Šis straipsnis skirtas visiems, norintiems išsikepti gardų ir purų varškės keksą. Pateikiame klasikinį receptą, o taip pat ir keletą patarimų, kaip jį paįvairinti, kad atitiktų kiekvieno skonį. Nuo paprastų ingredientų iki kvapą gniaužiančio rezultato - keliaukime į senovės tradicijų ir modernių skonių pasaulį!
Klasikinis varškės kekso receptas
Šis receptas - tai kelionė į vaikystę, primenanti močiutės keptus skanumynus. Kiekvienas kąsnelis - tai jaukumo ir šilumos pojūtis.
Ingredientai
- Sviestas
- Cukrus
- Kiaušiniai
- Razinos (galima keisti spanguolėmis ar vyšniomis)
- Miltai
Gaminimo eiga
- Sviestą su cukrumi išplakite maišytuvu ar kombainiu iki purios balkšvos masės. Tai trunka 2-3 minutes. Pradėkite plakti lėčiausiu greičiu, o kai cukrus su sviestu susimaišys - padidinkite greitį.
- Po vieną įmuškite kiaušinius. Kiekvieną kartą įdėjus kiaušinį, masę išplakite. Galiausiai turite gauti purią masę.
- Įmaišykite razinas.
- Miltus suberkite per 3 kartus. Kiekvieną kartą gerai išmaišykite.
- Tešlą supilkite į kepimo skardą (200x110x75 mm), išklotą kepimo popieriumi.
- Kepkite iki 190°C įkaitintoje orkaitėje apie 1 val. - įkišus ir ištraukus medinį pagaliuką jis turi būti sausas.
- Keksą išimkite iš orkaitės ir leiskite 10 minučių pravėsti.
Ingredientų parinkimas ir jų įtaka kekso kokybei
Kiekvienas ingredientas turi savo svarbą, todėl verta atkreipti dėmesį į jų kokybę ir savybes.
- Sviestas: Geriausia naudoti kambario temperatūros sviestą, kad jis lengviau išsiplaktų su cukrumi ir suteiktų kekso tekstūrai purumo.
- Cukrus: Galima naudoti tiek baltą, tiek rudą cukrų. Rudasis cukrus suteiks karamelinį skonį ir drėgnumą.
- Kiaušiniai: Kiaušiniai svarbūs, kad keksas būtų purus ir gerai surištas.
- Miltai: Geriausia naudoti paprastus kvietinius miltus.
- Razinos: Prieš įmaišant į tešlą, razinas galima pamirkyti karštame vandenyje arba rume, kad jos būtų minkštesnės ir sultingesnės.
Kekso paįvairinimo galimybės: nuo riešutų iki šokolado
Šis receptas - puikus pagrindas eksperimentams. Galite drąsiai keisti ingredientus ir kurti savo unikalų skonį.
- Džiovinti vaisiai: Razinas galite pakeisti kitais džiovintais vaisiais - spanguolėmis ar vyšniomis. Jie suteiks kekso skoniui įvairumo ir tekstros.
- Riešutai: Galite dar pridėti graikinių riešutų ar šokolado gabaliukų. Riešutai suteiks traškumo, o šokoladas - saldumo.
- Kakava: Taip pat galite padalyti tešlą į dvi dalis ir į vieną dalį įmaišyti natūralios kakavos - bus marmurinis keksas.
Svarbūs kepimo patarimai
- Orkaitės temperatūra: Svarbu, kad orkaitė būtų įkaitinta iki reikiamos temperatūros.
- Kepimo laikas: Kepimo laikas gali skirtis priklausomai nuo orkaitės ir kepimo formos dydžio. Patikrinkite, ar keksas iškepęs, įkišdami medinį pagaliuką. Jei pagaliukas ištraukus sausas, keksas iškepęs.
- Kepimo forma: Geriausia naudoti kepimo formą, išklotą kepimo popieriumi. Tai padės išvengti prisvilimo ir leis lengvai išimti keksą.
