Ken Kesey romanas „Skrydis virš gegutės lizdo“ - knyga, apie kurią kalbėjo visa Amerika, o vėliau ir pasaulis. Romanas pirmą kartą pasirodė 1962-ais metais, o 1975-ais pastatyta ekranizacija kūrinį išgarsino visame pasaulyje. Šis romanas, o ypač pagal jį sukurtas filmas, sulaukė didelio pripažinimo ir įsitvirtino literatūros ir kino istorijoje. „Skrydis virš gegutės lizdo“ - šokiruojantis Ken Kesey romanas, trinantis ribas tarp proto ir beprotybės. Autorius nagrinėja nepatogią temą: psichiatrinės ligoninės gyventojų padėtį žlugdančioje visuomenėje bei pasipriešinimo kainą. „Skrydis virš gegutės lizdo“ - tai ne tik pasakojimas apie psichiatrijos ligoninės gyvenimą, bet ir gilus visuomenės, valdžios ir individualumo tyrinėjimas.
Keno Kesey biografija ir romano atsiradimo kontekstas
Kenas Kesey į JAV ir pasaulio literatūros istoriją pateko kaip vieno romano autorius, tačiau rašytojo ir jo knygos likimas neeilinis. K. Kizis gimė Kolorade 1935 m. Vėliau su šeima persikėlė į Oregoną, kur ir išleido „Skrydį virš gegutės lizdo“. Studijuodamas koledže autorius užsiėmė imtynėmis ir varžybose pasiekė ne vieną rekordą. 1960-aisiais K. Kiziui buvo dvidešimt penkeri. Jis tampa savanoriu klinikoje, kurioje vykdomi vyriausybės finansuojami psichotropinių preparatų tyrimai. Vėliau įsidarbino naktiniu sargu psichiatrijos skyriuje. Pats pradeda eksperimentuoti su haliucinogenais. Visa ši patirtis jį esmingai paveikia. Įgyta patirtis įkvėpė pirmąjį romaną, kurį itin pamėgo septinto dešimtmečio maištaujantis jaunimas.
Kenas Kesey eksperimentavo su haliucinogenais ir gyveno komunoje, keliavo po Ameriką su „Linksmaisiais išdaigininkais“, propaguodamas etinių dogmų nepripažinimą. Jie nusiperka seną mokyklinį autobusą, išdažo ryškiomis spalvomis, prigrūda garso aparatūros ir, pasivadinę „Linksmaisiais išdaigininkais" („Merry Pranksters"), išsiruošia kelionėn per Ameriką. Keliavo rengdami improvizuotus pasirodymus, filmuodami savo nuotykius, demonstruodami etinių dogmų, susijusių su neigiamu požiūriu į narkotinę ekstazę, nepripažinimą. Po šio audringo laikotarpio, penkių mėnesių pataisos darbų už marihuanos laikymą, K. Kizis prabyla apie kitą, benarkotinę pasaulio ir savęs pažinimo pakopą. Su šeima jis persikelia į tėvo fermą ir ten ramiai gyvena. Parašo dar keletą romanų, bet šie jau nesusilaukia tokio didelio pasisekimo.
Romano „Skrydis virš gegutės lizdo“ gimimas
Kenas Kesey savo kultinę knygą „Skrydis virš gegutės lizdo“ dedikavo Vikui Loveliui, kuris jam atskleidė, kad slibinų būna. Ši dedikacija atspindi viso kūrinio koncepciją - protestą prieš įsigalėjusią visuomenės santvarką ir tuos nebylius sargus, kurie verčia mus gyventi pagal jų norus. Romano veiksmas vyksta ligoninėje Oregone maždaug 15 metų po Antrojo Pasaulinio karo. Beveik visi veikėjai yra pacientai arba darbuotojai. Romano ir filmo pavadinimas - One Flew Over the Cuckoo’s Nest - tai žodžiai iš senos amerikietiškos vaikiškos skaičiuotės.
Siužeto analizė: Beprotnamis kaip visuomenės veidrodis
Siužetas vystosi psichiatrinėje ligoninėje, kurią geležiniu kumščiu valdo Didžioji Sesuo - seselės Rečid. Jos psichologinio teroro bijo ne tik pacientai, bet ir gydytojai. Šiame Vado Ražo pasaulėlyje randame Didžiąją Seserį - negailestingą palatos diktatorę ir kitus pacientus, nesugebančius jai pasipriešinti. Tai tartum visuomenės atspindys, kuriame Didžioji Sesuo - Sindikato įvaizdis.
