Mėsa yra vienas vertingiausių maisto produktų, turintis daug maisto medžiagų, reikalingų žmogaus organizmui. Mėsos produktų ženklinimas yra svarbi informacijos apie produktą pateikimo vartotojams dalis. Ženklinimas padeda vartotojams priimti informacija pagrįstus sprendimus renkantis maisto produktus. Taisyklės ir reikalavimai užtikrina, kad pateikiama informacija būtų tiksli, aiški ir neklaidintų vartotojų.
Spartėjant gyvenimo tempui žmonės vis mažiau laiko praleidžia virtuvėje gamindami maistą, todėl į pagalbą jiems ateina gamintojai ir prekybininkai. Iš siūlomo gausaus mėsos gaminių asortimento, vartotojai produktus renkasi ne tik pagal kainą, bet ir pagal kokybę. Šiame straipsnyje aptariami sveikumo ženklo reikalavimai ant mėsos gaminių, įskaitant teisinį reglamentavimą, privalomą ir neprivalomą informaciją, draudžiamus teiginius ir kitus svarbius aspektus.
Mėsos maistinė vertė
Svarbiausias mėsos komponentas yra raumeninis audinys, kurio apie 80 % sudaro baltymai. Baltymai yra amino rūgščių, kurios laikomos ląstelių statybine medžiaga, šaltinis. Mokslininkų teigimu, 100 gramų mėsos yra 30-40 % suaugusiam žmogui reikalingo paros normos baltymų kiekio. Raumenyse taip pat yra mineralinių medžiagų (kalio, fosforo, natrio, geležies, chloro, magnio) bei mikroelementų (vario, mangano, kobalto, cinko, nikelio). Mėsoje taip pat yra ir vitaminų, ypač B grupės. Nedideliais kiekiais randama vitaminų A, D ir E.
Mėsos produktų ženklinimo teisinis reglamentavimas
Mėsos ir kitų gyvūninių produktų ruošimą ir tiekimą į rinką reglamentuoja įvairūs teisės aktai. Šviežios mėsos ženklinimo reikalavimus Lietuvoje ir Europos Sąjungoje reglamentuoja įvairūs teisės aktai.
Nacionaliniai teisės aktai
Vienas iš pagrindinių dokumentų yra Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) 2000 m. gruodžio 15 d. įsakymas "Dėl Mėsos ir kitų gyvūninių produktų ruošimo ir tiekimo į rinką taisyklių patvirtinimo". Šis įsakymas, įsigaliojęs 2001 m. sausio 6 d., nustato veterinarijos reikalavimus ir reglamentuoja maisto saugos bei tiekimo klausimus. Šis teisės aktas yra susijęs su Direktyva Nr. 1977/99 ir Direktyva Nr. 1991/495.
VMVT įsakymas, priimtas 2009 m. sausio 12 d. ir įsigaliojęs 2009 m. sausio 23 d., pakeistas 2009 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. (nenurodytas numeris).
Europos Sąjungos reglamentai
Be nacionalinių teisės aktų, šviežios mėsos ženklinimą reglamentuoja ir ES reglamentai. Tai apima:
- Reglamentas Nr. 257/2008
- Reglamentas Nr. 777/2008
- Reglamentas Nr. 852/2004
- Reglamentas Nr. 853/2004
- Reglamentas Nr. 854/2004
- Reglamentas Nr. 999/2001
- Reglamentas Nr. 1234/2007
- Reglamentas Nr. 1441/2007
- Reglamentas Nr. 1760/2000
- Reglamentas Nr. 1774/2002
- Reglamentas Nr. 1825/2000
- Reglamentas Nr. 2073/2005
Šie reglamentai apima įvairius aspektus, susijusius su maisto sauga, gyvūnų sveikata, ženklinimu ir atsekamumu.
Teisinė bazė ir pagrindiniai principai
Ženklinimo reikalavimai yra grindžiami teisės aktais, kurie užtikrina, kad vartotojai gautų tikslią ir išsamią informaciją apie maisto produktus. Pagrindiniai principai apima:
- Informacijos aiškumą ir suprantamumą.
- Draudimą klaidinti vartotojus.
