Utenos mėsos kombinatas pradėtas statyti 1972 m. Pagrindiniai pajėgumai paleisti 1975 m. Nuo 1990 m. pradėta privatizacija ir pardavimas. UAB „Utenos Mėsa“ - viena didžiausių mėsos perdirbimo įmonių Lietuvoje, UAB „Biovela Group“ įmonė, įsikūrusi Utenoje, Pramonės g. 4.
Istorinė įmonės raida
„Utenos agrochemija“ įsteigta 1993 m. agroserviso įmonę „Utenos agrochemija“. „Utenos agroprekyba“ įsteigta 1995 m. agroprekybos įmonę. Direktorius - Algimantas Stanys. Dujų centro „Utenos suskystintų dujų ūkis“ eksploatavimo kontora įkurta 1965 m. valdybai. Kontoros viršininkas Kazimieras Žalėnas, inž. Buvo aptarnaujama 350 abonentų. 1966 m. o 1971 m. vyr. inž. - Julius Jakubėnas. 1976 m. Zarasų dujofikavimo barai. 1971 m. Rinkos a. Nr. 6. Nuo 1973 m. kontoros viršininku dirbo Antanas Klimas. Kolektyve buvo 36 darbuotojai, aptarnavo 9500 abonentų. Nuo 1979 m. pradėjo aptarnauti ir skysto kuro sistemas. Nuo 1983 m. vyr. inž. Valentinas Rutkauskas. 1985 m. perkelta į naują gamybinį pastatą Rinkos aikštėje. M., vykstant privatizacijai, „sugriaunamas“ kaimo dujų ūkis. Privatizuotas ir parduotas kontoros pastatas Rinkos aikštėje Nr. darbuotojai įsikėlė į gamybinį pastatą Rinkos aikštėje Nr. pritaikytas kontorai. 1994 m. „Panevėžio dujos“ Utenos dujų ūkis. Nuo 1997 m. centro „Utenos suskystintų dujų ūkis“. „Lietuvos energija“.
Rusijos buvo paveldėta apgailėtina energetikos pramonė. 1913 m. kwh. m. 1926 m. Elektros gamybai buvo naudojamas gazolis ir malkos. 1926-1939 m. elektrinėse dirbo nuo 15 iki 32 darbuotojų. Tebuvo apie 3 km. Vartotojai už 1 kwh 1929 m. nuo 1,5 iki 2,0 Lt. 1933 m. tarifai - 0,82 Lt už 1 kwh. 1940 m. energetiką imta nacionalizuoti, o jos valdymą - centralizuoti. Vokiečiams traukiantis, beveik visa Lietuvos energetika buvo sugriauta. Elektrinių instaliuota galia jau 1,5 karto viršijo 1940 m. galią. M. miestui elektros energiją tiekė dyzelinė elektrinė. Apie 1 tūkst. kw, per metus būdavo pagaminama apie 547 tūkst. energijos. (1950-1956), Jurgis Šeduikis (1956-1957). 1957 m. energetikos valdymas. Ruožas, kurio viršininku 1957-1964 m. Nikitinas. 1962 m. Utenoje buvo pagaminta apie 1 mln. 1960-1962 m. 1964 m. Zarasų) elektros tinklai. (1964-1971). M.), o nuo 1993 m. - Jurgis Dumbrava. 1998 m. 780 , 2001 m. energijos naudojimas raj. mln. mln. mln. mln. mln. mln. mln.
