, kad laužų tikrai negalima deginti ten, kur tik užsigeidžiama. Šią tvarką reglamentuoja Miškų priešgaisrinės apsaugos ir Lankymosi miške taisyklės. Gaisrams kilti palankiu laikotarpiu (pavasarį ištirpus sniegui iki prasidedant lietingiems rudens orams ar iškritus sniegui) draudžiama miškuose naudotis atvira ugnimi - kurti laužus, deginti šiukšles, mėtyti degtukus, nuorūkas, kitus daiktus, kurie gali miške sukelti gaisrą. Šis reikalavimas galioja miške ir 50 metrų iki miško ribos.
Miškuose griežtai draudžiama deginti laužus, kurti kepsnines. Laužą galima kurti tiktai tam skirtose vietose - viešojo naudojimo poilsio objektuose, kur yra tinkamai įrengtos ir pažymėtos laužavietės. Pasak Aplinkos ministerijos Miškininkystės skyriaus vyr. specialisto Zbignevo Glazko, tokie patys apribojimai galioja ir naudojantiems maisto kepimui skirtus įrenginius: „Remiantis taisyklėmis, kurti laužus miške, naudoti atvirą ugnį - draudžiama. Čia į kategoriją patenka šašlykinės ir kitos panašios priemonės. Žmogus gali nueiti į poilsio objektą, į stovyklavietę, į poilsiavietę, kur yra įrengta ir pažymėta laužavietė, ir toje vietoje jis tikrai galės ta šašlykine naudotis arba laužą susikurti“.
Kūrenti laužus negalima ne tik miestų ribose esančiose saugomose teritorijose, bet ir kitose miestų vietose. Pagal galiojančias taisykles, miestuose legaliai išsikepti mėsos negalima. Vilniaus miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse numatyta, kad sostinėje draudžiama kūrenti laužus, deginti lapus, šakas, žolę ir kitas atliekas.
Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Budėtojų poskyrio vedėjas Darius Mitrofanovas teigė, kad šašlykinių miesto teritorijoje naudoti taip pat negalima. „Nors Tvarkymo ir švaros taisyklėse konkrečiai apie kepsnines nieko nenurodyta, bet aišku, kad be ugnies anglių įkaitinti jose neįmanoma, be to, kyla dūmai. Mieste gyvena ir kvėpavimo takų ligomis sergančių žmonių. Tokiu atveju dūmai jiems ypač kenkia ir trukdo.“ Kepsnines naudoti galima tik specialiai tam numatytose poilsio vietose, kur yra įrengtos laužavietės. Deja, ne visose poilsio vietose jos numatytos.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Sonata Kukienė papildė, kad kietuoju kuru kūrenamos šašlykinės, kepsninės, rūkyklos, buitinės krosnelės, lauko židiniai ir ugniakurai yra leidžiama naudoti ne arčiau kaip 6 metrai nuo pastatų. Dujinius kepimo įrenginius galima naudoti arčiau pastato. Kepsninių ir šašlykinių negalima kūrenti balkonuose, lodžijose, erkeliuose ir terasose, nebent tai leidžia gaminio instrukcija, t. y. šašlykinės ar kepsninės gamintojas. Laužus yra leidžiama kūrenti tik tam numatytose laužavietėse. „Patys žmonės savavališkai negali įsirengti laužavietės, nebent savo sklype, jeigu tai leidžia vietos savivaldos teisės aktai. Be to, laužavietė neturi būti arčiau nei 30 metrų nuo pastatų.“
Pavojai ir atsargumo priemonės
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė vieną iš gaisrų priežasčių įvardijo būtent kepsnines ir šašlykines. Per pastaruosius metus pasitaikė atvejų, kai nuo kepsninių užsidegė tujos, miškas, medinės pašiūrės, namų stogai, žolė ir malkinės. Daugiausia nelaimių kyla dėl saugaus atstumo nuo ugnies židinio nesilaikymo.
