Šiame straipsnyje apžvelgsime UAB „Kartenos duona“ įmonės duomenis, jos vietą Lietuvos maisto produktų rinkoje ir platesnį kontekstą, susijusį su duonos svarba lietuvių kultūroje. Taip pat susipažinsime su Ukmergės rajono ir aplinkinių vietovių ūkininkų bei įmonių veikla, daugiausia dėmesio skiriant maisto produktų gamybai ir pardavimui, bei aptarsime vietos gamintojų produkcijos realizavimo būdus.
UAB „Kartenos duona“: Detalūs duomenys ir veikla
UAB „Kartenos duona“ (įmonės kodas 304461371) buvo įkurta 2017 m. vasario 20 d. Pagrindinė įmonės veikla yra kepyklos, detaliau - duonos gamyba; šviežių konditerijos kepinių ir pyragaičių gamyba (pagal EVRK 2.1 kodą 10.71.00). Bendrovę valdo vienas akcininkas (fizinis asmuo), o jos teisinis statusas yra veikiantis. Įmonės vadovas/atstovas yra Algirdas Viršilas, direktorius. Įstatinis kapitalas siekia 2 500,00 EUR.
Oficialus UAB „Kartenos duona“ registracijos adresas yra Kretingos r. sav., Kartena, Alanto g. 35, LT-97341. Svarbu pažymėti, kad 2025 metais UAB „Kartenos duona“ pardavimo pajamos siekė 0 Eur, o pelnas prieš mokesčius buvo 0 Eur. SODRA duomenimis, 2026 m. gegužės 8 d. įmonė darbuotojų neturėjo. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip aukšta.
Nors įmonės buveinė yra Kretingos rajone, jos produkcija ar pavadinimas „Kartenos duona“ gali būti siejami su platesniu Lietuvos regionų duonos gamybos kontekstu, apimančiu ir Ukmergės kraštą, pavyzdžiui, per dalyvavimą bendruose renginiuose, skirtuose tradiciniams lietuviškiems gaminiams.
Duonos Svarba Lietuvių Kultūroje ir Tradicijos
Duona lietuviams nuo seno buvo ne tik maistas, bet ir svarbus kultūros elementas. Ji lydėjo žmones per įvairias gyvenimo šventes ir apeigas. Duona simbolizavo gerovę, derlių ir šeimos stiprybę. Todėl nenuostabu, kad Lietuvoje yra tiek daug skirtingų duonos receptūrų ir kepimo tradicijų.
Senuosiuose kaimuose duona buvo kepama pagal kartų kartos perduodamus receptus. Kiekviena šeima turėjo savo paslaptis, kaip iškepti skanią ir kvapnią duoną. Duonos kepimas buvo ilgas ir kruopštus procesas, reikalaujantis kantrybės ir įgūdžių. Pirmiausia mediniame duonkubilyje užplikomi miltai, sudedamas natūralus raugas ir duona rauginama. Sudėjus likusius miltus, tešla kildinama.
„Tikro Skonio Dienos“: Duonos, Sūrio ir Medaus Šventė
Lietuvoje vyksta įvairūs renginiai, skirti tradiciniams lietuviškiems produktams, įskaitant duoną. Vienas iš tokių renginių - „Tikro skonio dienos“, vykstantis Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse. Ši šventė supažindina lankytojus su lietuviams nuo seno artimiausiais gaminiais ir jų gamybos ypatumais.
