Lietuviško maisto racione duona užima ypatingą vietą, būdama neatsiejama tiek nuo šventinio, tiek nuo kasdieninio stalo. Keičiantis vartojimo įpročiams ir gyvenimo būdui, šiandien parduotuvių lentynose galima rasti platų duonos rūšių pasirinkimą. Viena iš jų - spelta duona, gaminama iš speltų grūdų, senovinės kviečių rūšies. Ši duona vertinama dėl savo maistinių savybių, išskirtinio skonio ir tekstūros. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, spelta duonos gamyba yra reglamentuojama įvairiais standartais ir reikalavimais, siekiant užtikrinti aukštą produkto kokybę, saugumą vartotojams ir atitiktį deklaruojamai maistinei vertei.
Spelta: kas tai ir kodėl ji vertinama?
Spelta - tai senovinė javų rūšis, kuri priklauso kviečių šeimai ir yra artima tokiems grūdams kaip miežiai ir rugiai. Nors XIX a. jos populiarumas sumažėjo, pastaruoju metu ši kruopa vėl atrandama kaip sveikatai palankus maisto produktas. Spelta (Triticum spelta) - tai vienintelė javų kultūra, kuri nėra genetiškai modifikuota ir jos negalima modifikuoti. Spelta pasižymi aukšta maistine verte, dideliu baltymų kiekiu bei maloniu riešutiniu skoniu.
Spelta duona - tai duona, pagaminta iš speltų grūdų, kurie yra senovinė kviečių rūšis. Ši duona gaminama iš speltų miltų, kurie suteikia jai specifinį riešutinį skonį ir šiek tiek kietesnę tekstūrą, lyginant su duona, pagaminta iš įprastinių kviečių miltų.
Speltos duonos maistinė vertė ir nauda sveikatai
Spelta yra puikus kompleksinių angliavandenių, baltymų, skaidulų ir įvairių mineralų šaltinis. Palyginti su įprasta kvietine duona, spelta duona dažnai turi daugiau baltymų ir mažiau glitimo, todėl ją gali rinktis žmonės, jautrūs glitimui (nors spelta nėra visiškai be glitimo). Ji yra geras skaidulų, vitaminų ir mineralų šaltinis, ypač B grupės vitaminų, geležies, magnio ir cinko. Baltymai, kurių speltos duonoje yra gausu, yra svarbūs organizmo ląstelių atsinaujinimui ir augimui.
Žemiau pateiktoje lentelėje rasite detalią speltos maistinę vertę vienoje puodelio (194 g) virtos speltos porcijoje:
| Maistinė medžiaga | Kiekis (194 g virtos speltos) | RPN (rekomenduojama paros norma) |
|---|---|---|
| Kalorijos | 246 | |
| Baltymai | 10,7 g | |
| Riebalai | 1,7 g | |
| Angliavandeniai | 51 g | |
| Skaidulos | 7,5 g | |
| Manganas | 92 % | |
| Fosforas | 23 % | |
| Niacinas (vitaminas B3) | 31 % | |
| Magnis | 23 % | |
| Cinkas | 22 % | |
| Geležis | 18 % |
Be to, spelta turi vario, seleno ir tiamino (vitamino B1). Kaip ir kiti pilno grūdo produktai, ji yra puikus ląstelienos šaltinis. Lyginant su paprastais kviečiais, spelta turi šiek tiek daugiau baltymų ir antioksidantų.
Kokia speltos nauda sveikatai?
- Geras ląstelienos šaltinis: Spelta, kaip ir kiti pilno grūdo produktai, turi daug skaidulų, kurios lėtina virškinimą, mažina cukraus kiekio kraujyje svyravimus ir padeda ilgiau jaustis sočiam. Aukštas skaidulų kiekis taip pat susijęs su mažesne nutukimo, širdies ligų ir II tipo diabeto rizika.
- Gali padėti palaikyti širdies sveikatą: Tyrimai rodo, kad žmonės, vartojantys daugiau pilno grūdo produktų, rečiau serga širdies ligomis. Atlikta apžvalga parodė, kad žmonės, suvartojantys tris porcijas pilno grūdo produktų per dieną, turi net 32 % mažesnę II tipo diabeto riziką nei tie, kurie vartoja perdirbtus grūdus.
