Raudonosios sultys, išgaunamos iš įvairių uogų ir daržovių, yra vertingas maisto papildas, pasižymintis gausia maistine sudėtimi. Šios sultys gali sustiprinti imunitetą, aprūpinti organizmą būtinais vitaminais bei mineralais, padėti esant tam tikriems negalavimams. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairių raudonųjų sulčių naudą, pateiksime jų paruošimo receptus bei aptarsime svarbiausias vartojimo rekomendacijas ir atsargumo priemones.
Raudonųjų serbentų sultys: nauda ir paruošimas
Raudonieji serbentai yra ne tik skani, bet ir naudinga uoga, kurią galima panaudoti įvairiems patiekalams ir gėrimams gaminti. Daugiausiai naudos sveikatai suteikia švieži raudonieji serbentai. Tačiau imti ir suvalgyti visą jų derlių, greičiausiai, nepavyks, todėl iš raudonųjų serbentų galima pasiruošti pačių įvairiausių atsargų žiemai.
Raudonieji serbentai pasižymi turtinga maistine sudėtimi, suteikiančia organizmui būtinų vitaminų, mineralų ir kitų svarbių medžiagų. Suvalgius 100 gramų šviežių raudonųjų serbentų uogų gaunamos tik 56 kalorijos.
Raudonųjų serbentų maistinė vertė (100 g)
| Komponentas | Kiekis |
|---|---|
| Kalorijos | 56 kcal |
| Angliavandeniai | 14 g |
| Cukrūs | 8 g |
| Baltymai | 1.5 g |
| Riebalai | 0.2 g |
| Vitaminas C | Didelis kiekis |
| Vitaminas A | Yra |
| Kalis | Yra |
| Kalcis | Yra |
Raudonuosiuose serbentuose yra daug vitamino C (tik šiek tiek mažiau nei juoduosiuose serbentuose), vitamino A, fitokinono ir cholino. Todėl raudonieji serbentai priskiriami stiprų antioksidacinį poveikį turintiems maisto produktams. Šiuose uogose yra mineralų kalio, kalcio, fosforo, magnio, natrio, geležies. Raudonųjų serbentų sultys turi medžiagų, priskiriamų antioksidantams, todėl reguliarus jų vartojimas gali sustiprinti imunitetą ir padėti išvengti įvairių lėtinių ligų. Šios sultys taip pat padeda išvengti peršalimo ligų arba padėti greičiau sustiprėti sergant.
Raudonųjų serbentų sulčių paruošimas ir laikymas
Raudonųjų serbentų sultys tinka ne tik gėrimams, bet ir įvairiems padažams bei marinatams ruošti. Jos tinka daugeliui receptų, kur reikia lengvos rūgštelės. Todėl šios sultys daugeliu atveju gali pakeisti citrinos sultis. Saldžiarūgštis jų skonis puikiai dera prie paukštienos patiekalų.
- Greitam suvartojimui: Raudonųjų serbentų sultis galima ruošti be papildomų priedų, tokių kaip saldikliai ar kt. Natūralios raudonųjų serbentų sultys be cukraus šaldytuve gali išsilaikyti savaitę ar kiek ilgiau. Tačiau įdėjus cukraus, jų galiojimo laikas gali būti ilgesnis.
- Šaldymui: Sveikatai palankesnės yra šaldytos sultys. Jų panaudojimo spektras kulinarijoje yra toks pat platus kaip ir jau aptartas šviežių raudonųjų serbentų sulčių. Svarbu nepamiršti, kad šaldymui sultis būtina išpilstyti į plastikinius, nedidelės talpos butelius. O atšildyti tuomet, kai jas ketinsite vartoti. Atšildytų sulčių ilgai laikyti nerekomenduojama.
- Ledo kubeliai: Be to, iš šviežiai spaustų raudonųjų serbentų sulčių galima pasigaminti ryškių ir skanių ledo kubelių.
- Pasterizavimas: Pasterizuotas sultis iš esmės galima prilyginti sirupams, kuriuos labiau tinka naudoti kokteiliams arba arbatai. Šiuo būdu ruošiamoms sultims rekomenduojama naudoti tiek pat arba pusę tiek cukraus, kiek ir uogų. Norint pasterizuoti: užpildykite sandariai sterilizuotus butelius, įdėkite į didelį puodą su vandeniu, pakaitinkite iki 80-85°C ir palaikykite 20 minučių. Leiskite atvėsti vandenyje. Tokios sultys kambario temperatūroje, vėsioje, tamsioje vietoje gali išsilaikyti 6-12 mėnesių.