Renginio svečiai turi progą įsitikinti, kokia didelė yra lietuviškų duonos, sūrio ir medaus gaminių receptūrų įvairovė, įvertinti jų skonio ypatybes bei aukščiausią kokybę. „Tikro skonio dienų“ svečių laukia ir išskirtinė premjera - originali lietuviška oratorija „Rugių medus“, sukurta kompozitoriaus Lino Balto. Oratoriją atliks kamerinis orkestras „Modus“ ir Kauno vokalinis ansamblis „Acusto“. Šventėje pirmą kartą šalies istorijoje bus pristatyta originali lietuviška oratorija „Rugių medus“. Kompozitorius Linas Baltas teigia, kad „Mūsų tautines tradicijas bei folklorą aš matau kaip neatsiejamą dalį viso pasaulio kultūrų kontekste, todėl oratorijoje „Rugių medus“ skambės ne tik tautiški motyvai, bet ir Australijos, Afrikos, Lotynų Amerikos bei Azijos tautų ritmai ir melodijos.“
Šventėje „Tikro skonio dienos“ dalyvauja duonkepiai iš įvairių Lietuvos vietovių, įskaitant Karteną, Ukmergę, Vilnių, Palangą, Joniškį, Rokiškį ir kitas. Tai suteikia galimybę susipažinti su skirtingų regionų duonos kepimo tradicijomis ir paragauti įvairių rūšių duonos.
Ukmergės Krašto ir Aplinkinių Vietovių Vietos Gamintojų Įvairovė
Ukmergės kraštas garsėja ne tik gražia gamta, bet ir darbščiais ūkininkais bei verslininkais, kurie gamina įvairius maisto produktus. Nuo tradicinės duonos iki modernių mėsos gaminių, vietos gamintojai siūlo platų asortimentą, patenkinantį įvairiausius skonius. Šiame straipsnyje apžvelgiama Ukmergės rajono ir aplinkinių vietovių ūkininkų bei įmonių veikla, daugiausia dėmesio skiriant maisto produktų gamybai ir pardavimui.
Duonos ir kepinių gamintojai Ukmergės regione ir Lietuvoje
- Vitalija Stankevičienė ("Saimeta"): 1995 m. Daujėnuose įkūrė kepyklą, kurioje pagal šeimos receptą kepama lietuviška ruginė duona, naudojant natūralias žaliavas ir medinius duonkubilius.
- UAB „Du medu“: Užsiima ekologiniu ūkininkavimu, ekologiškų produktų perdirbimu, jų gamyba ir pardavimu. Pirkėjų itin pamėgta ekologinė naminė duona ne tik kepama, bet ir užauginama šeimos ūkyje nuo grūdo.
- Įmonė Gudelių k.: Ši įmonė kepa kaimišką ruginę duoną ir pyragus pagal senovinius receptus malkomis kūrenamoje krosnyje.
- Mažoji bendrija „Chotėjus“: Įsikūrusi Panevėžyje, kepa šakočius pagal senovinį receptą be jokių priedų. Šie šakočiai 2014 m. įvertinti tautinio paveldo sertifikatu.
- Kasia ir Zbignevas Jankūnai: Šeimos kepyklėlėje kepami tradiciniai šakočiai pagal unikalų, 120 metų senumo receptą iš Sūduvos krašto. „Vilijos šakočiai“ turi Lietuvos tautinio paveldo produkto sertifikatą.
- Kiti kepėjai kepa natūralius kaimiškus pyragus: šakočius ir šimtalapius, be priedų ir konservantų, mažais kiekiais ir pristato visada šviežius.
Mėsos gamintojai Ukmergės ir kaimyniniuose kraštuose
- Audrius Banionis: 1998 m. įkūrė ūkį, kuriame auginamos kiaulės, galvijai ir pašarai. Ūkyje yra mėsos perdirbimo įmonė ir skerdykla.
- Ūkininkas Darius Marcinkevičius: Ūkyje auginamos kiaulės ir grūdinės kultūros. Įkurtas mėsos perdirbimo cechas „M.B. Marcinkevičių ūkis“, kuriame gaminami rūkyti mėsos gaminiai pagal senovinius receptus.
- UAB „Mėsos guru“: Pietvakarių Lietuvoje įsikūrusi kompanija, ruošianti aukščiausios kokybės jautieną. Bendradarbiauja su ekologiniais mėsinių galvijų augintojų ūkiais.
