Šiame straipsnyje pasinersime į razavų miltų blynų pasaulį, apžvelgsime jų istoriją, tradicijas ir, žinoma, pasidalinsime gardžiais receptais. Taip pat aplankysime Šlyninkos malūną, vietą, kur senovinės tradicijos susipina su šiuolaikiniu skoniu. Šlyninkos vandens malūnas - tai vieta, kur susipina istorija, tradicijos ir kulinarinis paveldas. Zarasų pakraštyje esantis Šlyninkos vandens malūnas garsėja ypatinga savo virtuve. Čia vienintelė vieta Lietuvoje, kur galite paragauti razavų blynų. Tai rimti bulvinių blynų konkurentai, nors bulvių jų sudėtyje ir nėra.
Šlyninkos Malūnas: Istorija ir Gyvybė
Teisingiausiai apie tokias vietas yra pasakęs vienas kunigas - čia pinigais nedvokia, vadinasi, galima apsilankyti. Būtent tokia vieta yra Šlyninkos malūnas, įsikūręs prie Nikajos upės. Pirmiausia pasigirsta vandens šniokštimas, o tik vėliau atsiveria tikras malūnininko kiemas. Zarasų rajone, Šlyninkos kaime, stovi unikalus technikos paveldo statinys - Šlyninkos malūnas. Tai bene seniausias ir vis dar veikiantis vandens malūnas Lietuvoje, gyvuojantis jau 300 metų. Malūnas išsaugojo autentišką įrangą, o jo veikla niekada nebuvo nutrūkusi, tik dabar jis varomas elektra. Per 300 metų gyvavimo istoriją malūnas priklausė skirtingiems šeimininkams, kol galiausiai jį įsigijo vietinė gyventoja Stefanija Malakauskienė su vyru. Po karo jis buvo nacionalizuotas ir skirtingais laikotarpiais priklausė kolūkiui, žemės ūkio bendrovei, tačiau visada teikė paslaugas gyventojams.
Vienas iš traukos centrų - Šlyninkos kaime, Zarasų rajone, išlikęs vandens malūnas, kuriame pagal savitą receptūrą blynus kepa bei renginiams diriguoja Regina Veselienė ir Stasys Sutkauskis. Stasys parodo, kaip prie besisukančios ašies galima pajungti visus malūno aparatus. Ašis sukasi visada. O jei nori pakelti maišą, tiesiog įtempi didelio skriemulio diržą. Įkinkydavo vandenį sukti pagrindinę malūno ašį. Vanduo vis dar suka ratą, tačiau tik dėl smalsių akių. Šiek tiek pasistengus, vanduo galėtų „dirbti“, tačiau pasuktų tik tuščias girnas - mažai vandens.
Malūnininkas Stasys ir Tradicijų Saugotoja Regina
Stasys - malūnininkas, o Regina - tradicinio maisto karalienė. Dabar malūną puoselėja S. Malakauskienės dukra Regina Veselienė su vyru Stasiu Sutkauskiu, kurie nuo 2009 metų čia organizuoja edukacines programas apie duonos kelią, lietuvių tautos papročius ir kultūrą. Stasys apie malūnus žino viską. Net tai, kodėl malūnuose gyvena velniai. Žmona, žinoma, puola klausinėti, bartis. Vyras atsako - džiaukis, kad išvis grįžau - kad tu žinotum, kiek aš ten velnių mačiau. Belieka nusiraminti ir gyventi toliau.
Šlyninkos vandens malūnas (2012)
Vilniuje vyras turėjo statybų verslą, o pati Regina dirbo draudimo įmonėje. Teko persikvalifikuoti, nes vyro verslas šiame krašte neperspektyvus, atokiau nuo sostinės statybų mažai, o Regina negalėjo palikti mamos. Pirmiausia sutvarkė aplinką. Kai atvažiavo, čia buvo mažas namelis, malūnas ir pelkė. Taigi praplėtė namą. Per pusę metų vyras tvarto vietoje įrengė seklyčią ir amatų namus. Iš pradžių aplinką tvarkė pati, paskui jau su draugių ir kaimynių pagalba. Greta malūno reikėjo imtis dar kažko. Jei vyras malūnininkas, tai aš - šeimininkė, gaminu viską iš malūno produktų: miltų, kruopų! Rodome vaikams ir suaugusiesiems, patiekalai.
