Koks desertas jums labiausiai primena vaikystę? Man - mamos keptas trupininis pyragas, varškės spurgos ir žagarėliai, dar - marmurinis keksas ir šokoladinis tinginys. Močiutės sausainiai „per tarką“ ir tėčio sviestu pertepti kvadratiniai sausainiai (ar ir jūs taip darydavot?). Tai skoniai, persipynę su prisiminimais, su vaikystės istorijomis ir svajonėmis užaugti greičiau.
Tarp tų vaikystės kepinių - ir „skarelės“ su obuoliais. Jaukios, mielos, be galo gardžios. Sviestinei tešlai trapumo suteiks grietinė, obuolių skiltelės virs sultingu įdaru, o cinamonu kvepės visi namai. Nuojauta man kužda, kad tokie kepiniai - vaikystės klasika, ne kitaip - neretai nukonkuruotų pasaulyje garsius desertus. Išsikepkit šių sausainių savaitgalio desertui, o ištirpus dienoms iki Velykų, iškepkit jų savo artimiesiems. Sausainius gaminau su „DVARO“ sviestu ir grietine; dešimtmečius skaičiuojantiems kepiniams - laiko patikrinti, kokybiški ir puikaus skonio produktai. Sluoksniuotos tešlos, trapios ir nepaprastai skanios, jos puikiai nuteikia saldžioms ir jaukioms popietėms.
„Skarelės“ su obuoliais: tradicinis receptas, grąžinantis į vaikystę
Kiekvienas iš mūsų turime skonius, kurie neatsiejami nuo vaikystės prisiminimų. Tarp šių brangių prisiminimų dažnai iškyla ir „skarelės“ su obuoliais - jaukūs, mieli ir be galo gardūs sausainiai, kurių receptą verta prisiminti ir puoselėti. Šiems sausainiams reikės sviestinės tešlos, kuriai trapumo suteiks grietinė. Obuolių skiltelės virs sultingu įdaru, o cinamonas pripildys namus šilto kvapo. Paruošimo laikas: 30 min.
Ingredientai
- Miltų
- Sviesto
- Grietinės
- Kiaušinis
- Druskos
- Obuolių
- Cinamono (nebūtina)
- Cukraus pudros (nebūtina)
Gaminimas
- Įkaitinkite orkaitę iki 180 ᵒC temperatūros (kaitinimas iš viršaus ir apačios, su vėjeliu).
- Dideliame dubenyje sumaišykite miltus ir stambiai sutarkuotą sviestą.
- Sudėkite grietinę, lengvai išplaktą kiaušinį, žiupsnelį druskos.
- Išmaišykite ir paminkykite tešlą - tik tol, kol ji sukibs į rutulį.
- Atvėsinkite tešlą šaldytuve.
- Atvėsusią tešlą iškočiokite į maždaug 55×45 cm dydžio stačiakampį.
- Supjaustykite kvadratėliais.
- Ant kiekvieno kvadratėlio dėkite po obuolio skiltelę.
- Užlenkite kraštelius ir lengvai paspauskite, kad tešla sukibtų.
- Kepkite įkaitintoje orkaitėje apie 20 minučių, kol sausainiai gražiai pagels.
- Atvėsusius sausainius apibarstykite cukraus pudra.
Šie sausainiai - puikus savaitgalio desertas ar dovana artimiesiems Velykų proga.
Glazūruoti sluoksniuotos tešlos sausainiai
„Biržų duona“: nuo tradicijų iki inovacijų
Kas, jei ne visų mėgiamos „Skarelės“ su juodųjų serbentų uogienės ir jogurto potėpiais. Legendinės „Skarelės“ yra vienas iš UAB „Biržų duona“ gaminamų ir vertinamų produktų, kurie atspindi įmonės gilias tradicijas ir nuolatinį tobulėjimą.
Istorija ir sėkmės kelias
„Biržų duonos“ istorija prasidėjo 1953 m., kai buvo pastatyta pirmoji pramoninė duonos kepimo krosnis. Tuo metu kepykla vadinosi „Biržų pramkombinatu“, kuriame dirbo apie 30 žmonių, per parą gamino 2 - 3 tonas produkcijos. 1978 metais kepykla persikėlė į dabartines patalpas Plento gatvėje. Nuo 1995 m. balandžio 3d. Biržų rajono savivaldybėje buvo įregistruotas naujas duonos kepyklos pavadinimas UAB „Biržų duona“.