Anot S. Kukienės, ypač atsargiai reikia elgtis su degiuoju skysčiu: „Jo negalima pilti į ugnį. Degųjį skystį reikia naudoti pagal gamintojo instrukciją, kuri visada būna ant degaus skysčio buteliuko. Jeigu skysčio yra užpilama per daug, gali susidaryti vadinamasis liepsnos pliūpsnis, o jo metu apdegti šalia stovintys žmonės.“ Taip pat svarbu nelaikyti degaus skysčio buteliuko arti kaitros šaltinio. Be to, užpylus degiojo skysčio ir jį įdegant reikia žiūrėti, kad šalia nebūtų vaikų, kitų asmenų, gyvūnų.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena, kad įkurtos kepsninės taip pat negalima palikti be priežiūros. Baigus kepti yra būtina užgesinti kaitros židinį arba palaukti, kol anglys pačios užges. Rekomenduojama iki paros laiko jų niekur iš kepsninės neišpilti - būtent tiek laiko reikia, kol anglys visiškai atšąla. „Yra ne kartą pasitaikę, kad per anksti išpiltos žarijos tapo gaisro priežastimi. Kilus gaisrui ugnį reikėtų gesinti parankinėmis priemonėmis - tai gali būti žemė, smėlis, vanduo“, - dėstė S. Kukienė. Ji paminėjo, kad kūrenant kepsninę ar laužą būtina įvertinti ir vėjo faktorių, ypač atviroje vietoje. Pašnekovės teigimu, jeigu pučia stiprus vėjas, kepsninių ar laužų geriau nekūrenti: „Neatsargiai kūrenami laužai ir kepsninės neretai apgadina ne tik gyvenamuosius pastatus, poilsio aikštelėse esančius statinius, bet nuo ugnies gali nukentėti ir žmonės.“
Šiomis dienomis iškylautojams nemenką „paslaugą“ padarė ir ilgą laiką plieskusi saulė su menku lietaus kiekiu. Visoje Lietuvoje įsivyravo sausra, paskelbta ekstremali situacija dėl didelio miškų gaisringumo. Iškylaujant gamtoje, o taip pat ir mieste, griežtai draudžiama deginti laužus, kurti kepsnines.
Už priešgaisrinių reikalavimų nesilaikymą piliečiams gresia bauda nuo 50 iki 100 eurų (anksčiau litais), o nerūpestingai elgiantis su ugnimi, sukėlus miško gaisrą arba jo išplitimą, bauda gali siekti nuo 579 iki 1158 eurų. Vilniaus mieste taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą iki 579 eurų. Nusižengimą padarius pakartotinai, bauda jau sieks 140-600 eurų.
Pakrančių apsaugos zonos
Tam tikros taisyklės galioja ir nesaugomose teritorijose. Todėl poilsiautojai turėtų būti atidūs bei iš anksto pasidomėti, kaip arti ežero galės pasistatyti palapinę. Pakrančių apsaugos juostose (jos kiekvienam vandens telkiniui nustatomos individualiai), kurios dažniausiai siekia 25 metus nuo kranto, nereikėtų įsikurti, nes tose vietose draudžiama ardyti velėną, kūrenti laužus, statyti automobilius.
Pagal ATPK paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 29 iki 145 eurų.
Rekomenduojamos įrangos ir patarimai iškyloms
Rinkoje yra įvairių kepsninių ir šašlykinių, skirtų patogiam ir saugiam kepimui gamtoje ar nuosavame kieme. Galima rasti el. rankų darbo kokybiškų šašlykinių, pagamintų iš storo metalo, įvairių dydžių. Keramikiniai Kamado Joe griliai yra vieni inovatyviausių rinkoje. Kokybiškas ir patvarus dujinis grilis puikiai tinka terasai, balkonui ar kiemui. „Ooni Koda“ leidžia kepti picas per 60 sekundžių. Aukštos kokybės laužavietė pagaminta Europoje, pasižyminti detalia apdaila ir dideliu dubeniu, pagamintu iš storo plieno. Kepsninė su atskira rūkykla ir chazano krosnele, pagaminta iš 3 mm arba 4 mm metalo, yra puikus pasirinkimas norintiems daugiau funkcionalumo.
Naudoti kepsnines nuosavuose kiemuose nedraudžiama, tačiau rekomenduojama tai daryti tik su ypatingu dėmesingumu ir laikantis saugaus atstumo nuo pastatų.
tags: #saslyku #kepimo #vietos #kretingoje