Istoriją pasakojantis veikėjas - Vadas, apsimetantis kurčiu ir nebyliu bei taip išsaugodamas galimybę tapti tyliu stebėtoju. Vadas yra indėnas, netekęs gimtųjų namų dėl baltųjų kaltės. Į romano įvykius autorius žvelgia seno indėno, ligoninės paciento akimis, todėl riba tarp realybės ir beprotybės dažnai tampa perregima. Indėnų vadas yra dar vienas įdomus filmo personažas, kuris prisiima tariamą kurčnebylio vaidmenį. Sėkmingai susitapatinęs su vaidmeniu, jis apgaudinėja ir pacientus, ir personalą, susikurdamas sau komfortiškesnę zoną. Vado vaidmuo leidžia pažvelgti į sistemą iš šalies ir kritiškai įvertinti jos poveikį žmogaus individualumui.
Psichiatrinėje ligoninėje viskas vyksta pagal griežtas taisykles, o Didžioji Sesuo netoleruoja jokio nusižengimo. Elektros šoko ir vaistų bausmės čia žiaurios. Beprotnamis turi savo mechanizmą, kuris visuomet veikia preciziškai tiksliai, netoleruodamas net menkiausio pasipriešinimo. Jis turi savus metodus numaldyti bet kokias blaivaus mąstymo apraiškas ir paversti žmones primityviais zombiais, vegetuojančiais tarp savo pačių asmenybių liekanų.
Tačiau, kai į beprotnamį atvyksta Rendlis Makmerfis, Vadas supranta, kad viskas pasikeis. Rendlis kitoks nei dauguma pacientų. Jis skaidraus proto vagišius, nusprendęs, kad psichiatrinė ligoninė yra geresnė išeitis nei kalėjimas. Pamažu Rendlis įsiūbuoja stabiliai plaukiantį laivą. Jis įkvepia kitus pacientus ir stoja į kovą su sesele Rečid. Maištininkas ir linksmybių mėgėjas nepaiso taisyklių bei propaguoja draudžiamus dalykus. Makmerfis augina šiuos vyrus iš naujo - po mažutėlį žingsnelį per dieną, po kruopelytę išdidumo ir pasitikėjimo savimi po kiekvienos, net ir mažiausios pergalės prieš Didžiąją Seserį, kad ir dėl nereikšmingiausių dalykų.
Pagrindinis romano konfliktas yra kova tarp gėrio ir blogio - tarp laisvos dvasios bebaimio individualisto Makmerfio ir Sesers, bandančios bet kuria kaina užvaldyti ir sužlugdyti pacientų protus ir sielą. Pabaigoje Makmerfis įrodo esąs tragiškas herojus, pasiaukojęs vardan Atpirkimo. Šiuo atveju Atpirkimas - tai jėgų ir juoko sugrįžimas pacientams ir, ypač, Vadui Ražui. Makmerfis simbolizuoja laisvą dvasią, kovojančią prieš represinę sistemą, kuri siekia palaužti individo valią. Kūrinys kelia klausimus apie tai, kas yra normalu, o kas - nenormalu, ir kas turi teisę spręsti, kas yra psichiškai sveikas. Kūrinyje nagrinėjama, kaip kontrolė ir griežtos taisyklės gali slopinti individualumą ir laisvę. Psichiatrijos ligoninėje pacientai dažnai yra dehumanizuojami, traktuojami kaip objektai, o ne kaip žmonės. Makmerfis siekia sugrąžinti jiems žmogiškumą.
Vado pasakojimas persmelktas skaičiuotės apie žąsiną, skrendantį virš gegutės lizdo, simbolizuojančio laisvę ir viltį. Šios skaičiuotės motyvas perteikia laisvės ilgesį: „...tarum barum, ar žinai, kieme tupi trys žąsinai... viens į rytus nuplasnojo, antras nusklendė virš miško, trečias - virš gegutės lizdo... Senoji mano močiutė dainuodavo šią skaičiuotę, o mes, vaikai, žaisdavome ją traukdami, kai susėdę prie žuvų džiovyklų vaikydavome muses. Man patinka šis žaidimas ir patinka senelė. Man nepatinka basakojė teta Agnė, kuri meškerioja vištas. Nepatinka ir tiek. Užtat patinka žąsinas, skrendantis virš gegutės lizdo. Jisai ir senelė, ir dulkės jos raukšlėse.“ Tačiau prisiminimai apie tetą Agnę, meškeriojančią vištas, simbolizuoja beprasmybę ir absurdiškumą.