„Mėsa“. Gintautas, vėliau - Povilas Jurgutis). Direktorius paskirtas Vytautas Juknys. Metų pab. antrinė vandens pakėlimo stotis. Atšaka, kurios statyba baigta 1976 m. 1972 m. statyti ir pagrindinis mėsos-riebalų cechas. 1975 m. pr. kombinato dirbti vyr. inž. direktorius). Vertė 2,9 mln. rb), kurio pirmasis viršininkas - Algimantas Stakėnas. Mėsos kombinato statyba kainavo 17 mln. rb. 1975 m. bazė (pirmasis viršininkas Antanas Gimbutas). 1976 m. M. Specialistai siunčiami mokytis į Panevėžio mėsos kombinatą. Technologu dirbo Romualdas Stonius. miestų, Čekoslovakijos ir VDR. - 10 tonų. Rokiškio, Utenos, Zarasų raj. Dirbo viena pamaina. Maistiniai ir techniniai riebalai, mėsos-kaulų miltai ir kt. 42 mln. 486 tūkst. rb (mėsos 21827 t., dešrų 2415 t.). ir išradimus (jų ekonominis efektas 1,32 mln. rb). Sekcijos, 1985 m. įkurtas kultūros klubas. CK pereinamąja Raudonąja vėliava, Garbės raštais. 1985 m. sumontuota itališka paukščių svėrimo ir fasavimo linija. Išpjaustymo konvejeris. Pagalba, bet yra ir stomatologinis kabinetas. Profesinė technikos m-kla Nr. formuotojai, įrengimų šaltkalviai-derintojai. 1990 m. Lietuvos-Olandijos įmonė „DARIMEX - LIT“. Pamainą. 1992 m. generaliniu direktoriumi išrinktas Gediminas Mališauskas. 1977 m. dirbo 900 žmonių. „TOWSENT“ dešrelių formavimo linija iš Olandijos. Prieskoniai importuojami iš Vokietijos, Austrijos, Prancūzijos, Anglijos.
„Utenos alus“. 1970 m. 1971 m. nuspręsta tą žemę perduoti naujajai statybai. 1972 m. patvirtintas projektinis pajėgumas (metams 7,2 mln. dekalitrų vaisvandenių, 13,5 tūkst. t. salyklo). Statybos ir direkcijos sudarymo“. Vadovavo įmonei iki pat mirties (1993 01 13). 1976 m. pab. but./val. „Utenos alaus kombinatas“. 1977 m. pradėta vaisvandenių gamyba. 1989-1990 m. pajėgumą, o tai užtikrino šalies alaus pramonės lyderio pozicijas. Nealkoholiniai gėrimai - „Citrina“, „Apelsinas“, „Sajanai“. Nealkoholinių gėrimų paklausa ir gamyba prasidėjo 1985 m. „Pepsi-kola“, „Fanta“, „Fiesta“. 1986 m., vykdant M. pakeistas į „Utenos nealkoholinių gėrimų kombinatą“. O 1992 m. - AB „Utenos gėrimai“. 1997 m. 20-metį. Per šiuos metus išvirta 92 mln. 481 tūkst. alaus, būta Lietuvos alaus pramonės flagmatu. Parodose pelniusios aukso ir sidabro medalius. Daugelis kitų alaus rūšių. 1977 m. ir tamsusis alus („Baltijos“, „Porteris“, „Turbo“). Veiklos sritis. „pakavimo“ sutartis. BBH (Baltic Beverages Holding) ir Hansa Investments. Buvo pasirašyta bendros įmonės steigimo sutartis su BBH (tai 1991 m. Estijos „Hansa INVESTMENTS“ kompanijomis. BBH investavo 19,5 mln. „HI“ - 30,5 mln. Lt. Lietuvos rinkoje. 1997 m. Kiekvieną mėnesį parduota apie 2,5 mln. ir JAV. Nuo 1990 m. „Utenos gėrimai“ remia Utenos beisbolo klubą.
„Utenos elektrotechnika“. Savo veiklą pradėjusi 1960 m. turėdama 3 tekinimo stakles ir 5 šalto štampavimo presus. Pagaminta per 7 tūkstančius. vyr. inž. Mečislovas Malaiška. MP-2U, laboratorinės elektros krosnys ir džiovinimo spintos. 1963 m. 2 tūkst. 1964 m. 1964 m. perpumpuoti 1964 m. pagamintos ir pirmosios mufelinės krosnys eksportui. m. laboratorinių elektros krosnių, 15 tūkst. „Vėjelis“ su automatiniu valdymu. kurių ITD-68. 1969 m. ITD. Gaminiai eksportuojami į 40 pasaulio šalių, gauta 1 mln. 69 tūkst. pelno. 1983 m. korpusai miesto pramonės raj. prie Kauno-Zarasų plento. 1986 m. administracija ir dalis gamybinių barų persikėlė į naują pastatą. 1987 m. elektrinės namų šildymo sistemos, žemės ūkio technika. 1992 m. 1995 m. darbuotojų. Bendrovės teritorija 5 ha, po stogu 22 tūkst. m². mazgai miškovežiams, hidrocilindrai. Baltarusiją, Rusiją, Ukrainą, Daniją, Švediją. 1997 m. 1993 m. elektrotechnika“. Valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius R. Produkcijos pagaminta už 4,8 mln. Lt. projektavimas ir gamyba.
