Kiaušinis - nepaprastas gamtos kūrinys, savotiška išorinė gimda, kurioje paukščio jauniklis auga ir vystosi, kol tampa pasiruošęs išvysti pasaulį. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl paukščiai deda kiaušinius, yra ta, kad jauniklių nešiojimas apsunkintų jų skrydį. Kaip ir viskas gamtoje, kiaušinių dėjimas turi savų privalumų ir trūkumų. Viena vertus, lizde palikti kiaušiniai tampa lengvu grobiu plėšrūnams. Siekdami apsisaugoti nuo tokios baigties, evoliucijos eigoje kiaušiniai prisitaikė prie aplinkos spalvomis ir raštais, kad plėšrūnams būtų sunkiau juos pastebėti.
Vis dėlto, mokslininkams sunkiau paaiškinti, kodėl kai kurių paukščių rūšių kiaušiniai yra itin ryškių spalvų. Vienas iš paaiškinimų - dauguma žinduolių plėšrūnų yra dichromatai, o jų spalvinis regėjimas ribotas, panašiai kaip daltonikų. Tuo tarpu paukščiai yra gerokai jautresni spalvoms, todėl tikėtina, kad spalvingi kiaušiniai atlieka kitą, paukščiams svarbią funkciją. Blyškūs, taškuoti, dėmėti ir kelių spalvų - kad ir kokios būtų priežastys, kiaušiniai yra be galo gražūs pažiūrėti.
Strazdo klajoklio kiaušiniai ir jų ypatybės
Strazdo klajoklio (lot. Turdus migratorius) kiaušiniai yra mėlynos spalvos. Šie paukščiai gyvena Šiaurės Amerikoje ir šiame žemyne yra antra pagal gausumą paukščių rūšis. Angliškas bendrinis strazdo klajoklio pavadinimas yra robin - liepsnelė, nes šie du paukščiai yra panašūs savo išvaizda, nors ir nesusiję artimais giminystės ryšiais.
Mėlyna strazdo klajoklio kiaušinių spalva gaunama iš tulžies pigmento, vadinamo biliverdinu, molekulės, kuri gali suteikti spalvas nuo žalios iki mėlynos. Patelių organizme yra daug biliverdino, kuris formuojasi kiaušinio lukšte ir suteikia jam tipišką mėlyną spalvą. Gamtoje mėlyna spalva yra viena iš rečiausių.
Mėlyna spalva gamtoje: retas reiškinys
Kaip ir akių atveju, dažniausiai mėlyna spalva nėra gaunama mėlyno pigmento pagalba, bet kitomis variacijomis. Pavyzdžiui, dangus mėlynas, kai saulės šviesa praeina per atmosferą, deguonies ir azoto molekulės plačiau išsklaido mėlynos bangos ilgius, o į akis patenka daugiau mėlynos spalvos. Šis efektas vadinamas Rayleigh sklaida. Augaluose mėlyna spalva taip pat yra reta, sudaro mažiau nei 10% visų žiedų. Gėlėse mėlyna spalva gaunama iš molekulių, kurios sugeria raudoną matomo spektro dalį. Šie pigmentai vadinami antocianinais.
Gyvūnų pasaulyje mėlyna spalva yra labiau išimtis nei taisyklė. Žinomiausias mėlynas drugelis yra Morpho menelaus, kurio sparnai padengti mažais, tvarkingais žvyneliais, kurie atspindi šviesą ir drugeliui plasnojant sparnais sukuria besikeičiančio mėlyno atspalvio iliuziją. Strazdo klajoklio kiaušiniai yra puikus pavyzdys, kaip gamta sukuria nuostabias ir retas spalvas.
Apie kiaušinių spalvos prigimtį, ekologiją ir evoliuciją
Paukščių kiaušinių spalvų ir margumo evoliucija bei reikšmė
Dar 1889 m. mokslininkai pradėjo tyrinėti kiaušinių spalvos ir margumo evoliuciją. Paukščių kiaušinių spalvą lemia pigmentai biliverdinas ir protoporfirinas. Kiaušinių spalvų paletė pasipildė dėl aplinkos poveikio.