Pats malūnininkas gali javų neauginti. Jam visada nuo kelių maišų ore lieka pora kilogramų miltų. Iš pradžių jis keičia miltus į reikiamus produktus, daiktus. Vėliau - parduoda. Kadangi jam visko pakanka, tai nebėra kur pinigų dėti. Iš tiesų - malūne viena siena gerokai apklijuota įvairiomis užsienietiškomis kupiūromis. Mūsų malūnas ypatingas, nes dirbame paveldo principu - malame, kaip maldavo prieš 100 metų ir anksčiau. Nenaudojame modernizuotos įrangos, priedų. Todėl pas mus daug kas ir važiuoja.
Razavi Miltai: Kas Jie Ir Kodėl Ypatingi?
Pradėkime nuo pradžių. Kokius produktus mums teikia malūnas? Pirmiausia sumalame „razavinius“ miltus. Anksčiau žmonės juos vadindavo „prastais“ miltais. Neapsigaukite - tai patys geriausi miltai, nes juose yra likusios visos geriausios grūdo dalys. Miltai malami dar kartą ir dar kartą - kol lieka tik patys smulkiausi ir balčiausi. Razavai blynai - tai tradicinis Aukštaitijos krašto patiekalas, gaminamas iš rupaus malimo kvietinių miltų, vadinamų razavais miltais. Šie miltai ypatingi tuo, kad yra sumalti tik vieną kartą, išsaugant visas vertingiausias grūdo dalis.
Stasys paaiškina, kad čia sumalti miltai yra gerokai sveikesni už parduotuvinius. „Taip, mūsų miltai geltonesni, todėl manome, kad turguje jiems - ne vieta. Iš pradžių juk taip ir buvo - manė mals miltus ir pardavinės. Krausis pinigus ir vargo nebus. Tačiau verslui jau buvo nemažai gyvenimo paaukota - beprasmiškas reikalas. Pardavinėti produkciją per tarpininkus taip pat neverta. Visi juk žino, kad čia pigiausia. Kitaip tariant - pats save į girnas įkinkai.“
Malūne daugiausia malami kviečiai, rugiai, miežiai. Žirnių neturime, nes nėra paklausos, bet jei kas atveža, tai galime sumalti. Nemalame tik grikių - jie juodi, o mūsų įranga medinė. Netoli Baltriškių kaime yra Tiberiados bendruomenės vienuolynas. Vienuoliai rankomis sėja ir pjauna labai sveikus speltos kviečius. Šlyninkos malūnas jų grūdus perka, mala ir prekiauja miltais. Jų skonis panašus į riešutų.
Sėlenos ir Manų Kruopos
Kur dėti sėlenas? Stasys klausia - ar jums kada po didesnio krūvio traukia raumenis mėšlungis? Traukia. Ar geriate kalcio ir magnio papildus? Geriame. Ar padeda? Sėlenos tikrai padės. Tačiau jų negalima padauginti. Padidėjęs kalio kiekis gali sutrikdyti širdies darbą. Rekomenduojama vartoti po šaukštą ryte ir vakare. Per kelias dienas sėlenos nuims visus mėšlungius. Vyrams rekomenduojamos ruginės sėlenos. „Kai vyrai privalgo sėlenų - moterys džiaugiasi.“
Ar žinojote, kas yra manų kruopos? Galima sakyti, tai tiesiog rupiai sumalti grūdų branduoliai - stambesni „pitliavoti“ balti miltai. Galima sakyti, jog tai labai švariai nušveista maistingoji grūdo dalis su visais vitaminais ir mineralais.
Šlyninkos Malūno Razavi Blynai: Senovinis Receptas Ir Gaminimo Paslaptys
Razavi blynai - kulinariniam paveldui priklausantis patiekalas. Blynai mūsų krašte vadinami razavais - labai senoviški, iš kvietinių rupaus malimo miltų (razavų - vieną kartą sijotų). Tokių mūsų senoliai pasigamindavo sukdami rankines girnas. Močiutė pasakojo, kad tokius blynus anuomet kepdavo vaikams. Labai paprasti, nebrangūs, be pieno, su mažai kiaušinių - girnomis susimalei miltų ir kepi. Taukų, spirgų, grietinės gyvulius laikę žmonės visada turėdavo. Vienas iš populiariausių karštųjų patiekalų Šlyninkos malūne yra smetoniški blynai, tokie, kokius kadaise kepdavo mūsų močiutės ar promočiutės. Jie kepami iš razavų miltų - pilno grūdo, rupių miltų.
