"Senatorių kolonos" restorano dienos pietūs: kokybė ir patogumas

Restoranas "Senatorių kolonos" siūlo dienos pietus ilgiau nei įprastai, suteikdamas lankytojams galimybę mėgautis šiltais patiekalais ne tik įprastu pietų metu, bet ir vėliau. Tai patogi alternatyva tiems, kurie nori skaniai ir nebrangiai pavalgyti po darbo ar tiesiog nenori gaišti laiko gaminant vakarienę namuose.

"Senatorių kolonos" restorane dienos pietūs siūlomi tol, kol yra dienos patiekalų, todėl valgančiųjų būna ir po 17 valandos. Tai puiki galimybė tiems, kurie nori pigiau pavalgyti vėliau arba nenori gaišti laiko gaminant vakarienę namuose.

Restoranas kiekvieną dieną siūlo rinktis net iš šešių skirtingų patiekalų, Jūsų sotiems pietums. Visi pietaujantys bus pavaišinti stalo vandeniu su mėta ir citrina.

Dienos pietų verslas Lietuvoje

Šešias kavines Vilniuje valdančios bendrovės „Eugenijos svetainė“ vadovė Eugenija Dailidonienė pripažįsta, kad pagrindinis jos šeimos verslas - dienos pietūs. Bendrovės valdomose kavinėse „Kolonos“ kompleksinių pietų kaina sukasi apie 15-16 Lt, o antrų patiekalų galima rasti ir už 8 Lt.

"Pasakysiu tiesiai šviesiai - pagrindinis mūsų verslas yra dienos pietūs. Mes stengiamės išlaikyti kokybę ir kitaip neišeina. Jeigu nebus kokybės, o kaina bus didelė, nedirbsim. Visos mūsų kavinės, galima sakyti, dirba sėkmingai. Darbuotojų atlyginimai nėra dideli, bet jeigu mes juos gerokai padidinsime, neišsilaikysime. Pas mus darbuotojų kaita nedidelė, vienintelė problema yra su aptarnaujančiu personalu," - DELFI sakė E. Dailidonienė.

Kone visos bendrovės valdomos kavinės nedirba vakarais ir savaitgaliais. "Mes kažkaip sukamės. Jeigu pietūs tęstųsi ne porą valandų, o po tris-keturias, tuomet mes labai gerai dirbtume, bet pietūs tęsiasi pusantros-dvi valandas, o paskui tik viena mūsų kavinė „Senatorių Kolonos“ dirba vakarais ir savaitgaliais. Ji sėkmingai dirba, bet jau sunkiau truputėlį su šiuo darbu," - pripažino ji.

Verslininkė pabrėžė, kad norėdamas, jog šis verslas sektųsi, privalai pats dirbti. "Kad tvarka būtų, nes žmogus yra žmogus," - nedaugžodžiavo ji.

Tik iš dienos pietų gyvenanti bendrovė plečiasi. Pernai ji Vilniuje atidarė dar dvi kavines, o vienos įrengimas atsieina iki 300-400 tūkst. Lt.

Problemų su aptarnaujančiu personalu, jos nuomone, atsiranda todėl, kad dažniausiai padavėjomis dirba besimokančios merginos. Pabaigusios studijas jos randa darbą pagal specialybę, todėl, anot pašnekovės, dažniausiai rudenį būna „nemalonus pojūtis“, kai paaiškėja, kad padavėja negali suderinti darbo su mokslais.

"Pas mus dirba daug studenčių, kurios mokos neakivaizdžiai, vakarais. Jos baigia mokslus ir išeina, ateina naujos. Ne kiekvienas padavėju gali dirbti. Bent du-tris-keturis mėnesius reikia mokytis dirbti, reikia prie visko priprasti: aplinkos, meniu, žmonių. Pavyzdžiui, pernai išėjo merginos, atidirbusios po ketverius-penkerius metus. Jos baigė mokslus ir susirado darbus pagal specialybę, taigi tokia kaita ir yra. Juk nedirbs visą gyvenimą padavėja," - kalbėjo E. Dailidonienė.