Patiekimas ir dekoravimas: nuo paprastumo iki elegancijos
Iškepusį keksą galima patiekti įvairiais būdais.
- Paprastumas: Tiesiog pabarstykite keksą cukraus pudra.
- Glazūra: Aptepkite keksą šokoladine arba citrinine glazūra.
- Dekoravimas: Papuoškite keksą šviežiais vaisiais, uogomis ar riešutais.
Varškės kekso istorija ir tradicijos
Varškės keksas - tai senas ir tradicinis kepinys, turintis gilias šaknis. Anksčiau jis buvo kepamas per šventes ir ypatingas progas. Kiekviena šeima turėjo savo unikalų receptą, kuris buvo perduodamas iš kartos į kartą. Šiandien varškės keksas tebėra populiarus ir mėgstamas skanėstas.
Šis didelis keksas su daug razinų - irgi iš vaikystės prisiminimų. Šis pyragas yra riebus biskvitas su sviestu, jis - naminis klasikinis, todėl labai minkštas. Romas yra neatskiriama šio kepinio dalis. Žinoma, galima jį išsikepti ir nepamirkius razinų rome, bet būtent tamsaus romo aromatas suteikia jam ypatingą skonį ir kvapą. Šis keksas toks paprastas, kad galite išsikepti jį kas antrą dieną.
Suprantu, kad tamsus romas nėra pats populiariausias gėrimas Lietuvoje, taigi, jeigu jo neturite, razinas galite mirkyti brendyje arba arbatoje. Tešla bus gana standi, tad jei liks skysčio nuo razinų, nepabijokite įmaišyti jo į tešlą. Į keksą galite dėti ne tik razinų, bet ir, pavyzdžiui, smulkiai pjaustytų abrikosų.
GARDU GARDU TV laida - Varškės keksas su traškiu užpilu
Varškės kekso nauda ir maistinė vertė
Varškės keksas, kaip ir bet kuris desertas, turėtų būti vartojamas saikingai. Tačiau jis turi ir naudingų savybių. Varškėje yra daug baltymų, kalcio ir kitų naudingų medžiagų.
Keksas - tai vienas mėgstamiausių desertų, nes jį lengva pagaminti, galima panaudoti įvairius ingredientus ir kaskart gauti naują skonį. Šiandien Jums rodau man asmeniškai patį skaniausią keksą, kokį tik esu gaminusi. Tokio tarybinio-senovinio kekso su razinomis gamybos išmokau iš savo močiutės. Keksas tikrai nesunkiai pagaminamas ir itin tinka prie mėgstamos kavos ar arbatos puodelio. Jeigu dar nebandėte šio varškės kekso su razinomis, tai galiu prižadėti, kad daug prarandate! Jis visai nesunkiai pagaminamas, o skonis tiesiog puikus. Rimto darbo, gal vos iki 10 minučių, o visus kitus darbus už Jus atliks orkaitė. Iš tiesų toks arbatinis varškės keksas labai primena varškės apkepą. Jo skonis puikus, tikras nuostabus varškinis desertas. Jį galite gaminti tiek su džiovintomis razinomis, tiek su džiovintais abrikosais.
Šiandien Jums rodau savo labai pamiltą keksą, kurį kepiau jau ne vieną kartą. Ingredientai visi paprasti, pas daugumą lengvai randami arba tikrai randami artimiausioje parduotuvėje.
Ar prisimenate tą jausmą, kai pro virtuvės duris tvyro lengvas šiltos varškės ir sviesto aromatas? Kai vos iškeptas pyragas ant stalo sukviečia visą šeimą ir net tie, kas „nevalgo saldumynų”, prašo mažo gabalėlio? Būtent toks yra senovinis varškės pyragas - ne tik desertas, o tikrų namų simbolis.
Visų pirma - tai ne šiaip desertas. Senovinis varškės pyragas - tarsi laiko mašina, kuri sugrąžina į vaikystę, į močiutės virtuvę, kur „saldžiai” reiškia ne cukraus perteklių, o nuoširdžiai iškeptą, rankomis minkytą pyragą. Tai ne vien kulinarijos paveldas. Tai - širdies šiluma, rankų prisilietimas prie tešlos, švelnus varškės purumas ir aromatas, kuris užpildo namus.
