Šiuolaikinėje visuomenėje diskusijos apie motinos vaidmenį auginant mažą vaiką ir jos galimybes derinti motinystę su profesine veikla yra itin aktualios. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, egzistuoja įvairios nuostatos ir garantijos, skirtos padėti tėvams sėkmingai derinti darbą ir šeimą. Šiame straipsnyje aptariamos pagrindinės Darbo kodekso nuostatos, lengvatos ir galimybės, kurios leidžia mamoms (ir tėčiams) Lietuvoje dirbti ir tuo pačiu metu tinkamai rūpintis savo mažamečiais vaikais. Įsigalioję verslui aktualūs Darbo kodekso pakeitimai, susiję su tėvystės, vaiko priežiūros atostogų, sutrumpintos darbo laiko normos vaikus auginantiems darbuotojams teisiniu reguliavimu, yra aktualūs tiek darbuotojams, tiek ir darbdaviams, įmonės vidaus dokumentuose įtvirtinant reikalavimus, kurie privalo būti įgyvendinti.
Motinystės ir tėvystės atostogos: naujovės ir galimybės
Lietuvoje tėveliai turi galimybę pirmuosius vaiko metus praleisti namuose, džiaugiantis naujomis patirtimis. Darbo teisė yra viena iš pagrindinių teisės šakų, kurios tikslas - užtikrinti sąžiningas, saugias ir teisėmis pagrįstas darbo sąlygas visiems darbuotojams.
Nėštumo ir gimdymo atostogos
Suėjus 30 nėštumo savaičių, besilaukianti moteris gali išeiti nėštumo ir gimdymo atostogų, dar vadinamų motinystės arba dekretinėmis atostogomis. Kartu su moterimi pasitarus dėl atostogų pradžios datos, gydytojas išrašo elektroninį nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą. Gavus šį pažymėjimą, reikia apie tai informuoti darbdavį, kad jis galėtų „Sodrai“ pateikti visus reikiamus dokumentus, ir internetu, paštu arba „Sodros“ skyriuje pateikti prašymą dėl išmokos gavimo.
Darbo kodeksas numato, kad vaiko besilaukiančiai darbuotojai turi būti suteikiamos bent 126 kalendorinių dienų trukmės nėštumo ir gimdymo atostogos. Iš jų 70 kalendorinių dienų skiriama iki gimdymo ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus daugiau nei vienam vaikui - 70 kalendorinių dienų). Nėštumo ir gimdymo atostogos yra įskaitomos į stažą kasmetinėms atostogoms gauti. Už nėštumo ir gimdymo atostogas yra skiriama motinystės išmoka, kuri sudaro 77,58 proc. išmokos gavėjos uždarbio. Motinystės (tėvystės) pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų metu moka „Sodra“. Išmoka skiriama tada, kai darbuotoja iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą, t. y. šiuo laikotarpiu mokėjo socialinio draudimo įmokas.
Priklausanti motinystės išmoka vienu kartu yra pervedama į asmeninę gavėjos sąskaitą. Jei nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpis apima dvejų skirtingų metų mėnesius, galite rinktis, ar norite gauti visą išmoką iš karto, ar dalimis (iki einamųjų metų gruodžio 31 d.).
Tėvystės atostogos
Nuo šių metų sausio 1 d. darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamos 30 kalendorinių dienų tėvystės atostogos, kurios gali būti skaidomos į ne daugiau kaip dvi dalis. Anksčiau šios atostogos buvo nepertraukiamos. Atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo (arba įsivaikinimo), kol jam sukanka 1 metai. Šiuo atveju tėvas, ketinantis pasinaudoti tėvystės atostogomis, pats gali pasirinkti, į kokias dalis bus skaidomos atostogos (ar po 15 kalendorinių dienų, ar 10 ir 20 dienų, kt.).
Dėl tėvystės atostogų visų pirma reikėtų kreiptis į darbdavį ir ne vėliau kaip per dvylika mėnesių nuo tėvystės atostogų pabaigos „Sodrai“ pateikti prašymą dėl išmokos gavimo. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka už tėvystės atostogas mokama 77,58 proc. uždarbio dydžio išmoka. Ši išmoka apskaičiuojama pagal išmokos gavėjo paskutinių dvylikos mėnesių draudžiamąsias pajamas, tačiau ji negali būti nei didesnė, nei mažesnė nei nustatytos ribos.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad, jei per tėvystės atostogas yra gaunamos draudžiamosios pajamos, kurios yra mažesnės nei minimalus tėvystės išmokos dydis arba asmeniui skirta tėvystės išmoka, skirtumas yra išmokamas. Kitaip tariant, jei tėvystės atostogų metu nuspręstumėte dirbti, bet darbo užmokestis nesiektų jums skirtos išmokos sumos, tą skirtumą jums kompensuotų. Vadinasi, abiem atvejais, tiek dirbdamas, tiek visą laiką skirdamas vaiko priežiūrai, gautumėte tiek pat. Savarankiškai dirbantiems asmenims, gaunantiems tėvystės išmoką, jos dydis nėra mažinamas, jei asmuo išmokos gavimo laikotarpiu turi pajamų iš savarankiškos veiklos.
