Pusryčių evoliucija ir skoniai: nuo didikų stalo iki šiuolaikinių receptų

Ar kada susimąstėte, ką pusryčiams valgydavo XVIII amžiaus Lietuvos didikai ar kaip keitėsi pusryčių tradicijos bėgant laikui? Nors, pasak archeologo, istoriko, Lietuvos istorinės virtuvės tyrinėtojo ir įvairių šalių gastronomijos entuziasto Rimvydo Laužiko, pusryčiai istorijoje yra gana menkai tyrinėta tema, tačiau kai kurie klausimai atsakymus turi. Šiandien apžvelgsime ne tik istorinius pusryčių ypatumus, bet ir pasinersime į šiuolaikinių receptų bei unikalių kulinarinių patirčių pasaulį, nuo tradicinių lietuviškų skrylių iki rytietiško užtepo ir angliškos kiaušinienės.

Istoriniai pusryčių ypatumai Lietuvoje

Pusryčiai istorijoje - labai įdomi, menkai tyrinėta tema. Diduomenės tarpe tai buvo toks privatus, mažiau viešas valgymas. Tad net ir išlikusiuose šaltiniuose apie juos randama nedaug informacijos. Tačiau, remiantis tyrimais, galima atsekti tam tikras tendencijas.

Istoriniai Lietuvos didikų pusryčiai

Didikų ir bajorų pusryčiai

Kokiame XVII-XVIII amžiais tai galėjo būti alaus sriubos dubuo, arbatos puodelis ar stipresnio gėrimo taurelė su saldumynais. XIX amžiaus viešesni pusryčiai galėję būti ir pakankamai įspūdingi. Tokius aprašė Adomas Mickevičius „Pone Tade“. Jų metu patiekta kavos su grietinėle, alaus sriubos, rūkytų mėsų (pusžąsių, kumpio, liežuvių), mėsos zrazų.

Valstiečių pusryčiai

Visiškai kitokie - valstietiški pusryčiai. Valstietis sėsdavęs prie pusryčių stalo jau padirbėjęs, ne tiesiai iš lovos. Tad ir valgiai buvę rimti: barščiai ar kopūstų sriuba su mėsa, kruopos su mėsa, mėsiška bulvienė, ropių ar griežčių sriuba, mėsa su duona ir raugintais kopūstais, agurkai, kiaušinienė.

Valstietiški pusryčiai praeityje

Tarpukario pusryčiai

Tik tarpukario laikotarpiu Lietuvoje įsigali pusryčiai, panašūs į dabartinius: kava arba arbata, sumuštiniai, šalti užkandžiai. Dabar pusryčiai vėl keičiasi. Kaip ir visa mūsų gastronomijos tradicija. Juk jei ji nesikeistų, neprisitaikytų prie besikeičiančio gyvenimo būdo, ji tiesiog išnyktų.

Istorinių pusryčių palyginimas

Laikotarpis/Grupė Pusryčių pavyzdžiai Ypatybės
XVII-XVIII a. Didikai Alaus sriuba, arbata, stiprūs gėrimai su saldumynais Privatus, mažiau viešas valgymas
XIX a. Didikai Kava su grietinėle, alaus sriuba, rūkytos mėsos (pusžąsiai, kumpis, liežuviai), mėsos zrazai Viešesni, gausūs ir įspūdingi
Valstiečiai Barščiai, kopūstų sriuba su mėsa, kruopos su mėsa, mėsiška bulvienė, ropių/griežčių sriuba, mėsa su duona ir raugintais kopūstais, agurkai, kiaušinienė Valgyta po darbo, sotūs valgiai
Tarpukaris Kava/arbata, sumuštiniai, šalti užkandžiai Panašūs į dabartinius, įsigalėja modernios tendencijos

Asmeninės pusryčių tradicijos ir lietuviški patiekalai

Pačio Rimvydo Laužiko požiūris į pusryčius yra tvirtas: jis valgo pusryčius visada, net ir keldamasis anksti. Besisukdamas darbuose gali praleisti pietus, bet ne pusryčius. Jis teigia, kad dalykai, kuriais domimės, veikia ir asmeninius įpročius, todėl net pusryčiaudamas viešbutyje kitoje šalyje peržvelgia patiekalus, ieškodamas ko nors mažiau įprasto, daugiau vietinio.