- Privalomą tam tikros informacijos nurodymą.
- Savanoriškai teikiamos informacijos reglamentavimą.
Privaloma informacija mėsos gaminių etiketėse
Mėsos produktų ženklinimui taikomi leidimai, kurie užtikrina, kad produktai atitinka nustatytus standartus ir reikalavimus. Ant mėsos gaminio pakuotės (pvz., dešros, dešrelių) turi būti nurodyta:
- Gamintojo pavadinimą ar firmos vardą ir adresą.
- Produkto pavadinimą.
- Produkto sudėtį (sudedamųjų dalių sąrašą).
- Fasuotų maisto produktų grynąjį kiekį.
- Minimalų tinkamumo vartoti terminą.
- Laikymo sąlygas ar vartojimo sąlygas.
- Informaciją apie kilmės vietą, jei tokios informacijos nepateikus, pirkėjas būtų klaidinamas.
- Vartojimo instrukciją, jei be jos būtų neįmanoma teisingai vartoti produktą.
- Daugiau kaip 1,2 tūrio proc. alkoholio turinčių gėrimų faktinę alkoholio koncentraciją tūrio procentais.
Sudedamųjų dalių sąrašas
Sudedamųjų dalių sąrašas turi būti nurodytas pradedant žodžiais „sudedamosios dalys“, o ne „sudėtis“. Sudedamąją dalį reikia nurodyti iki 2 proc. Turi būti išvardintos mažėjančia tvarka.
Išlygos dėl sudedamųjų dalių sąrašo
Nereikalaujama teikti sudedamųjų dalių sąrašo ant šių produktų:
- Neluptų, nesmulkintų arba panašiai neapdorotų šviežių vaisių ir daržovių.
- Gazuoto vandens.
- Fermentinių actų, gautų tik iš vieno pagrindinio produkto.
- Sviesto, rauginto pieno ir grietinėlės, jei į juos nebuvo įdėta jokių sudedamųjų dalių, išskyrus pieno gaminius, maisto fermentus, mikroorganizmų kultūras ir druską.
- Taip pat iš vienos sudedamosios dalies sudarytų maisto produktų.
Alergiją ir netoleravimą sukeliančios medžiagos
Ženklinime būtina aiškiai nurodyti medžiagas, kurios gali sukelti alergijas ar netoleravimą. Tai padeda vartotojams, turintiems specialių mitybos poreikių, pasirinkti saugius produktus.
Minimalus tinkamumo vartoti terminas
Minimalus tinkamumo vartoti terminas yra svarbus rodiklis, nurodantis, iki kada produktas išlieka saugus ir kokybiškas vartoti.
Maistingumo deklaracija
Privalomoji maistingumo deklaracija pateikiama 100 g arba 100 ml produkto nurodant tokią informaciją:
- Maisto produkto energinę vertę (kilodžauliais (kJ) ir kilokalorijomis (kcal)).
- Riebalų kiekį.
- Sočiųjų riebalų rūgščių kiekį.
- Angliavandenių kiekį.
- Cukrų kiekį.
- Baltymų kiekį.
- Druskos kiekį.
Matavimo vienetai, kurie turi būti naudojami maistingumo deklaracijoje energinei vertei ir masei nurodyti, bei informacijos pateikimo tvarka yra reglamentuoti.
Kilmės vieta
Kilmės vieta turi būti nurodyta, jei tokios informacijos nepateikus, pirkėjas būtų klaidinamas. Tai ypač svarbu vartotojams, kurie teikia pirmenybę produktams iš tam tikrų regionų ar šalių.
Specialios laikymo ir (arba) vartojimo sąlygos
Jei produktui reikalingos specialios laikymo ar vartojimo sąlygos, jos turi būti aiškiai nurodytos etiketėje.
Teiginiai apie sveikumą ir maistingumą
Teiginiai apie sveikumą ir maistingumą yra teiginiai, kurie pabrėžia teigiamą maisto produkto poveikį sveikatai ar maistingumui.
Kas tai yra?
- Teiginys apie maistingumą - tai teiginys, kuris teigia, kad maisto produktas turi ypatingų maistinių savybių.