Dabartinis kepyklos etapas prasidėjo 1996 m., kai jai vadovauti buvo pakviestas Viktoras Kurganovas. Kai šeima įsigijo kepyklą, sūnus Andrius pradėjo joje dirbti iškart po pirmojo studijų kurso, tad vienas iš sėkmės akcentų laikoma tai, kad „Biržų duona“ yra šeimos verslas. Be abejo, sėkmę kuria visi kepykloje dirbantys žmonės, o pačioje pradžioje padėjo tai, kad buvo įsigyta kepykla „su vardu“, jau žinoma kaip skanios duonos gamintoja. Jo sūnus Andrius antrino tėčiui: „Darbuotojai yra pati didžiausia sėkmė ir dovana mums, įmonės savininkams.“
Šiandien UAB „Biržų duona“ - moderni kepykla, didžiuojamasi stovint didžiausių Lietuvos kepyklų gretose. Įmonės apyvarta siekia apie 15 mln. eurų. Nuo 2001 metų „Biržų duona“ yra pelniusi ne vieną respublikinį ir tarptautinį apdovanojimą už gaminių kokybę, už tvarumą ir inovacijas, gaminių pakuočių dizainą. 2010 m. įmonė gavo „Gazelės“ apdovanojimą kaip sparčiausiai auganti įmonė Panevėžio apskrityje. Pirmąjį privatizuotos įmonės veiklos dešimtmetį daugiau buvo investuojama į fabriką - pastatus, įrangą, technologijas. Maždaug nuo 2010 m. 2014 m. atidarėme ir pirmąją savo kavinukę - kepyklėlę: Sucré kepinių namus. Pravėrus kepinių namų duris atrasi saldžią užuovėją - gabalėlį palaimos, puodelį šilumos bei lauktuvių į namus. Jaukios ir šviesios erdvės, žaisminga elegancija, šviežiai skrudinta kava, išskirtiniai desertai bei tradiciniai duonos gaminiai. Sucré kepuraitė paryžietiška, bet šaknys giliai įsileidusios į Biržų žemę.
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1953 | Pastatyta pirmoji pramoninė duonos kepimo krosnis (Biržų pramkombinatas). |
| 1978 | Kepykla persikelia į dabartines patalpas Plento gatvėje. |
| 1995 | Įmonė įregistruota kaip UAB „Biržų duona“. |
| 1996 | Vadovauti pradeda Viktoras Kurganovas. |
| 1999 | Sukurtas pirmasis įmonės logotipas. |
| 2000 | Atnaujinta pirmoji duonos parduotuvė Rotušės gatvėje. |
| 2001 | Įmonę privatizuoja Kurganovų šeima. |
| 2010 | Gaunamas „Gazelės“ apdovanojimas už spartų augimą. |
| 2014 | Atidaroma kavinukė-kepyklėlė „Sucré kepinių namai“. |
| 2015 | Vilniuje atidaroma pirmoji franšizės krautuvėlė „Kmyninė“. |
| 2019 | Gaunamas „FSSC 22000″ maisto saugos sertifikatas. |
| 2020 | Įrengiama 450 kW saulės jėgainė. |
| 2022 | Eksportas padidėja tris kartus. |
| 2023 | Planuojama atidaryti 5 firmines parduotuves. |
Asortimentas ir plėtra
„Biržų duona“ siūlo platų duonos ir konditerijos gaminių asortimentą. Populiariausi gaminiai - skarelės su serbentų įdaru, brioche bandelės su sviestu ir ruginė duona. Rinkuškių parduotuvės asortimente galite rasti ir salyklo miltų sausainių arba alaus karamelės. Tačiau galbūt mažiau kas žino „Biržų šokoladą“ - ne su kakavos pupelėmis, o su ąžuolo gilėmis! Įmonė taip pat gamina produktus be glitimo ir „Keto lengvai“ linijos gaminius. „Biržų duona“ nuolat ieško naujovių ir kasmet sukuria 30-50 naujų produktų. Kepyklos vadovas Andrius Kurganovas atkreipia dėmesį, kad žmonės mėgsta išbandyti naujoves, tačiau vertina ir tradicinius gaminius.
Dar Tarybų sąjungos laikais buvo įkurta pirmoji duonos parduotuvė Rotušės gatvėje Biržuose, kurią 2000-aisiais atnaujino. Nuo tada prasidėjo aktyvi firminių parduotuvių plėtra. Pirmieji skyreliai atsidarė Rokiškyje, Vilniuje, Kaune bei kituose didžiuosiuose ir mažesniuose miesteliuose. Šiuo metu „Biržų duona“ turi apie 20 firminių skyrelių ir apie 10 draugų parduotuvių. 2015 m., iš didelės meilės produkcijai, Vytenis Vilniuje atidarė ir pirmąją Biržų duonos draugų krautuvėlę „Kmyninė“, veikiančią franšizės pagrindu. 2023 metais planuojama atidaryti 5 firmines parduotuves ir plėsti parduotuvių tinklą franšizės pagrindu.