Jis turi dvejopus pusryčius: darbo dienomis ir per išeigines. Darbo dieną tai „greitieji pusryčiai“ - didelis kiekis (apie pusę litro) kavos ir sumuštiniai, labiausiai mėgstami su lietuvišku šviežiu varškės sūriu. Ne darbo dienomis, kai yra laiko „lėtiesiems pusryčiams“, laiko mėgautis, išverdama graikiška kava, kepami blynai, verdami skryliai ar kokia nors košė. Jam „lėtiesiems pusryčiams“ patinka naminiai, skystai virti kiaušiniai, valgomi su krienais. Jei tenka pusryčiauti vienam, gerdamas kavą mėgsta paskaityti naujienas socialiniame tinkle.

Šiuolaikiniai pusryčiai

Lietuviškas pusryčių patiekalas: Skryliai

Paklaustas, ar mes, lietuviai, turime labai savo, labai lietuvišką, pusrytinį patiekalą, R. Laužikas mano, kad tokiais pusryčiais galėtų būti skryliai, kitaip dar vadinami lazankėmis, lazankomis - tai senas etnografinis patiekalas, savo šaknimis susiejantis valstiečių, bajorų, didikų, valdovų dvaro ir miesto virtuves. Ir kiek primenantis apie itališkojo Renesanso įtaką mūsų gastronomijos istorijai.

Tradicinis lietuviškas patiekalas skryliai

Keisčiausi pusryčiai ir kavos ritualai

Keisčiausi pusryčiai, kuriuos jam yra tekę valgyti, galbūt tie, kuomet pasiseka pusryčiauti keliaujant kalnuose, sėdint kokioje nors įspūdingoje vietoje, kramsnojant vietinį brandintą sūrį.

Rimvydas Laužikas yra visiškas kavos žmogus. Jei gali mėgautis, tada kava būna graikiška: virta briki, iš graikiškos kavos, graikišku būdu: diplo ir glyko. Vaikystės pusryčius jis visada prisimena su saldžia nostalgija. Pusryčius jų namuose ruošdavo tėvas, keldavęsis pakankamai anksti, tad pusryčiams turėdavo ne sumuštinius, o kokį nors valgį. Dažniausiai blynus, košę, atsigerti - kavą su pienu. Žinoma, dažniausiai tai būdavusi sovietinė miežių kava tik su nedideliu procentu tikros kavos savo sudėtyje. Pas tetą kaime pusryčiai būdavę kur kas labiau etnografiški: skryliai, virtiniai su spirgų padažu.

Šiuolaikiniai pusryčių receptai ir kulinarinės istorijos

Kulinarija dažnai prasideda nuo šeimos tradicijų ir vaikystės prisiminimų. Verslas ir šeimos tradicijos susipina kulinarijos pasaulyje, o puikūs pusryčių receptai gali gimti tiek iš senų tradicijų, tiek iš naujų eksperimentų.

Kavinės "Flamingo" sėkmės receptas ir rytietiškas užtepas

Štai, pavyzdžiui, vienas Klaipėdos kavinės "Flamingo" šeimininkas, maisto ruošimo patirtį kaupia jau du dešimtmečius. Nors iš pradžių pasirinko tiksliuosius mokslus, meilė maisto ruošimui, ypač konditerijai, nugalėjo. Svarbu paminėti, kad tarybiniais laikais virėjo amatas nebuvo laikomas prestižiniu, ypač vyrams, tačiau aistra maistui įkvėpė siekti savo svajonės.

"Flamingo" įkūrėjas mokėsi iš praktikų, tokių profesionalų kaip Vidmantas Medeišis, taip pat stažavosi Prancūzijoje, Liono mieste, kur dirbo su konditeriu Danieliumi Komonu. Šios patirtys padėjo jam sukurti savitą kavinės veidą, kuriame svarbiausia - preciziškumas ir aukšta produktų kokybė. Sezono metu jis pats perka produktus turguje, norėdamas užtikrinti jų šviežumą. Šeimininko žmona yra "Flamingo" siela, rūpinasi personalu, o jis pats daugiau dėmesio skiria techninei pusei. Gera nuotaika ir lojalumas - svarbiausi kolektyvo bruožai.

Kavinė Flamingo interjeras ir kepiniai

Rytietiškas Užtepas: Receptas Skaniam Šeštadienio Pusryčiui

Kavinės "Flamingo" šeimininkas siūlo pradėti šeštadienio rytą su skaniu ir sveiku patiekalu - rytietišku užtepu.