Senovinis varškės kekso receptas:
Ingredientai
- Varškė
- Kiaušiniai
- Cukrus
- Druska
- Sviestas
- Miltai
- Kepimo milteliai
- Razinos (arba džiovinti abrikosai)
Gaminimo Eiga
- Kiaušinius sumušti į varškę, suberti cukrų, druską ir gerai išmaišyti.
- Sviestą išlydyti ir supilti į varškės masę, išmaišyti.
- Įsijoti miltus, sumaišytus su kepimo milteliais.
- Įmaišykite razinas.
- Tešlą sudėti į keksiukų formeles.
- Kepti apie 40 min. orkaitėje, įkaitintoje iki 180 °C.
Patarimai: Razinas galite pakeisti kitais džiovintais vaisiais - spanguolėmis ar vyšniomis. Galite dar pridėti graikinių riešutų ar šokolado gabaliukų. Taip pat galite padalyti tešlą į dvi dalis ir į vieną dalį įmaišyti natūralios kakavos - bus marmurinis keksas.
Štai dar vienas receptas, šiek tiek kitoks, bet taip pat labai skanus:
Ingredientai
- Sviestas
- Cukrus
- Kiaušiniai
- Miltai
- Razinos
Gaminimo Eiga
- Sviestą su cukrumi išplakite maišytuvu ar kombainiu iki purios balkšvos masės. Tai trunka 2-3 minutes. Pradėkite plakti lėčiausiu greičiu, o kai cukrus su sviestu susimaišys - padidinkite greitį.
- Po vieną įmuškite kiaušinius. Kiekvieną kartą įdėjus kiaušinį, masę išplakite. Galiausiai turite gauti purią masę.
- Įmaišykite razinas.
- Miltus suberkite per 3 kartus. Kiekvieną kartą gerai išmaišykite.
- Tešlą supilkite į kepimo skardą (200x110x75 mm), išklotą kepimo popieriumi.
- Kepkite iki 190°C įkaitintoje orkaitėje apie 1 val. - įkišus ir ištraukus medinį pagaliuką jis turi būti sausas.
- Keksą išimkite iš orkaitės ir leiskite 10 minučių pravėsti.
Varškės kekso nauda ir maistinė vertė: Varškės keksas, kaip ir bet kuris desertas, turėtų būti vartojamas saikingai. Tačiau jis turi ir naudingų savybių. Varškėje yra daug baltymų, kalcio ir kitų naudingų medžiagų.
Kiekvienas ingredientas turi savo svarbą, todėl verta atkreipti dėmesį į jų kokybę ir savybes. Sviestas: Geriausia naudoti kambario temperatūros sviestą, kad jis lengviau išsiplaktų su cukrumi ir suteiktų kekso tekstūrai purumo. Cukrus: Galima naudoti tiek baltą, tiek rudą cukrų. Rudasis cukrus suteiks karamelinį skonį ir drėgnumą. Kiaušiniai: Kiaušiniai svarbūs, kad keksas būtų purus ir gerai surištas. Miltai: Geriausia naudoti paprastus kvietinius miltus. Razinos: Prieš įmaišant į tešlą, razinas galima pamirkyti karštame vandenyje arba rume, kad jos būtų minkštesnės ir sultingesnės.
Šis receptas - puikus pagrindas eksperimentams. Galite drąsiai keisti ingredientus ir kurti savo unikalų skonį. Džiovinti vaisiai: Razinas galite pakeisti kitais džiovintais vaisiais - spanguolėmis ar vyšniomis. Jie suteiks kekso skoniui įvairumo ir tekstūros. Riešutai: Galite dar pridėti graikinių riešutų ar šokolado gabaliukų. Riešutai suteiks traškumo, o šokoladas - saldumo. Kakava: Taip pat galite padalyti tešlą į dvi dalis ir į vieną dalį įmaišyti natūralios kakavos - bus marmurinis keksas.