- Teiginys apie sveikumą - tai teiginys, kuris teigia, kad maisto produktas turi teigiamą poveikį sveikatai.
Teiginius apie maistingumą ir sveikumą gali vartoti tik tie maisto produktai, kurie atitinka nustatytus reikalavimus ir yra pagrįsti moksliškai įrodytais faktais.
Vartojimo sąlygos ir tipai
Teiginiams apie sveikatingumą taikomos specialios vartojimo sąlygos, kurios užtikrina, kad teiginiai būtų tikslūs ir neklaidintų vartotojų. Yra įvairių tipų teiginių apie sveikumą: „Teiginys apie susirgimo pavojaus sumažinimą“ ir „Teiginiai dėl vaikų vystymosi ir sveikatos“.
Pavadinimai ir EC registras
Tokių pavadinimų, kaip Sveikutis, Imunace, Širdžiai, Bifido ir pan., vartojimas yra reglamentuojamas ir turi atitikti nustatytus reikalavimus. Europos Komisijos registre galima rasti informaciją apie patvirtintus teiginius apie sveikumą. Teiginių, kurių svarstymas atidėtas, vartojimas yra reglamentuojamas ir turi atitikti nustatytus reikalavimus.
Koks maistas yra sveikas ir kas dažniausiai sukelia virškinimo sutrikimus?
Draudžiami teiginiai
Yra tam tikri teiginiai, kuriuos draudžiama vartoti ant mėsos produktų etikečių, nes jie gali klaidinti vartotojus arba yra nepagrįsti moksliškai. Draudžiami teiginiai:
- Širdies ligų profilaktikai.
- Apsaugo nuo širdies ligų.
- Padeda išvengti vėžio.
- Saugo nuo vėžio.
- Gydo vėžinius susirgimus.
- Gydo širdies - kraujagyslių ligas.
- Padeda nuo vidurių užkietėjimo.
- Padeda nuo plaukų slinkimo.
- Padeda esant gripui ar koronavirusinei infekcijai.
- Padeda esant nugaros skausmui.
Išskirtinis ženklinimas
Išskirtinis ženklinimas naudojamas norint pabrėžti tam tikras produkto savybes ar kilmę.
Garantuotas tradicinis gaminys (GTG)
Garantuotas tradicinis gaminys (GTG) yra ženklas, kuris rodo, kad produktas yra pagamintas pagal tradicinį receptą ar metodą.
Saugoma geografinė nuoroda (SGN)
Saugoma geografinė nuoroda (SGN) yra ženklas, kuris rodo, kad produktas yra kilęs iš tam tikro regiono ir turi specifinių savybių, susijusių su ta vietove.
Rakto skylutės ženklas
Rakto skylutės ženklas rodo, kad produktas yra sveikesnis pasirinkimas, atitinkantis nustatytus maistingumo kriterijus.
Sveikumo ženklas ir atpažinimo žymuo
Žmonių maistui skirtų gyvūninių produktų ženklinimas sveikumo ženklu ir atpažinimo (identifikavimo) žymeniu yra svarbus maisto saugos užtikrinimo elementas. Šie ženklai leidžia atsekti produktą nuo gamybos vietos iki vartotojo, užtikrinant, kad jis atitinka visus reikalavimus.
Nacionalinis sveikumo ženklas
Nacionalinis sveikumo ženklas, skirtas priverstinai paskerstų gyvūnų mėsai ženklinti, turi būti kvadrato formos.
Veršienos ir jautienos ženklinimas
Veršienos ir jautienos ženklinimui taikomos specialios taisyklės, kurios nustato privalomus rekvizitus.
Mėsos tiekimas į ES rinką
Mėsos tiekimas į ES rinką yra griežtai reglamentuojamas, siekiant užtikrinti maisto saugą ir kokybę. Šviežios mėsos ženklinimas yra svarbus aspektas, užtikrinantis vartotojų informavimą ir apsaugą, taip pat padedantis užtikrinti aukštą maisto saugos lygį.
Šviežios mėsos ženklinimas ir kokybės užtikrinimas
Šviežios mėsos ženklinimas turi atitikti tam tikrus reikalavimus, kad vartotojai gautų aiškią ir tikslią informaciją apie produktą.