Raudonųjų serbentų sulčių receptas greitam suvartojimui
Nuplautus ir nuo šakelių bei lapelių atskirtus serbentus sudėkite į erdvų puodą ir įpilkite vandens, kad uogos būtų tik apsemtos. Jei naudojate, suberkite cukrų. Ant lėtos ugnies serbentus virkite maždaug 10 minučių. Kai uogos ims trūkinėti ir taps lengvai traiškomos - ugnį išjunkite. Serbentų masę puode palikite kambario temperatūroje visiškai atvėsti. Atvėsusią serbentų masę perpilkite į marlės maišelį ir virš didelio dubens perkoškite bei išsunkite visas sultis. Šviežiai spaustos raudonųjų serbentų sultys yra aukštos organinių rūgščių ir natūraliai gana rūgščios.
Rekomendacijos dėl raudonųjų serbentų sulčių vartojimo
Raudonųjų serbentų sultys yra gana rūgščios, todėl gerti jas grynas, nors ir sveika, bet nėra labai skanu. Šviežiai spaustas raudonųjų serbentų sultis į savo mitybą įtraukti galima maišant jas su kitomis, saldesnio skonio uogų ar vaisių sultimis.
- Natūraliomis raudonųjų serbentų sultimis praskieskite gazuotą mineralinį vandenį (santykiu 1:1). Toks gėrimas skatina apetitą ir padeda virškinimui, todėl labai tinka kaip gaivusis aperityvas.
- Natūraliomis raudonųjų serbentų sultimis praskieskite geriamąjį vandenį. Toks vanduo itin gerai malšina troškulį ir atgaivina, todėl labai tinka gerti sportuojant ir patiriant didelį fizinį krūvį.
- Įpilkite raudonųjų serbentų sulčių į saldžių uogų ar vaisių kokteilį, glotnutį arba tiesiog kitų sulčių kokteilį.
- Šaukštelį raudonųjų serbentų sulčių užpilkite ant vanilinių ledų.
- Natūralias raudonųjų serbentų sultis įmaišykite į salotų padažą arba marinatą mėsai.
- Raudonųjų serbentų sultis naudokite arbatai ruošti. Šiuo atveju sultis tinka naudoti kartu su šviežiais ar džiovintais serbentų lapais.
Juodųjų serbentų sultys: nauda ir gamybos būdai
Juodieji serbentai (Ribes nigrum) yra viena maistingiausių uogų, auginamų Europoje, ir viena iš labiausiai neįvertintų. Maži, intensyvaus skonio ir kupini vitamino C, antocianinų bei polifenolių, juodieji serbentai šimtmečius buvo tradicinės Europos maisto kultūros pagrindas. Retai kurios plačiai prieinamos uogos gali prilygti juodųjų serbentų maistingumui 100 gramų.
Pagrindinės juodųjų serbentų sulčių naudos
- Vitaminas C: Juodieji serbentai sudėtyje turi maždaug 180 mg vitamino C 100 g šviežių uogų, todėl tai yra vienas turtingiausių augalinių šaltinių - kelis kartus daugiau nei apelsinai. Išskirtinai didelis vitamino C kiekis yra kliniškai reikšmingiausia juodųjų serbentų sulčių maistinė savybė. Vitaminas C prisideda prie normalios imuninės sistemos veiklos ir palaiko natūralią organizmo antioksidacinę apsaugą.
- Antocianinai: Pigmentai, suteikiantys uogoms tamsią purpurinę-juodą spalvą, yra galingi antioksidantai, turintys gerai dokumentuotas priešuždegimines savybes. Antocianinų kiekis juoduosiuose serbentuose priskiria juos prie vienų iš labiausiai antioksidantų turinčių maisto produktų. Reguliarus antocianinų turinčių maisto produktų vartojimas stebimaisiais tyrimais buvo siejamas su sumažėjusio oksidacinio streso ir uždegimo žymenimis. Šie junginiai - kvercetinas, miricetinas ir juodųjų serbentų antocianinai - yra randami įvairiose papildų formose ir yra vieni iš labiausiai ištirtų polifenolių mitybos moksle.