Tvarumas ir inovacijos
„Biržų duona“ daug dėmesio skiria tvarumui ir inovacijoms. 2019 m. buvo pasiektas labai svarbus tikslas ir nuo šiol įmonė gali puoštis tarptautiniu „FSSC 22000″ maisto saugos sertifikavimo ženklu. Įmonė įdiegė šiluminės energijos taupymo sistemą, o tvarios verslo idėjos vedami šalia kepyklos įrengė 450 kW saulės jėgainę, kuri pagamins apie 30% metinio įmonės elektros energijos poreikio. Jėgainė išsiskiria tuo, kad jos saulės moduliai sumontuoti taip, jog galėtų sekti ne tik saulės judėjimą horizonte - iš rytų į vakarus, bet ir keisti savo padėtį priklausomai nuo saulės pakilimo aukščio virš horizonto. Taip pat buvo įkurtas bitynas šalia saulės jėgainės. Saulės elektrinės atidarymo renginio metu taip pat pristatyta unikali menininkės Agnės Kišonaitės rugio instaliacija, kurią smalsuoliai geriausiai galėjo apžiūrėti skriedami danguje.
Didžiąją dalį produkcijos „Biržų duona“ parduoda Lietuvoje, tačiau nemažai eksportuoja į kitas Baltijos šalis, JAV, Kanadą, Australiją, Gruziją, Lenkiją, Vokietiją, Didžiąją Britaniją ir daugelį kitų Vakarų Europos valstybių. 2022 metais eksportą pavyko padidinti tris kartus.
Glazūruoti sluoksniuotos tešlos sausainiai
Iššūkiai ir ateities planai
„Biržų duona“ susiduria su iššūkiais dėl išaugusių energetikos, darbo jėgos ir žaliavų kainų. Tačiau įmonė stengiasi išlaikyti konkurencingas kainas ir nuolat ieško naujų galimybių. Planuojama automatizuoti dalį gamybos procesų, tačiau darbuotojų mažinti neplanuojama. „Biržų duona“ - tai ne tik duonos kepykla, bet ir šeimos verslas, kuris puoselėja tradicijas, vertybes ir nuolat ieško naujovių. Įmonė didžiuojasi savo darbuotojais, produkcija ir indėliu į Lietuvos ekonomiką. „Biržų duona“ aktyviai dalyvauja bendruomenės gyvenime ir organizuoja įvairius renginius.
Biržų kraštas: duonos ir tradicijų lopšys
Biržai, miestas Lietuvos šiaurėje, garsėja ne tik unikaliu kraštovaizdžiu su smegduobėmis, Širvėnos ežeru ir Radvilų pilimi, bet ir giliomis duonos kepimo tradicijomis. Kviečiame pasinerti į Biržų krašto istoriją, susipažinti su vietos duonos kepimo amatu ir leistis į kelionę po kulinarinį paveldą.
Istorinė Biržų krašto apžvalga
Biržų apylinkės buvo gyvenamos jau neolite, o pirmą kartą gyvenvietė paminėta 1455 m. Miestas buvo strategiškai svarbus, nes pro jį ėjo kelias iš Vilniaus į Rygos uostą. 1547 m. Biržai tapo Biržų kunigaikštystės centru, o netrukus - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Livonijos pasienio tvirtove. Nuo 1564 m., kai Mikalojus Radvila Rudasis tapo evangeliku reformatu, iki 1731 m. Biržus valdė protestantiška Biržų-Dubingių Radvilų šaka. 1586-89 m. pastatyta mūrinė Biržų pilis - Radvilų rezidencija. 1587 m. užtvenkus Apaščios ir Agluonos upių santaką, suformuotas seniausias Lietuvoje dirbtinis tvenkinys - Širvėnos ežeras. Šiandien Biržai - rajono savivaldybės, seniūnijos ir parapijos centras. Miestas išsidėstęs prie Širvėnos ežero, per jį teka Agluona ir Apaščia.
Biržų krašto gamtos unikalumas
Biržai garsėja ne tik savo istorija, bet ir gamtos grožiu:
- Smegduobės: Požeminiam vandeniui gelmėse išplovus tirpius gipso, klinties, dolomito, kreidos ar druskos klodus, įgriūva žemė - susidaro karstinės įgriuvos, vadinamos smegduobėmis. Jų rajone jau priskaičiuojama apie 9 tūkstančius ir jų nuolat daugėja.