Pagrindiniai ženklinimo reikalavimai
- Produkto pavadinimas: Ženklinime turi būti aiškiai nurodytas mėsos pavadinimas, pvz., jautiena, kiauliena, vištiena ir pan. Taip pat turi būti nurodyta mėsos dalis, pvz., nugarinė, kumpis, krūtinėlė.
- Kilmės šalis: Būtina nurodyti šalį, kurioje gyvūnas buvo užaugintas ir paskerstas. Tai padeda vartotojams pasirinkti mėsą pagal jų preferencijas ir etinius įsitikinimus.
- Skerdyklos patvirtinimo numeris: Ženklinime turi būti nurodytas skerdyklos, kurioje gyvūnas buvo paskerstas, patvirtinimo numeris. Tai leidžia atsekti mėsos kilmę ir užtikrinti, kad skerdykla atitinka higienos ir saugos reikalavimus.
- Partijos numeris: Kiekviena mėsos partija turi turėti unikalų numerį, kuris leidžia atsekti produktą per visą tiekimo grandinę.
- Geriausias iki data: Ženklinime turi būti nurodyta data, iki kurios mėsą rekomenduojama suvartoti. Tai padeda užtikrinti, kad vartotojai vartoja šviežią ir saugią mėsą.
- Laikymo sąlygos: Turi būti nurodytos tinkamos mėsos laikymo sąlygos, pvz., temperatūra.
- Gamintojo arba pardavėjo pavadinimas ir adresas: Ženklinime turi būti nurodytas gamintojo arba pardavėjo, atsakingo už produkto ženklinimą, pavadinimas ir adresas.
- Specialūs ženklinimo reikalavimai: Tam tikrais atvejais gali būti taikomi specialūs ženklinimo reikalavimai, pvz., ekologiškai užaugintos mėsos ženklinimas.
Papildoma informacija
Be privalomos informacijos, gamintojai ir pardavėjai gali pateikti papildomą informaciją apie mėsą, pvz., gyvūno veislę, auginimo būdą, pašarus ir kitus kokybės rodiklius. Tai gali padėti vartotojams priimti labiau pagrįstus sprendimus.
Vartotojų apsauga ir kontrolė
Šviežios mėsos ženklinimo reikalavimai yra skirti apsaugoti vartotojų interesus ir užtikrinti, kad jie gautų tikslią ir patikimą informaciją apie produktą. VMVT ir kitos institucijos reguliariai atlieka patikrinimus, siekdamos užtikrinti, kad gamintojai ir pardavėjai laikosi ženklinimo reikalavimų. Pažeidimų atveju gali būti taikomos sankcijos. Svarbu, kad visi dalyviai, dalyvaujantys tiekimo grandinėje, laikytųsi gerosios praktikos ir užtikrintų, kad mėsa būtų saugi ir tinkama vartoti.
ES teisės aktų įtaka nacionaliniams reikalavimams
ES teisės aktai daro didelę įtaką nacionaliniams šviežios mėsos ženklinimo reikalavimams. ES reglamentai nustato bendrus standartus, kurių privalo laikytis visos valstybės narės. Tai užtikrina vienodą apsaugos lygį vartotojams visoje ES ir palengvina prekybą mėsa tarp valstybių narių.
Veterinarinė kontrolė ir prevencinės priemonės
Veterinarinė kontrolė yra svarbi grandis užtikrinant šviežios mėsos saugą ir kokybę. Veterinarijos gydytojai atlieka gyvūnų sveikatos patikrinimus, prižiūri skerdimo procesą ir užtikrina, kad mėsa atitinka higienos reikalavimus. Ligų prevencija ir kontrolė yra svarbūs aspektai užtikrinant šviežios mėsos saugą. ES ir nacionaliniai teisės aktai nustato griežtas taisykles dėl gyvūnų sveikatos, vakcinacijos ir ligų kontrolės. Šios priemonės padeda sumažinti riziką, kad mėsa bus užkrėsta pavojingomis ligomis.