„Utenos melioracija“. Augalų derliui gauti. Pirmasis drenažas Utenos raj. įvykdytas 1915 m. dv., 15 ha plote. Nuo tada ir prasidėjo melioracijos darbai raj. Buvo sausinama kasant atvirus griovius. Nuo 1928 m. km įvairaus tipo naujų kanalų. Palietė 60 kaimų ir 3 dvarus. Svarbiausi melioracijos darbai: 1933 m. upių baseinai, sureguliuotas Tauragnų, Kuktiškių ir Linkmenų vls. Šie darbai buvo vykdomi iki 1938 m. Iki 1945 m. raj. žemių, iš jų drenažu - 42 ha. Sausinimo sistemų dėl blogos eksploatacijos sunyko. Pradėti iš naujo. 08 06. 1959 m. 1931 m. geodezijos m-klą. 1958 m. vienkaušiai, 2 daugiakaušiai ekskavatoriai ir 22 traktoriai. Nusausinta 573 ha šlapių žemių. 1959 m. paskirtas Vytautas Kęstutis. Įmonei vadovavo 9 m. 1960 ir 1966 m. pereinamąsias vėliavas. Ordinais. Liuonius Purvinis (nuo 1995 m.). 1969-1972 m. žemių. 1972 m. buvo 150 melioracijos mašinų. Įrengta 17 km kelių. 1976-1989 m. durpynų. automobilių medžiagų sklidimą į laukus. Kartais remontuoti. Nuo 1990 m.
„Utenos pienas“. Bendrovė „Vienybė“ Utenoje buvo pradėta statyti 1928 m. Veikti pradėjo 1931 m. vidutiniškai 10-12 cnt.) 1939 m. buvo pagaminta apie 4 tūkst. cnt. sviesto muštuvų, kūrikas ir kompresorininkas. valandų per parą. 1945 m. buvo pradėti gaminti valgomieji ledai, o 1948 m. - kazeinas. Utenos pieninėje iki 1956 m. ir garo turbinoms, o kurui naudojamos malkos. 1956 m. pirmasis elektros variklis. 1960 m. gauti 2 pirmieji pienovežiai. Vairuotojai R. Skrebiškis ir P. Sinicinas dirbo ir 1998 m. (1963-1966), Henrikas Bukauskas (1966-1979). 1968 m. buvo panaikinti, o Utenos sviesto gamykla priklausė Vilniaus kombinatui. Utenos gyv. skaičiui reikėjo pagaminti daugiau pieno produktų. Nenugriebto pieno produkcijos gamyba išaugo 3 kartus. 1975 m. kilti pieno miltelių gamykla, kuri pradėjo veikti 1977 m. Dirbo tik nenugriebto pieno produkcijos gamybos cechas. Fasojama į stiklinius indelius po 200 g. supirkimo punktų vedėjais). 1979 m. perdirbdavo apie 450 tonų pieno). Veikimo čekoslovakiškos sviesto mušimo linijos KM-1500 (1,5 t/val. drėgmės per valandą). 1979 m. Kralikas. 1980 m. pagaminta 5470 t sviesto ir 3305 t sauso pieno. tapo Anykščių, Ignalinos, Švenčionių ir Zarasų pieno gamyklos. Samarkandas, Gagarinas, Leninakanas. 1989 m. direktoriumi išrinktas Vygantas Sliesoraitis. 1990 m. parduotuvė „Dobilas“ ir įrengta kavinė - baras. 1990 m. 7234 t lieso pieno miltų, 338 t kazeino, 36 t minkštų ledų. pagaminta produkcijos už 43 mln. rb. pavaldžiose gamyklose. 1991 m. valstybinį pieno kombinatą su filialais Ignalinoje ir Zarasuose. Ignalinos ir Zarasų pieninės atsiskyrė. 1992 m. (įrengta varškės gamybos linija 2,5 t/val. t/val.). perregistruota į AB „Utenos pienas“. 1993 m. aparatai. 1993 m. turėta 11 mln Lt skolos. Keitėsi bendrovės vadovybė. 1993 m. generaliniu direktoriumi išrinktas Bronius Trumpa (nuo 1979 m. direktoriaus pavad.). 1994 m. sprendimas išleisti 7 mln. padengti dalį skolų, vėl dirbti su perspektyva. 1994 m. „Unipektin“ (12 t/val. našumo). 1994 m. gruodžio pr. įsigijo AB „Utenos pienas“ akcijų už 7 mln. kapitalo. 1995 m. Produkcijos realizuota už 44 mln. 830 tūkst. Lt. 1996 m. koncentrato. t lieso pieno produkcijos, 4681 t sausų pieno produktų. už 63 mln. Lt. Venesuelą. Nenugriebto pieno produkcija gaminama vietos rinkai. 1998 m. 567 darbuotojai, iš jų 134 - pieno supirkėjai.