Vaiko priežiūros atostogos ir neperleidžiami mėnesiai
Šeimos pasirinkimu motinai arba tėvui (įtėviams), seneliams, globėjams gali būti suteikiamos vaiko priežiūros atostogos iki vaikui sueis 3 metai. Vaiko priežiūros atostogas galima imti visas iš karto, dalimis arba pakaitomis su kitu vaiką prižiūrinčiu asmeniu iki vaikui sukaks treji metai. Darbuotojai, turintys teisę naudotis vaiko priežiūros atostogomis, gali tai daryti pakaitomis. Šios atostogos gali būti suteikiamos dalimis, pratęsiamos, į darbą galima grįžti ir joms nesibaigus. Visų vaiko priežiūros atostogų metu darbuotojui išsaugoma darbo vieta, tačiau kasmetinės atostogos nesikaupia. Darbuotojas vaiko priežiūros atostogų metu negali būti atleistas iš darbo, išskyrus atvejį, kai likviduojamas darbdavys.
Nuo šių metų sausio 1 d. nustatytos neperleidžiamos vaiko priežiūros atostogos, įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvą. Tai reiškia, kad kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų), imdamas atostogas vaikui prižiūrėti, bet kuriuo metu iki vaikui sukaks 18 ar 24 mėnesiai, pirmiausia turi teisę pasinaudoti 2 mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalimi, kuri negali būti niekam perleista. Tai reiškia, kad tiek vaiko tėtis, tiek mama bent po 2 mėnesius turėtų prižiūrėti savo vaiką, o likusį laiką bus galima dalytis pagal šeimos poreikį. Šią neperleidžiamą 2 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį kiekvienas iš tėvų gali imti visą iš karto arba dalimis arba pakaitomis. Darbo kodeksas nenumato, į kiek maksimaliai dalių tokios atostogos gali būti skaidomos. Tai reiškia, kad darbdaviai gali susidurti su situacijomis, kai naudojant 2 mėnesių trukmės atostogas bus prašoma jas suteikti po vieną dieną ar kelias dienas.
Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo numatyta tvarka vaiko priežiūros laikotarpiu jums bus mokama išmoka. Pasirinkus gauti išmoką iki vaikui sueis vieni metai, mokama 100 proc. kompensuojamojo uždarbio. Pasirinkus išmoką gauti iki vaikui sueis dveji metai, pirmaisiais vaiko gyvenimo metais jums bus mokama 70 proc., antraisiais - 40 proc. darbo užmokesčio sudaranti išmoka. Neperleidžiamų vaiko priežiūros mėnesių laikotarpiu mokama 78 proc. darbo užmokesčio išmoka. Minimali motinystės (tėvystės) pašalpa per mėnesį yra 148,33 Eur, o maksimali - 1424 Eur.
Jei neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais gausite darbinės veiklos pajamų ar išmokų, jums bus mokamas skirtumas tarp vaiko priežiūros išmokos dydžio ir gaunamų pajamų. Visais kitais mėnesiais darbinės veiklos pajamos ir (ar) išmokos nemažintų gaunamos išmokos, jeigu išmokos ir papildomų pajamų suma neviršytų 100 proc. buvusio vidutinio atlyginimo (pagal kurį buvo apskaičiuota vaiko priežiūros išmoka). Savarankiškai dirbantiems asmenims, gaunantiems vaiko priežiūros išmoką, jos dydis nemažinamas, jei asmuo išmokos gavimo laikotarpiu turi pajamų iš savarankiškos veiklos.
Išmokos kas mėnesį yra mokamos už praėjusį mėnesį. Jei buvote nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose ir gavote už jas išmoką, tuomet vaiko priežiūros išmoka bus mokama nuo minėtų atostogų pabaigos iki tol, kol vaikui sukaks vieni arba dveji metai. Tačiau, jei negavote motinystės arba tėvystės išmokos, galite pasirinkti, kad vaiko priežiūros išmoka jums būtų mokama nuo vaiko gimimo dienos. Tais atvejais, kai vaiko priežiūros atostogų einama pakaitomis, vaiko priežiūros išmoka mokama tam asmeniui, kuris tuo metu yra vaiko priežiūros atostogose.
✅Kaip pateikti tėvystės atostogų prašymą su atlyginimu? Tara alamin natin!
Darbo laiko reguliavimas ir lankstumas
Darbo kodeksas numato įvairias garantijas darbuotojams, auginantiems mažamečius vaikus. Šios garantijos skirtos užtikrinti, kad tėvai galėtų derinti darbą su šeimos įsipareigojimais.