Ingredientai:

  • Mažos konservuotų avinžirnių dėžutės (arba 100 g išvirtų džiovintų avinžirnių)
  • Šviežio česnako
  • Petražolių
  • Druskos
  • Pipirų
  • Kelių lašelių citrinos sulčių (arba baltojo vyno acto)
  • Virinto vandens
  • Skrudintų sezamų pastos (tahini)
  • Alyvuogių aliejaus

Paruošimas:

  1. Visus ingredientus sudėkite į trintuvą.
  2. Sutrinkite iki vientisos masės.
  3. Ingredientų kiekis priklauso nuo jūsų skonio.
Rytietiško užtepo ingredientai

Angliška Kiaušinienė: Receptas Sekmadienio Rytui

Sekmadienio rytą galite palepinti save ypatinga angliška kiaušiniene. Jos paslaptis - kepimas šaltoje keptuvėje.

Paruošimas:

  1. Įdėkite gabaliuką sviesto į šaltą keptuvę.
  2. Įmuškite du kiaušinius.
  3. Užberkite druskos ir pipirų.
  4. Įjunkite kaitrą ir nuolat plakite silikonine šluotele.
  5. Kai plakinys apkeps, įpilkite grietinėlės (arba pieno), kad sustabdytumėte kepimo procesą.
  6. Nuimkite keptuvę nuo ugnies.
Angliška kiaušinienė

"Ukrainietiška Virtuvė" Palangoje: istorija ir tradicijos

Kulinarija - tai ne tik receptai, bet ir kultūros dalis. Palangoje įsikūręs restoranas "Ukrainietiška virtuvė" puikiai iliustruoja, kaip šeimos tradicijos ir meilė maistui gali sukurti unikalų verslą. Šis restoranas, įsikūręs viloje "Žvaigždė", veikia jau trečią kartą ir siūlo autentiškus ukrainietiškus patiekalus, kurių receptai perduodami iš kartos į kartą.

Restorano meniu iš esmės nepakito nuo įkūrimo dienos, o patiekalai yra paimti iš Dominyko močiutės receptų knygos, taip pat išmokti iš Kijeve gyvenusios šeimos. Dominykui ukrainietiška virtuvė asocijuojasi su tikru, paprastu maistu ir primena itališką virtuvę savo dvasia. "Ukrainietiška virtuvė" išsiskiria tuo, kad naudoja tik šviežius produktus ir negamina jokių pusgaminių. Pavyzdžiui, derunai (bulviniai blynai) siūlomi tik šaltuoju metų laiku, kai bulvės yra tinkamiausios.

Ukrainietiški barščiai ir virtiniai

Sėkmės paslaptis: maistas ir kolektyvas

"Ukrainietiškos virtuvės" populiarumo paslaptis - maistas ir kolektyvas. Dauguma darbuotojų dirba jau dvidešimt metų, visi puikiai susidirbę. Svarbu, kad darbuotojai spėtų pailsėti, tad darbo valandos vasaros sezoną nėra ilginamos. Ukrainietiška virtuvė siūlo ne tik žymius barščius, bet ir daugybę daržovių troškinių, užtepėlių, mėsos, žuvies variacijų, virtinių ir kitokių gėrybių. Restoranas siūlo platų asortimentą, leidžiantį susipažinti su įvairiais ukrainietiškais skoniais. Tiems, kurie nori paragauti ukrainietiškos virtuvės klasikos, restoranas siūlo atskirą paruoštuką "KLASIKA - mūsų paveldas", į kurį sudėti žymiausi patiekalai, tokie kaip "Kijevo" barščiai, "Mukačejevo" troškinys, virtiniai su mėsa, "Gegutės lizdelis", "Potapcai poniškai" ir naminis medaus tortas "Žvaigždė".

"Ukrainietiška virtuvė" siekia sukurti namų virtuvės atmosferą, puoselėjant močiučių tradicijas ir kultūrą. Patiekalai čia gali pasirodyti šiek tiek brangesni nei kituose restoranuose, tačiau čia mokama už šviežią maistą ir dideles porcijas. Geriausias įvertinimas - kai restorano savininkai patys valgo jame ruošiamą maistą.