Tačiau ji į ateitį žvelgia optimistiškai. "Pas mus viskas eina į kalną. Reikia būti truputį didesniems optimistams. Jeigu skanu, gerai, turi būti sveika konkurencija. Yra taip, kad vieni moka mokesčius, o kiti aplink nemoka, nieko dėl to nepadarysi, tai bus visada. Kavinės visada bus reikalingos, kad ir kaip būtų sunku ir mūsų pensininkai dejuoja, bet tie, kurie nori pasidaryti sau šventę, sekmadieniais nueina į bažnyčią, o po bažnyčios bėga pas mus į „Senatorių Kolonas“ kavytės išgerti, papietauti. Tiesiog reikia nusiteikimo. Man atrodo, kuo toliau, tuo labiau keisis šis požiūris. Tų, kuriems jau 70-80 metų neįpratinsime, bet tie, kuriems 40-50 metų, senatvėje eis į bažnyčią, o po to į kavines, restoranus prie kavos ir arbatos pasišnekėti," - tvirtino pašnekovė.

Dienos pietų kainos ir klientų elgsena

Šiemet sostinės biurų kvartale „Vilniaus vartai“ duris atvėrusio restorano „Ginger“ bendraturtė, nenorėjusi būti įvardyta, sakė, kad kurdama verslą tikėjosi, jog žmonių srautai bus didesni. Nemaloniai nustebino ir žmonių požiūris į darbą.

"Mes tikėjomės, kad žmonių srautai bus didesni, o kartu ir pirkinių krepšelis bus kur kas didesnis. Dabar ruošiame dienos pietus, nes kitaip neišeina. Pirmąją savaitę, kai atsidarėme, dienos pietų neturėjome, tačiau turėjome apvalų ir riebų nulį klientų. Žmonės ateidavo, paklausdavo, ar neturime dienos pietų ir išeidavo. Nesitikėjome, kad kompleksiniai pietūs darys tokią didelę įtaką renkantis restoraną. Būdami labai naivūs įsivaizdavome, kad „Vilniaus vartuose“ įsikūrusių įmonių klientai bus pasiruošę daugiau išleisti," - sakė jauna moteris.

Dieną užsukę lankytojai perka tik dienos pietus. "Kainos labai kelti negalime, nes aplinkinėse kavinėse iki 17-18 Lt gali labai sočiai pavalgyti. Brangiau mes jau nieko negalime siūlyti. Iš tiesų yra sunku. Tų srautų kaip ir yra dieną, salė būna pilna, žmonės vis eina, bet sumos, už kurias jie perka, yra labai mažos, pavyzdžiui, sušių porciją už 12 Lt. Na, tikrai mes pelno iš to neužsidirbsime. Žinoma, jeigu vakare ateina žmonės, būna stabilus meniu. Palyginimui dieną keturių žmonių stalas palieka 55 Lt, o vakare toks pat stalas paliks apie 200 Lt," - kalbėjo verslininkė.

Tačiau ji įsitikinusi, kad jeigu restoranas stengsis pasiūlyti kokybę ir išskirtinumą, žmonės mielai važiuos ten pavalgyti.

Verslininkė labai skundžiasi nemotyvuotais darbuotojais. "Kai tik atsidarėme, pas mus buvo didžiulė darbuotojų kaita. Tačiau perėjome prie politikos, kad turime patys dirbti. Pavyzdžiui, mano vyras tapo virtuvės šefu, o aš aptarnauju klientus. Galiu pasakyti, kad veikla tapo kur kas efektyvesnė. Nebeliko nusiskundimų, kad porcijos per mažos, buvo neskanu ar nemaloniai aptarnavo. Šis privalumas labai jaučiasi," - pasakojo ji.