- Širdies ir kraujagyslių sveikata: Antocianinai juoduosiuose serbentuose gali prisidėti prie širdies ir kraujagyslių sveikatos keliais mechanizmais: palaikydami sveiką kraujospūdį, prisidėdami prie normalios endotelio funkcijos ir potencialiai paveikdami lipidų apykaitą.
- Regėjimo funkcija: Juodieji serbentai yra gausus vitamino A pirmtakų ir antocianinų šaltinis, kurie abu turi dokumentuotą vaidmenį regėjimo funkcijoje. Antocianinai ypač buvo tiriami dėl jų vaidmens palaikant normalią tinklainės funkciją, o juodųjų serbentų ekstraktas Japonijoje yra naudojamas kaip licencijuotas ingredientas akių sveikatos produktuose, skirtuose kovoti su regėjimo nuovargiu.
- Šlapimo takų sveikata: Juodųjų serbentų sultys turi švelnių natūralių diuretinių savybių ir, kaip ir spanguolės, sudėtyje turi junginių, kurie gali palaikyti sveiką šlapimo takų aplinką.
Juodųjų serbentų sulčių gamybos būdai ir laikymas
Pasigaminti sulčių namuose yra vienas paprasčiausių būdų pasinaudoti šios uogos koncentruota forma.
- Tradicinis virimo būdas: Kruopščiai nuplaukite juoduosius serbentus šaltu vandeniu ir pašalinkite visus kotelius. Sudėkite uogas į didelį puodą ir užpilkite vandeniu, kad uogos būtų apsemtos. Kaitinkite ant vidutinės ugnies, kol uogos suminkštės ir išleis sultis. Nuimkite nuo ugnies. Perpilkite mišinį per smulkų sietelį arba marlės gabalėlį į švarų dubenį. Siekiant maksimalaus sulčių kiekio, leiskite joms lašėti, nespausdami (spaudimas sultis padarys drumstas). Jei dedate cukraus, grąžinkite perkoštas sultis į puodą su ištirpintu cukrumi, trumpai užvirinkite, tada supilkite į sterilizuotus butelius ar stiklainius, kol dar karšta. Cukraus kiekis yra asmeninio pasirinkimo ir numatomo naudojimo reikalas. Juodieji serbentai turi intensyviai rūgštų, šiek tiek sutraukiantį natūralų skonį - tai iš dalies daro juos tokiais įdomiais.
- Naudojant garų sulčiaspaudę: Užpildykite apatinę garų sulčiaspaudės kamerą vandeniu pagal gamintojo instrukcijas. Kaitinkite ant vidutinės-didelės ugnies. Kai susidarys garai, sultys pradės kauptis centrinėje kameroje. Išleiskite sultis per pritvirtintą vamzdelį į sterilizuotą indą.
Sulčių laikymas
- Šaldytuvas (šviežios, nepasterizuotos): 5-7 dienas.
- Pasterizuotos (termiskai apdorotos): 6-12 mėnesių kambario temperatūroje, vėsioje, tamsioje vietoje.
- Šaldytos: Iki 12 mėnesių, išlaikant gerą skonį ir antocianinų kiekį.
Burokėlių sultys: stiprus poveikis kraujospūdžiui
Burokėliai yra daugiau nei gardus salotų ingredientas. Juose gausu vitaminų, maistinių medžiagų ir skaidulų - ši raudona daržovė slepia įspūdingą naudą sveikatai. Burokėlių sultys gali sumažinti kraujospūdį per 3-6 valandas.
Burokėlių sulčių nauda kraujospūdžiui
Burokėlių sultys yra turtingas maistinių nitratų (NO3-) šaltinis, kurie burnoje, veikiant burnos bakterijoms, paverčiami nitritais (NO2-). Kai nitritai patenka į skrandį ir absorbuojami į kraują, jie toliau virsta azoto oksidu (NO). Azoto oksidas yra tas junginys, kuris atlieka lemiamą vaidmenį plečiant ir atpalaiduojant kraujagysles. Padidėjęs kraujagyslių išsiplėtimas sumažina periferinį pasipriešinimą, pagerina kraujotaką ir galiausiai sumažina kraujospūdį.
2015 m. atlikta metaanalizė, paskelbta žurnale „Journal of Nutrition“, apžvelgė 22 atskirus tyrimus, skirtus įvertinti raudonųjų sulčių poveikį. Mokslininkų grupė padarė išvadą, kad burokėlių gėrimas gali žymiai sumažinti sistolinį ir diastolinį kraujospūdį. Pastebėta, kad kraujospūdžio sumažėjimas buvo ryškesnis atliekant tyrimus, kuriuose buvo naudojamos didesnės burokėlių sulčių dozės - daugiau nei 500 mililitrų per dieną.