Šlyninkos malūno šeimininkai dalijasi razavų blynų receptu, kuris leis jums patiems pasigaminti šį tradicinį patiekalą:
Razavų Blynų Receptas
Ingredientai:
- Razavi miltai
- Šaltas vanduo
- Kiaušiniai
- Cukrus
- Druska
- Grietinė (naudojama sodai nugesinti)
- Soda
- Aliejus arba taukai (kepimui)
Gaminimo eiga:
- Miltus užpilkite šaltu vandeniu ir palikite brinkti.
- Kiaušinius išplakite su cukrumi ir druska.
- Į kiaušinių masę įdėkite su grietine nugesintą sodą.
- Viską gerai sumaišykite. Masė turi būti kaip bulvių tarkių.
- Įkaitiname keptuvę arba skardą su aliejumi ir kepame. Dar geriau būtų vietoje aliejaus naudoti taukus. Beje, taukai geriau pakelia karštį nei bet kuris aliejus.
Pieno pilti šįkart nereikia. Nuo pieno blynai taptų guminiai, sugertų daug aliejaus, - aiškino Rima.
Atvykus į Zarasų rajoną, prie Šlyninkos vandens malūno, Rima plačiau papasakojo, kaip bus gaminami šie blynai. „Jie labai skiriasi nuo paprastų blynų. Yra visiškai kitokie miltai - kvietiniai, rupaus malimo. Turime kiaušinių, cukraus, druskos, gyvo nefiltruoto alaus.“
Kai atvažiavusios grupės ragauja šiuos blynus, jie paklausia, kaip mano, iš ko šie pagaminti. Pasirodo, daugelis spėja, jog tai bulviniai blynai. Pamatęs iškeptus blynus, Orijus pripažino, kad jie tikrai atrodo itin panašūs į bulvinius. „Man niekada anksčiau šių blynų pavadinimas nebuvo girdėtas. Porcija tikrai labai didelė, - sakė O. Gasanovas. - Blynas traškus iš išorės ir minkštas, sultingas viduje.“ „Labai puru, labai gerai“, - paragavęs įvertino Edvinas. „Pasirodo, Lietuvoje yra blynų, apie kuriuos daug kas nežino. Galima nesunkiai juos pasigaminti“, - pridūrė Orijus.
Padažai Ir Patiekimo Būdai
Blynai - tai patiekalas, kuris lydi mus nuo senų laikų. Kaip rašoma senosiose lietuviškose kulinarinėse knygose, jie turi būti „dideli, kaip saulė; apvalūs, kaip saulė; raudoni, kaip saulė, karšti kaip saulė“. Blynai nuo pagoniškų laikų yra vienas iš mūsų krašto apeiginių valgių, kepami per žiemos palydas ir kitas šventes. Kiekviena šeimininkė turi savo patikrintą receptą ir mėgstamus įdarus.
Šlyninkos malūne razavus blynus patiekia su tradiciniu padažu, kurį taip pat galite pasigaminti namuose:
Padažas Razavų Miltų Blynams (Šlyninkos Malūno Variantas)
Ingredientai:
- Kiaulienos šoninė
- Svogūnas
- Grietinė
- Druska
- Pipirai
- Žali svogūnų laiškai, krapai (vasarą)
Gaminimo eiga:
- Kiaulienos šoninę supjaustykite mažais gabalėliais ir pakepinkite keptuvėje arba krosnyje, kol suspirgės.
- Kai gabalėliai išsilydo, nupilkite riebalus, dėkite pakepintą svogūną, grietinę, pagardinkite druska, pipirais.
- Gaminant tokį padažą vasarą, galima įdėti smulkiai supjaustytų žalių svogūnų laiškų ir krapų.
„Dažniausiai patiekiame su spirgučiais, riebiai. Taip pat dedame grietinės“, - kalbėjo Rima. Blynus galima valgyti saldžiai - su uogiene. Galima ir sūriai - su lašinukų, grietinės bei svogūnų padažu. Tikras Užgavėnių valgis - labai riebus!