Svarbu, kad orkaitė būtų įkaitinta iki reikiamos temperatūros. Kepimo laikas gali skirtis priklausomai nuo orkaitės ir kepimo formos dydžio. Patikrinkite, ar keksas iškepęs, įkišdami medinį pagaliuką. Jei pagaliukas ištraukus sausas, keksas iškepęs. Geriausia naudoti kepimo formą, išklotą kepimo popieriumi. Tai padės išvengti prisvilimo ir leis lengvai išimti keksą.
Iškepusį keksą galima patiekti įvairiais būdais. Paprastumas: Tiesiog pabarstykite keksą cukraus pudra. Glazūra: Aptepkite keksą šokoladine arba citrinine glazūra. Dekoravimas: Papuoškite keksą šviežiais vaisiais, uogomis ar riešutais.
Varškės keksas - tai senas ir tradicinis kepinys, turintis gilias šaknis. Anksčiau jis buvo kepamas per šventes ir ypatingas progas. Kiekviena šeima turėjo savo unikalų receptą, kuris buvo perduodamas iš kartos į kartą. Šiandien varškės keksas tebėra populiarus ir mėgstamas skanėstas.
Naminis varškės keksas
Varškės keksas, kaip ir bet kuris desertas, turėtų būti vartojamas saikingai. Tačiau jis turi ir naudingų savybių.
Šiandieninis įrašas bus apie varškės keksą. Bet kadangi man patinka receptai su istorijomis, iš pradžių papasakosiu apie Vaivą ir jos senelę Alfredą. Nors Vaivą sutikau prieš 20 metų, kaip dabar atsimenu dieną, kai mes susipažinome. Prieš kažkokią srautinę paskaitą - sakyčiau, gal šviesaus atminimo Gintaro Beresnevičiaus - pamačiau ją, sėdinčią atokiau nuo kitų ir skaitančią Herbjørg Wassmo Likimo sūnus. Salotinės spalvos šilkinė suknutė dar labiau pabrėžė ryškius merginos veido bruožus ir juodus trumpus plaukus; ji pati man atrodė kaip ta Dina iš norvegų autorės romanų. Kiek padvejojusi nusprendžiau prieiti ir ją užkalbinti. Apsigynusi mokslinį laipsnį Krokuvoje, išmokusi tiek užsienio kalbų, kiek jų užtektų keliems žmonėms, Vaiva atsidavė didžiajai savo aistrai - šokių mokymui. Jeigu gyvenate Rumšiškėse ar Kaišiadorių apylinkėse, galite užsukti (ir atvesti savo vaikus) į Vaivos baleto studiją. Nors mums su Vaiva suvedė literatūra, bet atradome ir kitų bendrų interesų, įskaitant pomėgį sukiotis virtuvėje. Tiesą sakant, gardžiai gamina visa Vaivos šeima, su kuria man teko laimė susipažinti. Iškepti šiandieninį keksą įkvėpė jos senelė. Ponia Alfreda gimė ir beveik visą savo gyvenimą nugyveno Zarasuose, kur dirbo mokytoja, ir tik po vyro mirties atsikraustė gyventi į Kauną. Prieš kelerius metus ji, deja, iškeliavo Anapilin, tačiau Vaivos šeima tebesaugo senelės sąsiuvinius su jos surinktais receptais. Jeigu reikėtų įvardinti savo mėgiamiausią virtuvę, tai būtų ne prancūzų ir net ne italų, bet mano senelės Alfredos virtuvė. Joje man buvo viskas skanu - neabejotinai dar ir dėl to, kad senelė labai taikėsi prie mano skonio ir niekada nebrukdavo to, ko nemėgau. Jau nuo ankstaus ryto senelės virtuvė kvepėjo ant krosnies kepamais arba verdamais varškėtukais, skryliais ar blyneliais - seneliui buvo gaminami vienokie - „vyriški“, su svogūnėlių ir spirgučių padažu, o man saldūs. Pietums paprastai buvo ruošiamos daržovės su žuvimi ar mėsa, kasdien verdama šviežia sriuba iš ką tik savo darže nuskintų gėrybių. Seneliai nelabai vertino paprastas „kaimietiškas“ daržoves tokias kaip ridikai, ropės ar griežčiai, užtat augino puikius baltagūžius, žiedinius ir briuselio kopūstus, pomidorus, agurkus, morkas, geltekles. O kur dar senelio skiepytos obelys, vedančios po kelias rūšis saldinių obuolių... Kaip prisimenu, senelių