Spelta ir glitimo netoleravimas: gyvybiškai svarbus aspektas
Nors spelta yra labai maistingas produktas, ji netinka visiems žmonėms. Spelta yra kviečių šeimos dalis, todėl joje yra glitimo. Tai reiškia, kad žmonės, sergantys celiakija arba turintys jautrumą glitimui, turėtų vengti speltos produktų. Food and Drug Administration (FDA) speltos miltus nurodo žymėti kaip turinčius kviečių.
Nors yra manoma, kad speltoje esantis glitimas sukelia mažiau alergijų nei kviečiai jo netoleruojantiems, ir kai kurie žmonės (netoleruojantys gliuteno) gali valgyti speltą ir nepasijusti blogai, tačiau ar nėra blogai veikiami organai, tiksliai nežinoma. Pažįstu gliuteno netoleruojančių žmonių, kurie speltos turinčių gaminių nei už ką nesideda į burną.
Iš asmeninės patirties: "Vienoje Vilniaus kepyklėlėje, smalsumo vedama paklausiau, gal būt turi duonos be gliuteno? - negalėjau patikėti, kai išgirdau atsakymą: “Taip! Turime duonos be gliuteno, iškeptos su spelta.” Tiesą pasakius tuomet dar nežinojau, kas yra spelta, todėl buvau linkusi patikėti užtikrinta pardavėja labiau nei savo nežinojimu. Be abejo, nusipirkau paragauti. Skubėjau į svečius ir neturėjau laiko ieškoti google informacijos apie tai. O be to, negi kepyklėlėje, kur žino kas yra gliutenas, parduotų duoną jo turinčią, kaip saugią? - buvau tikra, kad ne. Svečiuose atsiriekiau riekelę ir suvalgiau. Duona buvo pasakiško skonio! Pasidžiaugiau su kitais svečiais, kad pagaliau galėsiu ir aš valgyti tikrai skanią duoną. Džiaugsmas truko ne ilgai: išpūtė pilvą, išbėrė, pasijutau lyg gavusi nedidelią dozę gliuteno. Nors simptomai buvo ir nestiprūs (toli gražu iki tų, kurie pasireiškia suvalgius kvietinės duonos), tačiau kitą kartą nebesinorėjo blogų pojūčių. Supratau, kad ir ką kas sakytų, privalau visada informaciją tikrinti pati!"
Speltos duonos, kaip duonos be gliuteno, buvo siūloma ne kartą mugėse bei turgeliuose. Visada paklauskite iš ko duona pagaminta ir įsitikinkite ar tikrai išvengta kryžminės taršos (greičiausiai kiti kviečių turintys gaminiai buvo kepami toje pačioje patalpoje, naudojami tie patys indai ir pan.), o tada patys nuspręskite ar ji tinkama jūsų dietai be gliuteno.
Antinutrientai ir virškinimo ypatumai
Kaip ir kiti grūdai, spelta turi FODMAP angliavandenių - tai trumpųjų grandinių angliavandeniai, kurie kai kuriems žmonėms gali sukelti pilvo pūtimą, skausmus ir virškinimo sutrikimus. Visgi fermentuota speltos duona (pvz., raugo duona) turi mažiau FODMAP junginių, todėl gali būti tinkamesnė IBS turintiems žmonėms.
Be to, kaip ir dauguma augalinių produktų, spelta turi fitino rūgšties ir lektinų. Fitino rūgštis gali sumažinti mineralų, tokių kaip geležis ir cinkas, pasisavinimą. Tačiau mirkymas, daiginimas ir fermentavimas gali sumažinti antinutrientų kiekį, todėl rekomenduojama naudoti tradicinius grūdų ruošimo metodus.
Ar spelta yra sveikiausia senovinė grūdų rūšis? | Ką reikia žinoti apie speltą
Bendrieji duonos ir jos gaminių kokybės reikalavimai
Duona yra vienas pagrindinių maisto produktų, todėl jos kokybė turi atitikti aukštus standartus. Duonos ir jos gaminių kokybė turi atitikti nustatytus standartus, kurie apima juslinius, fizikinius-cheminius ir mikrobiologinius rodiklius.
Jusliniai rodikliai
Jusliniai rodikliai apima duonos išvaizdą, spalvą, kvapą ir skonį. Šie rodikliai yra svarbūs, nes jie pirmieji patraukia vartotojo dėmesį. Duona turi būti tinkamos formos, spalvos, be pašalinių kvapų ir skonių. Jei spalva labai tamsi, galima įtarti, kad duona bus sudegusi, jei per šviesi - neiškepusi.