Yra kelios hipotezės, paaiškinančios kiaušinių spalvų ir margumo įvairovę. Geriausiai mokslininkų patikrintos hipotezės - apsauga nuo plėšrūnų ir termoreguliacija. Paukščių lizdai dažnai nukenčia nuo plėšrūnų, todėl labai svarbu paslėpti kiaušinius. Kiaušinių spalva ir margumas priklauso nuo perėjimo aplinkos ir poreikio paslėpti kiaušinius nuo plėšrūnų. Taip pat svarbu apsauga nuo kenksmingos Saulės spinduliuotės, mikroorganizmų, lukštų tvirtumas ir kt.
Kamufliažiniai kiaušiniai
Pavyzdžiui, įvairiose ertmėse, plyšiuose ir kitose panašiose vietose perintys paukščiai dažnai deda baltus kiaušinius, nes tėvams tamsoje juos pastebėti lengviau, vadinasi, ir jais pasirūpinti lengviau. Tuo tarpu ant žemės perintys paukščiai dažniausiai deda rudus kiaušinius, neretai su dėmėmis, kad kiaušiniai būtų mažiau pastebimi plėšrūnams.
Tyrimai rodo, kad plėšrūnai dukart daugiau puola baltus kiaušinius nei rudus. Tačiau tai susiję ne tik su spalva. Rudų kiaušinių lukštai yra tvirtesni: norint įskelti baltą kiaušinį reikia 20 N jėgos, o rudiems įskelti reikia 30 N jėgos. Miške daugiausia sveikų liko rudų su dėmėmis kiaušinių, o pūdymuose - rudų ir rudų su dėmėmis. Tai rodo, kad kiaušinių spalva turi derėti su kitais lizdo aplinkos elementais, pvz., augalais, apšvietimu, šešėliais.
Kiaušinių spalva ir termoreguliacija
Saulės spinduliuotė gali greitai įkaitinti lizde paliktus kiaušinius, todėl labai svarbu paslėpti kiaušinius ir neleisti jiems perkaisti. Gómez ir kt. (2016) nustatė, kad tamsesnius kiaušinius pastebėti kur kas sunkiau. Eksperimentai parodė, kad esant tiesioginiams Saulės spinduliams 5 minutes, labai dėmėtas kiaušinis įkaista mažiau nei kiaušinis be dėmių. Wisocki ir kt. (2020) tyrė 634 paukščių rūšių kiaušinių spalvą ir skaistį. Jie nustatė, kad kiaušinių spalva ir skaistis priklauso nuo aplinkos sąlygų. Pavyzdžiui, regionuose, kuriuose didesnis UV spinduliuotės intensyvumas, kiaušiniai bus tamsesni. Tai tik patvirtino termoreguliacijos hipotezę. Tyrimai taip pat parodė, kad kiaušinių spalvos ir skaisčio įvairovė didesnė regionuose, kuriuose vyrauja skirtingos klimato sąlygos. Šviesiai ruda spalva atitinka karštą ir drėgną klimatą, šviesiai mėlyna - šaltą ir sausą, geltona - karštą ir sausą.
Lukšto spalvos ir aplinkos sąlygos
Paukščių kiaušiniai kraunami įvairiose vietose: ant žemės, atvirose vietose, įvairiose ertmėse. Priklausomai nuo perėjimo vietos, kiaušiniams kyla skirtingas pavojus. Perintiems ant žemės kiaušiniams didesnis mikroorganizmų keliamas pavojus, yra didelė rizika perkaisti ar atšalti. Todėl ant žemės perimų kiaušinių lukštai yra tamsesni. Tuo tarpu įvairiose ertmėse perimų paukščių kiaušiniai yra šviesesni. Tačiau kodėl kai kurių paukščių, perinčių atvirose vietose, kiaušiniai yra šviesesni, o ne tamsesni? Galbūt į ertmes nepatenka Saulės spinduliuotė arba patenka labai mažai.
