"Sriuba iš kirvio" - tai sena animacija, kurios siužetas primena, kaip išradingumas ir komunikacija gali padėti pasiekti tikslą net ir be didelių išteklių. Šiandien, XXI amžiuje, planuojama komunikacija išlieka aktuali, tačiau įgauna naujas formas, o žinios tampa pagrindine valiuta.
Žinios - svarbiausia XXI amžiaus valiuta
Žymus sociologas W.C. Millsas 1959 metais rašė, kad kūrybingas žmogaus protas - didžiausia vertybė, pabrėžė gebėjimą numatyti įvykius. Žinios (angl. knowledge) apibrėžiamos labai įvairiai. Informacijos derinimas, analizė ir sintezė sudaro pagrindą žinių atsiradimui.
Organizacijos ir vadybos teorijoje žinios apibrėžiamos su nuoroda į sistemas, šiuo atveju sąsajos yra tarp individų, grupių ir organizacijų. Žinios iš esmės būdingos individualiam žmogaus protui ir informacija virsta jomis tik tuomet, kai asmuo ją perima taip, kad gali naudoti tiesiogiai. Pati aukščiausia pakopa yra išmintis, o ji būdinga vyresnio amžiaus asmenims, kai žinios, patirtis, įgūdžiai įgauna brandos statusą.
Sriubos kultūra ir sveika mityba
Nors animacijoje sriuba iš kirvio tėra išradingumo metafora, realiame gyvenime sriuba yra puikus būdas įtraukti daržoves į mitybą. Jau XIV a. metraščiuose užsimenama apie sriubas, paskanintas petražolėmis. Lietuvoje nuo seno vakarienei buvo patiekiamos pieniškos bulvių, įvairių kruopų bei makaronų, kleckučių sriubos.
Maistinė sriubų vertė
Tikriausiai esate girdėję nuomonę, kad sriuba yra bevertis maistas. Ar sriubą valgyti sveika? Jei ji gerai paruošta, abejonių nekyla. Sriuba palaiko organizme skysčių santykį, - malšina troškulį, skatina išsiskirti virškinimo sultis, aprūpina organizmą mineralinėmis medžiagomis, iš dalies - vitaminais.
| Sriubos rūšis | Privalumai |
|---|---|
| Daržovių | Mažai kaloringos, padeda išvengti vidurių užkietėjimo |
| Kruopų | Sotžos, puikiai tinka vakarienei |
| Ankštinių | Daug pilnaverčių augalinių baltymų |
Žmogiškasis veiksnys ir Lietuvos realijos
Kai ateina didesnė ar mažesnė ekonominė perturbacija, puolame kaltinti išorinius veiksnius, tačiau nutylimi pagrindiniai, o jie susiję pirmiausia su žmogiškuoju veiksniu. Kita grėsmė - mažinant darbuotojų skaičių valstybės tarnybos institucijose galioja nerašyta taisyklė - atsisakoma kvalifikuočiausių ir brangiausiai kainuojančiųjų. Faktas, jog jie yra ir bus samdomi užsienio firmų.
Esamu metu galime konstatuoti, kad lozungai apie žinių ekonomiką taip ir liko lozungais. Dar 1995 metais vienas danų ekspertas pasakojo, esą mes, lietuviai, kaip ir danai, neturime didesnių gamtos išteklių, galime konkuruoti tik žmogiškaisiais ištekliais, investuodami į gabių žmonių ugdymą, talentų puoselėjimą.
Būtent todėl nenuostabu, kai vieno LR universiteto diplomą turinti teisininkė atsiduria kursuose, kur mokoma pedikiūrininkės amato, mat darbo kaip teisininkė ji negauna. Mes gi išlikome toje pačioje stadijoje, kai dar neužmiršome, kad šaltkalvis gaudavo tiek, kiek ir profesorius ar generolas. Dabar mūsų profesoriai gauna tiek, kiek kolegijas baigę mitrūs ir suktis sugebantys vadybininkai.