Fiziko-cheminiai rodikliai
Fiziko-cheminiai rodikliai apima drėgmės kiekį, rūgštingumą, porėtumą ir kitus parametrus. Šie rodikliai tiesiogiai veikia duonos skonį, tekstūrą ir tinkamumo vartoti trukmę.
Mikrobiologiniai rodikliai
Mikrobiologiniai rodikliai apibūdina duonos saugumą. Duonoje neturi būti patogeninių mikroorganizmų, kurie gali sukelti ligas.
Žaliavų kokybės reikalavimai speltos duonos gamybai
Speltos duonos gamybos procesas Lietuvoje turi atitikti bendruosius maisto saugos reikalavimus, nustatytus Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktuose. Tai apima visus gamybos etapus - nuo žaliavų paruošimo iki galutinio produkto pakavimo. Žaliavų ir maisto produktų parinkimas pagal technologinę kortelę yra labai svarbus, o maisto produktų ir žaliavų kokybės reikalavimų turi būti griežtai laikomasi.
Speltų grūdai ir miltai
Speltų grūdai, naudojami duonos gamybai, turi atitikti griežtus kokybės reikalavimus: būti kokybiški, be kenkėjų ir pelėsių, atitikti nustatytus sunkiųjų metalų, pesticidų ir kitų teršalų lygius. Malimo procesas turi būti tinkamas, siekiant išsaugoti kuo daugiau vertingų medžiagų.
Kitų žaliavų kokybės rodikliai
- Presuotos mielės: Mielės yra būtinos duonos kildinimo procesui, todėl jų kokybė yra labai svarbi.
- Rapsų aliejus: Rapsų aliejus naudojamas duonos minkštumui ir drėgmei palaikyti. Aliejus turi būti švarus, be pašalinių kvapų ir skonių, atitikti nustatytus riebalų rūgščių sudėties reikalavimus.
- Cukrus: Cukrus naudojamas mielių maitinimui ir duonos skonio gerinimui. Cukrus turi būti baltas, be pašalinių priemaišų ir kvapų, gerai tirpti vandenyje.
- Valgomoji druska: Druska naudojama duonos skoniui reguliuoti ir tešlos stiprinimui. Druska turi būti švari, be pašalinių priemaišų, atitikti nustatytus natrio chlorido kiekio reikalavimus.
- Geriamasis vanduo: Geriamas vanduo, vartojamas tešlai paruošti, turi atitikti visus geriamam vandeniui keliamus reikalavimus pagal Lietuvos higienos normą HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“.
Žaliavų laikymo sąlygos ir biocheminiai pokyčiai
Maisto produktų ir žaliavų laikymo sąlygos ir galiojimo terminai turi būti tinkami. Tinkamos laikymo sąlygos padeda išlaikyti žaliavų kokybę ir užtikrina galutinio produkto saugumą.
- Miltai: Laikomi sausose, švariose, gerai vėdinamose, neužkrėstose kenkėjų patalpose ar saugyklose esant 14℃ temperatūrai ir 70 % santykiniam oro drėgniui ~ 12 mėn.
- Mielės: Laikomos švarioje bei sausoje vietoje, 0-4 ℃ temperatūroje, kai santykinis oro drėgnis 80 - 82 %. Laikoma 12 - 14 parų.
- Cukrus ir druska: Yra laikomos aplinkos temperatūroje, santykinė oro drėgmė turi būti 65 - 70 %.
- Rapsų aliejus: Laikomas tamsiuose sandėliuose, esant 19℃ temperatūrai.
Laikant žaliavas, jose vyksta įvairūs biocheminiai pokyčiai, kurie gali turėti įtakos jų kokybei. Miltuose gali vykti fermentiniai procesai, keičiantys krakmolo ir baltymų savybes. Mielėse gali sumažėti gyvybingumas. Riebaluose gali vykti oksidacijos procesai, keičiantys jų skonį ir kvapą. Todėl svarbu užtikrinti tinkamas laikymo sąlygas, kad šie pokyčiai būtų minimalūs.
Speltos duonos gamybos procesas ir kokybės kontrolė
Speltos duonos gamybos procesas susideda iš kelių pagrindinių etapų, kurių kiekvienas turi būti atliekamas laikantis griežtų standartų. Gamybos procesas turi būti griežtai kontroliuojamas, siekiant užtikrinti higieną ir švarą visuose etapuose.