Wisocki ir kt. (2020) atliko eksperimentus su įvairių spalvų kiaušiniais: baltais, mėlynais, žaliais ir baltais. Jie nustatė, kad šviesesni kiaušiniai įkaista greičiau nei tamsesni. Eksperimentai su Japoninių putpelių (Coturnix japonica) kiaušiniais parodė, kad tamsesni kiaušiniai ilgiau neatvėso nei balti kambario temperatūroje.
Didžiausi ir mažiausi paukščių kiaušiniai
Didžiausi: didžiausius kiaušinius deda strutis (lot. Struthio camelus) - didžiausias paukštis pasaulyje. Stručių kiaušinių ilgis vidutiniškai yra apie 15 cm, plotis - 13 cm, o sveria apie 1,4 kg. Įdomu tai, jog nepaisant jų įspūdingo dydžio, stručių kiaušiniai yra mažiausi lyginant su paties paukščio dydžiu - jie sudaro vos 1-4 proc. patelės kūno masės. Tam pačiam strutinių paukščių būriui priklausantys kiviai deda didžiausius kiaušinius lyginant su jų kūno mase - maždaug vištos dydžio paukščio kiaušinis gali sverti iki 450 gramų.
Mažiausi: mažiausio kiaušinio rekordas priklauso paprastajam kamaniniam kolibriui (lot. Mellisuga helenae), kuris, kaip manoma, yra mažiausias pasaulio paukštis. Suaugęs kamaninis kolibris sveria vos 1,6-2 gramus, o jo ilgis yra tik 5 cm. Kolibrių žirnio dydžio kiaušinukas sveria vos pusę gramo. Net ir didžiausių kolibrių kiaušiniai yra miniatiūriniai - jų ilgis nesiekia ir 2 centimetrų.
Strazdai Lietuvoje
Smilginis strazdas - vienas iš dažniausių mūsų krašto parkų ir miškų paukščių. Labai dažnai peri miestų parkuose, paupių želdiniuose, laukų giraitėse, renka iš žemės sliekus ar kitus vabzdžius. Per sezoną užaugina iki dviejų vadų. Peri kolonijomis, tačiau lizdai vienas nuo kito gali būti nutolę per kelesdešimt metrų. Perint drauge su kitais gentainiais lengviau apsiginti nuo plėšrūnų, pastebėję priešą paukščiai atakuoja jį savo išmatomis. Šie strazdai skrenda žiemoti į vidurio Europą (Prancūziją, Vokietiją, Italiją, Angliją). Anglijoje jie neperi, bet skrenda tik žiemoti. Žiemos metu strazdai maitinasi šermukšnių, gudobelių, šaltalankių uogomis, likusiais obuoliais ar kitais vaisiais bei kitų krūmų uogomis. Dalis strazdų lieka žiemoti Lietuvoje.
Albinosai strazdai
Albinosai paukščiai, kaip visiškai baltas strazdas su rausvomis akimis, išgyventi gamtoje sunkiau, nes plėšrūnams juos lengviau pastebėti tarp žaliuojančių augalų. Tačiau žiemą balta spalva gali netgi padėti išgyventi. Albinosai paukščiai tikrai priimami į būrį, paukščiai vieni kitus pažįsta ne tik iš išvaizdos, bet ir iš kalbos, todėl jie gali susikalbėti.
Kiaušinių maistinė vertė ir patarimai vartotojams
Kiaušiniai - vienas iš vertingiausių maisto produktų, kuriame optimaliai subalansuotos visos maisto medžiagos, būtinos naujai gyvybei - paukščio embrionui - augti ir jo gyvybei palaikyti. Net 96-98 proc. kiaušinio maistinių medžiagų gerai įsisavinamos. Kiaušinio cheminė sudėtis priklauso nuo paukščio rūšies, veislės, amžiaus, laikymo sąlygų, lesinimo.