- MB „Samogitia Merchant“ ("Naturalia ūkis"): Prekiauja šviežia mėsinių galvijų mėsa, ėriena, triušiena, vištiena, kalakutiena ir kiauliena iš Lietuvos ūkių. Gyvuliai auginami natūralioje aplinkoje be kombinuotų pašarų ir antibiotikų.
- Ūkininkas Vytautas Giedraitis: Nuo 2000 metų užsiima mėsos ir mėsos gaminių produkcija. Ūkyje auginama daugiau kaip 1,6 tūkst. kiaulių, kurios šeriamos ūkyje pagamintais kombinuotaisiais pašarais.
- UAB „Dzūkų gaminiai“: Ūkininkės Aldonos Pigagienės įmonė, gaminanti apie 25 gaminius, daugiausia rankiniu būdu. Asortimente - įvairūs mėsos gaminiai.
- Pūrų šeimos ūkis: Yra nedidelis. Žiemą ūkininkai augina mėsinius viščiukus, kurie yra 70 % šeriami naminiais pašarais ir laikomi didelėje patalpoje, ant pjuvenų. Viščiukai pjaunami, kai jiems sueina 60 dienų. Mėsa būna sodraus skonio, tvirta.
- Gintas Cimakauskas: Ūkininko ūkį įkūrė 1998 m. rugpjūčio 27 d. Pagrindinės ūkio veiklos kryptys - augalininkystė ir paukštininkystė. Prekyba gyvais kalakutais ir kalakutų skerdiena, naminiais kiaušiniais, natūraliais rudais mėsiniais viščiukais.
Daržovių ir vaisių augintojai
- Edmundas ir Regina Šimatoniai: Nuo 2003 m. augina ankstyvąsias bulves ir kitas daržoves, tiekdami šviežią derlių Ukmergės, Utenos ir Vilniaus miestų ir rajonų gyventojams.
- Ričardas ir Dalia Jacevičiai: Ūkininkauja nuo 1995 m., augina grūdinius javus, braškes, avietes, serbentus, kriaušes, obelis ir kita.
- Ūkininkė iš Vilkaviškio rajono: Augina įvairių rūšių desertines braškes, kurios parduodamos birželio-liepos mėnesiais.
- Eivydas Amšiejus: Augina salotas, azijietiškas daržoves (pak choi, mizuna, komatsuna), ropes, agurkus, pomidorus, baklažanus.
- Vytautas ir Virginija Paukščiai: Augina įvairias sezonines daržoves šiltnamiuose, pavasarį skina pirmuosius svogūnų laiškus, salotas ir ridikėlius.
- Ūkininkas Simonas Klinavičius: Molėtų rajone augina šparagus. Šparagų ūgliai pjaunami kiekvieną dieną iki Joninių.
- Ūkininkė Rasa Skučienė: Augina avietes, braškes ir gervuoges Prienų r. Veiverių sen.
- Zita ir Vytautas Keršiai: Augina ir prekiauja įvairiomis daržovėmis, vaisiais ir vištų kiaušiniais Barčių kaime. Pavasarį ir vasarą dera braškės. Iš septyniolikos dirbamų hektarų žemės jos užima keturis hektarus.
- Augalininkystės ūkis Kauno rajone: Įsikūręs gražiose Kulautuvos apylinkėse. Šeimininkai dirba 15 ha žemės. Augina įvairias daržoves, vaistažoles, turi sodą.
Kiti vietos produktai
- Dalia ir Edvardas Abukauskai: Raugia įvairiausius vaisius ir daržoves: agurkus, paprikas, kopūstus, aitriąsias paprikas, moliūgus, česnakus, slyvas, kriaušes, obuolius, pomidorus, šparagines pupeles, smidrus, kukurūzus, įvairias mišraines, kimchi ir daugybę kitų. Tai yra natūralus probiotikas, reikalingas mūsų organizmui.
- Bitininkė Ramunė Cibienė: Bitynus yra išdėsčiusi Anykščių ir Ukmergės rajonų pamiškėse. Ūkio produkcija: medus, bičių duona, žiedadulkės, vaškas, propolis.