Žingsnis po žingsnio: Speltos duonos gamyba
- Grūdų paruošimas: Speltų grūdai atrenkami pagal kokybę, švarumą ir atitiktį saugos reikalavimams. Grūdai valomi nuo priemaišų ir malami į miltus. Svarbu, kad malimo procesas būtų tinkamas, siekiant išsaugoti kuo daugiau maistinių medžiagų. Kai kurios įmonės, tokios kaip Molino Magri, turi ilgametę patirtį malimo srityje, perduodant malimo meno aistrą iš kartos į kartą.
- Tešlos ruošimas: Miltų, vandens, mielių ir kitų ingredientų maišymas. Tešlos paruošimo metu miltai sumaišomi su vandeniu, mielėmis, druska, cukrumi ir riebalais. Šiame etape svarbu užtikrinti tinkamą ingredientų dozavimą ir maišymo trukmę, kad susidarytų vienalytė, elastinga tešla. Miltų baltymai brinksta, krakmolas absorbuoja vandenį, mielės pradeda fermentuoti cukrų, išskirdamos anglies dioksidą ir alkoholį. Tešla minkoma tol, kol tampa elastinga ir vientisa.
- Tešlos kildinimas: Tešla paliekama kilti šiltoje vietoje, kad mielės galėtų veikti ir tešla padidėtų. Kildinimo metu mielės aktyviai fermentuoja cukrų, išskirdamos anglies dioksidą, kuris purena tešlą. Tešla didėja tūriu, tampa porėta ir elastinga.
- Formavimas: Pakilusi tešla formuojama į norimos formos kepalus ar bandeles. Suformuoti kepalai dedami į kepimo skardas ir paliekami dar šiek tiek pakilti.
- Kepimas: Duona kepama tinkamoje temperatūroje, kol įgauna reikiamą spalvą ir tekstūrą. Kepimo metu vyksta sudėtingi fizikiniai ir cheminiai procesai: tešlos temperatūra kyla, mielės žūva, krakmolas krakmolinasi, baltymai koaguliuoja, susidaro duonos plutelė. Kepimo metu svarbu užtikrinti tinkamą temperatūrą ir trukmę, kad duona būtų gerai iškepusi, bet neperkepusi. Įmonė La Tubini Forni specializuojasi maisto krosnių apdirbime, skirtame konditerijos, duonos ir kitiems kepiniams.
- Atvėsinimas ir pakavimas: Iškepusi duona atvėsinama ant grotelių, kad išgaruotų drėgmė ir nesusidarytų kondensatas. Atvėsusi duona supakuojama į tinkamą pakuotę, kuri apsaugo nuo išdžiūvimo ir užteršimo. Atvėsus duona tampa tvirtesnė, lengviau pjaustoma. Atvėsinimo metu svarbu užtikrinti tinkamą ventiliaciją, kad nesusidarytų kondensatas, kuris gali paskatinti pelėsio augimą. Įmonės, tokios kaip Astellpapel ir Aria Ambalaj, siūlo tvarias pakuočių sprendimus maisto pramonei.
Priedai gamyboje
Jei spelta duonos gamyboje naudojami kokie nors priedai (pvz., mielės, druska, aliejus), jie turi būti leidžiami naudoti maisto pramonėje ir atitikti nustatytus kokybės reikalavimus.
Gatavos produkcijos laikymo metu vykstantys procesai
Laikant gatavą produkciją, joje vyksta įvairūs procesai, kurie veikia jos kokybę ir tinkamumą vartoti. Duona džiūsta, krakmolas rekristalizuojasi, keičiasi minkštimo tekstūra, gali atsirasti pelėsių. Todėl svarbu užtikrinti tinkamas laikymo sąlygas, kad šie pokyčiai būtų minimalūs.
Kokybės kontrolė gamybos procese
Siekiant užtikrinti aukštą spelta duonos kokybę, būtina nuolatinė kokybės kontrolė visuose gamybos etapuose. Tai apima:
- Žaliavų kokybės patikrinimą: grūdų, miltų ir kitų ingredientų atitikties standartams įvertinimą.
- Gamybos proceso parametrų stebėseną: temperatūros, drėgmės, trukmės ir kitų svarbių parametrų kontrolę.