Cheminė sudėtis ir energinė vertė
| Medžiaga | Vištų kiaušinių, % | Putpelių kiaušinių, % |
|---|---|---|
| Baltymų | 12-13 | 15-16 |
| Riebalų | 12-13 | 16-20 |
| Angliavandenių | 1 | 1.2 |
| Mineralinių medžiagų | 0.8 | 2-2.2 |
| Vitaminų | - | 2-2.5 karto daugiau |
| Energinė vertė | 155-160 kcal | 220-240 kcal |
Vieno vištos kiaušinio maistinė vertė prilygsta 40 g mėsos arba 200 g pieno ir turi 350 kJ energijos. Kiaušinyje yra daug lengvai virškinamų pilnaverčių baltymų, turinčių savo sudėtyje visas nepakeičiamąsias amino rūgštis, o biologiškai pilnaverčiai kiaušinio trynio riebalai turi daug nepakeičiamųjų nesočiųjų riebiųjų rūgščių, kurias organizmas gerai įsisavina. Be to, tryniuose yra daug riebaluose tirpstančių vitaminų. Pažymėtina, kad virti kiaušiniai organizmo įsisavinami geriau negu žali. Vienintelė nepageidautina kiaušinio maistinė savybė ta, kad jame gana daug cholesterino, kurio didesnis kiekis nepageidautinas žmogaus racione. Nors, kita vertus, kiaušinyje yra daug amino rūgšties cholino, kuris kliudo cholesterinui kauptis prie kraujagyslių sienelių. Kiaušinio baltyme gausu natrio, sieros, chloro, kalio, o trynyje - fosforo, sieros, kalcio. Vištos kiaušinio trynyje yra apie 3,8 mg mikroelementų (daugiausia geležies ir cinko), o baltyme jų - apie 2,8 mg. Kiaušiniuose, ypač trynyje, gana daug vitaminų: A, E, D, tiamino (B1), riboflavino (B2).
Kiaušinių laikymas ir šviežumo patikrinimas
Maistui skirti kiaušiniai 2-3 d. laikomi gerai vėdinamose, sausose 2-15 °C temperatūros ir 70-75 % santykinio oro drėgnio patalpose. Ilgesniam laikui kiaušiniai kraunami į šaldytuvus, kuriuose palaikoma 0-2,5 °C temperatūra ir 85-88 % santykinis oro drėgnis. Šaldytuvuose kiaušiniai gerai išsilaiko 6-8 mėnesius.
Kiaušinio šviežumą galima patikrinti panardinus jį į šalto vandens stiklinę: švieži kiaušiniai greitai nugrimzta, o seni - iškyla į paviršių. Taip yra dėl oro kišenės kiaušinyje - kuo ji didesnė, tuo kiaušinis senesnis.
Kiaušinių ženklinimas ir vartojimo rekomendacijos
Žmonių maistui skirti kiaušiniai privalo būti paženklinti. Pirmasis skaičius ant kiaušinio reiškia dedeklių vištų laikymo būdą: 0 - ekologinis ūkininkavimas, 1 - laisvai laikomų vištų kiaušiniai, 2 - ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai, 3 - narvuose laikomų vištų kiaušiniai. Vidurinioji žymens dalis iš raidžių nurodo šalies kodą, kurioje yra dedeklių vištų laikymo vieta. Trečioji žymens dalis nurodo vištų dedeklių laikymo vietos veterinarinio patvirtinimo numerį. Parduotuvėse gali būti parduodami tik A klasės kiaušiniai, kurie skirstomi į svorio kategorijas: XL (73 g ir didesni), L (63-73 g), M (53-63 g), S (iki 53 g).
Ant žalio kiaušinio lukšto yra natūrali apsauginė plėvelė, kuri apsaugo nuo mikroorganizmų patekimo į kiaušinio vidų, todėl kiaušinį nuplauti drungnu vandeniu reikėtų tik prieš pat jį naudojant. Vartoti reikėtų tik gerai išvirtus arba iškeptus kiaušinius. Po terminio apdorojimo kiaušinio trynys turi būti kietas. Netinkamai paruošę kiaušinius ar vartodami žalius kiaušinius žmonės gali susirgti salmonelioze - žmonių ir gyvūnų infekcine liga, kurią sukelia Salmonella rūšies bakterijos. Kiaušinio trynio arba baltymo tiškalai turi būti nedelsiant kruopščiai nuvalyti nuo aplinkos paviršių. Be to, būtina kruopščiai plauti rankas ir visus virtuvės įrankius po sąlyčio su žaliais kiaušiniais.
tags: #strazdo #klajoklio #kiausiniai