- Valdemaras Ašmėga: Tiekia išskirtinės kokybės bičių produktus: medų, bičių duonelę, žiedadulkes, pikį, mišinukus. Ūkis gauna ES paramą aviliams įsigyti, transportuoti ir medų apdirbti.
- Algirdas Misiūnas: Puoselėja bitininkystės ūkį Žemaitkiemio kaime (Ukmergės r.). Šiandien bitininko žinioje - apie 150 avilių.
- Ūkininkas Tadas Krapikas: Užsiima gyvulininkyste bei pieno produktų perdirbimu. Pagrindiniai produktai: varškė, varškės sūriai, grietinė, šviežias pienas.
- Mantas Baršys: "Laužėnų kaimo sūrinės" šeimos ūkyje auginamos ožkos, duodančios skanų pieną, kuris perdirbamas į sūrį ir jogurtą.
- Bronislovas Vošteris: Augina sėmenis, kmynus, žirnius, belukštes avižas. Gamina sėmenų aliejų, rapsų aliejų.
- UAB „Karališka žuvis“: Vilniaus pašonėje įsikūręs žuvies ruošimo cechas su tradicine rūkykla, valdanti „Geros Žuvies“ prekinį ženklą. Bendrovės nariai šviežią žuvį atsiveža tiesiai iš patikimų žvejų ir ją ruošia tradiciniu būdu.
- „Giedrupė“: Yra lyderiaujanti ūsuotųjų šamų augintoja Lietuvoje. Šios rūšinės žuvys yra delikatesinės ir pasižymi išskirtinėmis savybėmis: nėra riebios (1.5% rieb.), neturi žvynų, ašakų bei žuvims būdingo nemalonaus kvapo.
- Irina: Agurkų rauginimu užsiima jau 20 metų. Moliūginių šeimos nariai noksta lauke 30 arų plote.
Vietos Gamintojų Produkcijos Realizavimas
Vietos gamintojai savo produkciją realizuoja įvairiais būdais, siekdami pasiekti kuo platesnį pirkėjų ratą ir pasiūlyti šviežius bei kokybiškus produktus:
- Tiesiogiai iš ūkio: Daugelis ūkininkų parduoda savo produkciją tiesiogiai iš ūkio, leidžiant pirkėjams įsigyti šviežiausius produktus tiesiai iš gamintojo.
- Turgūs: Ūkininkai prekiauja savo produkcija turguose, ypač mobiliuosiuose ūkininkų turgeliuose, kurie vyksta įvairiose vietose.
- Parduotuvės: Kai kurie gamintojai bendradarbiauja su vietinėmis parduotuvėmis ir prekybos centrais, tiekdami jiems savo produkciją.
- Internetu: Vis daugiau ūkininkų ir įmonių pradeda prekiauti savo produkcija internetu, pristatydami ją tiesiai į namus.
Štai keletas pavyzdžių, kaip vietos gamintojai realizuoja savo produkciją:
- Mobili „Žuvėjos“ parduotuvė prekiauja karšto ir šalto rūkymo Lietuvoje užaugintais šamais mobiliuosiuose ūkininkų turgeliuose, pavyzdžiui, antradieniais Lelevelio g./Vienuolio g., Vilniuje, prie ŽŪM.
- Širvintų rajono Meiliūnų kaime turintys pieno fermą ūkininkai Asta ir Eugenijus Paliuliai Vilniuje veikiančiuose mobiliuose turgeliuose kasdien parduoda nedideliame savo cechelyje pagamintus pieno produktus - sūrius, varškę, pieną.
- Uždaroji akcinė bendrovė „Gėlės ir daržovės“ nuo 2009 metų augina gėles ir daržoves uždarame ir atvirame grunte. Taip pat užsiima daržovių prekyba mobiliuosiuose ūkininkų turgeliuose, pavyzdžiui, Žvėryno mikrorajone, Sėlių g., Vilnius; Karoliniškių mikrorajone, L. Asanavičiūtės g.