- Galutinio produkto kokybės įvertinimą: išvaizdos, skonio, tekstūros, kvapo ir kitų savybių įvertinimą.
- Laboratorinius tyrimus: maistinės vertės, drėgmės, pelėsių, sunkiųjų metalų ir kitų teršalų nustatymą.
Kokybės kontrolės rezultatai registruojami ir naudojami gamybos proceso optimizavimui. Kai kurios įmonės, tokios kaip "Panificio Antica Macina", naudoja vietinius ingredientus ir "km 0" miltus, taip užtikrindamos aukščiausią produkto kokybę ir palaikydamos vietos ūkininkus.
Teisiniai standartai ir reglamentai speltos duonai Lietuvoje
Lietuvoje spelta duonos gamybą reglamentuoja šie pagrindiniai teisės aktai:
- Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maisto įstatymo bendruosius principus ir reikalavimus.
- Lietuvos Respublikos maisto įstatymas.
- Kiti nacionaliniai teisės aktai, reglamentuojantys maisto produktų ženklinimą, kokybę ir saugą.
Ženklinimo reikalavimai speltos duonai
Duonos ženklinimas yra labai svarbus informuojant vartotojus apie produkto sudėtį, maistinę vertę ir kitas svarbias savybes. Ant produkto pakuotės nurodoma informacija yra išsamesnė ir gali šiek tiek skirtis nuo informacijos, nurodomos elektroninėje parduotuvėje pateiktų prekių aprašymuose. Visada rekomenduojame perskaityti ir vadovautis informacija, esančia ant prekės pakuotės.
Etiketėje turi būti aiškiai nurodyta:
- Produkto pavadinimas: Būtina nurodyti, kad tai yra "Spelta duona".
- Sudėtis: Visi ingredientai turi būti išvardyti mažėjančia tvarka pagal svorį. Būtina nurodyti speltų miltų kiekį.
- Maistingumo deklaracija: Energinė vertė, baltymų, riebalų, angliavandenių ir skaidulų kiekis 100 g produkto.
- Galiojimo data: Nurodoma tinkamumo vartoti data.
- Gamintojo informacija: Pavadinimas ir adresas.
- Alergenai: Jei produkte yra alergenų (pvz., glitimo), jie turi būti aiškiai pažymėti.
Kaip atpažinti kokybišką speltos duoną: vartotojo patarimai
Renkantis sveiką ir kokybišką duoną, verta pirmiausia atidžiai perskaityti informaciją ant pakuotės. Patariama duonos sudėtyje ieškoti rupaus malimo ar visų grūdo dalių miltų, nes tokioje duonoje mineralinių medžiagų ir amino rūgščių bus du tris kartus daugiau nei gaminiuose iš aukščiausios rūšies miltų.
Labai svarbu pažiūrėti ne tik duonos sudėtį, bet ir maistingumo informaciją, kur yra surašyti angliavandeniai, riebalai, baltymai, skaidulinės medžiagos ir druska. Kuo cukrų skaičius yra mažesnis, sakykime, apie 5 g, tuo sveikesnis bus produktas. O skaidulinių medžiagų turėtų būti daugiau, 6-9 g, nes su tokiu produktu organizmas gauna daugiau naudos. Geriausia ieškoti pakuočių su žaliojo „Rakto skylutės“ simboliu, kuris užtikrina, kad juo pažymėtas gaminys yra sveikiausias pasirinkimas savo produktų kategorijoje.
Vertinga yra iš viso grūdo miltų kepta, natūraliu raugu rauginta duona. Jeigu duona kepama iš miltų mišinio, svarbu, kad kvietinių miltų būtų iki 20 proc. Pati seniausia ir vertingiausia miltų rūšis - spelta. Iš speltos miltų su tikru raugu kepta duoda ir yra tikra duona. Kvietiniai miltai, nors vadinami aukščiausia rūšimi, tačiau maistine verte gerokai nusileidžia tiems, kurie turi visas grūdo dalis: nes kaip tik jos yra vertingiausios. Pavyzdžiui, gemale yra daugiausia mineralų, antioksidantų ir vitaminų. Baltymų daugiausia ne endospermoje, o kitose grūdo dalyse. Kvietiniai miltai yra beverčiai dėl dviejų priežasčių: pašalintos svarbiausios ir vertingiausios grūdo dalys, ir jie gaminami iš cheminiu fermentu išbalinto grūdo. Suvalgome labai greitai įsisavinamą angliavandenį, kuris užkelia cukrus kiekį kraujyje, sukelia insulino šoką. Tai didina riziką susirgti diabetu. Palyginkite: 100 g kvietinių miltų yra apie 75-80 g angliavandenių, o įprastuose ruginiuose miltuose jų perpus mažiau - nuo 45-60 g.
