Lietuva, nors ir nedidelė šalis, gali pasigirti ne tik gražiu kraštovaizdžiu, bet ir įvairia paukščių fauna. Ši įvairovė traukia ornitologinio turizmo entuziastus iš užsienio. Vis dėlto, panašu, kad patys lietuviai ne visada žino, kokios vietos mūsų šalyje yra svarbios paukščių perimvietės. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip Radviliškio rajono ūkiai gali prisidėti prie egzotikos, kalbėdami apie stručių auginimą ir kiaušinių panaudojimą.
Radviliškio rajono paukštininkystės perspektyvos
Radviliškio rajonas gali pasigirti ne tik Tyrulių pelke, bet ir galimybėmis plėtoti paukščių auginimo verslą. Tyrulių pelkė, esanti Radviliškio rajone, yra viena didžiausių Lietuvoje. Čia karaliauja raudonkojai tulikai, aidi didžiųjų baublių, pilkųjų gervių ir rudakaklių, kragų balsai. Ši pelkė yra svarbi paukščių perimvietė ir puiki vieta stebėti paukščius jų natūralioje aplinkoje.
Stručių ūkis: egzotika ir turizmas
Stručių auginimas - tai egzotiška ir perspektyvi sritis, kuri gali pritraukti turistus ir padidinti regiono patrauklumą. Stručių ūkis gali tapti viena iš Radviliškio rajono turizmo traukos vietų, pritraukianti lankytojus iš kitų regionų ir šalių.
Stručių ūkio privalumai
- Unikalumas: Stručių auginimas yra neįprasta veikla Lietuvos ūkiuose, todėl gali pritraukti smalsuolius ir paukščių mylėtojus.
- Edukacija: Ūkis gali organizuoti ekskursijas, kurių metu lankytojai sužinos apie stručių auginimą, jų priežiūrą ir ypatumus.
- Produkcija: Stručių kiaušiniai, mėsa ir plunksnos gali būti parduodami vietiniams restoranams, parduotuvėms ir amatininkams.
- Turizmas: Stručių ūkis gali tapti viena iš Radviliškio rajono turizmo traukos vietų, pritraukianti lankytojus iš kitų regionų ir šalių.
Lietuvoje paukščiais besidomintys turistai laukiami ne tik laukinėje gamtoje, bet ir ūkiuose. Pavyzdžiui, Ignalinos rajone kviečia „Paukščių kaimas“, kuriame galima pamatyti įvairių rūšių povus, fazanus, stručių šeimyną ir daug įspūdingų kitų naminių paukščių.
Kiti paukščiai Radviliškio rajono ūkiuose
Be stručių, Radviliškio rajono ūkiuose galima auginti ir kitus paukščius, tokius kaip:
- Putpelės: Jų kiaušiniai ir skerdiena yra vertingi produktai, kuriuos galima parduoti pagal užsakymą.
- Antys: Suaugusias antis ir ančiukus galima parduoti kitiems ūkininkams ar gyventojams.
- Žąsys: Jų mėsa ir taukai yra tradiciniai lietuviški produktai.
- Vištos: Yra veislių vištų, kurių plunksnos auga priešinga kryptimi, gaidys, kuriam ant kaklo neauga plunksnos ir nebaisus joks šaltis, šilkaplunksniai paukščiai, kurių veislė išvesta prieš 1000 metų.
Stručių kiaušiniai: nuo senovės iki modernių interpretacijų
Nuo putpelės iki stručio - nors tradiciškai Velykoms marginama vištų dedama produkcija, tačiau „naujieji lietuviai“, besivaikydami originalumo, naudoja ir kitų paukščių kiaušinius. O štai storiausių piniginių savininkai leidžia sau pasimėgauti didžiaisiais stručių kiaušiniais. Stručių augintojai teigia, kad tokie kiaušiniai kainuoja nuo 35 iki 700 litų. Tiesa, šimtus kainuojančių stručių kiaušinių marginti neskubama, nes jie paprastai po lukštu slepia jau apvaisintą veislinio stručio gemalą.