„Utenos statyba“. Statybos, remonto ir montavimo darbų kooperatyvo „Statyba“ bazėje. dirbančiųjų. Darbų apimtis 5 mln. Lt per metus (1997). darbų generalinės rangos sutartis ir atlieka darbus. estais ir suomiais medžio apdirbimo įmonė „Finestbita“ (1993). GmbH (1995). Filialas Vilniuje (1997). ir urbanistikos ministerijoje. statybos darbų apmokymo sertifikatą.
„Utenos trikotažas“. 25. Tai buvo didžiausias trikotažo fabrikas Pabaltijo valstybėse. Planinės, centralizuotos ekonomikos sąlygomis. Visas Tarybų Sąjungos respublikas. 1989 m. pagamino 19,4 mln. vnt. gaminių, dirbo 3000 darbuotojų. Lietuvoje parduota 30% gaminių. 1993 m. privataus kapitalo įmone. AB „Utenos trikotažas“ įregistruota 1994 m. specializacija nesikeitė. 1997 m. Lt. Lietuvos ir Rytų rinkoje pardavė 33% produkcijos. pavadinimų gaminiai, 180 modelių. Prekiavo 4 didmeninėse bazėse. Anglijos, Vokietijos, Olandijos ir kt. Iki 1970 m. Monstavičius, 1970-1989 m. Nuo 1990 m.
„Umega“. pabaigoje Lietuvos laukai daugiausia buvo ariami traktoriais „Belorus“. traktorių šasi remonto (1981). 1982 m. vieną - Valstybinę remonto - mechaninę gamyklą. cechas, detalių restauracijos cechas ir mechaninis cechas. m.). Veikė moterų ir vyrų vokaliniai ansambliai, sporto kolektyvai. traktorių ir arti 12 tūkst. variklių. kainomis 7 mln. rb. darbo užmokestis buvo 230-240 rb. Nuo 1982 m. EU-1,5, o nuo 1988 m. šildymui. sumažėjo. žemdirbius žemės ūkio mašinomis ir padargais. produkcijos vertė išaugo iki 20 mln. rb. 1990 m. gamykloje jų buvo 715. 1994 m. vietoje valstybinės gamyklos įregistruota UAB „Umega“, o 1996 m. perregistruota kaip AB „Umega“. žmonių. 1996 m. produkcijos parduota už 4 mln.
BIOVELA-UTENOS MĖSA, UAB: dabartinė padėtis ir akcininkų struktūra
BIOVELA-UTENOS MĖSA, UAB yra viena didžiausių mėsos perdirbimo įmonių Lietuvoje. Šiame straipsnyje išnagrinėsime įmonės veiklą, finansinius rodiklius, marketingo strategijas ir akcininkų struktūrą, siekiant išsamiai apžvelgti jos pozicijas rinkoje ir sėkmės faktorius. Bendroji informacija apie įmonę BIOVELA-UTENOS MĖSA, UAB veiklą vykdo pagal EVRK klasifikaciją „Mėsos perdirbimas ir konservavimas“. Įmonė įregistruota Utenos rajono savivaldybėje, Pramonės g. Jos veikla oficialiai pradėta 2002 m. liepos 31 d.