sodyba Zarasų pakraštyje panašėjo į pavyzdinį pagal prieškario madą vedamą ūkį, skrupulingai tvarkomą tarpukariu agronomijos mokslus ėjusio senelio, kuris kiekvieną kampą buvo apsodinęs kokiais nors naudingais augalais, kurie, metui atėjus, duodavo gausių vaisių. Vakarienei senelė patiekdavo ką nors lengvesnio - pienišką sriubą, varškę su grietine ar tiesiog pieną su uogiene aptepta bandele. Anuomet, visuotinio deficito laikais, šeimininkė, ruošdavusi šeimai valgyti tris kartus per dieną, turėjo parodyti nemenką išradingumą. Nenuostabu, kad idėjų Vaivos senelė semdavosi ir iš knygų. Kaip žinia, pastarųjų įsigyti sovietmečiu irgi nebuvo paprasta, todėl moterys kulinarinius leidinius skolindavosi viena iš kitos arba vartydavo bibliotekose. Labiausia jas sudomindavę receptai suguldavo į sąsiuvinius - tai ypač pasakytina apie kepinius, kurių receptūrų reikia laikytis itin griežtai, ir kuriuos su tokia nostalgija prisimena mano draugė. Prie varškės kekso recepto savo užrašuose Vaivos senelė Alfreda yra padėjusi riebų pliusą - tai reiškia, kad kepinys buvo išmėgintas, užskaitytas ir, pasitaikius progai, kartojamas. Vėliau tą patį receptą radau Julijos Pauliukonienės sudarytoje knygoje Lietuvių valgiai (1983), tik su kiek platesnėmis instrukcijomis. Knygos knygomis, bet to varškės kekso gal ir nebūčiau prisiruošusi iškepti, jei ne Vaivos senelės Alfredos užrašai. Didelis pliusas prie šio recepto buvo tarsi garantijos ženklas, jog kepinys pasiseks. Ir pasisekė! Saikingai saldus, purus ir drėgnas - bet neriebus ir ne per daug šlapias, šis keksas puikiai tiko prie kavos puodelio savaitgalio pusryčiams. Ir prie arbatos puodelio - pavakariams :) Keksas išeina nemažas, aš jam kepti naudojau didelę aliuminę kekso formą, paveldėtą iš mamos. 1 a.š. 1 a.š. Orkaitę įkaitinkite iki 180ºC. Varškę (jeigu ji sausa, ne kreminės konsistencijos) pertrinkite per sietelį - tai būtinas žingsnis, nes jeigu varškėje liks guziukų, jie kepdami sukietės ir sugadins kekso tekstūrą. Pertrintą varškę įmaišykite į sviesto, cukraus ir kiaušinių masę. Sodą dėkite į nedidelį indelį, užpilkite 1 a.š. acto arba citrinos sulčių ir 1 a.š. vandens, išmaišykite. Tuojau pat suberkite išsijotus miltus ir atsargiai išmaišykite, geriausia - silikonine mentele. Tešla turi atrodyti tirštoka ir daugmaž vientisa, bet jos neplakite ir stenkitės nepermaišyti. Tešlą supilkite į kekso formą. Keksą dėkite į įkaitintą orkaitę ir kepkite, kol jis gražiai iškils, jo paviršius įtrūks, o pats keksas įgaus gražią rusvą spalvą. Knygoje nurodoma, kad keksas iškepa per 30 min., bet po pusvalandžio maniškis buvo tik įpusėjęs kepti - vos pakilęs, dar neįtrūkęs ir beveik baltas. Keksas mano orkaitėje iškepė po 55 min., jūs orientuokitės pagal saviškę ir neišimkite kekso per anksti. Išėmę keksą iš orkaitės, vėsinkite jį formoje apie 20 min., tuomet atsargiai apverskite ant grotelių arba lėkštės - keksas turėtų gražiai iškristi. Nemėginkite išimti kekso per anksti, nes jeigu imsite dar labai karštą, jis nebus spėjęs atlipti nuo kepimo formos sienelių ir greičiausia iškris gabalais. P.S. Lietuvių valgiai, sudarytoja Julija Pauliukonienė, Vilnius: Mokslas, 1983, p. Šiltas, kvapnus ir toks minkštas, kad net sulūžta vos palietus - būtent toks būna gerai pavykęs varškės keksas. Jo skonis primena vaikystę, o pats receptas toks lengvas, kad pavyks net tiems, kurie kepa retai.