Pašnekovė tvirtino neįsivaizduojanti, kodėl jauniems žmonėms taip trūksta motyvacijos ir lojalumo. "Ir personalas atsisijojo. Anksčiau būdavo įdarbintas vien jaunimas, kuris yra tikrai nelojalus savo darbovietei. Mums tai labai pabodo, nes investuoji labai daug laiko apmokymams, o žmogus apsisuka ir išeina, nes jam atsibodo ir nebepatinka. Būdavo, kad žmogus padirba mėnesį, tada parašo prašymą išeiti iš darbo ir nori tą pačią dieną išeiti. Neina kalba apie atidirbimą dvi savaites, jie ne tokie, pasako, kad nebenori ir išeina. Tada turi gaudyti, kad pasirašytų dokumentus," - sakė „Ginger“ bendraturtė.

Pasiteiravus, galbūt toks požiūris lemia nedidelis atlyginimas, nes dažniausiai padavėjai gauna minimalią algą, o likusią dalį prisiduria iš arbatpinigių, pašnekovė sakė: "Pardavėjai sumoki bazinį atlyginimą, o jau nuo jos pačios priklauso, kiek ji uždirbs arbatpinigių. Taip yra bet kurioje pardavimų srityje, juk pardavimų vadybininkas gauna fiksuotą algą, bet visa kita yra jo valioje, kiek jis pasistengs ir uždirbs".

Jos teigimu, labai skiriasi pačios savininkės ir samdomų padavėjų darbas. "Kai pati ėmiau aptarnauti žmones, sulaukiu pagyrimų dėl gero aptarnavimo ir sulaukiu arbatpinigių. O anksčiau padavėjos skųsdavosi, kad žmonės arbatpinigių nepalieka, o kai pati dirbu, sulaukiu. Tada jos būna išsižiojusios, kodėl tau pinigų palieka, o mums ne. Taigi reikia daryti išvadas," - tvirtino verslininkė.

Ne vienerius metus kavinėms ir restoranams vadovavęs Arnoldas, nenorėjęs viešinti savo pavardės, DELFI tvirtino, kad žmonių maitinimas yra labai atsakingas darbas. Jo teigimu, šiuo metu šiam sektoriui nėra lengva. "Daugelyje vietų yra maži antkainiai ir maža apyvarta. Uždirbti kažką yra tikrai sunku. Be to, yra labai daug inspekcijų, kurios tikrina. Pavyzdžiui, atsidarius naujai vietai iš karto užpuola kokios 6-8 inspekcijos, kurios tikrina ir visiškai be reikalo žlugdo verslą," - kalbėjo pašnekovas.

Arnoldas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje nėra kultūros eiti pavakaroti į restoranus. "Žmonės paskutinius ketverius metus tapo nemokūs: kaip žinote, pakilo šildymo ir kitos kainos, o pajamos nedidėja. Žmonės renkasi valgyti namuose arba siaurose kompanijose patys gamina. Į restoranus mažai kas vaikšto. Pas mus nėra tokios kultūros vakare eiti vakarienės, verslo pietų. Žmonės ateina pavalgyti tam, kad pavalgytų, o ne tam gerai praleistų laiką ir kažko paskanautų," - pastebi jis.

Lietuviai taupo ir arbatpinigių sąskaitų. "Jie žiūri kiekvieną litą, nėra mados palikti 10 proc. arbatpinigių. Žmonės palieka porą litų, nors sąskaita sudaro apie šimtą litų," - atkreipė dėmesį verslininkas.

Šiuo metu pašnekovas nedirba kavinių versle, tačiau ateityje vis tiek planuoja užsiimti žmonių maitinimu. "Tai man būtų ne verslas, o hobis, nes Lietuvoje iš restoraninio verslo verstis labai sunku. Turi būti arba labai gera vieta, arba labai žinoma franšizė, pavyzdžiui, „McDonald's“ ar „Burger King“, kur žmonės gerai žino, ką gaus. Nes būna, kad kavinėje pasikeičia virėjas ir būna neįmanoma valgyti toje vietoje, kur anksčiau buvo labai skanu. Labai didelę įtaką turi personalas, meniu ir vieta," - sakė Arnoldas.