Pagrindiniai romano veikėjai:
- Rendlis Makmerfis (Randle McMurphy): naujokas, perkeltas iš kalėjimo, apsimeta bepročiu, kad išvengtų sunkių darbų kalėjime. Maištininkas, kuris siekia išjudinti ligoninės rutiną ir įkvėpti kitus pacientus.
- Didžioji Sesuo Rečid (Big Nurse Ratched): griežta ir kontroliuojanti slaugė, ligoninės valdžios simbolis. Ji manipuliuoja pacientais, naudodama psichologinį terorą.
- Vadas Ražas (Chief Bromden): indėnas, apsimetantis kurčiu ir nebyliu, kad išvengtų dėmesio. Jis yra pagrindinis istorijos pasakotojas ir stebėtojas.
- Bilis Bibitas (Billy Bibbit): jaunas, neurotiškas pacientas, turintis problemų su savimi ir moterimis.
- Martinis, Hardingas, Česvikas: kiti pacientai, kuriuos Makmerfis įkvepia.
Filmo „Skrydis virš gegutės lizdo“ genezė ir triumfas
1975-ųjų lapkritį Jungtinėse Amerikos Valstijose įvyko nepamirštamojo ir nepakartojamojo filmo „Skrydis virš gegutės lizdo“ premjera. Filmas „Skrydis virš gegutės lizdo“ yra 1975 metų drama, režisuota čekų kino režisieriaus Miloš Forman, drama pastatyta pagal to paties pavadinimo Ken Kesey romaną. Tragikomiškų elementų prisodrinta psichologinė drama buvo nominuota net 8 Amerikos kino akademijos „Oskarams“, iš jų pelnė 5 pačius svarbiausius: kaip geriausias filmas, už režisūrą, scenarijų ir geriausius pagrindinių veikėjų - tiek vyro, tiek moters - vaidmenis. Į kino ekranus nepriklausomų prodiuserių išleistas šedevras pasaulyje „uždirbo“ beveik 300 mln. dolerių ir pateko į pelningiausių praėjusio amžiaus 8-ojo deš. filmų dešimtuką.
Kūrimo užkulisiai ir aktorių atranka
1962-aisiais pasirodęs romanas jau po metų buvo pastatytas Brodvėjuje. Spektaklyje Rendlį Makmerfį įkūnijęs aktorius Kirkas Douglasas įsigijo romano ekranizacijos teises, tačiau sudominti šia medžiaga didžiųjų Holivudo kino studijų jam nepavyko. „Linksmųjų išdaigininkų“ idėjinio vado Keno Kesey romaną ekranizavo Milošas Formanas, jau pagarsėjęs čekų režisierius, atvykęs į Ameriką, kai po Prahos pavasario buvo priverstas emigruoti iš tėvynės. Kirkas Douglasas su Milošu Formanu susipažino Čeko-slovakijoje ir, nusprendęs, kad rado tinkamiausią režisierių ekranizacijai, pažadėjo atsiųsti knygą. Tačiau siunta su romanu Formano taip ir nepasiekė, ją veikiausiai konfiskavo Čekoslovakijos muitinė. Romaną režisierius gavo jau Amerikoje iš Michaelo Douglaso, nė nenutuokdamas, kad tai ta pati knyga, kurią jam buvo siūlęs Kirkas.
Iš pradžių „Skrydžio virš gegutės lizdo“ autorius Kenas Kesey ketino prisidėti prie filmo scenarijaus rašymo, bet paskui, susiginčijęs su prodiuseriais, atsisakė. Kesey norėjo, kad istorija būtų pasakojama iš tylenio indėno Vado Ražo perspektyvos (kaip ir romane), bet Formanas nesutiko. Autorius padavė prodiuserius į teismą ir prisiteisė dalinę kompensaciją. Skirtumai tarp knygos ir filmo, nors filmas iš esmės atitinka romano siužetą, yra ir skirtumų. Pavyzdžiui, romane istorija pasakojama iš Vado Ražo perspektyvos, o filme pagrindinis dėmesys skiriamas Makmerfio personažui.