"Niekas esmingai nepasikeitė, tiesiog viduje darome struktūros pokyčius“, - BNS sakė „Biovela Group“ valdybos pirmininkas A. Valdyboje taip pat dirba Ž. Ž. „Biovela Group“ grynasis konsoliduotas pelnas pernai augo 35 proc. ir siekė 3,7 mln. eurų, pajamos didėjo apie 7 proc. iki daugiau nei 250 mln. Registrų centro duomenimis, galutiniai grupės naudos gavėjai yra Audrius, Virginijus ir Birutė Kantauskai, turintys atitinkamai 61 proc., 29,07 proc. ir 4,93 proc. akcijų, likusius - 5 proc. akcijų valdo Ž.
Bendrovės pastatas Komercinis pavadinimas UAB „Utenos mėsa“ Forma UAB Pirmtakas (-ai) Utenos mėsos kombinatas Įkurta 1975 m. UAB „Utenos mėsa“ - viena didžiausių mėsos perdirbimo įmonių Lietuvoje, UAB „Biovela Group“ įmonė, įsikūrusi Utenoje, Pramonės g. 4. Jos pagrindinė produkcija - šviežia mėsa bei jos gaminiai, taip pat siūlo platų asortimentą daugelio tradicinių termiškai apdorotų gaminių. Gamykla įrengta pagal ES standartus, aprūpinta pažangia mėsos perdirbimo bei pakavimo įranga. Utenos mėsos kombinatas pradėtas statyti 1972 m. Pagrindiniai pajėgumai paleisti 1975 m. 1997 m. įmonėje dirbo 900 žmonių, o 2003-iais buvo likę tik 300 darbuotojų. Po metų čia jau darbavosi 700, o 2005-iais - truputį per tūkstantį. 2003 m. bendrovės apyvarta buvo 39 mln. Lt, o 2005-iais - daugiau nei 190 mln. Lt. 2006 m. pagaminta apie 19 tūkst. Nuo 2004 m.
Finansiniai rodikliai ir rinkos pozicionavimas
Pagal naujausius 2024 m. duomenis, įmonės pajamos sudarė 276,5 mln. eurų, o grynasis pelnas siekė 3,3 mln. eurų. Lyginant su praėjusiais metais, įmonės pajamos augo 13,5 %, o tai rodo stiprią verslo plėtros tendenciją ir didėjantį rinkos užimtumą. Vidutinis įmonės darbuotojų skaičius 2024 m. buvo 1246, o tai yra 15,1 % daugiau nei 2023 m. Vidutinis darbo užmokestis siekė 1874 eurus, o atlyginimų augimas per metus sudarė 14,0 %.
Įmonės pajamų augimas 13,5 % rodo efektyvią veiklos plėtrą ir gebėjimą didinti rinkos dalį. Grynasis pelnas, siekiantis 3,3 mln. eurų, patvirtina įmonės finansinį stabilumą ir pelningumą. Darbuotojų skaičiaus augimas 15,1 % rodo įmonės plėtrą ir didėjančius gamybos pajėgumus.
Transportas ir logistika: BIOVELA-UTENOS MĖSA, UAB valdo 23 transporto priemones, kas leidžia efektyviai valdyti tiekimo grandinę ir užtikrinti sklandų produkcijos pristatymą. Įmonės Scoris reitingas yra 6 balai iš 10, kas atspindi patikimą ir stabilią verslo reputaciją.
Vartotojų rinkoje UAB ”Biovela”, kuri yra viena iš 6 stambiausių mėsos perdirbimo įmonių Lietuvoje, procentaliai užima antrą vietą Lietuvos vartotojų rinkoje. UAB “Nematekas” UAB “Utenos Mėsa” AB “Krekenavos agrofirma” AB “Vilniaus mėsos kombinatas”. Konkurentų gaminama produkcija viena nuo kitos skiriasi prekiniu ženklu bei pavadinimais. Gaminamos produkcijos kainos skiriasi nežymiai.
Nuo 1999 m. patobulinus gamybos technologijas, UAB “Biovela” kasmet sėkmingai parduoda beveik 1 tūkst. - 1,5 tūkst. tonų daugiau mėsos gaminių, nei ankstesniais metais. 2002 metais „Biovela“ pasiekė 62 mln. litų apyvartą, o „Mėsos“ apyvarta siekė apie 26 mln. litų. Šiemet Vilniaus rajono bendrovė pardavimų apimtis ketina padidinti 10-15 proc., o „Mėsos“ apyvarta turėtų augti 20-30 procentų. „Biovela“ turi ES sertifikatą į šią rinką eksportuoti šalto rūkymo gaminius. Iš viso pernai eksportas sudarė apie 3 proc.