Kitame 2010 m. Amerikos širdies asociacijos žurnale „Hypertension“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad, išgėrus 500 mililitrų burokėlių sulčių, kraujospūdis sumažėjo per 3-6 valandas, o didžiausias kritimas pasireiškė praėjus trims ar keturioms valandoms po sulčių suvartojimo. Šis tyrimas taip pat parodė, kad kraujospūdį mažinantis poveikis išliko mažiausiai 24 valandas.
Rekomendacijos ir atsargumo priemonės
Norint pasiekti hipertenziją mažinančią naudą, rekomenduojama suvartoti nuo 250 iki 500 mililitrų burokėlių sulčių per dieną. Svarbu pažymėti, kad individualūs rodikliai gali skirtis, o optimalus kiekis kiekvienam asmeniui gali būti skirtingas atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip genetika, amžius ir bendra sveikata.
Jei jau vartojate kraujospūdį mažinančius vaistus, prieš įtraukdami raudonąjį gėrimą į savo mitybos režimą, pasitarkite su gydytoju. Dėl burokėlių sulčių ir vaistų poveikio gali labai sumažėti kraujospūdis, o tai gali sukelti tokius simptomus kaip galvos svaigimas, alpimas ir sunkiais atvejais net gali kilti pavojus gyvybei. Jūsų šeimos gydytojas gali padėti nustatyti jums tinkamą burokėlių sulčių kiekį pagal jūsų poreikius ir stebėti bet kokius kraujospūdžio pokyčius.
Kitos naudingos raudonos uogų sultys
Be raudonųjų ir juodųjų serbentų bei burokėlių, yra daugybė kitų raudonų uogų, iš kurių spaustos sultys pasižymi vertingomis savybėmis ir gali praturtinti jūsų mitybą:
- Aviečių sultys: Šviežios sultys ir uogos gerai malšina troškulį, gerina virškinimą, tinka net vaikų dietinei mitybai.
- Erškėčio vaisių sultys: Vartojamos kaip vitaminų šaltinis.
- Granato sultys: Turtingos antioksidantų, palaiko širdies ir kraujagyslių sveikatą.
- Gervuogės sultys: Turi daug naudos sveikatai, primena vasaros pabaigą.
- Putinų sultys: Sumaišytos su medumi santykiu 1:2 ir geriamos po 2-3 valg. šaukštus 3-4 kartus per dieną su vandeniu ar arbata. Tai vitamininė, prakaitavimą skatinanti, atsikosėjimą lengvinanti priemonė. Rekomenduojamos esant dantenų uždegimui, anginai, viršutinių kvėpavimo takų katarui, padidėjus kraujospūdžiui, užkimus, sergant tuberkulioze.
- Spanguolių sultys: Tinka, kai kamuoja stiprus kosulys, sergama lėtiniu inkstų uždegimu, angina, skaudant galvai.
- Šermukšnio sultys: Patartina gerti užkietėjus viduriams, esant hemorojui. Sultys didina kraujo krešėjimą. Jos yra polivitamininė priemonė.
- Vynuogių sultys (raudonosios veislės): Gerina medžiagų apykaitą, skatina prakaitavimą, lengvina atsikosėjimą, naudojamos sergant mažakraujyste, bronchine astma, skrandžio ir žarnyno uždegimais, hemorojumi, kepenų, inkstų ir kt. ligomis.
- Vyšnių sultys: Tinka virškinimui ir turi antioksidacinių savybių.
- Žemuogių sultys: Vartojamos organizmui stiprinti, sergant hipertonine liga, ateroskleroze, jos padeda gydyti kepenų ir šlapimo pūslės akmenligę, skatina prakaitavimą. Sultimis tepami spuogai, šlakai, egzemos pažeista oda. Geriant sultis, greičiau gyja žaizdos.
Bendros rekomendacijos ir atsargumo priemonės vartojant sultis
Metas spausti sultis? Palikite tai lėtaeigei sulčiaspaudei ZYLE! (ZY016WSJ, ZY016SSJ)
Šviežiai spaustos sultys yra kur kas geriau nei sultys pakuotėse, tačiau jų gerti reikėtų su saiku. Mitybos specialistai pabrėžia, kad sultys yra maistas, o ne gėrimas, todėl su kitu maistu jų nepatartina maišyti.
