Svarstote, kokiu paprastu, bet gardžiu desertu nustebinti savo šeimą? Lengvai pagaminamos, bet itin skanios spurgos patiks visiems! Varškės spurgomis kvepia patys jaukiausi vaikystės prisiminimai. Apvalios kaip kamuoliukai, traškios iš išorės ir purios viduje varškės spurgos - tai pats mėgstamiausias vaikų gardumynas, kurį ne vienam iš mūsų kepdavo dar močiutė.
Jau porą metų mūsų šeima turi tradiciją, kurią vadiname SPURGADIENIU. Kas antrą penktadienį, grįžę iš darželio ir baigę dienos darbus, mes kepame varškės spurgas! Vaikai šio vakaro labai laukia ir dažnai penktadienį vadina tiesiog spurgadieniu. Nepamenu, kaip tokia tradicija pas mus įsigyvavo, bet tikrai žinau, kad spurgas aš labai mėgstu ir pati spurgadienio laukiu ne ką mažiau, nei mano mažieji.
Tobulo recepto kelias
Ne visi bandymai kepti spurgas man puikiai pavyko. Per tuos kelis metus bandžiau daug recepto variacijų, keičiau produktų santykius ir pačius produktus. Dabartinis mano receptas jau nusistovėjęs po daug eksperimentų ir galiu sakyti, kad keisti nieko jau nenoriu. Dabar atskleisiu savo receptą, kurį ištobulinau per kelis metus!
Labiausiai mėgstame valgyti jas dar karštas. Spurgų plutelė traški, o vidus drėgnas ir minkštas. Man labai patinka ši tešla, nes spurgas formuoju nesitepdama rankų, tai yra ne delnais, o dviem šaukštais. Kai reikia gaminti karštame aliejuje, o aplink visa mano linksmoji kompanija, toks formavimo būdas man priimtinesnis, dėl mažesnės netvarkos ir daugiau kontrolės karštam aliejui, su kuriuo, kaip žinia, reikia elgtis labai atsargiai ir saugiai. Beje, toks formavimo būdas sukuria dar traškesnę plutelę!
Svarbiausias ingredientas - varškė
Svarbiausias tešlos elementas čia varškė. Spurgoms renkuosi DVARO 9% riebumo varškę. Ji čia tinka tobulai, nes yra riebi, biri ir ne per daug drėgna. Dėl jos birumo tešlą užmaišyti labai lengva, nes nebus didelių grumstelių, kurie trukdytų spurgoms tinkamai iškepti. Dėl nedidelės varškės drėgmės spurgos pavyksta traškia plutele, drėgnu vidumi ir karštame aliejuje verda ramiai, be smarkaus spraigymosi.
Kaip pasigaminti naminę varškę Prancūzijoje?
Išsamus varškės spurgų receptas
Šis receptas, kurį išbandžiau daugybę kartų, sukurtas pagal tinklaraščio „Samčio užrašai“ autorės Odetos Kudopčenkienės močiutės receptą, kuris jų šeimoje nuo stalo dingsta akimirksniu. Spurgų tešlai reikia paprastų, tačiau kokybiškų produktų.
Reikalingi ingredientai:
| Ingredientas | Kiekis |
|---|---|
| Varškė (9 % riebumo) | 500 g |
| Kiaušiniai | 4 vnt. |
| Kvietiniai miltai | 250 g |
| Cukrus | 5 šaukštai |
| Vanilinis cukrus | 1 pakelis |
| Kepimo milteliai | 1 šaukštelis |
| Druska | žiupsnelis |
| Aliejus kepimui | pakankamas kiekis |
Gaminimo eiga:
1. Tešlos paruošimas
- Į dubenį mušu kiaušinius, dedu cukrų ir vanilinį cukrų arba vanilės esenciją. Išplaku šluotele iki lengvo suputojimo.
- Dabar į plakinį beriu varškę ir gerai išmaišau, pasmulkindama stambesnius gumulėlius, kad masė būtų tolygi.
- Paskutiniai - sausieji ingredientai. Beriu miltus, kepimo miltelius ir druską. Išmaišau šaukštu iki vientisos masės. Užminkyta tešla turi būti ne per kieta, bet ir neturi būti skysta.