Rendlio Makmerfio vaidmuo iš pradžių buvo siūlomas aktoriui Jamesui Caanui. Vaidmenį galiausiai gavęs Jackas Nicholsonas Formanui prisipažino norėjęs pats įsigyti romano ekranizacijos teises, bet „seniokas Douglasas tiesiog nušvilpęs jas iš panosės“. Apie talentingąjį aktorių čekų režisierius atsiliepia tik pačiais geriausiais žodžiais: „Filmuoti scenas, kuriose vaidino Jackas Nicholsonas, buvo tiesiog svajonių darbas. Nicholsonas neturėjo nė lašelio žvaigždėms būdingos tuštybės, savimeilės ar įgeidžių. Jis reikalavo, kad jam nebūtų daroma jokių išimčių. Savo scenoms jis visada būdavo pasirengęs ir gerai žinojo, ko nori. Jo humoro jausmas padėdavo visiems atsipalaiduoti, o tai nepamainomas dalykas filmavimo aikštelėje.“
Louise Fletcher mis Rečid vaidmenį gavo likus vos savaitei iki filmavimo pradžios. Aktorė pusę metų ne kartą buvo kviečiama į bandymus, tačiau kaskart sulaukdavo Formano priekaištų, kad neteisingai interpretuoja vaidmenį. Kad dėl Didžiosios Sesers vaidmens rungėsi žymiausios to meto aktorės (tarp jų ir Jane Fonda), Fletcher sužinojo visai atsitiktinai iš filmavimo aikštelėje apsilankiusio žurnalisto. „Buvau apstulbintas, kad angeliškame delikatumo įsikūnijime - Louise Fletcher galiu atrasti seselės Rečid bruožų, bet kuo ilgiau mąsčiau, tuo logiškiau man visa tai atrodė, - prisimena Formanas. - Jau seniai buvau supratęs, kad pagrindinių personažų vaidmenims reikia rinktis ne tipiškus aktorius ir atvirkščiai.“
KINO FILMO "PIKTŲJŲ KARTA" AKTORĖS INGEBORGOS DAPKŪNAITĖS INTERVIU
Filmuojama buvo tikroje psichiatrijos ligoninėje. Daugelis filmo statistų buvo tikri psichiatrijos ligoninės pacientai. Aktoriai, norėdami labiau įsijausti į vaidmenį, filmavimo metu gyveno ligoninėje. Visos scenos buvo nufilmuotos chronologiškai viena po kitos (taip, kaip rodoma filme), neskaitant žvejybos atviroje jūroje („durnių laivo“) scenos, kuri vaidinta paskutinė. Filmavimas jūroje užtruko savaitę, tad nenuostabu, kad visa filmavimo grupė, išskyrus Nicholsoną, susirgo jūros liga. Norėdamas į scenas įtraukti kuo daugiau veikėjų, režisierius daug dėmesio skyrė veikėjų reakcijų fiksavimui. Grupinės terapijos inscenizacijose jis dešimtimis minučių filmavo Nicholsono reakcijas, net jeigu šiam tereikėdavo pasakyti vos vieną kitą repliką. Deanas R. Brooksas, Oregono psichiatrijos ligoninės vyriausiasis gydytojas, filme ir vaidina gydytoją. Dauguma jo pokalbio su atvežtu į ligoninę Makmerfiu epizodų buvo gryniausia improvizacija.
Prodiuserio Zaentzo draugas Melas Lambertas, verslininkas iš Oregono (filme jis suvaidino uosto direktorių), palaikė glaudžius ryšius su vietiniais indėnais. Būtent Lambertas surado augalotojo Vado Ražo vaidmens atlikėją Willą Sampsoną, rodeo jojiką ir peizažų tapytoją. Lambertas „užverbavo“ Sampsoną, kai šis atvyko iš jo pirkti naudoto automobilio. Po sėkmingo debiuto „Skrydyje…“ Sampsonas nutarė tęsti aktoriaus karjerą ir persikėlė į Los Andželą. Sukurti filmui muziką Formanas užsakė simfoniniam orkestrui, tačiau kompozitorius Jackas Nitzsche įrašinėti muzikos atvyko lydimas kažkokio senioko, velkančio didžiulį lagaminą. Nitzsche, atmetęs orkestrinės muzikos idėją, per vieną popietę įrašė beveik visą filmo garso takelį naudodamasis vien tik stiklinėmis su vandeniu.