Su kuo tik nekepti tie blynai! Sūriais, obuoliais, daržovėmis, uogomis, kumpiais, mėsa, kepenėlėmis. Dar daugiau su kuo pagardinti: jogurtu, uogiene, sviestu, grietine, sirupu, džemu. Klasikiniai - su varškės įdaru, su virtos mėsos įdaru. Tačiau yra ir kitų - puikiausiai pavykusių eksperimentų: su storesniu lydyto sūrio gabalėliu apibertu šviežiais bazilikais, su marinuotomis šparaginėmis pupelėmis ir keptais svogūnais bei su troškintais kopūstais. Ir dar: žali − su į pačią tešlą įplaktais špinatų lapeliais. Visų mėgstami ir su dešrelėmis.
Šlyninkos Malūnas Ir Užgavėnių Tradicijos
Užgavėnės - tai žiemos išvarymo šventė, kurios metu tradiciškai valgoma gausiai ir riebiai. Blynai yra vienas iš pagrindinių Užgavėnių patiekalų, simbolizuojantis saulę ir artėjantį pavasarį. Šlyninkos malūne Užgavėnės švenčiamos su dideliu entuziazmu. Pasak Reginos Veselienės ir Stasio Sutkauskio, Užgavėnėms kepami įvairiausi blynai, tačiau pagrindiniai - smetoniški, razavi. Juos kepame ir ant kiaulės taukų, ir ant aliejaus. Šiaip svečius vaišiname keptais ant aliejaus, nes šiais laikais žmonės labai riebiai valgyti nepratę.
Šlyninkos vandens malūnas (2012)
Visi žino, kad atsisveikinant su žiema, baigiantis maisto atsargoms, reikia paskutinį kartą gausiai ir riebiai pavalgyti! Valgydavo daug mėsos ir gamindavo šiupinį iš kruopų, žirnius su kiauliena, spurgas, kiaušinienę ir visokiausių blynų. Užgavėnių šventės programą paruošia kultūros centro etnografai. Reikia rimtai pasiruošti. Iš vakaro krosnin pastatome šiupinį. Tam naudojame didelį ketaus puodą, vadinamą sagonu. Tai taip pat tautinis paveldas. Į šį puodą lygiomis dalimis dedama visokių kruopų, spirgų ir kišama į krosnį nakčiai. Kitą dieną 10 val. jos jau būna labai gerai iššutusios. Šlyninkoje susirenka Zarasų miesto svečiai ir patys zarasiškiai, aplinkinių kaimų gyventojai. Pas mus šventė ne sceninė - dalyvauja visi. Tiesa, renginys ilgai neužtrunka, nes šalta, maždaug nuo 10 iki 16 val. Mūsų krašte, Zarasuose, nėra Morės, vietoje jos - Gavėnas!
Užgavėnių Šiupinio Receptas
Gaminimo eiga:
- Dieną prieš šventę pamerkite kruopas. Išbrinkusias vakare sudėkite į didelį puodą.
- Šoninę supjaustykite spirgučiais, pakepinkite, suberkite supjaustytus svogūnus, pagardinkite pipirais, druska.
- Pakepintus svogūnus su spirgais užpilkite ant mirkytų kruopų, įpilkite šiek tiek vandens, dėkite dar pipirų, druskos, lauro lapą, puodą kiškite į krosnį ir uždarykite nakčiai.
- Kitą rytą ištraukę karštą puodą, viską permaišykite.
Tradicijos Susijusios Su Kiaulės Galva
Jei pavyksta nusipirkti, verdame kiaulės galvą. Jos valgymo tradicijos labai įdomios. Sakoma, kad jei žmogus gauna paragauti ausies - visus metus bus labai protingas: viską girdės ir išmoks. Jei knyslės, tai visus metus dirbs, knisis, turės daug pinigų. Jei liežuvio - bus iškalbingas. Kiaulės galvą anksčiau irgi virdavome dideliame puode per naktį. Tik taip ji dažnai perverda, nes naktį sunku sužiūrėti ir laiku ištraukti puodą.
Edukacinės Programos Ir Kulinarinis Paveldas
Šlyninkos malūne organizuojamos edukacinės programos, kurių metu svečiai keliauja istorijos keliu atgal į protėvių laikus. R. Veselienė pasakoja, kaip vyksta duonos kelio procesas, kaip ant stalo atsiranda kasdienė duona, kuri nuo seno lietuvių gerbiama ir vadinama šventa. Edukacinių programų metu vaikai sužino, kad tuomet, kai jų seneliai ar proseneliai dar buvo maži, troboje trečdalį vietos užimdavo duonkepė krosnis, o po krosnimi kartu su šeimynykščiais gyvendavo ir vištos. Vaikai, būdami šalia tėvų, išmokdavo gerbti vyresnio amžiaus žmones, tėvus, savo religiją.