2. Spurgų formavimas
- Man labai patinka ši tešla, nes spurgas formuoju nesitepdama rankų, tai yra ne delnais, o dviem šaukštais.
- Spurgoms formuoti naudoju du šaukštus. Tešla yra pakankamai lipni, todėl toks formavimo metodas nesusitepant rankų man labai patinka. Beje, taip spurgos paviršius nėra labai išlyginamas ir jos būna dar traškesnės, nei formuojant rankomis. Dar vienas privalumas!
- Vienu šaukštu pakabinu maždaug norimo dydžio tešlos porciją ir gumulėlį skobdama perkeliu iš vieno šaukšto į kitą kelis kartus, kol jis tampa apytiksliai taisyklingos formos rutuliukas. Rutuliukas neturi būti tobulai apvalus, nes kepdamos spurgos pūsis ir jo forma pasitaisys.
3. Kepimas aliejuje
- Nedideliame puode įkaitinu aliejų. Spurgoms virti renkuosi ekologišką rafinuotą rapsų aliejų. Jis pakelia karštą temperatūrą ir yra tinkamas virimui.
- Į puodą įpilkite aliejaus (tiek, kad virdamos spurgos galėtų laisvai plaukioti ir neliestų dugno) ir įkaitinkite ant vidutinės kaitros iki 180 °C temperatūros.
- Jei neturite termometro, ar jau galima virti spurgas, tikrinkite taip: įmeskite į aliejų mažą gabalėlį duonos - jei aplink jį kyla burbuliukai ir duona lėtai skrunda, aliejus yra tinkamos temperatūros. Jei burbuliukai nekyla, reikia kaitinti toliau. Jei duona iškart dega - aliejus per karštas.
- Suformuotą rutuliuką atsargiai įleidžiu tiesiai į karštą aliejų. Į puodą nedėkite per daug spurgų, nes joms išsipūtus gali pritrūkti vietos.
- UGNĮ SUMAŽINU ir kepu vis pavartydama, kol gražiai apskrus. Spurgas vartau šakutės pagalba, kad iš visų pusių keptų tolygiai ir taptų tolygiai auksinės. Virimas aliejuje yra procesas reikalaujantis atidumo ir atsargumo dėl galimo nusideginimo!
Kaip pasigaminti naminę varškę Prancūzijoje?
4. Iškepusių spurgų nusausinimas ir patiekimas
- Kai spurgos iš visų pusių tampa viliojančiai auksinės, žnyplėmis arba kiaurasamčiu perkeliu jas ant grotelių (groteles padedu virš lėkštės), kad nuvarvėtų riebalų perteklius ir plutelė nesuminkštėtų. Rekomenduoju tokį būdą, nes jis ne tik sutaupo popierinių rankšluosčių ir yra draugiškesnis gamtai, bet ir spurgų plutelė išlieka labiau traški. (Kaip alternatyvą, iškepusias gražuoles galima dėti ir ant popieriniu rankšluosčiu išklotos didesnės lėkštės).
- Spurgas ragaujame vos atvėsusias, dar karštas. Tokios mums pačios skaniausios. Spurgas mes valgome dar karštas, kai jų plutelė super traški ir nespėjusi nei kiek suminkštėti. Skanaujame po poros minučių, kai jos vos atvėsta.
- Žinoma, jos puikiai išsilaiko ir sekančiai dienai, jei netyčia lieka viena ar kita. Nors tai visai nedažnas atvejis :)!
Papildomos idėjos ir variacijos
Ar įmanoma persivalgyti varškės spurgų? Tikrai taip! O atsivalgyti? Jokių papildomų ingredientų, jokių bandymų jas sumoderninti. Nebūtina spurgų formuoti labai taisyklingai apvalių. Tačiau, jei vis dėlto norėsite vieną dieną varškės spurgų išvirti truputį kitaip, štai idėja:
- Mano mama į jų vidų kartais įdėdavo po šaukštelį obuolienės.
- Galite jas gamindami rankas suvilgyti vandeniu, į vidurį įspausti po vieną didelę spanguolę ar kelias mažesnes ir gerai tarp rankų iškočioti nedidelius rutuliukus.