„Biovela Group“ grynasis konsoliduotas pelnas pernai augo 35 proc. ir siekė 3,7 mln. eurų, pajamos didėjo apie 7 proc. iki daugiau nei 250 mln. 11 automobilių (priklauso, 2026 m. VMI: Įmonė patenka tarp TOP500 daugiausiai 2025 m. VMI: Įmonė patenka tarp 500 daugiausiai 2025 m. VMI: Įmonė patenka tarp 500 daugiausiai 2024 m. VMI: Įmonė patenka tarp TOP500 daugiausiai 2024 m. VMI: Įmonė patenka tarp 500 daugiausiai 2023 m. VMI: Įmonė patenka tarp 500 daugiausiai 2022 m. VMI: Įmonė patenka tarp 500 daugiausiai 2021 m. VMI: Įmonė patenka tarp 500 daugiausiai 2020 m. VMI: Įmonė patenka tarp 500 daugiausiai 2018 m.
Akcininkų struktūra
Registrų centro duomenimis, galutiniai grupės naudos gavėjai yra Audrius, Virginijus ir Birutė Kantauskai, turintys atitinkamai 61 %, 29,07 % ir 4,93 % akcijų, likusius - 5 % akcijų valdo Ž.
Akcininkų struktūra: Audrius Kantauskas - 61 % akcijų, Virginijus Kantauskas - 29,07 % akcijų, Birutė Kantauskienė - 4,93 % akcijų, Ž. - 5 % akcijų.
Marketingo strategija ir produkcijos asortimentas
Marketingas įmonėje apibrėžiamas kaip planavimo, kainų nustatymo procesas, idėjų, gaminamos produkcijos pateikimo strategijos, produkto realizavimas ir įėjimas į rinką. Įmonės marketingo skyrius užima didelę reikšmę, jam skiriama daug dėmesio. Skyriuje dirba kvalifikuoti specialistai: marketingo direktorė, pardavimų vadybininkai, planavimo, realizacijos skyrių, užsakymų priėmimo vadybininkai. Kartą per savaitę rengiami susirinkimai marketingo skyriuje, aptariami nauji strateginiai veiksmai, vertinama rinkos aplinka, konkurentų produkcijos įvertinimas, nuolat aptariama įmonės gaminių kokybė, naujos idėjos produkcijos gerinimui.
Įmonėje naudojamos įvairios marketingo koncepcijos: Prekės koncepcija: Nuolatinis gaminamos produkcijos asortimento tobulinimas, tam tikrų mėsos produktų keitimas kitais, naujesniais, įdomesniais tiek savo išvaizda bei skoniu - patenkinant vis daugiau vartotojų norų. Pardavimo koncepcija: Daug dėmesio skiriama produkcijos realizavimui - pardavimui. Rūpinamasi ne tik skoniu, bet ir prekinę išvaizdą. Naujai prekei pristatyti yra rengiamos degustacijos pardavimo vietose, taip pat vadybininkų pagalba yra pristatoma naujo gaminio pakuotė bei kaina prekybos tinklams. Marketingo koncepcija: Siekiama kuo daugiau patenkinti vartotojų skonio poreikius, o marketingo skyriaus tikslas - maksimalus vartotojų sukūrimas, tai sėkmės pagrindas.
Marketingo aplinką sudaro mikro ir makroaplinka. Mikroaplinką sudaro darbuotojai, akcininkai, tiekėjai, pačios įmonės vidaus struktūra, marketingo tarpininkai. Produkcijos asortimentas: UAB “Biovelos” asortimentą sudaro apie 200 pavadinimų įvairiausių gaminių. Asortimentas orientuotas į pirkėjų poreikius, pagal sudarytą tos įmonės asortimento politikos strategiją. Pasiūlą įmonė derina su tikslinės rinkos poreikiais ir tam tikru būdu sudarytu asortimentu valdo bei skatina paklausą.