R. Veselienė malūne apsilankantiems svečiams kepa sveiką pilno grūdo duoną, kurios sveikiausia dalis yra grūdo apvalkalas, kitaip dar vadinamas sėlena. Pats duonos kepimo procesas taip pat suteikia daug sveikatingumo. Anot jos, rugys turi antibakterinių savybių, o duonos raugas yra stipri antibakterinė medžiaga, naikinanti bakterijas kvėpavimo takuose. Edukacinių programų metu susirinkusiems pasakojama apie tai, kaip atsiranda grūdai ir kaip iš jų gaminami miltai. Vaikai kartu su malūnininke minko tešlą, formuoja duonos kepalėlius.
Juk mūsų pagrindiniai svečiai - vaikai, dažniausiai ketvirtokai-penktokai, iš visos Lietuvos. Mūsų bendruomenėje daug veiklių žmonių. Mus palaikęs ir šventėse lankydavęsis profesorius Libertas Klimka sakė: darykite, saugokite tradicijas! Tai pastūmėjo organizuoti tradicines šventes.
Šlyninkos Malūnas - Daugiau Nei Tik Malūnas
Šlyninkos malūnas yra gausiai turistų lankoma vieta, kurioje veikia restoranėlis, siūlantis patiekalų iš vietoje malamų miltų ar vietos ūkininkų užaugintos produkcijos. Malūne galima įsigyti ir miltų, priimami ir naminės duonos užsakymai, kurią dažnai užsako dovanoms vestuvių proga. Šlyninkos malūne maltus miltus nuolat perka ir keli Vilniuje veikiantys vaikų darželiai, mokyklos bei privatūs klientai iš visos Lietuvos. Visi malūne gaminami patiekalai yra paženklinti tautinio paveldo ženklu.
Mes ir parduotuvės neturime: malame miltus, supilame į maišelius ir stengiamės iškart parduoti. Tinkamai sandėliuojami grūdai gali stovėti saugykloje ir kelerius metus. Bet sumaltas produktas staiga tampa visiems įkandamas. Laikomas šilčiau, drėgniau ilgai neišsilaikys. Prekiaujame įvairiais trapučiais, ruošiniais sausainiams. Stengiamės naudoti sveikesnius, natūralesnius maisto produktus. Bet turime ir šiuolaikinių patiekalų: picų, virtinių. Dabar malūnas - turistų traukos vieta.
Pas mus gražu ir vieta patogi - netoli miesto. Dėl to svečius kviečiame dar ir į dvi pavasarį vykstančias šventes. Viena - Cibulinis, gegužės 7-8 d., per Šventą Stanislovą. Jei dienos išpuola savaitės viduryje, švenčiame savaitgalį. Sodiname svogūnų, gaminame maistą, vaišiname talkininkus. Tai darome linksmai, suvažiuoja amatininkai, šurmuliuoja mugė. Kita šventė - Užgavėnės. Kodėl prie malūno? Nes tai kaimo šventė, ir čia gaminami pagrindiniai Užgavėnių patiekalai.
Malūno Produktų Apžvalga
| Produkto pavadinimas | Aprašymas | Paskirtis/Nauda |
|---|---|---|
| Razaviniai miltai | Pirmo malimo, rupūs kvietiniai miltai su visomis grūdo dalimis. Anksčiau vadinti "prastais". | Patys geriausi miltai, sveikesni už parduotuvinius. Naudojami razavų blynams, duonai. |
| Sėlenos | Grūdo apvalkalas, turtingas ląsteliena. | Turtingos kalciu ir magniu, padeda nuo mėšlungio. Vartoti po šaukštą ryte ir vakare. |
| Manų kruopos | Rupiai sumalti grūdų branduoliai, stambesni "pitliavoti" balti miltai. | Maistingoji grūdo dalis su vitaminais ir mineralais. |
| Speltos kviečių miltai | Iš rankomis sėtų ir pjaunamų speltos kviečių. | Labai sveiki, riešutų skonio. |