Duoną valgyti būtina, ypač jeigu nevalgome košių. Kasdien reikėtų suvalgyti dvi tris duonos riekutes, kad gautume pakankamai vitaminų B, D.
Labai nerekomenduoju pirkti jau pjaustytos duonos, nes peiliai, kuriais pjaustoma, yra lubrikuojami, ant jų gali likti bakterijų sporų, tad valgant tokį produktą rizika gauti nereikalingų bakterijų yra gana didelė. Geriau pirkti nepjaustytą ir namuose duoną susipjaustyti patiems.
Ar spelta yra sveikiausia senovinė grūdų rūšis? | Ką reikia žinoti apie speltą
Speltos duonos rinkos tendencijos ir kepėjų perspektyva
Pastaraisiais metais Lietuvoje stebimas susidomėjimo spelta duona augimas. Tai susiję su didėjančiu vartotojų sąmoningumu apie sveiką mitybą ir noru rinktis natūralesnius ir maistingesnius produktus. Gamintojai, tokie kaip Millbäker, kuria ingredientų sprendimus duonos kepimo profesionalams, siekdami patenkinti augančią spelta duonos paklausą.
Kuo populiaresnis produktas, tuo daugiau nuomonių dėl sudėties ir keliamų reikalavimų. Pirmiausia, perkant duoną iš privačių asmenų, reikėtų pasidomėti, ar jie turi leidimus užsiimti maisto gamyba. Remiantis VMVT informacija, fiziniai asmenys, planuojantys namuose kepti ir prekiauti duona ar jos gaminiais, turės gauti leidimus šiai veiklai. Išduoti leidimai garantuos, kad duonos kepėjai gali dirbti su maistu, yra išklausę privalomus higienos žinių kursus, duoną kepa maisto gamybai pritaikytose patalpose.
Viena pagrindinių šių dienų užduočių masinėms kepykloms - sveikatingumo kriterijus. Žmonės dažniau ieško, o gamintojai stengiasi pasiūlyti gaminius, kuriuose būtų mažiau riebalų, mažiau pridėtinio cukraus, daugiau skaidulinių medžiagų, mažiau druskos. Vis daugiau duonos mėgėjų nori valgyti duoną, kurioje nebūtų pridėtinių mielių. Kepant tokią duoną reikalingas labai ilgas fermentacijos laikas, kurio metu, per kelis etapus išrauginami miltai, išgaunamos tam tikros duonos skonio savybės, rūgštumas, saldumas. Labai mėgstama ir daug grūdų turinti duona, kuri pasižymi ne tik geru skoniu, bet ir sotumu bei gausiu kiekiu žmogui naudingų medžiagų.
Ruginę duoną namuose iškepti sunkiau nei kvietinę, kuriai reikalingi tam tikri procesai, įgūdžiai ir nuolatinis dėmesys. Ruginė duona turi gerai išrūgti, kepti ją reikia aukštesnėje temperatūroje, tačiau ne per aukštoje, svarbu, kad ji gerai iškeptų, bet per daug neapkeptų, nesudegtų. Svarbiausia skirti duonos kepimui pakankamai laiko ir pastangų gilinantis į šį įdomų ir prasmingą užsiėmimą. Kepimo sudėtingumas priklauso ir nuo pasirinkto būdo - kepant duoną su raugu reikia daugiau žinių, patirties, nes pats raugas reikalauja daugiau dėmesio. Jį tenka prižiūrėti, maitinti ir laikytis tam tikrų procesų. Jei namuose duona kepama su jau paruoštu mišiniu, tuomet kepimas daug paprastesnis, reikia tik nuosekliai laikytis parašytos instrukcijos.
Pagal Lietuvoje galiojančius dokumentus rugine duona galime vadinti tik tą, kurios sudėtyje yra ne mažiau kaip 90 proc. ruginių miltų.
tags: #spelta #duona #kokybes #reikalavimai