Maisto sauga, atsekamumas ir sanitarinė kontrolė
Maisto sauga yra prioritetas visoje maisto tiekimo grandinėje. Šviežios mėsos atveju tai apima higienos reikalavimus skerdyklose, transportavimo sąlygas, laikymo temperatūrą ir kitas priemones, skirtas užtikrinti, kad mėsa būtų saugi vartoti. Atsekamumas yra svarbus elementas užtikrinant maisto saugą ir kokybę. Tai reiškia, kad galima atsekti mėsos kilmę ir judėjimą per visą tiekimo grandinę. Atsekamumas leidžia greitai identifikuoti ir pašalinti iš rinkos nesaugius produktus. Sanitarinė kontrolė ir higienos reikalavimai yra būtini užtikrinant šviežios mėsos saugą. Skerdyklos ir kitos įmonės, dalyvaujančios mėsos perdirbime, turi laikytis griežtų higienos reikalavimų, kad būtų išvengta mėsos užteršimo.
Vartotojų informavimas ir švietimas
Vartotojų informavimas ir švietimas yra svarbūs aspektai užtikrinant, kad vartotojai galėtų priimti pagrįstus sprendimus dėl mėsos pirkimo ir vartojimo.
Koks maistas yra sveikas ir kas dažniausiai sukelia virškinimo sutrikimus?
Iššūkiai ir klaidinantys žymenys rinkoje
Ant maisto produktų pakuočių Lietuvoje, ką retai pastebėsi užsienyje apsilankius prekybos centre ir pažvelgus į maisto produktų pakuotes, galima rasti kokių tik nori žymenų, ženklų, piešinių, šūkių, raginimų ir pan. Maisto produktų pakuotės pas mus taip išpuoštos pagiriamaisiais žodžiais, kad pradeda atrodyti, jog valgome pasakišką ir sveiką maistą. Tačiau ar tikrai viskas taip gražu? Žmonėms vis svarbiau tai, ką valgo jų vaikai ir ką kasdien deda ant stalo. Visi norime tikėti, kad valgome sveiką ir kokybišką maistą, juk apie tai „kalba“ ar net „šaukia“ produkto etiketės.
Prekės ženklai ir teiginiai apie sveikatą
Pasak tarnybos, gamintojas, norėdamas savo produkto ženklinimo etiketėje vartoti konkretų teiginį apie maisto produktų sveikatingumą, turi vadovautis reglamento (EB) Nr. 1924/2006 nuostatomis, tačiau galima suprasti ir tai, kad jei gamintojas yra užregistravęs prekės ženklą „sveikas“ (ar kitą jo formą, darinį), gali laisvai žymėti maisto produktus, nesilaikant jokių ženklinimą reguliuojančių teisės aktų. Pavyzdžiui, braškinis gėrimas pažymėtas žymeniu „sveikam gyvenimui“, nors produkto sudėtyje yra cukraus, įvairių maisto priedų. VMVT pripažįsta, kad šis prekės ženklas gali klaidinti vartotojus, tačiau atrodo, kad rankos surištos, nes prekės ženklas „PIENO ŽVAIGŽDĖS sveikam gyvenimui“ 2006 m. registruotas Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure ir galioja iki 2015 m. Panaršius Valstybinio patentų biuro svetainėje, galima atrasti daugybę su žodžiais „sveikas“, „sveikata“ registruotų maisto produktų prekės ženklų. Kitas pavyzdys: gaminys paženklintas teiginiu „su sumažintu laktozės kiekiu“ bei prierašu, kuris reiškia, kad pienas - „aktyviam gyvenimui“. VMVT nuomone, pieno ženklinime vartojamas teiginys „aktyviam gyvenimui“ nėra nuoroda į sveikatą ar maisto savybes. Tačiau, jei tokiu užrašu paženklintas MAISTO PRODUKTAS, kaip jis gali nesisieti su maisto savybėmis?