Mieliau mėgaujamasi stručio kiaušiniene, kurios, iškeptos iš vieno kiaušinio ir pridėjus kumpio bei pievagrybių, užtenka net dešimties žmonių pusryčiams. Tačiau stručių kiaušiniai buvo marginami ir žiloje senovėje. Pats seniausias ornamentuotas stručio kiaušinis buvo rastas Ascharijoje. Nustatyta, kad jis numargintas dar III amžiuje iki Kristaus. Šis kiaušinis tiesiog neįkainojamas.
Kiausinis be luksto | Egg Benedict
Moderniuoju laikotarpiu piniguočiai gali užsukti į Rūtos galeriją Vilniuje, kur Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondas surengė velykinių stručio margučių parodą-pardavimą. Čia pristatyti garsių Lietuvos tapytojų, skulptorių, keramikų, juvelyrų bei tekstilininkų papuošti stručio kiaušiniai, kuriais švenčių proga galima pasipuošti savo namus.
Velykinės tradicijos ir kiaušinių marginimas
Remigijus Rainys rašo, kad jau pagonių religijoje kiaušinis buvo laikomas gyvybės atsiradimo ir vaisingumo simboliu, kaip tik tada atsirado iki šiol išsaugoti ritualai bei žaidimai. Manyta, jog pradaužus kiaušinį iš jo išlenda gyvybė gemalu pasivertusios gyvatės pavidalu. Iš čia ir kilo paprotys susėdus pirmųjų velykinių pusryčių eiti bukynių.
Taip mūsų protėviai vadino veiksmą, kai vienas laiko kiaušinį, o kitas daužia jį kitu kiaušiniu. Manyta, kad gyvatės - požemio gyventojos, globojančios derlių. Jų pavidalu iš požemio išlįsdavo ir protėvių vėlės. Pavasarį gyvatės turėjo prikelti augmeniją, žydėjimą, vaisingumą, todėl margučiai ir buvo ridinėjami žeme, kad žadintų požemio gyventojus. Tikėta, jog kiaušiniai turi ypatingų galių - jais valgydindavo ligonius, dėdavo ant žaizdų. Moterys, gerdamos žalius kiaušinius, tikėjosi išsigydyti nevaisingumą.
Ilgainiui bukynės virto savotiškomis varžybomis, kurių metu buvo išrenkamas pats stipriausias margutis, o jo turėtojas laimėdavo kokį nors prizą. Stipriausio kiaušinio savininkas garsėdavo net per kelis kaimus, todėl iki šiol laimėti stengiamasi bet kokiais būdais. Atsiranda ir mėgėjų eiti lengviausiu - apgavystės - keliu. Tokie bukynių dalyviai stengiasi varžovų margučius pramušti mediniais ar net akmeniniais kiaušiniais. Vilniuje, Gedimino kalne, rastas akmeninis, o Dainų slėnyje - medinis margutis. Abu jie datuojami XIII amžiumi, tad galima numanyti, jog sukčių netrūko ir senovėje.
Magišką reikšmę turėjo ir pats kiaušinių marginimas. Ant viena spalva nudažytų kiaušinių buvo skutinėjamos saulutės, žvaigždės, žalčiukai, įvairi augmenija ir raštų deriniai. Specialią reikšmę turėjo ir kiaušinių spalva: raudona spalva simbolizavo gyvybę, juoda - žemę, mėlyna - dangų, geltona - pribrendusius javus. Kai kurie gražūs velykiniai papročiai jau užmiršti. Dabar jau mažai kas žino, kad per Velykas būdavo puošiama Velykų eglutė.
