Rusijos aviacijos sektorius susiduria su vis didesniais sunkumais, kuriuos lemia tarptautinės sankcijos. Dėl komponentų trūkumo „byra“ varikliai, o aviacijos nelaimės tampa vis dažnesniu reiškiniu. Tai verčia Rusijos lėktuvus vis dažniau skristi ne pagal iš anksto nustatytą maršrutą, o ten, kur patogiausia atlikti avarinį tūpimą. 2025 metai tapo savotišku pavyzdžiu Rusijos aviacijos pramonei - įranga veikia „ribiniame režime“, o turimos technologinės atsargos vis labiau senka.
Šiandien keliautojai, ieškantys pigiausių skrydžių iš Vilniaus į Maskvą, gali palyginti aviakompanijų kainas pasinaudodami įvairiomis sistemomis. Pigiausias skrydis Vilnius - Maskva maršrutu, rastas likus 2 dienoms iki išvykimo, su bagažu galėjo kainuoti nuo 187 €, išvykimo data - 2026 m. kovo 24 d. Minimali skrydžio į abi puses kaina prasideda nuo 3 246 €. Skrydžių bilietų kainos maršrutu Vilnius - Maskva į abi puses taip pat svyruoja; pigiausias bilietas galėjo būti įsigytas likus 3 dienoms iki išvykimo, kaina prasidėjo nuo 3 246 €, išvykimas - 2026 m. kovo 27 d. Skrydžių tvarkaraštyje galima rasti informaciją apie lėktuvų išvykimo laikus iš Vilniaus ir kelionės trukmę į Maskvą. Skrydžio trukmė iš Vilniaus į Maskvą, neįskaitant persėdimų, yra apie 1 val. 30 min., atstumas tarp miestų - 791 km. Ankstyviausias rytinis lėktuvas iš Vilniaus į Maskvą išskrenda 05:00 val. Greičiausias bendrovės Aeroflot skrydis Vilnius - Maskva, reiso numeris SU 2105, trunka 1 val. 30 min., išvykimas iš Vilniaus oro uosto - 11:55 val., atvykimas į Šeremetjevo oro uostą - 13:25 val. Šiuo metu bent viena aviakompanija vykdo tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Maskvą, naudodama 3 skirtingus lėktuvų modelius.
Maskva - Rusijos Federacijos sostinė, didžiausias Europos miestas, politinis, ekonominis ir kultūrinis šalies centras. Jame veikia Maskvos universitetas, daugybė aukštųjų ir profesinių mokyklų, cerkvių, teatrų, muziejų ir galerijų. Vienas iš miesto simbolių - 540,1 metro aukščio Ostankino televizijos bokštas. Maskvoje yra Rusijos stačiatikių bažnyčios patriarchato rezidencija, įsikūrusi Danilovo vienuolyne. Maskvos kremlius, senoji carų rezidencija, o dabar - prezidento būstinė, kartu su Raudonąja aikšte nuo 1990 m. yra UNESCO pasaulio kultūros vertybių sąraše. Miestas taip pat garsėja Palaimintojo Vasilijaus soboru su rytietiškais svogūno formos stogais, gerai prižiūrimu metropolitenu. Geriausias metas keliauti į Maskvą - birželis ir rugpjūtis, tačiau svarbu nepamiršti, kad keliaujant į Rusiją reikalingas Lietuvos Respublikos piliečio pasas, o asmens tapatybės kortelė negalioja.
Istorinės paralėlės: Matiaso Rasto skrydis į Maskvą
Istorija mena ne vieną drąsų skrydį virš Maskvos. Vienas įsimintiniausių įvykių nutiko 1987 m. gegužės 28 d., kai devyniolikmetis vokietis Matiasas Rustas savo sportiniu lėktuvu „Cesna 172R“ perskrido Sovietų Sąjungos sieną ir nutūpė pačioje Maskvos širdyje - ant Moskvoreckio tilto šalia Raudonosios aikštės.
M. Rustas, vengdamas sovietų priešlėktuvinės gynybos, pasinaudojo daugybe atsitiktinumų ir netikėtų aplinkybių. Jis skrido žemai, išjungęs radijo ryšį, o sovietų kariškiai, dėl ankstesnių įsakymų ir galbūt dėl sutrikusios identifikavimo sistemos, jo lėktuvo nelaikė grėsme. Kai kurie ekspertai ir kariškiai iki šiol kelia teoriją, kad Rusto skrydis galėjo būti kruopščiai inscenizuotas Vakarų specialiųjų tarnybų, siekiant apkvailinti sovietų kariškius ir padėti Michailui Gorbačiovui pakeisti ginkluotųjų pajėgų vadovybę bei pakenkti Sovietų Sąjungos galiai.