Prekybos tinklų rekomendacijos ir kokybės žymenys
Galima pastebėti, kad mūsų šalyje vartotojus valdo prekybos tinklai, o žmonės jau įprato gyventi nuo akcijos iki akcijos. Todėl nenuostabu, kad atsiranda ir ženklinimas, kad vienas ar kitas prekybos tinklas rekomenduoja produktus. Pavyzdžiui, ką reiškia, kad, tarkim, „rekomenduoja IKI“? Kodėl niekur nėra aprašymų, paaiškinimų, kuo ypatingas produktas, kurį rekomenduoja vienas prekybos tinklas ir kuo jis turėtų skirtis nuo produkto, kurį rekomenduoja kitas prekybos tinklas? Pagal galiojančią tvarką, maisto tvarkymo subjektai prekės ženklus susikuria patys ir atsako už jų naudojimą maisto produktų ženklinime. VMVT tikrina, ar maisto produktų ženklinimas atitinka teisės aktų reikalavimus ir ar neklaidina vartotojų. Galima pastebėti, kad pardavėjai ir gamintojai prikūrę begalę su aukštesne kokybe, išskirtinumu susijusių žymenų, kuriais ženklinami konkretūs produktai („aukščiausios kokybės garantija“ ir pan.) ar produktų grupės („meistro kokybė“ („Maxima“), „IKI Gourmet“ (IKI) ir pan.). Taip pat dažnai akis užkliūva už apdovanojimų, medalių atvaizdų. VMVT, vykdydama valstybinę maisto kontrolę, vadovaujasi HN 119:2002 nuostatomis. Ir tiesiog nėra teisinio reglamentavimo maisto teiginiams „aukščiausia kokybės garantija“, „meistro kokybė“ ir kt. Maisto produktų gamintojai, kurie naudoja maisto produktų ženklinime minėtus teiginius, patys turi nusistatyti maisto produktų kokybės reikalavimus ir užtikrinti jų kontrolę. Ar ne per daug laisvės suteikiama prekybininkams?
Užsienietiškos prekės ir nacionaliniai standartai
Pateikiama informacija apie guminukus „HARIBO Pico ball“: ant pakuotės puikuojasi užrašas, reiškiantis, kad tai vaikų mėgstamas produktas (angl. k. „Kids and grown-ups love it so“) ir pavaizduotas futbolą žaidžiantis vaikas. Taip pat uždėtas „Goldener preis 2011“ simbolis. Informacija pateikta dviem užsienio kalbomis. Tačiau sudėtis (E903 (alergija, astma), E141 alergija, astma)) akivaizdžiai rodo, jog tai nėra tinkamiausias saldumynas vaikams. VMVT informavo, kad pateikta informacija apie produkto sudėtį atitinka Higienos normos reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad „papildoma ženklinimo informacija gali būti pateikta ir užsienio kalba“, taigi, tarnyba tiesiog negali vertinti informacijos, pateiktos vokiečių kalba. Taigi, kaip ir viskas pagal taisykles: maisto priedai ir saldainių ženklinimas atitinka Higienos normos reikalavimus.
Kitas pavyzdys: gaminys pažymėtas „kokybę garantuoja IKI“, o Briuselio nuoroda tarsi nurodo į aukštesnio lygio standartą. Tačiau paštetas pagamintas Čekijoje. Mėsos gaminio pavadinime vartojamas žodis „Briuselio“ nenurodo mėsos gaminio kokybės, o yra tik mėsos gaminio pavadinimo dalis ir todėl vartotojas nėra klaidinamas, nes nurodytas mėsos gaminio gamintojas ir jo adresas, t. y. pateikiama visa informacija. Vytinta „Salchichon salami“ dešra (pjaustyta fasuota po 80 g.) pažymėta užrašu „exclusive food“ (angl. k. išskirtinis/privilegijuotas/pirmaklasis maistas), tačiau produkte, be kitų maisto priedų, yra du fosfatai E450i ir E452i, kurie gali sukelti virškinimo sutrikimų, produktas apdorotas E235 (antibiotiku), tačiau neparašytas jo kiekis, kurį viršijus galimi sveikatos sutrikimai. Kadangi „IKI Gourmet“ nefasuoti mėsos gaminiai įvežami iš Ispanijos ir Italijos („Salchichon salami“ dešra Lietuvą įvežama iš Ispanijos), nėra teisinio pagrindo mėsos gaminių, įvežtų iš kitų ES šalių, kokybės rodiklių sieti su mėsos gaminių kokybės rodikliais, nustatytais Lietuvos standartu ir leistinų maisto priedų naudojimu ar nenaudojimu jų gamyboje. Kiekvienoje ES šalyje maisto produktai gali būti gaminami pagal tos šalies standartus, kurie nustato bendruosius saugos reikalavimus, tačiau skirtingus kokybės rodiklius. Pagal abipusio pripažinimo principą negalima uždrausti tiekti į Lietuvos rinką bendruosius saugos reikalavimus atitinkančius maisto produktus, pagamintus kitose ES šalyse. ES šalys narės turi notifikuoti (pranešti) Europos Komisijai apie nacionalinius standartus, po kurių notifikavimo (pranešimo) ir pagal kuriuos gali gaminti atitinkamus maisto produktus.