Anuomet vaikai labiau tikėjo ir Velyke. Pamiškėje gyvenanti senutė, pasak legendos, savo mažulyčiame namelyje dieną naktį dažo kiaušinius, o Velykų naktį sudeda juos į vaškinį ar cukrinį vežimaitį, pakinko į jį kiškius ir veža vaikams. Apie mažutį Velykės namelį, kurį kasmet buvusioje sodyboje Radviliškio rajone, Pašušvio kaime, statydavo dabar Kėdainiuose gyvenančios Jadvygos Baltraitienės vaikai ir anūkai, jos šeimininkė pasakoja su didžiule nostalgija. Jadvyga sako kiaušinių marginimu susidomėjusi būdama jau 16 ar 17 metų. Moteris savo metodo neslepia ir turi net kelias iš jos šio meno išmokusias pasekėjas.
Kiaušinių marginimo technikos
Svarbiausia, jog raštus kurti galima tik su tikru bičių vašku, nes visos dabartinėms žvakėms naudojamos medžiagos neatlaiko virimo temperatūros ir ornamentai išnyksta. Taigi, jeigu turite tikro bičių vaško, pasirūpinkite kaimiškais kiaušiniais su baltais lukštais. Europos Sąjungos įstatymai nebeleis kelias višteles auginančiam kaimiečiui tokių kiaušinių pardavinėti, jei jie nebus pažymėti specialiu spaudu. O specialųjį spaudą bus galima gauti tik auginant didelį skaičių vištų. Tuomet teks marginti paukštynų produkciją, nors ir padidės verdant suskilusių margučių procentas. Jadvyga tikina, kad jai taip ir nepavyko rasti būdo, kaip išvengti kiaušinių skilinėjimo verdant.
Kiaušinius reikia kruopščiai nuplauti muilu ar indų plovikliu „Fairy“ ir perplauti keliais vandenimis. Tuomet J. Baltraitienė juos sudeda į dubenį ir šildo orkaitėje, kol kiaušiniai apšyla tiek, kad paėmus į ranką vos jaustųsi šiluma. Kai ištirpsta metaliniame indelyje ant metalinės plokštelės virš mažiausia ugnimi degančios dujinės viryklės kaitinamas vaškas, jau galima imtis kūrybos. Vašką reikia kaitinti itin atsargiai, nes perkaitęs jis užsiliepsnoja lyg spiritas. Ornamentai vašku „išrašomi“ naudojant į medines šakeles įsmeigtus baltinių smeigtukus, įvairaus dydžio nėrimo vašelius ar net stambesnes adatas. Ornamentų elementai turi būti nedideli. Jadvyga sako vieną kiaušinį marginanti ne trumpiau kaip pusvalandį, o sudėtingesniems raštams kartais sugaištanti net valandą.
Po to kiaušiniai nakčiai merkiami į specialų tirpalą, kurį reikia pasiruošti dar prieš tris savaites: juodalksnio žievė ir toks pat kiekis surūdijusios geležies laikoma užpilti vandeniu. Rytą kiaušiniai ištraukiami ir sudedami į puodą su taip pat išvakarėse išvirintais svogūnų lukštais. Lukštų nedera gailėti, nes viralas turi būti tirštas. Kiaušiniai sudedami tik viena eile ir būtinai taip, kad neliestų vienas kito. Verdant puodo šiukštu negalima maišyti. Skysčiui užvirus po kelių minučių, jau laikas po vieną traukti juos iš puodo ir sausu skudurėliu skubiai nuvalyti išlikusį vašką. Belieka jūsų kūrinį išblizginti lašinių bryzeliu. Ornamentai išlieka šviesūs, o kitas margučių paviršius nusidažo tamsiai ruda, pilka ar net juoda spalva. Vietoj lukštų Jadvyga kartais naudoja ir anilino dažus, tačiau tuomet reikia kruopščiai prieš šviesą patikrinti kiekvieną margutį, nes suskilusių vartoti maistui nepatartina. Šiaip J. Baltraitienė pirmenybę teikia natūralioms dažomosioms medžiagoms. Žalia samanine spalva margučius nudažo nuo senos vantos nuskabyti beržo lapeliai ar rugių želmenys.