Varškės keksas yra vienas tų kepinių, kurie visada pavyksta ir kaskart maloniai nustebina savo minkštumu. 3 a. š. Pirmiausia ištirpdyk sviestą ir leisk jam atvėsti. Įplak kiaušinius, suberk varškę ir viską permaišyk elektriniu plakikliu, kad neliktų gumulėlių. Tada suberk miltus, kepimo miltelius ir razinas. Supilk tešlą į pasirinktą formą ir kepk 180°C temperatūroje apie 40-50 minučių, priklausomai nuo tavo orkaitės. Purus ir kvapnus naminis varškės keksas ant medinio paviršiaus.
Varškės keksas yra puikus tuo, kad jį labai lengva pritaikyti pagal savo skonį. Pagrindinė tešla pakankamai universali, todėl prie jos dera tiek saldesni, tiek gaivesni pagardinimai. Jeigu mėgsti švelnesnį saldumą, į tešlą galima įmaišyti kelis šaukštus grietinės - keksas taps dar drėgnesnis ir minkštesnis. Citrinos ar apelsino žievelė suteiks gaivumo, o vanilė - jaukumo. Kai kas įmaišo šiek tiek kakavos arba įtepa sluoksnelį tirpinto šokolado jau ant iškepusio kekso. Tai puikus sprendimas šokolado mėgėjams. Keksas puikiai dera su tirštesniu uogų padažu, medumi ar šviežiais vaisiais - ypač tada, kai norisi paprasto, bet jaukaus deserto.
Varškės keksas yra vienas tų kepinių, kurie niekada nenuvilia. Jis paprastas, švelnaus skonio ir visada jaukus - tiek prie kavos, tiek šeimos savaitgalio stalui. Svarbiausia - nebijoti improvizuoti. Kartą iškepus, dažnai paaiškėja, kad šis keksas tampa nuolatiniu pasirinkimu, nes visada pavyksta minkštas, purus ir gardus.
Šis varškės keksas yra minkštas, šiek tiek drėgnas ir paprastai pagaminamas. Į jį dėjau tikrai nedaug miltų. Kekso skonį papildė šaldytos vyšnios. Norėjau pagaminti tokį keksą, kuriame tikrai jaustųsi varškė. Šiam keksui varškę geriausia naudoti pakeliuose po 180 g. Jos papildomai nereikia pertrinti. Naudojant birią varškę, reikėtų ją pertrinti. Gaminant su ja, keksas bus kiek sausesnis. Šaldytų vyšnių nereikia atšildyti. Tešla turėtų būti gana tiršta. Kekso geriau neperkepti, nes tada jis bus sausesnis.
Varškės, 9 proc. arbat. šaldytų vyšnių (+1 valg. Sudėti varškę. Viską išplakti, kol masė bus daugmaž vientisa. Miltus sumaišyti su kepimo milteliais, druska. Juos sumaišyti su skystais ingredientais. Uogas sumaišyti su miltais. Jas atsargiai įmaišyti į tešlą. Kepimo indą iškloti kepimo popieriumi. Šaukštu ar mentele perkelti tešlą. Kepti 170 C apie 40-45 min.