Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (DŽ), kurio vyriausiasis redaktorius Stasys Keinys, yra esminis leidinys lietuvių kalbos vartotojams. Šis bendrasis žodynas skirtas visiems bendrinės kalbos vartotojams, taip pat tiems, kurie jos dar tik mokosi ar kitus moko. Jame aprėpiamos visos tautos, apskritai Lietuvos žmonių ir valstybės gyvenimo sritys. Stengtasi iš šimtų tūkstančių kalbos žodžių atrinkti daugeliui reikalingą ir plačiau vartojamą žodyno klodą.
Tas klodas, kurį šiame, septintame, leidime sudaro per 75 tūkstančius žodžių, bent kelis kartus viršija kiekvieno atskiro kalbos vartotojo žodyną, nes tautos žodyną sudaro visų kalbos vartotojų žodynai - nuo pačių mažųjų iki brandžiausių senelių, nuo nemokytų iki mokyčiausių rašto žmonių, nuo elgetų iki pačių didžiųjų turtuolių, tiek gyvenančių Tėvynėje, tiek kituose kraštuose.
DŽ kaip bendrinės kalbos pavyzdys ir vertybė
DŽ teikiniai daug metų yra bendrinės kalbos pavyzdys. Jų mokoma mokyklose, jais remiamasi kituose žodynuose, knygų ir kitų spausdinamų dalykų leidyboje, bažnyčiose, visame viešajame tautos ir valstybės gyvenime. Svarbu, kad bendroji kalbos teikybos kryptis - saugoti kalbos savitumą, gyvumą, teikinių pastovumą - išlieka ir liktų nepakitusi.
Dabartinės lietuvių kalbos žodynas yra trijų kalbininkų kartų kūrinys, nuolat tobulinamas ir atnaujinamas, siekiant atspindėti kalbos raidą ir išlaikyti jos gyvybingumą.
„Dienos klausimas“: Putino režimas braška?
Dabartinės lietuvių kalbos žodyno leidimų istorija
Per ilgą savo gyvavimo istoriją Dabartinės lietuvių kalbos žodynas patyrė keletą leidimų, kiekvienas iš kurių žymėjo reikšmingą etapą lietuvių kalbos leksikografijos raidoje.
| Leidimas | Metai | Apytikslis žodžių skaičius | Vyriausiasis redaktorius / Svarbiausi redaktoriai | Pastabos |
|---|---|---|---|---|
| Pirmas | 1954 | 45 000 | J. Kruopas (atsak. redaktorius) ir kt. | Išleistas ir Amerikos lietuvių Čikagoje 1962 m. (antra laida, su uždengtomis tarybinės ideologijos vietomis). |
| Antras | 1972 | 60 000 | J. Kruopas (atsak. redaktorius) ir kt. | Papildytas leidimas. |
| Trečias | 1993 | 75 000 | St. Keinys (vyriausiasis redaktorius) ir kt. | Pataisytas ir papildytas leidimas. |
| Ketvirtas | 2000 | 75 000 | St. Keinys (vyriausiasis redaktorius) ir kt. | Pakartotas trečias leidimas su korektūros klaidų pataisymais. 2002 m. išleista kompaktinė plokštelė, 2003 m. elektroninis variantas su vietovardžiais. |
| Penktas | 2003 | 80 000 + 3000 vietovardžių | St. Keinys (vyriausiasis redaktorius) ir kt. | Elektroninis (kompaktinės plokštelės pavidalu), skirtas šalies mokykloms. |
| Šeštas | 2006 | - | St. Keinys (vyriausiasis redaktorius) ir kt. | Šiek tiek pataisytas, trečias elektroninis leidimas. |
| Septintas | 2012 | Daugiau nei 75 000 | Stasys Keinys (vyriausiasis redaktorius) | Penktas knygos pavidalo leidimas, gerokai skiriasi nuo šeštojo elektroninio leidimo. |
Septintojo DŽ leidimo ypatumai ir naujovės
Dabartinis, jau septintas (penktas knygos pavidalo), DŽ leidimas yra rengtas iš šešto leidimo plokštelės, tačiau nuo jos gerokai skiriasi:
- Kaip ir ankstesniuose knyginiuose žodyno leidimuose būdingi dariausių darybos tipų išvestiniai žodžiai įprasta tvarka dedami į vieną straipsnį su pamatiniu žodžiu.
- Išmesti pavyzdinei bendrinei kalbai neteikiami žodžiai (dėti su pažyma ntk.).
- Atsisakyta dalies pasenusių ir retesnių regioninių žodžių (su psn. pažyma).
- Be to, teikiniai suderinti su dabartine (2012 m.) Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimu patvirtinta kirčiavimo ir rašybos norma.
Kūrybinė komanda
Visą šio DŽ leidimo tekstą pagal D. Liutkevičienės ir Z. Šimėnaitės parengtas nuostatas tvarkė Lietuvių kalbos instituto Leksikografijos centre sudaryta grupė, kurią sudarė Z. Šimėnaitė (ji ir darbų vadovė), A. Gaidienė, A. Gritėnienė, R. Mikelionytė, R. Statkevičiūtė ir J. Urbanavičienė. Kirčiavimo teikinius prie Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų derino V. Kavaliauskas. Žodyno naujų žodžių priedą sudarė D. Liutkevičienė, peržiūrėjo R.
Kam skirtas Dabartinės lietuvių kalbos žodynas?
Šis po dvylikos metų knygos pavidalu leidžiamas DŽ leidimas Švietimo ir mokslo ministerijos rūpesčiu yra skiriamas Lietuvos ir kitų šalių, kuriose mokomasi lietuviškai ar lietuvių kalbos, mokykloms. Be abejo, juo naudosis lietuvių kalbos mokytojai ir dėstytojai, tiek norėdami pasitikslinti rūpimus teikinius, tiek numatydami ir sudarydami mokomąsias užduotis.
Daug dalykų, naudingų kalbai pažinti, savo pačių kalbai ugdyti ir plėtoti, taip pat įvairioms kalbos užduotims atlikti ras mokiniai ir studentai. Žodyne nemažai yra visų mokomųjų ir dėstomųjų dalykų žodžių, terminų, taisyklingų pasakymų, tad juo vaisingai gali būti remiamasi bet kuriam dalykui mokyti, mokytis bei dėstyti, t. y. žodynas pagelbės norintiems taisyklingai kalbėti per visų dalykų pamokas, paskaitas ar pratybas.
Be to, šis leidimas, kaip ir ankstesnieji, turėtų būti naudingas visiems Lietuvoje ir kituose kraštuose gyvenantiems bendrinės lietuvių kalbos vartotojams ir jos besimokantiems. Jis ir toliau bus nuolatinis ir patikimas viešosios informacijos priemonių, vaikų ir jaunimo įstaigų, meno, kultūros, sveikatos apsaugos darbuotojų, vertėjų, redaktorių, dvasininkų, mokslininkų, verslininkų, ūkininkų, politikų, tarnautojų ir kitų visuomenės sluoksnių pagalbininkas ir kalbos patarėjas.
tags: #sliuoksniuotas #papuostu #virsumi #konditerijos #gaminys