Margučių išsaugojimas
Jadvyga kone prieš kiekvienas Velykas išpuošia mažiausiai po 150 margučių, tačiau daugelį jų išdalina draugams ir pažįstamiems. Norint margučius išlaikyti kolekcijai, reikia juos palaikyti tamsioje, sausoje vietoje, kad gerai sudžiūtų jų viduriai. M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Liaudies meno skyriaus specialistai muziejinius margučius anksčiau „užkonservuodavo“ atsargiai nupjaudami patį kiaušinio smaigalį ir specialiu mažulyčiu šaukšteliu iškrapštydami visą jo turinį. Į tuščią lukštą būdavo pripilama tirpinto vaško ir vėl priklijuojama nupjautoji dalis. Dabar muziejininkai teigia dažniausiai taikantys natūralų margučių „džiovinimo“ būdą.
Kiaušinių įvairovė ir jų ypatybės
Nors daugelis lietuvių neįsivaizduoja Velykų stalo be margučių, kiaušinis kaip gyvybės ir vaisingumo simbolis buvo gerbiamas dar pagonių religijoje. Tačiau kiaušiniai nėra tik Velykų atributas - tai vertingas maisto produktas, turintis daug naudingų medžiagų.
Kalbėdami apie kiaušinius paprastai įsivaizduojame vištos kiaušinį, nors iš esmės visų paukščių kiaušiniai yra valgomi ir savo sudėtimi labai panašūs. Tiesa, ančių ir žąsų kiaušiniai yra riebesni, tirštesnės konsistencijos, turi stipresnį kvapą, nei mums įprasti vištų kiaušiniai, todėl ne visiems gali patikti.
- Vištų kiaušiniai: Tai populiariausias pasirinkimas, pasižymintis universaliu skoniu ir plačiu pritaikymu kulinarijoje.
- Putpelių kiaušiniai: Jie labai greitai išverda, yra itin maistingi, išraiškingo skonio, nes trynys sudaro didesnę kiaušinio dalį, palyginti su vištos kiaušiniu. Putpelių kiaušiniai tinka „vieno kąsnio“ sumuštiniams, salotoms puošti, žinoma, juos galima valgyti ir virtus ar keptus.
- Žąsų kiaušiniai: Jie didesni, taigi ir verda ilgiau - jei norite kietai virto žąsies kiaušinio, jį virti reikės apie 15 minučių. Jie 2-3 kartus didesni už vištos kiaušinius ir 8-10 kartų už putpelių kiaušinius. Be to, jie turi daug kalorijų. Jei vištienos kiaušiniuose yra apie 150 kcal, žąsų kiaušiniuose yra 200. Žąsų kiaušiniai turi labai stiprų lukštą, o jų skonis ir aromatas yra ryškesnis, palyginti su vištos kiaušiniais.
- Ančių kiaušiniai: Maistingas ir skanus produktas, vis labiau populiarėjantis kulinarijoje. Jie didesni už vištų kiaušinius, pasižymi savitu skoniu ir turtingesne sudėtimi. Anties kiaušiniuose vitamino A yra net keturis kartus daugiau nei vištų kiaušiniuose.
Kiaušinio sandara ir nauda sveikatai
Kiaušinio sandara yra gana sudėtinga:
- Lukštas: tai kiaušinio apsauginis dangalas, kuris iš visų pusių jį apsupa bei apsaugo kiaušinio turinį nuo pakenkimo bei taršos. Kiaušinio lukštas yra sudarytas iš kalcio karbonato, jo svoris sudaro maždaug 12 proc. viso kiaušinio svorio. Kiaušinio lukštą sudaro mikroskopinės poros, pro kurias senstant kiaušiniui susidaro palankios sąlygos mikroorganizmams prasiskverbti į kiaušinio vidų.