Krabų skonio lazdelės pavyzdys
Ant pakuotės perskaičius „krabų skonio lazdelės“ nori nenori kyla klausimas, o iš ko jos padarytos. Surimio gaminiai - iš surimio suformuoti bestuburių gyvūnų skonį ir kvapą arba jų formą turintys gaminiai. Jie gali būti krevečių, krabų, omarų, vėžių uodegėlių pavidalo, taip pat lazdelių, šiaudelių ir kitokių formų. Surimis - kruopščiai išvalyta ir iškaulinta žuviena (žuvų mėsa), iš kurios pašalinti riebalai ir sutrinta iki pastos konsistencijos. Surimio gaminiuose pridėta ir kitų žaliavų: krakmolo, sojų baltymų, kiaušinio baltymo miltelių, įvairių maisto priedų, taip pat ir kvapiųjų medžiagų (šiuo atveju naudojama krabų kvapioji medžiaga), kurios suteikia šiems gaminiams tam tikrą skonį ir aromatą. Kvapiųjų medžiagų naudojimas turi atitikti reglamento nuostatas. Taigi, krabų skonio mėsos gaminiuose krabų mėsos tikrai nėra.
Nelegalios mėsos gamybos ir prekybos atvejai
Šiaulių maisto ir veterinarijos specialistai aptiko nelegaliai gaminamos ir realizuojamos mėsos taškus. Nustatyta, kad Šiauliuose, Krymo gatvėje 28 esančioje sezoninių prekiautojų turgavietėje, rūkytais mėsos gaminiais iš transporto priemonės prekiavo asmuo, neturintis maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo. Informacija apie pažeidimą perduota Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai. Minėtoje sodyboje nedelsiant atliktas patikrinimas. Patikrinta ir prekiautojo, įsikūrusio K. Šiupylių kaimo sodybos, priklausančios kitam Šiaulių rajono gyventojui, ūkininiame pastate rasta 708 kilogramai neženklintų rūkytų mėsos gaminių, pusgaminių, atšaldytos ir sušaldytos mėsos. Jų savininkas negalėjo pateikti įsigijimo dokumentų. Gamyba vykdyti antisarinitarinėmis sąlygomis - patalpos nešvarios, mėsa buvo sūdoma surūdijusiose statinėse. Išnuomotose parduotuvės patalpose (K. Korsako gatvėje 12) taip pat buvo nelegaliai prekiaujama mėsos gaminiais, vaisiais ir kiaušiniais. Prekiautojui ir gamintojui surašyti sprendimai dėl veiklos uždraudimo. Mėsos produktų gamyba, nustatė maisto ir veterinarijos specialistai, vykdyti antisarinitarinėmis sąlygomis.
Ateities tendencijos ir iššūkiai
Šviežios mėsos ženklinimo srityje nuolat vyksta pokyčiai ir atsiranda naujų iššūkių. Viena iš pagrindinių tendencijų yra didesnis dėmesys tvarumui ir gyvūnų gerovei. Mėsos produktų ženklinimas yra svarbi informacijos apie produktą pateikimo vartotojams dalis. Ženklinimas padeda vartotojams priimti informacija pagrįstus sprendimus renkantis maisto produktus. Taisyklės ir reikalavimai užtikrina, kad pateikiama informacija būtų tiksli, aiški ir neklaidintų vartotojų.