- Biržų regioninis parkas: Unikaliam kraštovaizdžiui išsaugoti 1992 metais buvo įkurtas Biržų regioninis parkas. Parke daug karstinių ežerėlių - tai įgriuvos žemiau gruntinio vandens lygio. Didžiausias - Kirkilų ežerynas.
- Karvės ola: Pati žymiausia ir didžiausia smegduobė. Smegduobės skersmuo yra 10-12 m, gylis - apie 12,6 metro. Jos dugne yra atšakos - Šlapioji ola, Siauroji landa, Šikšnosparnių landa, Rupūžės ola su 1,5 m gylio ežeriuku ir Blizgančioji ola.
- Širvėnos ežeras: Tai seniausias tvenkinys Lietuvoje, įrengtas dar 1575 metais. Per ežerą 1987 metais nutiestas ilgiausias Lietuvoje medinis pėsčiųjų tiltas, jungiantis Astravo dvarą su Biržų miestu.
- Biržų giria: Didžiausi miškai - rajono pakraščiuose. Iš viso jie užima 27 proc. rajono teritorijos. Pats didžiausias miškų masyvas - Biržų giria, kurios plotas 17 tūkst. 320 ha.
Duonos kepimo tradicijos Biržuose
Biržų krašte duona kepama nuo seniausių laikų. Radvilų įkurtoje Biržų kunigaikštystėje, su dar keliais amatininkų cechais, atsirado ir duonkepystės amatas. Ypač didelę reikšmę duona turėjo ant šventinio Kūčių ir šv. Kalėdų stalo - ji buvo ne tik priedas prie kitų valgių, bet ir pagrindinis, garbingiausioje stalo vietoje patiekiamas valgis.
Etnografė A. pabrėžia: „Mano močiutė sakydavo - jei turi duonos, gyvensi. Tačiau duona turi kur kas didesnę reikšmę - seniau per įvairias šventes ir apeigas duona buvo aukojama dievams. Prieš pradėdami valgyti duoną, lietuviai pirmą kąsnį mesdavo į ugnį - ugnies deivei, namų dievybėms, prie ugniakuro gyvenančioms protėvių vėlėms. Duona buvo aukojama ir vandeniui, jame gyvenusioms dievybėms.“
„Pagarba duonai atsispindėjo kiekviename veiksme: imant ją iš krosnies, dedant ant stalo, valgant. Garbingiausioje stalo vietoje visuomet sėsdavo šeimininkas, kuriam ir tekdavo svarbiausia užduotis - suraikyti duoną. Pasak etnografės, anuomet šventinį stalą dažniausiai puošdavo ruginė, taip pat šviesi duona. Batono ant šventinio stalo greičiausiai nebūtume matę. Duona buvo kepama ne tik iš ruginių, bet ir kitokių, neįprastų miltų, ypač karo ir pokario metu, kai miltų trūko. Tuomet duoną kepdavo iš žirnių ar avižų miltų, ją gardindavo bulvių tarkiais ar burokėliais.
Kelionė po Biržų krašto kulinarinį paveldą
Biržų kraštas - ne tik duonos, bet ir alaus kraštas. Todėl Biržų turizmo ir verslo informacijos centras būtinai siūlo paragauti kunigaikštystės bajorų alaus sriubos. Šiandien jo variacijos - aštrios alaus sriubos su raudonosiomis pupelėmis ir jautiena - galima paragauti Rinkuškių alaus daryklos restorane „Alaus kelias“. Desertui nepamirškite užsisakyti alaus ledų arba šokoladinio alaus pyrago.
Turizmo maršrutai ir lankytinos vietos Biržuose
Jei norite geriau pažinti Biržų krašto istoriją ir kultūrą, galite leistis į kelionę po apylinkes:
- „Pašvęstosios dienos Palatvės didvyrių pėdomis“: Ši literatūrinė pažintinė kelionė organizuojama nuo gegužės 1 iki rugsėjo 30 dienos. Kelionės metu aplankomi Rinkuškių kaimas, Jurgio Bielinio gimtinė Purviškių kaime, Suostai, Dauguvietynę ir Biržų giria.
- Nemunėlio Radviliškis: Čia daugelį šimtmečių kartu gyvena katalikai ir evangelikai reformatai. Katalikų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia 1854 metais pastatyta iš vietinio dolomito.
tags: #sausainiai #skareles #birzu #duona