Pasiteiravus, kokia kavinė turėtų būti, kad jai pavyktų išgyventi, pašnekovas sakė: "Tai priklauso nuo vietos ir aplinkos. Pavyzdžiui, ten, kur yra daugiau biurų, ji turėtų taikyti į dienos pietus, o jeigu patalpos yra Senamiestyje, tuomet ji turėtų atsidaryti po pietų apie 16-17 val. ir dirbti iki 22-23 val. Vienas tokių pavyzdžių, anot jo, yra Visų Šventųjų gatvėje įsikūręs restoranas „Sofa de Pancho“, kuris duris atidaro nuo 16 val., o darbą baigia 22 val.

Paklausus, kaip kavinės, siūlydamos dienos pietus už dešimt litų, sugeba išgyventi, Arnoldas atsakė: "Apyvarta. Kai per trumpą laiką pamaitini daug žmonių, tai apsimoka. Tuo metu restoranuose dažniausiai būna, kad ateina nedaug žmonių, tačiau jie palieka daugiau pinigų, ten yra didesnė pelno marža. Aritmetika yra labai paprasta: parduodi daug už mažesnę sumą arba parduodi mažiau su didesne pelno marža ir įdedi daugiau darbo kurdamas aplinką".

Kainų pokyčiai maitinimo įstaigose įvedus eurą

Įvedus eurą Lietuvoje, nemažai skaitytojų pastebėjo padidėjusias dienos pietų kainas. Kavinėse ir restoranuose kainos pakilo keliais euro centais. Verslininkai teigė, kad "apvali" grąža yra patogesnė tiek klientui, tiek pardavėjui.

Pavyzdžiui, kavinėje "Šviežios bandelės" bandelės pabrango nuo 1,80 Lt iki 0,60 eurų (2,07 Lt). Bare "Būsi trečias" dienos pietūs pabrango septyniais lito centais. Kavinėje "Sostinės kolonos" kibinas su sultiniu kainavo 1,50 euro, nors meniu buvo nurodyta 1,45 euro. "Čili pica" direktorė Giedrė Kvedaravičienė teigė, kad patiekalų kainos į eurus konvertuotos dar vasaros viduryje, laikantis skaičių apvalinimo taisyklių. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė teigė, kad kainų apvalinimas yra patogus abiem pusėms, tačiau reikėtų pasidomėti, ar tam nebuvo objektyvių priežasčių.

Senatorių kolonos restorano interjeras

Kibinai: karaimų tautinis paveldas

Kibinai - tai pusmėnulio formos mielinės tešlos pyragėlis su pjaustytos avienos ar jautienos įdaru, kepamas orkaitėje. Tai vienas iš žymiausių karaimų patiekalų, kuris tapo labai populiarus Lietuvoje.

Karaimai - tai tiurkų gentys, kurios XIV amžiuje įsikūrė Trakuose. Jie išsaugojo savo tradicijas, tikėjimą, papročius ir kalbą. Karaimai užsiimdavo amatu, prekyba, bet pagrindiniu jų ypatumu buvo tai, kad jie buvo asmeniniai virėjai kunigaikščio dvare.

Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas suteikė karaimams daug privilegijų. 1441 metais Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis jiems suteikė Magdeburgo savivaldos teises. Šiuo metu Trakuose gyvena apie 65 karaimus. Trakų karaimai išsaugojo savo kalbą, savo raštą, išaugino ne vieną žymų mokslininką, kultūros veikėją.

Kibinai yra labai populiarūs Lietuvoje. Jų galima rasti su įvairiais įdarais: aviena, jautiena, kiauliena, elniena, kalakutiena, vištiena, grybais ir kt. Taip pat atsirado kibinų su saldžiu įdaru, varške ir daržovėmis.