Sutrumpinta darbo laiko norma ir nepilnas etatas
Nuo šių metų sausio 1 d. biudžetinių įstaigų darbuotojai, kurie augina vaikus iki 3 metų, gali dirbti 32 valandas per savaitę, už nedirbtą darbo laiko normos dalį paliekant nustatytą darbo užmokestį. Darbuotojas gali pasirinkti 4 darbo dienų savaitę (t. y. darbo dienų per savaitę skaičiaus mažinimą) arba trumpinti darbo dienų laiką, paliekant 5 darbo dienų savaitę. Nepaisant sutrumpintos darbo savaitės, šie darbuotojai gaus tokį pat atlyginimą, taip pat jiems įprasta tvarka suteikiamos ir kasmetinės atostogos. Pasinaudoti šia lengvata gali tik vienas iš tėvų (įtėvių) arba globėjų, jų pasirinkimu, kol vaikui sukaks treji metai. Vienas iš tėvų sutrumpinta darbo laiko norma gali pasinaudoti, nepaisant to, kad kitas iš tėvų tuo metu naudojasi tikslinėmis atostogomis (pavyzdžiui, vaiko priežiūros atostogomis). Darbuotojas, ketinantis pasinaudoti trumpesne darbo savaite, apie tai turėtų informuoti darbdavį, pavyzdžiui, pateikti prašymą.
Reikia atkreipti dėmesį, kad darbdavys yra įpareigotas informuoti darbuotojus apie galimybę pasinaudoti šia garantija. Darbuotojui taikant lengvatą dėl darbo laiko normos trumpinimo, neprivaloma keisti darbo sutarčių. Sutrumpintos darbo laiko normos taikymo tvarka įforminama vadovo įsakymu ar rašytiniu susitarimu šalims dėl jos susitarus.
Pabrėžtina, kad trumpesnė darbo savaitė neprivaloma taikyti privačiame sektoriuje dirbantiems tėvams. Tačiau privataus sektoriaus darbuotojai taip pat gali susitarti su darbdaviu dėl darbo laiko trumpinimo, t. y. keisti darbo laiko režimą arba susitarti dėl mažesnės darbo laiko normos taikymo (ne viso darbo laiko). Darbo laikas, kuris yra sutrumpintas iki 4 val., yra dar viena galimybė dirbti nepilną dieną.
Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos turi teisę reikalauti ne viso darbo laiko, o darbdavys privalo tenkinti tokį prašymą. Tokia pati teisė suteikiama darbuotojams, auginantiems vaiką iki aštuonerių metų, bei vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Ne visas darbo laikas gali būti nustatomas sutrumpinant darbo dienos valandas, mažinant darbo dienų skaičių per savaitę ar mėnesį arba taikant abu būdus. Nėščios moterys, taip pat darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų, ir darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, gali reikalauti jiems nustatyti ne visą darbo laiką, pvz., 4 valandas per dieną, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tokiu atveju dirbtas darbo laikas apmokamas proporcingai mažiau.
Nuotolinis ir lankstus darbas
Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios moterys, taip pat mamos, auginančios vaiką iki aštuonerių metų, ir vienišos mamos, auginančios vaiką iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, turi teisę reikalauti dirbti nuotoliniu būdu. Nuotolinio darbo laikotarpis įstatymu nėra ribojamas, todėl mamos gali prašyti šios darbo formos tiek laikinai, tiek neribotam laikui, taip pat derinti darbą nuotoliniu būdu su darbo vietoje atliekamomis pareigomis (mišrus darbas).
Lankstus darbo grafikas yra toks grafikas, kai darbdavys nustato visiems darbuotojams bendras dienos (pamainos) valandas, kuriomis jie privalo būti darbovietėje, o kitas tos dienos (pamainos) valandas darbuotojai gali dirbti prieš ar po šių valandų. Jei darbo pobūdis leidžia tai įgyvendinti, darbdavys turėtų tenkinti darbuotojo prašymą dirbti lanksčiu darbo grafiku. Jei rytais turite nuvežti vaiką (-us) į mokyklą ar darželį, gali būti, kad jums būtų patogiau darbą pradėti šiek tiek vėliau, pavyzdžiui, 9:00 ar 9:30. Darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų, jeigu yra galimybė, turi pirmumo teisę pasirinkti darbo pamainą. Darbdavys turi suteikti darbuotojui teisę pasirinkti darbo pamainą arba įrodyti, jog tokių galimybių organizuojant darbą neturi.