- Oro tarpas: susiformuoja platesniajame, storesniame kiaušinio gale. Kuo kiaušinio rūšis yra aukštesnė, tuo oro tarpas yra mažesnis. Kiaušiniui senstant oro tarpas didėja.
- Baltymas: kiaušinio baltymas yra sudarytas iš albumino, jį su tryniu sujungia pasaitai. Kiaušinio baltymas užima 2/3 viso kiaušinio masės.
- Trynys: specialios membranos iš visų pusių dengia kiaušinio trynį, apsaugodamos jį nuo sužalojimo. Senstant kiaušiniui membranos netenka savo elastingumo, todėl trynį lengviau pažeisti. Trynys sudaro iki 1/3 kiaušinio masės.
Kiaušiniai yra vienas iš geriausių baltymų, vitaminų, mineralinių medžiagų šaltinių. Kiaušinių baltymas yra aukštos maistinės vertės, pagal amino rūgščių kiekį bei įvairovę prilyginamas mėsos ir žuvies baltymams. Suvartojus maistui kiaušinio baltymą, gaunama tik 17 kcal, visai negaunama riebalų ir cholesterolio. Kiaušinio trynyje yra medžiagų, apsaugančių nuo akių geltonosios dėmės irimo, todėl reguliarus jų vartojimas yra labai aktualus vyresnio amžiaus žmonėms.
Vidutinis vištos kiaušinis turi apie 254 mg cholesterolio. Sveikam žmogui leidžiama su maistu gauti iki 300 mg cholesterolio kas dieną. Moksliniai tyrimai paneigė sąsajas tarp kiaušinių vartojimo maistui ir cholesterolio kiekio kraujyje. Pasirodo, kiaušiniuose esantis cholesterolis mūsų organizme nevirsta „bloguoju“, kraujagyslių sistemos ligas sukeliančiu cholesteroliu.
Kiaušinių maistingumu neabejojama - mitybos specialistų teigimu, tai vienas nedaugelio produktų, kuriame yra visų mums reikalingų amino rūgščių, taip pat - riebalų, angliavandenių, įvairių mineralinių medžiagų (fosforo, kalcio, geležies) bei vitaminų (A, D, E, visų B grupės vitaminų) žmogaus organizmui tinkamu santykiu. Kiaušiniai ypač naudingi vegetarams bei sportuojantiems žmonėms, nes kiaušinių baltymai - lengvai įsisavinami, be to, šiame produkte yra mums labai svarbaus vitamino B12. Kiaušinius rekomenduojama valgyti, jei norite numesti svorio - tai ne itin kaloringas, bet sotus produktas, padedantis kontroliuoti apetitą.
Kiaušinių virimas ir šviežumo nustatymas
Žąsų kiaušinius griežtai nerekomenduojama valgyti žalius arba nevisiškai išvirtus. Jie turi būti kietai virti. Išvirti minkšti arba suplakti į omletą, jie kelia potencialią grėsmę organizmui. Terminis apdorojimas sunaikina visas maisto bakterijas ir kiaušinius galima valgyti be baimės. Vienas žąsų kiaušinis pakeis 2 ar 3 vištų kiaušinius.
Kaip virti žąsies kiaušinius?
- Žąsies kiaušinius išplaukite.
- Įdėkite į puodą su šaltu vandeniu.
- Pastatykite ant ugnies ir virkite mažiausiai 15 minučių.
- Virti žąsų kiaušinius reikia ant vidutinės ugnies.
Išvirtus žąsų kiaušinius reikia atvėsinti šaltame vandenyje. Tai sustabdo virimo procesą ir palengvina jų lupimą.
Virimo laikas priklausomai nuo konsistencijos
- Kietai virti: Kiaušinius sudėkite į puodą ir užpilkite šaltu vandeniu, kad vanduo juos visiškai apsemtų. Įberkite druskos. Užvirkite, sumažinkite ugnį ir virkite apie 25 minutes.