Trakų kibinai

Koldūnai ir virtiniai: Lietuvos istorinės gastronomijos dalis

Koldūnai ir virtiniai - tai pyragėliai, gaminami iš kvietinių miltų tešlos. Koldūnams nuominuojama turkiška kilmė, o virtiniai lenkiškai vadinami "pierogi". Seniausi Lietuvoje aptiktų virtinukų receptai buvo rasti XVII amžiaus Radvilų virėjo užrašų knygelėje.

XIX amžiuje šie pyragėlių patiekalai buvo labai mėgstami garsių Lietuvos didikų Tiškevičių dvaruose. Didiko garbei patiekalas iki šiol vadinamas Tiškevičiaus (kartais - lietuviškais) koldūnais. Šių koldūnų įdaras buvo "praturtintas" miško grybais.

Lietuviški koldūnai

Japoniško maisto dienos pietūs Vilniuje

Vilniaus centre, Gedimino prospekte, įsikūręs japoniško maisto restoranas "Niam Niam sushi" siūlo dienos pietus kiekvieną dieną. Tai puiki vieta paragauti autentiškų japoniškų patiekalų.

Adresai ir kontaktai:

  • Salotės k. Telefonas: +370 686 65349, Mobilus: +370-686-65346, El. paštas: [Nežinomas]
  • Tremtinių g. Telefonas: +370-65-622221, El. paštas: [Nežinomas]
  • Rinktinės g. Gedimino pr. 51, Karmelitų g. 3, Tilto g. Telefonas: +370-5-2314313, El. paštas: [Nežinomas]
  • Savanorių pr. J. Basanavičiaus g. Telefonas: +370-46-400056, Mobilus: +370-618-10098, El. paštas: [Nežinomas]
  • Naugarduko g. Mobilus: +370-609-99002, El. paštas: [Nežinomas]
  • Pylimo g. 8 / Palangos g. Mobilus: +370-677-75074, El. paštas: [Nežinomas]
  • I. Kanto g. Telefonas: +370-46-411585, El. paštas: [Nežinomas]
  • Galinio Pylimo g. Telefonas: (8-642) 00009, Mobilus: +370 699 96503, El. paštas: [Nežinomas]

"Koldūnų taškas" Vilniuje: apžvalga

"Koldūnų taškas" Kernavės g. 21, Vilnius, siūlo platų koldūnų asortimentą su įvairiais įdarais ir šmaikščiais pavadinimais. Tai neįprasta greito maisto vieta, kurioje galima rasti ne tik tradicinių, bet ir originalių koldūnų.

Patiekalų kainos:

  • Čilas - 3,50€
  • Šaltibarščiai - 3,50€
  • Kiaulė (gruzdinti koldūnai su kiauliena) - 6,50€
  • Pataisyk sveikatą (vištienos sultinys) - 2,00€
  • Stirna (virti koldūnai su stirniena) - 7,50€
  • Sūrio patalai (skrudinti koldūnai su sūriu) - 6,90€
  • Varškės kotletukai - 6,50€
  • Vištos fingeriai - 6,50€

Apžvalgininkas teigė, kad "Koldūnų taškas" siūlo kažką naujo, nes greito maisto taškai tokio plataus asortimento koldūnų nesiūlo. Jis įvertino šią vietą 5/5 ir rekomendavo plėtrą į kitus miestus.

Koldūnų taško meniu

Meksikietiška sriuba: receptas

Aitrioji paprika, žalioji citrina ir tortilijos puikiai atspindi meksikietišką skonį.

Ingredientai:

  • Vištienos filė
  • 2,5 l vandens
  • Svogūnas
  • Pomidorai
  • Žaliosios citrinos sultys
  • Druska, pipirai
  • Tortilijos
  • Aitrioji paprika
  • Kalendros
  • Aliejus
  • "Tex Mex" prieskoniai

Gaminimas:

  1. Išvirkite vištienos sultinį.
  2. Pakepinkite smulkiai supjaustytą svogūną aliejuje.
  3. Nulupkite ir supjaustykite pomidorus, suberkite į keptuvę su svogūnais ir pakepinkite, kol suminkštės.
  4. Visą masę sukrėskite į sultinį, užvirinkite, įpilkite žaliųjų citrinų sulčių, pagardinkite druska, pipirais ir virkite apie 10 minučių.
  5. Vištienos filė pašlakstykite aliejumi, pabarstykite druska ir kepkite 15 minučių.
  6. Tortilijas supjaustykite juostelėmis arba trikampėliais, pašlakstykite aliejumi ir pabarstykite "Tex Mex" prieskoniais.
  7. Patiekite sriubą su vištiena, žaliųjų citrinų griežinėliais, kalendrų žaluma, pjaustytomis aitriosiomis paprikomis ir tortilijomis.

Meksikietiškos sriubos ingredientai

"Radailių dvaras": apžvalga

"Radailių dvaras" - kompleksas su gražia aplinka, kuriame galima ne tik skaniai pavalgyti, bet ir aplankyti dinozaurų muziejų, apverstą namą ir baseiną. Tačiau apžvalgininkas pastebėjo, kad maitinimo kokybė neatitinka komplekso lygio.

Dienos sriuba - pomidorų - buvo lyg pašildytos balintos pomidorų sultys. Aštri čili sriuba buvo per skysta ir nepakankamai aštri. Jaučio žandai buvo pilni kremzlių, o ant cepelinų užpilti lydyti taukai buvo neaiškraus skonio. Apžvalgininkas rekomendavo reanimuoti virtuvę ir skirti daugiau dėmesio padavėjų darbui.

radailiu dvaras

Etiketo taisyklės ir stalo dekoravimas

Apsilankius restorane, svarbu laikytis etiketo taisyklių. Valgomieji reikmenys turi būti išdėlioti pagal tam tikras taisykles, kurios užtikrina patogumą ir eleganciją. Taip pat galima pasisemti idėjų, kaip nebrangiai ir prašmatniai papuošti stalą, ypač artėjant ypatingoms progoms, pavyzdžiui, Šv. Valentino dienai.

Šv. Valentino diena restoranuose

Šv. Valentino diena - puiki proga nustebinti savo mylimąjį romantiška vakariene restorane. Daugelis Vilniaus restoranų siūlo specialius meniu, gyvą muziką ir kitas pramogas, kad ši diena taptų įsimintina.

Kauno restoranai: nuo senamiesčio iki medžiotojų užeigos

Jei lankotės Kaune, pasivaikščius po senamiesčio gatveles, verta užsukti į "Medžiotojų užeigos" restoraną. Taip pat galite aplankyti kitus restoranus, siūlančius įvairią virtuvę - nuo itališkos iki azijietiškos. Azijos patiekalų restoranas siūlo pasimėgauti japonų virtuvės šedevrais - sušiais, egzotiškais korėjiečių virtuvės patiekalais ir ypatingai skaniu uzbekišku plovu.

Jaukios kavinės Vilniuje: nuo Žvėryno iki Koralų

Vilniuje galima rasti jaukių kavinių, kurios puikiai tinka tiek pietums, tiek vakarienei. Pačioje Žvėryno pradžioje įsikūrusi kavinė „Flamingo" patraukia žvilgsnį vasarą žaliuojančia lauko terasa. Kavinė "Koralai" kviečia į gardžius pietus ar vakarienę, siūlydama šviežią ir skanų maistą bei malonią atmosferą.

Vilniaus naktinis gyvenimas: ką veikti po dienos pietų?

Jei dienos metu Vilnius siūlo daugybę įvairių veiklų, verta pasidomėti, ką miestas gali pasiūlyti naktį. Naktinės pramogos Vilniuje - tai pasivaikščiojimai po naktinį miestą, apsilankymai naktiniuose klubuose ir baruose. Vilnius gali pasigirti unikalia pramogų industrija, kurioje dirba kūrybingi ir iniciatyvūs žmonės.

Vilniaus naktinis gyvenimas

tags: #senatoriu #kolonos #restoranas #dienos #pietus

© 2013 BFO. Visos teisės saugomos.