Papildomos poilsio dienos ir pertraukos žindymui
Darbuotojai, auginantys du vaikus iki 12 metų arba vieną neįgalų vaiką iki 18 metų, turi teisę į papildomą poilsio dieną per mėnesį arba jų darbo savaitė gali būti sutrumpinama 2 valandomis. Darbuotojai, auginantys tris ir daugiau vaikų iki 12 metų, gali pasinaudoti 2 papildomomis poilsio dienomis per mėnesį arba darbo savaitę susitrumpinti 4 valandomis. Šis papildomas poilsio laikas yra darbdavio apmokamas. Jo suteikimo tvarka ir laikas nustatoma darbuotojo ir darbdavio susitarimu. Šis laikas suteikiamas darbuotojui per einamąjį mėnesį, todėl nesikaupia ir nėra pridedamas prie kasmetinių atostogų.
Darbuotojams, kurie neturi teisės į aptartą papildomą poilsį, bet auginantiems besimokantį vaiką iki 12 metų, turi būti suteikiama pusė darbo dienos laisvo laiko pirmąją mokslo metų dieną vaikui palydėti į mokyklą.
Krūtimi maitinančios darbuotojos turi teisę į specialias pertraukas kūdikiui maitinti, kurios suteikiamos ne rečiau kaip kas tris valandas ir trunka ne mažiau kaip pusė valandos. Darbuotojos pageidavimu šias pertraukas galima sujungti, pridėti prie bendros poilsio ir pietų pertraukos arba perkelti į darbo dienos pabaigą, atitinkamai sutrumpinant darbo laiką. Svarbu tai, kad pertraukos kūdikiui maitinti yra apmokamos darbuotojos darbo užmokesčiu, todėl šios moterų teisės užtikrina ne tik jų ir kūdikio gerovę, bet ir apsaugo nuo finansinių nuostolių.
Žemiau pateikiama lentelė apibendrina papildomas poilsio dienas, priklausančias tėvams pagal auginamų vaikų skaičių ir amžių:
| Auginamų vaikų skaičius ir amžius | Papildomo poilsio laiko trukmė |
|---|---|
| 1 vaikas iki 12 metų | 1 papildoma poilsio diena per 3 mėnesius (kiekvienam iš tėvų) |
| 2 vaikai iki 12 metų arba 1 vaikas su negalia iki 18 metų | 1 papildoma poilsio diena per mėnesį arba darbo savaitė sutrumpinama 2 valandomis (kiekvienam iš tėvų) |
| 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų | 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį arba darbo savaitė sutrumpinama 4 valandomis (kiekvienam iš tėvų) |
Apsauga nuo viršvalandžių ir komandiruočių
Nėščios, neseniai pagimdžiusios ir krūtimi maitinančios darbuotojos negali būti skiriamos dirbti viršvalandžių be jų rašytinio sutikimo. Taip pat jų sutikimas yra būtinas, jei darbdavys nori jas paskirti budėti, dirbti naktį, poilsio ar švenčių dienomis bei išsiųsti į komandiruotes. Jeigu nėščia ar neseniai pagimdžiusi moteris atsisako dirbti naktį arba pateikia gydytojo pažymą, kad toks darbas gali pakenkti jos sveikatai ar saugai, darbdavys privalo perkelti ją į dieninį darbą. Jei dėl objektyvių priežasčių to neįmanoma padaryti, darbuotojai gali būti suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios arba, o jei ji neseniai pagimdžiusi ar maitina krūtimi - vaiko priežiūros atostogos iki vaikui sueis vieni metai.
Darbuotojai, auginantys vaiką iki trejų metų arba vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų, į viršvalandinius darbus, darbą naktį, poilsio ir švenčių dienomis gali būti skiriami tik jų sutikimu. Darbuotojai, auginantys vaiką iki trejų metų, arba vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų, gali būti siunčiami į tarnybinę komandiruotę ar budėti įmonėje arba namuose tik jų sutikimu.
Darbuotojų, auginančių vaikus, apsauga
Ypatingas dėmesys skiriamas moterų, ypač besilaukiančių, neseniai pagimdžiusių ar krūtimi maitinančių darbuotojų, apsaugai. Joms taikomos specialios darbo sąlygų lengvatos, draudžiamos tam tikros darbo formos, siekiant apsaugoti jų sveikatą ir užtikrinti palankią aplinką motinystei.
Darbo sąlygų pritaikymas ir sveikatos priežiūra
Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms darbuotojoms turi būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos. Jeigu nėščiosios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos darbo vietoje yra kenksmingų veiksnių, kurių neįmanoma pašalinti keičiant darbo sąlygas, darbdavys privalo perkelti darbuotoją į kitą, saugią darbo vietą toje pačioje įmonėje, organizacijoje ar įstaigoje, paliekant jai ne mažesnį darbo užmokestį. Nėščioms, žindančioms ir neseniai pagimdžiusioms kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašai yra tvirtinami Vyriausybės.
Jeigu nėra galimybės nėščiosios perkelti į kitą darbą, jai gali būti suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios, mokant jai priklausantį mėnesinį darbo užmokestį. Tokia pati apsauga taikoma ir neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms darbuotojoms po nėštumo ir gimdymo atostogų. Jei jų darbo sąlygos išlieka pavojingos, o kito tinkamo darbo nėra, jos gali būti išleidžiamos į vaiko priežiūros atostogas iki vaikui sueis vieni metai.
Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos turi teisę pasitikrinti sveikatą darbo metu, jei tai būtina jų sveikatos būklei stebėti ar užtikrinti. Tokiais atvejais darbdavys privalo atleisti darbuotoją nuo darbo, o už praleistą laiką mokamas jos darbo užmokestis. Šią garantiją reglamentuoja darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas.
Atleidimo iš darbo apribojimai
Darbo teisė užtikrina stiprią nėščių moterų ir mamų apsaugą nuo atleidimo. Darbdavys negali nutraukti darbo sutarties su nėščia darbuotoja nėštumo laikotarpiu ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, išskyrus įstatyme numatytus atvejus. Svarbu pažymėti, kad ši apsauga įsigalioja tik tada, kai darbuotoja pateikia darbdaviui gydytojo pažymą apie nėštumą. Todėl, siekiant garantijų taikymo, nėščiosios turėtų pasirūpinti tinkamu darbdavio informavimu.
Darbo sutartis su nėščia moterimi gali būti nutraukiama tik šiais pagrindais: šalių susitarimu, darbuotojos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios (pvz., dėl sveikatos būklės), kai baigiasi terminuota darbo sutartis arba kai teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys. Jeigu nėštumo laikotarpiu arba iki kūdikiui sukaks keturi mėnesiai atsiranda pagrindas nutraukti darbo sutartį, nėščia darbuotoja gali būti įspėta apie atleidimą arba sprendimas nutraukti darbo santykius gali būti priimtas tik pasibaigus šiam laikotarpiui.
Be to, darbuotojos, auginančios vaiką iki trejų metų, negali būti atleidžiamos darbdavio iniciatyva be jų kaltės dėl perteklinių pareigybių naikinimo, prastų darbo rezultatų ar nesutikimo dirbti pakeistomis sąlygomis. Mamos, auginančios vaiką iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat nėščiosios, yra ypatingai saugomos darbo teisės srityje, todėl jų atleidimo iš darbo įspėjimo terminai yra trigubai ilgesni nei įprasti. Tai reiškia, kad vietoje standartinio vieno mėnesio įspėjimo terminas tokioms mamoms pratęsiamas iki trijų mėnesių, o jei darbo santykiai trunka trumpiau nei vienus metus, vietoje dviejų savaičių jos įspėjamos prieš šešias savaites.
Visi darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki 14 metų, iš darbo gali būti atleidžiami tik ypatingais atvejais. Kai kurios nuostatos, pavyzdžiui pirmenybė likti darbe atleidžiant grupę darbuotojų, sutrumpintos darbo dienos galimybė ar kasmetinių atostogų suteikimo eiliškumo tvarkos taisyklės negalioja mažose įmonėse, kuriose dirba mažiau nei 10 darbuotojų.
Kasmetinės atostogos
Darbdavys privalo patenkinti nėščios darbuotojos prašymą suteikti kasmetines atostogas prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų. Kasmetinių atostogų suteikimo eilė darbovietėje sudaroma atsižvelgiant į nėščių darbuotojų ir darbuotojų, auginančių bent vieną vaiką iki trejų metų, interesus.
Mamos, vienos auginančios vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, turi teisę į ilgesnes kasmetines atostogas. Darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, suteikiamos 35 kalendorinės dienos kasmetinių atostogų (jeigu dirbama 5 dienas per savaitę) arba 40 darbo dienų (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę). Darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų, po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo įmonėje turi teisę pasirinkti kasmetinių atostogų laiką.
Darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, jų reikalavimu suteikiamos iki keturiolikos kalendorinių dienų nemokamos atostogos, taip pat neviršijančios 3 mėnesių atostogos suteikiamos tėvui vaiko priežiūros atostogų metu. Darbuotojas, kurio partnerė (-is) yra nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogose, gali prašyti darbdavio suteikti nemokamas atostogas. Darbo kodeksas įpareigoja darbdavį tenkinti tokį darbuotojo prašymą ir suteikti iki trijų mėnesių trunkančias nemokamas atostogas.
Grįžimas į darbą ir žindymo derinimas
Grįžimas į darbo rinką svarbus, nes moteris kaip darbuotoja ilgą laiką augindama vaikus namuose praranda kvalifikaciją ir tampa ne tokia patraukli darbuotoja, bet taip pat svarbus ir kūdikio ar mažo vaiko žindymas. Niekas negali liepti mamai nutraukti ar tęsti žindymą. Tai tik mamos ir vaiko reikalas. Be įtakingų institucijų rekomendacijų kiekviena moteris yra laisva nuspręsti kokios trukmės žindymas yra jai priimtinas ir svarbus. Kai pasirenkate dar kurį laiką žindyti, yra įvairių aspektų, apie kuriuos reikėtų pagalvoti ir tinkamai pasiruoš.