- Pusiau skystai virti: Žąsų kiaušinius sudėkite į puodą, užpilkite šaltu vandeniu ir pagardinkite druska. Užvirinkite ir sumažinkite ugnį, kad vanduo šiek tiek burbuliuotų. Kiaušinius virkite 10-13 minučių.
- Skystai virti: Kiaušinius įdėkite į puodą, užpilkite šaltu vandeniu ir pagardinkite druska. Kai užvirs, sumažinkite ugnį. Vanduo turėtų šiek tiek burbuliuoti (virimo laikas iki užvirimo, sumažinus ugnį).
| Kiaušinio tipas | Konsistencija | Virimo laikas (ant viryklės) | Virimo laikas (daugiafunkciniame puode - garuose) |
|---|---|---|---|
| Vištos kiaušinis | Skystas | 1,5-3 min. | 2-3 min. |
| Vištos kiaušinis | Pusiau skystas | 4-6 min. | 4-5 min. |
| Vištos kiaušinis | Kietas | 10 min. | 18-20 min. |
| Putpelės kiaušinis | Skystas | 2 min. | - |
| Putpelės kiaušinis | Pusiau skystas | 1 min. (palaikyti vandenyje 2 min.) | - |
| Putpelės kiaušinis | Kietas | 4-5 min. | 3 min. (mikrobangų krosnelėje) |
| Žąsies kiaušinis | Skystas | iki užvirimo, sumažinti ugnį | - |
| Žąsies kiaušinis | Pusiau skystas | 10-13 min. | - |
| Žąsies kiaušinis | Kietas | 25 min. | - |
Patarimai, kaip virti tobulus kiaušinius
- Prieš virdami kiaušinius, nuplaukite juos po tekančiu vandeniu, kad pašalintumėte nešvarumų likučius ir apsisaugotumėte nuo salmoneliozės.
- Prieš valandą iki virimo pradžios išimkite kiaušinius iš šaldytuvo, kad jie sušiltų iki kambario temperatūros. Jei to nepadarysite, verdant kiaušinius jų lukštai gali įtrūkti.
- Atsargiai panardinkite kiaušinius į verdantį vandenį. Jei juos tiesiog įmesite, lukštas gali įtrūkti ir baltymas pateks į vandenį.
- Kad kiaušinius būtų lengviau nulupti, juos reikia atvėsinti. Išvirtus kiaušinius 15 minučių palaikykite šaltame vandenyje.
- Jeigu kiaušinio lukštas įtrūko - nepagailėkite gero žiupsnio druskos ir pasūdykite vandenį.
- Verdant kiaušinius ant stiprios ugnies, baltymas tampa kietas, o trynys minkštesnis. Verdant ant silpnos ugnies trynys bus kietas, o baltymas bus per skystas.
- Norint patikrinti, ar kiaušinis virtas, ar ne, reikia jį pasukti.
Kiaušinių šviežumo nustatymas
Kiekviena tikra šeimininkė, gamindama maistą, naudoja tik šviežius, kokybiškus produktus. Kiaušinio šviežumą galima nustatyti labai paprastai:
- Šviežias kiaušinis į stiklinės, sklidinos vandens, dugną nusileis greitai, o savaitės senumo plaukios vertikalioje padėtyje.
- Įdėkite kiaušinį į indą su vandeniu, kiaušinis yra labai šviežias, jeigu gulės ant šono indo dugne.
- Savaitės senumo kiaušinis gulės indo dugne, tačiau su pakeltu storesniu galu į viršų.
- 3-jų savaičių senumo kiaušinis apsivers storuoju galu į dugną.
- Blogas kiaušinis plūduriuos vandens paviršiuje.
tags: #struciu #kiausiniai #radviliskio #rajonas