Svarbiausia - skaidulos
Pasak mitybos specialistų, užuot gėrus vaisių sultis, reikėtų valgyti vaisius, kadangi spaudžiant sultis yra pašalinamos sveikatai naudingos maistinės skaidulos, kitaip vadinamos ląsteliena. Skaidulos išvalo žarnyną, skatina gerųjų bakterijų dauginimąsi, gerina virškinimą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Be to, jos suteikia sotumo jausmą ir lėtina cukraus iš vaisių pasisavinimą. Tai reiškia, kad sotumo jausmas trunka daug ilgiau, o kalorijų organizmas gauna tiek pat.
Mitybos specialistė Evelina Pleterienė rekomenduoja valgyti vaisius nespaustus, nes juose yra daugiau skaidulinių medžiagų. „Sultys yra gerai, tačiau jomis negalima piktnaudžiauti. Geriant šviežiai spaustas - jas reikia truputį praskiesti“, - sako ji. Svarbiausia valgyti pakankamai daržovių ir vaisių. Skirtingų spalvų daržovės turi skirtingas naudingas medžiagas, todėl reikia stengtis kasdien suvalgyti raudonos, oranžinės, tamsiai žalios, žalios, baltos, mėlynos - violetinės spalvos daržovių bei vaisių. Vaisiuose ir daržovėse esančios medžiagos gali mažinti lėtinių ligų riziką, tokių kaip kardiovaskulinių ligų, vėžio.
Cukraus ir kalorijų kiekis
Mitybos specialistė taip pat atkreipia dėmesį, kad sultys labai skatina alkio jausmą, miltinių saldumynų poreikį. Kadangi nutukimo problema vis didėja, tai yra labai svarbu. Didžiosios Britanijos mokslininkai nustatė, kad net ir šviežiai spaustos sultys gali labai pakenkti organizmui ir turėti įtakos susirgimui diabetu. Moksliniame žurnale „Lancet Diabetes and Endocrinology“ aprašytas atliktas tyrimas, kurio metu obuolių sultys lygintos su Coca-Cola. Nustatyta, kad vienoje stiklinėje obuolių sulčių yra 110 kalorijų ir apie 26 gramai cukraus. Praktiška tiek pat, kiek ir Coca-Cola. Tyrėjai pataria atmesti sultis kaip vieną iš būtinų penkių vaisių ir daržovių porcijų per dieną. Taip pat pataria domėtis sulčių sudėtyje esančių cukrų ir kalorijų kiekiu, ypač jei sultys perkamos iš parduotuvės. Koncentruotos vaisių sultys yra kaloringos ir turi daug rūgščių. Reguliarus didelių kiekių vartojimas gali prisidėti prie cukraus pertekliaus mityboje ir, dėl didelio organinių rūgščių kiekio, gali dirginti skrandžio gleivinę jautriems asmenims.
Vartojimo taisyklės ir įspėjimai
- Vaikams: Vaikams iki trejų metų grynų sulčių gerti negalima visai, jas būtina skiesti. Nuo nuolat gaunamo cukraus kiekio vaikams gali tirpti dantys.
- Vartojimo laikas: Gerti šviežiai spaustas sultis reikėtų pusvalandį prieš valgį niekuo neužkandžiaujant. Taip pat jos netinka po valgio, nes virškinimo sistemoje skatina nepageidaujamus rūgimo procesus. Jas gerti reikia iš karto išspaudus. Net ir trumpą laiką laikant šaldytuve, sumažėja naudingųjų sulčių savybių. Kuo ilgiau sultys kontaktuoja su oru, tuo mažiau naudingų medžiagų jose išlieka.
- Kiekis: Rekomenduojama sultis skiesti vandeniu ir gerti nedideliais kiekiais. Protingiausia būtų apsiriboti 2-3 stiklinėmis per dieną ir tai neturėtų būti vienintelis jūsų maistas. Jeigu nėra minėtų indikacijų sulčių vartojimui (nepakankamas daržovių vartojimas, treniruotės, svorio priaugimas), sultis reikėtų gerti ne dažniau kaip 2-3 kartus per savaitę, skiestas per pusę su vandeniu.