Žindymo ir darbo derinimo ypatumai
- Darbų skirtingumas: Priklausomai nuo darbo pobūdžio žindymą ir darbą gali būti lengva derinti. Jeigu galite dirbti laisvu grafiku, nepilną darbo dieną ar turite lankstų darbo grafiką, jeigu galite dirbti nuotoliniu būdu - žindymo ir darbo derinimas bus mažiau sudėtingas. Vienintelis nuotolinio darbo aspektas, apie kurį reikėtų pagalvoti - tai darbas namuose, kuriuose bus ir jūsų kūdikis.
- Komandiruotės: Ar galima išvykti į komandiruotes ir tęsti žindymą? Taip, galima. Grįžus iš darbo, laisvadienių ir savaitgalių metu žindymas gali būti neribojamas ir jeigu tenka pieną ištraukti darbe, kai esate su kūdikiu, kuris žinda pats, pieno traukti nebereikia.
- Kūdikio amžius ir maitinimas: Kūdikiai iki 6 mėnesių turėtų būti išimtinai maitinami tik motinos pienu - žindomi arba pamaitinami ištrauktu pienu. Tad išeinant į darbą šiame laikotarpyje reikėtų galvoti apie tai, kad jums darbo metu reikės traukti pieną tiek kartų, kiek kūdikis turėtų žįsti per darbo valandų laikotarpį. 6 - 12 mėnesių kūdikiai jau pradeda valgyti kitą maistą, pradžioje nedaug, po to porcijos didėja ir poreikis mamos pienui mažėja. 12 mėnesių kūdikiui per parą dar reikia apie 500 ml motinos pieno. Jeigu grįžtate į darbą šiuo laikotarpiu, prieš išeidama išbandykite, ar jūsų kūdikis gers jūsų ištrauktą pieną. Tokio amžiaus kūdikiai labai dažnai kategoriškai atsisako mamos pieno ne iš krūties, tuo sukeldami frustraciją ir sau, ir mamoms. Galima pasiūlyti gerti iš atviro puodelio ar per silikoninį šiaudelį - žindomi kūdikiai gana greitai suvokia ką daryti su šiaudeliu. Taip pat galima pabandyti sumaišyti nedidelį kiekį pieno su vandeniu, kurio turėtumėte pasiūlyti kūdikiui kiekvieno valgymo metu ir jeigu tokį vandens - pieno mišinį kūdikis geria, galima bandyti didinti pieno kiekį vandenyje. Taip pat ištrauktą pieną galima naudoti košėms skiesti.
- Pientraukio naudojimas: Niekada netraukėte pieno, o dabar ketinate tai daryti, nes grįžtate į darbą? Pabandykite pieną traukti namuose. Kartais užtrunka, kol moterys atranda tinkamą pientraukį, prisitaiko gaubtelio dydį, įveikia pasipriešinimą pieno traukimui. Pieno tekėjimas priklauso nuo oksitocino išsiskyrimo, ir jeigu pientraukis jus gąsdina, tai pientraukis ir pieno traukimas darbe gali dar labiau gąsdinti ir nepavyks ištraukti pieno. Taip pat pagalvokite, ar jums užteks vieno pientraukio, kurį paliksite darbe, ar norėsite turėti pientraukį darbe ir pientraukį namuose? Pientraukio pasirinkimas irgi labai svarbus. Yra įvairiausių pientraukių rūšių - rankinis, viengubas elektrinis, dvigubas elektrinis, su vienu ar dviem varikliais, su laidais ir belaidžiai, įsidedami į liemenėlę.
- Kūdikio priežiūra dirbant: Kas prižiūri kūdikį? Jeigu darbas yra netoli nuo namų, galbūt kūdikį galima atvežti pažindyti? Jeigu žmogus, prižiūrintis jūsų kūdikį namuose, sutinka vežioti, tai gali būti galimybė išvengti pieno traukimo. Jei atvežti negali, galbūt jūs galite parvažiuoti namo per prailgintą pietų pertrauką ir pažindyti kūdikį?
- Pieno sąstovos: Stebėti savo krūtis dėl pieno sąstovų. Net jeigu žindote retai, išėjus į darbą ir neištuštinant krūties pakankamai dažnai ar pakankamai gerai, gali susidaryti pieno sąstovos ir mastitas. Stebėkite krūtis ir laiku imkitės priemonių. Laikui bėgant krūtys gali prisitaikyti prie retesnio traukimo, žindymo, bet nebūtinai, gali sumažėti pieno gamyba - dėl krūties talpos, atsinaujinus mėnesinėms ir pan.