Vis dėlto, pats M. Rustas savo akciją vertina kaip taikos kvietimą. Teisme jis sakė, kad jo skrydis buvo idealistinis poelgis, siekiant atkreipti dėmesį į nusiginklavimo problemas. Nors tėvynėje jį iš pradžių žavėtasi jo drąsa, M. Rustas sulaukė baudžiamosios bylos ir piloto licencijos atėmimo. Vėliau jo gyvenimas klostėsi įvairiai: jis buvo nuteistas už peilio dūrimą, gyveno Trinidade, tapo hinduistu ir vedė turtingo Indijos verslininko dukterį, o 2001 m. gavo baudą už vagystę.
M. Rustas buvo apkaltintas chuliganizmu, aviacijos skrydžių saugumo taisyklių pažeidimu ir neteisėtu Sovietų Sąjungos sienos kirtimu. Po 432 dienų Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas Andrejus Gromyka pasirašė amnestijos aktą, ir M. Rustas buvo paleistas. Sovietų laikraščiai M. Rusto skrydį įvertino kaip visiško sovietų priešlėktuvinės gynybos žlugimą. Michailas Gorbačiovas dėl šio incidento atstatydino gynybos ministrą Sergejų Sokolovą ir priešlėktuvinės gynybos vadą Aleksandrą Koldunovą. Tai buvo žmonės iš M. Gorbačiovo nedraugų būrio, o į jų vietas jis pastatė savo žmones.
Po M. Rusto nutūpimo liaudis keletą metų Raudonąją aikštę vadino trečiuoju Šeremetjevu - atseit, dar vienu oro uostu. Vokietijos visuomeninė televizija ARD ta proga sukūrė dokumentinį filmą, kuriame keliamas klausimas, kaip M. Rustui pavyko visiškai netrukdomam atskristi iki Maskvos. To skrydžio padariniai buvo labai žymūs: buvo atstatydinti du aukščiausi generolai, o iš viso po to M. Gorbačiovas į atsargą išleido apie du šimtus generolų.
Aviakompanijos „Transaero“ skrydžiai į Maskvą
Anksčiau aviakompanija „Transaero“ vykdė tiesioginius skrydžius tarp Vilniaus ir Maskvos Domodedovo oro uostų. Lėktuvas „Boeing 737-500“ tarp Maskvos ir Vilniaus skraidė keturis kartus per savaitę. Skrydžio į Maskvą trukmė būdavo apie 1 val. Daugelis skrydžių Maskva-Vilnius-Maskva buvo rytiniai, tai leisdavo jungtis su „ilgaisiais“ „Transaero“ skrydžiais. „Transaero“ buvo įkurta 1990 m. ir buvo pirmoji aviakompanija Sovietų Sąjungoje, kuriai šalia „Aeroflot“ buvo suteikta teisė skraidinti keleivius. Maskvos Domodedovo oro uostas, esantis į pietryčius nuo Maskvos miesto centro, yra didžiausias Maskvą aptarnaujantis oro uostas pagal keleivių ir krovinių kiekį. Jis yra pagrindinė bazė šešioms aviakompanijoms, tarp kurių - „Transaero“ ir „S7 Airlines“.
Nors tiesioginių skrydžių maršrutas Vilnius-Maskva šiuo metu gali būti ribotas, praeityje keleivių srautas šiame maršrute buvo rekordinis. Daugiau nei 55 tūkstančiai keleivių per metus rodė didelį susidomėjimą šia kryptimi.
1973 m. įvyko Aeroflot skrydis 2022 - reguliarus skrydis, kurį aptarnavo „Aeroflot“ lėktuvas Tupolev Tu-124 iš Vilniaus į Vnukovo oro uostą. Katastrofą patyrė šis lėktuvas, kuris buvo naudojamas nuo 1962 m. ir paskirtas Aeroflot Lietuvos padaliniui. Apie pusę žuvusiųjų buvo vilniečiai, tarp jų - keturi Lietuvos pediatrai, skridę į sąjunginę pediatrų konferenciją Charkove. Tyrėjai išsiaiškino, kad orlaivio valdymo sistemose nebuvo gedimų, išskyrus aukščio vairą, kuris buvo užstrigęs neteisingoje pozicijoje.
Nors dabartinė situacija Rusijos aviacijoje kelia nerimą, Maskva išlieka svarbiu politiniu, ekonominiu ir kultūriniu centru, traukiančiu keliautojus savo istorija, architektūra ir kultūriniais paminklais.