Pusryčiai svetur: Prahos magija

Jeigu bent kartą lankėtės Prahoje, žinote, kokia čekiško grilio dūmuose yra paskendusi pagrindinė miesto aikštė (Staroměstské náměstí). Vis dėlto, čia dėl kepamos mėsos alkūnėmis stumdytis nereikės - Prahoje yra geresnių vėlyvųjų pusryčių vietų.

Prahos miesto panorama

1. „Café Savoy“ (Vítězná 5)

Šis anapus upės įsikūręs restoranas yra populiari vietinės inteligentijos ir besinaudojančių „Trip Advisor“ sistema susitikimų vieta. Nepriklausomai nuo to, kuriuo dienos metu planuotumėte čia užsukti, staliuką rezervuokitės iš anksto. Restoranas garsėja maistingais pusryčiais ir tokiais gurmaniškais patiekalais kaip čekiškos sraigės ar veršio užkrūčio liauka. Praėję restorano barą ir pasukę į kairę, leiskitės laiptais žemyn - restoranas suteikia galimybę per stiklą apžvelgti jų vyno rūsį, kuriame vyksta degustacijos, ir kepyklą, kurioje kasdien kepami švieži konditerijos gaminiai.

Manoma, ir daugelis sutinka, kad tai yra geriausia pusryčių vieta Prahoje. Galima rinktis iš sveikų, angliškų, prancūziškų arba firminių restorano siūlomų pusryčių su čekišku kumpiu ir kita vietine produkcija (uogiene, duona). „Café Savoy“ pusryčiams siūloma net 11 skirtingai paruoštų ir skirtingais priedais pagardintų kiaušinių. Restoranas atsidaro 8 val.

  • Firminiai „Savoy“ pusryčiai: skrebutis, Prahos kumpis, ekologiškas ementalio sūris, minkštai virtas kiaušinis, restorane kepta duona, ūkininkų gamintas sviestas, restorane gaminta uogienė, marmurinis riešutų pyragas ir karštas „Savoy“ šokoladas. Kaina 195 CZK (~ 7 Eur).
Café Savoy pusryčiai ir interjeras

2. „Café Louvre“ (Národní 22)

Pirmą kartą besilankant Prahoje, daugelis viešbučių administratorių primygtinai teigia, kad reikia pusryčiauti „Café Louvre“. Įsikūrusi Národní gatvėje, ši kavinė veikia jau ilgiau nei šimtmetį. Čia yra lankęsis pats Francas Kafka ir metus sostinėje profesoriumi dirbęs Albertas Einšteinas. Darnus kavinės gyvenimas buvo sudrumstas komunistų perversmo metu, kai visas kavinės inventorius buvo tiesiog išmestas pro langą. Ir jeigu jums rūpi tokios ir panašios smulkmenos, atsiminkite, kad ne viena čekiška pjesė buvo užrašyta naudojant būtent šios kavinės laiškinį popierių.

Pusryčius čia galite susikomplektuoti patys - kavinė turi ilgą sąrašą pasirinkimų (raguoliai, kiaušiniai, kumpio ir sūrių rinkiniai, padažai, jautienos guliašas, salotos, blynai, pyragai, štrudeliai, dribsniai) arba pasirinkti vieną iš siūlomų pusryčių komplektų (čekiški, prancūziški, kaubojiški, šiaurietiški).

  • Naminių blynų su aviečių uogiene ir grietine kaina 64 CZK (~ 2,4 Eur).
  • Šviežiai spaustų apelsinų sulčių kaina 60 CZK (~2,2 Eur).

3. „Eska“ (Pernerova 49)

Po restorano atidarymo 2015 m. ši vieta tapo viena populiariausių, o netrukus pradėta kalbėti, kad ir viena geriausių vietų Prahoje. „Eska“ dirba jauni virtuvės šefai, mėgstantys modernią virtuvę ir jos neaprėpiamas galimybes kitaip interpretuoti tradicinę čekišką virtuvę. „Eska“ turi savo kepyklą, todėl duona ir pyragai čia visuomet tokie švieži, kokie tik gali būti. Šeštadienį ir sekmadienį pusryčiai pradedami 9 val.

Čia galite užsisakyti omletą, be lukšto virtą kiaušinį su fermentuotais kviečiais, traškią granolą su burokėliais ir jogurtu, šviežios duonos ir žolelių sviesto. Arba pasirinkti vieną iš dvylikos kasdien „Eska“ tepamų atvirųjų sumuštinių.

tags: #stefanijos #virtuve #pusryciai

© 2013 BFO. Visos teisės saugomos.