Psichologiniai aspektai ir darbdavio palaikymas
Galvodamos, kiek atostogų imti, mamos dažnai įvertina ne tik finansinę ir karjeros pusę, bet ir tai, ar laikas praleistas darbe, o ne su savo vaikais nepadarys žalos jiems suaugus. Psichologė - psichoterapeutė Rūta Butkutė teigia, kad pirmieji metai kūdikiui yra ypač svarbūs, nes kuriasi saugus ir pastovus emocinis ryšys su mama, kuris daro ženklią įtaką vėlesniam vaiko ir suaugusio gyvenimui.
Jeigu atsitinka taip, kad į darbą tenka sugrįžti daug anksčiau (dėl šeimos finansinės padėties, mamos emocinės būklės, pasitaikiusios puikios galimybės ar pan.), svarbiausia suprasti, jog stabilumas, nuoseklumas ir saugumas yra pamatiniai dalykai, kurie kuria sveiką ir saugų vaiko pasaulį. Vaikas saugiai jaučiasi, kai formuojasi prisirišimas su jį nuolat prižiūrinčiu asmeniu. Jei mamos nėra šalia, tai gali būti tėtis, seneliai, nuolatinė auklė.
Kalbant apie vaikų laimę, norisi pasidalinti ir ilgiau nei 10 metų trukusia Harvardo studija, kuri parodė, kad dirbančios mamos (lyginant su namie vaikus prižiūrinčiomis mamomis) nepakenkė savo vaikų laimei ir net turėjo teigiamą poveikį. Dirbančių mamų suaugusios dukros uždirba daugiau, o sūnų požiūris į lygias galimybes yra daug pozityvesnis, suaugę jie daugiau laiko skiria šeimos nariams.
✅Kaip pateikti tėvystės atostogų prašymą su atlyginimu? Tara alamin natin!
Darbdavio ir darbuotojos bendradarbiavimas
Sėkmingas grįžimas - abiejų pusių reikalas. Verta paminėti du dalykus - darbuotojos norą neatitrūkti ir tobulėti, o taip pat darbdavio pasiruošimą ir brandą. Suprantama, kad mamai išėjus prižiūrėti vaiko, ypač pirmą kartą, visai šeimai reikia laiko susidėlioti ritmą, suprasti, kaip patenkinti kūdikio poreikius. Todėl pirmas pusmetis gali būti sudėtingas. Tačiau bėgant laikui, atsiranda šiek tiek laisvo laiko, kuris gali būti skiriamas pasiruošimui grįžti į darbo rinką, t.y. pasidomėjimui apie veiklos srities aktualijas, įmonės gyvenimą, kontakto su kolegomis palaikymui. Jei nėra kur grįžti - rekomenduojama turėti planą, pagalvoti, į kokią poziciją mama norėtų sėkmingai kandidatuoti.
Labai svarbu kalbėti su darbdaviu, kokios gali būti sudarytos sąlygos jums žindyti kūdikį. Gali būti baisu apie tai pradėti kalbą, juk darbe turime dirbti, o ne ieškoti sau išskirtinių sąlygų. Bet pagalvokite ir apie tai, kad galbūt yra ar bus kitų mamų, kurioms reikės to paties, kad einama link tikslo, suderinti motinystę ir darbą ir jeigu kūdikio maitinimas motinos pienu yra svarbi motinystės dalis, tai darbdavys turėtų pasistengti sudaryti sąlygas tai derinti. Kita vertus, darbdavys ar vadovė gali palaikyti žindymą, turėti teigiamos patirties. Jeigu darbdavys neturi patirties su žindymu ir mamos bei kūdikio poreikiais, nebijokite pasakyti, kokia aplinka jums būtų tinkama ir kokia tikrai netinkama žindymui. Bandykite surasti abiem priimtiną variantą.
Pažangūs darbdaviai mato prastą integraciją kaip didžiulę problemą, bet prisiima dalį atsakomybės ir imasi priemonių. Dažniausiai pasitaikančios yra šios:
- Įmonės kultūra: Pirmiausia tai pozityvaus požiūrio į tėvystę formavimas - neformalūs renginiai ne tik darbuotojams, bet ir šeimos nariams, lankstus darbo grafikas, galimybė dirbti nuotoliniu būdu, atlyginimo kėlimas atsižvelgiant į infliaciją, net tada, kai mama yra atostogose, kambariai, kuriuose moterys gali nusitraukti pieną. Idealiu atveju ir įmonės įsteigti vaikų darželiai visai šalia, ar net biuro patalpose.
- Aiškumas/Susitarimas: Išeinant į vaiko priežiūros atostogas dažnai aptakiai atsisveikinama su pažadu greitu metu pasimatyti. Susitarimas reguliariai palaikyti kontaktą mamai patogiu kanalu, o tai pat iniciatyva iš darbdavio, sukuria galimybę palaikyti pulsą ir žinoti, ar mama jau svarsto apie grįžimą, kokie klausimai jai kyla?