- Sergant ligomis: Sergant kai kuriomis ligomis, šviežiai spaustų sulčių iš viso negalima gerti. Pavyzdžiui, sergant opalige, paūmėjus gastritui ir pankreatitui negalima gerti rūgščių spanguolių, serbentų, apelsinų, obuolių ar citrinų sulčių. Jei vartojate kraują skystinančius vaistus arba sergate hemofilija, raudonųjų serbentų sultis vartokite itin saikingai, nes jos turi kraujo krešėjimą lėtinančių savybių. Jei turite skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opų arba padidėjusį skrandžio rūgštingumą, šių sulčių venkite. Jei geriate kraujospūdį mažinančius vaistus, raudonųjų serbentų sultis vartokite itin saikingai, nes jos gali pernelyg sustiprinti vaistų poveikį.
- Alergijos: Jei esate alergiški persikams, abrikosams, avietėms, gali būti, kad alergija gali pasireikšti ir serbentams.
Kiti raudonųjų serbentų produktai žiemai
Kai raudonųjų serbentų derlius nebetelpa į saujas, prasideda atsargų žiemai ruošimas. Iš šių uogų galima pasigaminti pačių įvairiausių produktų - nuo džemų, uogienių, drebučių iki padažų ir dar daugiau.
Raudonųjų serbentų kompotai: gaivumas ir skonis žiemai
Serbentų kompotas - tai puikus būdas išsaugoti uogų skonį ir mėgautis gaiviu gėrimu bet kuriuo metų laiku. Kompotai gali būti labai įvairūs - nuo paprastų ir gaivių iki saldesnių ir aromatingesnių, papildytų vaisiais, prieskoniais ar mėtomis.
- Klasikinis serbentų kompotas: Šiam receptui reikės tik serbentų, cukraus ir vandens. Tai pats paprasčiausias būdas pasigaminti gardų ir gaivinantį kompotą, kuris puikiai laikysis žiemą. Svarbiausia - sterilizuoti stiklainius ir užtikrinti sandarų uždarymą.
- Serbentų ir abrikosų kompotas: Lengvas, kvapnus ir vizualiai patrauklus - puikiai tinka svečiams ar atsigaivinimui.
- Serbentų ir braškių kompotas: Šis kompotas - tarsi vasara stiklinėje. Braškės suteikia saldumo ir minkštumo, o serbentai - spalvos ir lengvos rūgštelės. Jei ruošiate žiemai - stiklainius užsukite.
Raudonųjų serbentų uogienės: nuo tradicinių iki gurmaniškų
Raudonųjų serbentų uogienė - tai puikus būdas išsaugoti uogų skonį ir mėgautis gardžiu desertu. Uogienę galima valgyti vieną, tepti ant duonos, naudoti pyragams ar kitiems desertams gaminti.
- Pagrindinis uogienės receptas: Serbentai kruopščiai nuplaunami ir nuvalomi nuo visų perteklinių dalių. Dalį uogų suminkome. Suberkite cukrų ir palikite penkioms-dešimčiai minučių. Supilkite į puodą, užvirinkite ir sumažinkite ugnį, tačiau paviršiuje vis dar turi būti burbuliukų. Raudonųjų serbentų uogienė penkias minutes - paruošta. Į sterilizuotus stiklainius supilkite karštą uogienę ir uždarykite steriliu dangteliu.
- Raudonųjų serbentų uogienė be virimo: Ši uogienė ruošiama be terminio apdorojimo, todėl išlieka daugiau vitaminų.
- Tiršta raudonųjų serbentų uogienė: Ši uogienė puikiai tinka tepti ant kepinių ir blynų.
Raudonųjų serbentų drebučiai: natūralus skonis ir tekstūra
Raudonųjų serbentų drebučiai - tai puikus būdas išsaugoti uogų skonį ir pasigaminti gardų pagardą prie mėsos, sūrio ar kitų patiekalų. Tai labai klasikinė uogienė, kuri anksčiau buvo verdama kone kiekvienuose namuose.
- Drebučių receptas: Serbentus beriame į puodą ir patraiškome bulvių grūstuve, kad išsiskirtų sultys. Statome ant ugnies ir pakaitiname iki užvirimo. Tuomet nukeliame nuo ugnies, suberiame cukrų ir dar šiek tiek maišydami pakaitiname, kol ištirps cukrus. Sudedame prieskonius, druską, česnaką, actą, išmaišome, toliau kaitiname ant mažos ugnies kelias minutes. Išpilstome į sterilius stiklainiukus ir laikome šaldytuve.