Knygos ir filmo interpretacijos bei reikšmė
Filmas „Skrydis virš gegutės lizdo“ yra sėkminga romano ekranizacija, kuri sulaukė didelio pasisekimo ir buvo apdovanota penkiais „Oskarais“. Nors Kesey romane bene ryškiausiai atsispindi individualumo bei asmenybės orumo svarba, ekranizacijoje taip pat ryški biheviorizmo kritika bei žmogaus proto galios tyrimas. Iš pirmo žvilgsnio filmas gali pasirodyti tarsi komedija apie kalinių maištą, vadovaujamą pagrindinio veikėjo Randle McMurphy ir nepagarbą kalėjimo personalui, tačiau kur kas gilesnė filmo esmė yra laisvos valios apraiška uždaroje sistemoje. Filme atsispindi kovos tarp individualumo ir sistemos, laisvės ir kontrolės temos. Jis parodo, kaip sistema gali palaužti žmogų, tačiau taip pat atskleidžia laisvos valios svarbą.
| Aspektas | Knyga | Filmas |
|---|---|---|
| Pasirodymo metai | 1962 | 1975 |
| Režisierius | Ken Kesey (autorius) | Miloš Forman |
| Pagrindinė perspektyva | Vadas Ražas | Randle McMurphy |
| Pelnyti „Oskarai“ | Netaikoma | 5 |
Filmai apie psichinius ligonius dažnai atskleidžia visuomenės, „sveikųjų“ ir „sergančiųjų“ santykius bei gydymo įstaigų principus. „Skrydis virš gegutės lizdo“ perkelia žiūrovą į psichiatrinę ligoninę, kurioje griežtos taisyklės ir kontrolė varžo pacientų laisvę. Michelis Foucault veikale „Disciplinuoti ir bausti: kalėjimo gimimas“ nagrinėja bausmę kaip galios išraišką. Ervingas Goffmanas, domėjęsis psichiatrinėmis ligoninėmis, įveda naują terminą „totalitarinės įstaigos“, apibūdinantį ne tik minėtas ligonines, bet ir kalėjimus, kareivines ir pan. „Skrydyje virš gegutės lizdo“ vaizduojamas uždara ligoninė, kurios patalpų išdėstymas, izoliacija ir permatomos pertvaros užtikrina tobulą kontrolę. Maitinimas, vaistų skyrimas ir kiti veiksmai yra nuasmeninti, o medicinos sesuo Ratched naudojasi savo galia manipuliuodama pacientais ir leisdama sanitarams naudoti smurtą. Foucault teigė, kad reguliuojančios institucijos tikslas yra supriešinti maištaujančius žmones ir išsaugoti esamą tvarką. Atskyrimas nuo išorinio pasaulio, pacientų orumo žeminimas ir prievartinės tvarkos sudarymas yra ligos sunkinimo ir stigmatizacijos priežastys.
„Skrydis virš gegutės lizdo“ sulaukė įvairių atsiliepimų ir interpretacijų. Vieni žiūrovai jį vertina kaip nuotykių kupiną filmą, kuris palieka neišdildomus prisiminimus ir skatina diskusijas. Kiti jį mato kaip optimistišką pasakojimą apie viltį ir išgyvenimą. Tačiau visi sutinka, kad filmas verčia susimąstyti apie psichinės sveikatos problemas, visuomenės normas ir žmogaus laisvę. Kai kurie atsiliepimai pabrėžia, kad filmas skirtas optimistiškiems žmonėms, kurie nepraranda vilties gyventi ir išgyventi. Jie teigia, kad kiekvienas filmo dalyvis siekia pasveikti ir išeiti iš psichiatrinės ligoninės, kurioje yra atskirti nuo normalių žmonių.
Kūrinys skatina susimąstyti apie laisvės, individualumo ir žmogiškumo vertę. Autorius teigia, kad gyvenimas nėra nei teisingas, nei neteisingas. Jis tiesiog yra. Su savo sraigtais ir krumpliaračiais, kurie niekada neužstringa, o tarp jų patekusius tiesiog sutrina. „Skrydis virš gegutės lizdo“ yra interpretuojamas įvairiai. Vieni jį laiko protestu prieš konformizmą ir autoritarizmą, kiti - alegorija apie žmogaus būklę modernioje visuomenėje. Kūrinio įtaka turėjo didelę įtaką literatūrai, kinui ir populiariajai kultūrai. Jis įkvėpė daugybę kitų kūrinių, nagrinėjančių panašias temas. Knyga - klasika, kurią būtina perskaityti bent kartą gyvenime. Labai gera knyga. Rekomenduoju! Verčia susimąstyti. Tikslingai iš anglų kalbos išversta knyga, kuri atskleidžia žmogaus egzistencinius prasmės poreikius.
tags: #skrydis #virs #gegutes #lizdo #atsiliepimai