- Dalyvavimas įmonės gyvenime: Reguliarus kontakto palaikymas dalinai išspręs atitolimo problemą, tačiau mamas būtina kviesti ir į įmonės renginius, tokius kaip strategijos ir rezultatų pristatymai, vasaros, Kalėdų ar įvairūs komandos formavimo renginiai. Taip pat jų nepamiršti organizuojant mokymus.
- Prieš grįžtant: Rekomenduojama dar prieš grįžtant mamai į darbą susiorganizuoti gyvą susitikimą, kurio metu pasikalbėti ir išsiaiškinti, ar mama sekė įmonės veiklą, ar domėjosi savo veiklos sritimi, ar palaikė kontaktą su kolegomis.
- Sugrįžus į darbą - orientacijos dienos: Įmonė keičiasi daug greičiau nei mums atrodo. Naujos sistemos, kolegos, priimtos tvarkos ar politikos, su kuriomis reikia supažindinti ar jas priminti. Brandžios įmonės turi ir integracijos planą su pirmų trijų ar pusės metų tikslais.
Emocinė gerovė grįžtant į darbą
Ne mažiau svarbu suprasti, kad iš vaiko priežiūros atostogų į darbą grįžtančios moterys dažnai jaučia tokias emocijas kaip nerimas, kaltė, liūdesys, baimė. Dažnas ir vidinis konfliktas, kai darbe norima greitai parodyti puikius rezultatus, bet tuo pačiu būti ir tobula mama. R. Butkutė sako, kad išėjimas į darbą yra atsiskyrimas, kuris tiek vaikui, tiek mamai yra skausmingas ir lydimas įvairių jausmų. Kuo vaikas mažesnis, tuo stipresni jausmai gali lydėti, todėl svarbu, kad jis neįvyktų staiga, neplanuotai ir nepasiruošus visiems šeimos nariams. Rekomenduojama turėti ne tik pirminį planą (pvz.: vaikas eis į darželį, jį prižiūrės artimi žmonės, auklė ir pan.), bet ir suplanuoti, kaip šeima elgsis vaiko ligos ir kitais atvejais, kiek į netikėtų situacijų sprendimą įsitrauks tėtis, su kokia vidine pozicija mama išeis į darbą.
„Būti tobula darbuotoja ir tobula mama“ - toks pasiryžimas yra nereikalingas bei žalingas visiems - ir vaikui, ir mamai, ir darbui, nes nuolatinė įtampa didės ir grės perdegimas, išsekimas. Tikrai užtenka būti "pakankamai gera mama ir darbuotoja". Todėl psichologė pataria jau ruošiantis atsiskyrimui priimti tvirtą vidinę poziciją, jog pirmiausia esu mama ir turiu pasirūpinti vaikelio poreikiais. Turint tokią poziciją bus lengviau su darbdaviu ar personalo vadovu sutarti, kaip, kada ir kokiu būdu atliksite Jums skirtus darbus ir užduotis. Sumažinus įtampą, energiją bus galima nukreipti į produktyvų darbą ir sutartų rezultatų siekimą.
Vaikui susirgus: ligos išmokos ir lanksčios galimybės
Susirgus vaikui galite kreiptis į gydytoją dėl laikinojo nedarbingumo pažymėjimo vaiko slaugai (vadinamojo biuletenio). Gavęs (-usi) pažymėjimą, turėtumėte informuoti darbdavį, kad jis galėtų „Sodrai“ pateikti užpildytą pranešimą dėl išmokos skyrimo. Kad gautumėte išmoką iš „Sodros“ biudžeto, ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo ligos pabaigos dienos internetu, paštu arba nuvykę į „Sodros“ skyrių jūs taip pat turėtumėte pateikti prašymą dėl išmokos gavimo. Ši išmoka sudaro 65,94 proc. jūsų kompensuojamojo darbo užmokesčio.
Darbuotojai, auginantys jaunesnį nei keturiolikos metų vaiką, taip pat gali prašyti iki keturiolikos kalendorinių dienų trunkančių nemokamų atostogų. Nors jos nėra skirtos būtent susirgusio vaiko priežiūrai. Kita priemonė, galinti padėti darbą suderinti su sergančio vaiko priežiūra, yra darbas nuotoliniu būdu.
PSD mokėjimas auginant mažą vaiką
Vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 metų, gali būti draudžiamas valstybės lėšomis. Norint pasinaudoti šia galimybe, reikia kreiptis į ligonių kasas su prašymu. Dirbant pagal individualią veiklą, net jei esate draudžiamas kaip auginantis vaiką, vis tiek turėsite mokėti PSD nuo gaunamų pajamų. PSD dydis tokiu atveju priklauso nuo jūsų pajamų, mokant 6.98 proc. nuo MMA (minimalaus mėnesinio atlyginimo). Jei nevykdote jokios veiklos (neturite verslo liudijimo ar individualios veiklos), tada nereikia mokėti PSD.