Įmonė kasdien gamina po 20 - 25 tonas produkcijos arba maždaug 160 pavadinimų virtų, rūkytų ir parūkytų gaminių. UAB ”Biovelos” kumpiai, dešros ir dešrelės, virti ir rūkyti gaminiai - tai produktai pagaminti pagal šiuolaikinę technologiją, iš ekologiškai švarios žaliavos.
Kokybės užtikrinimas ir inovacijos
Kokybės užtikrinimas: UAB’ Bioveloje” įdiegta kokybės ir saugos sistema, kuri užtikrina gaminių kokybę ir saugą kiekviename gamybos žingsnyje, pradedant nuo žaliavų priėmimo ir baigiant gaminiu. Žaliavą įmonė auginasi pati - Lietuvoje ir lietuvišką skerdieną. Turi moderniai įrengtą skerdyklą, importo žaliava nesinaudoja, todėl Biovelos mėsos gaminiai yra pripažinti Europos veterinarijos specialistų.
Biovela Group gamykla: Mėsos perdirbimo įmonių grupė „Biovela Group“ investavo 8 mln. eurų į moderniausią kiaulienos skerdimo liniją Baltijos šalyse. Anot „Biovela-Utenos mėsa“ generalinio direktoriaus Žilvino Lenktaičio, šio investicinio sprendimo priežastis - augantis vietinės šviežios kiaulienos poreikis Baltijos regione. Planuojama, kad naujoji skerdimo linija Utenoje pilnu pajėgumu pradės veikti jau šį rudenį ir leis įmonei dvigubinti gamybos apimtis, rašoma pranešime spaudai. Atlieps augantį lietuviškos šviežios kiaulienos poreikį: Šviežios kiaulienos supirkimas ir perdirbimas - viena pagrindinių „Biovela-Utenos mėsa“ veiklos sričių. Įmonės vadovas Žilvinas Lenktaitis pažymi, kad lietuviškos kiaulienos trūkumas neišpildo augančių vartotojų bei rinkos lūkesčių. „Lietuviai vis labiau vertina vietinę, aukštos kokybės šviežią kiaulieną, tad siekdami patenkinti šį poreikį didiname gamybos apimtis. Šį faktą pagrindžia ir liepos mėnesį „Havas Group“ bei „Norstat LT“ atliktas vartotojų tyrimas, parodęs, kad šalies gyventojai būtent lietuviškos kilmės produkciją dažniausiai sieja su kokybe, o dviem iš trijų respondentų tai nulemia šviežios mėsos pasirinkimą. Lietuvoje kiaulienos suvartojimas viršija užauginamų kiaulių skaičių ir pastarasis tendencingai mažėja, todėl dalis žaliavos turi būti importuojama iš užsienio šalių. Oficialios statistikos portalo duomenimis, 2024 m. pradžioje, palyginti su 2019 m., šalyje buvo auginama 13,1 proc. mažiau kiaulių. Mūsų tikslas - skatinti vietos ūkių augimą ir didinti būtent lietuviškos kilmės, aukščiausios kokybės kiaulienos tiekimą rinkai. Atidarę naująją skerdimo liniją galėsime padvigubinti gamybos apimtis“, - pažymi vadovas. Anot Ž. Lenktaičio, naujoji įmonės kiaulių skerdimo linija, kuriai skirta 8 mln. eurų investicija, bus efektyviausia Baltijos šalyse ir sieks 300 kiaulių per valandą našumą. Be to, papildomi pajėgumai atlaisvins vietos esamoje skerdimo linijoje, todėl įmonė galės padidinti ir jautienos gamybos apimtis.
Diegiamos inovacijos ir dėmesys tvarumui: Naujoje skerdimo linijoje įdiegtos moderniausios, Europos Sąjungos standartus atitinkančios ir viršijančios technologijos, kurios padės užtikrinti ne tik gamybos procesų efektyvumą, tvarumą, bet ir gyvūnų gerovę. „Siekiame, kad skerdimo procesas būtų kuo pažangesnis, diegiame naujausias gyvulių svaiginimo sistemas, specialius apšvietimo bei vizualinių efektų sprendimus. Visa tai padeda sumažinti gyvūnų patiriamą stresą, eliminuoja jų sužeidimo rizikas ir leidžia pagerinti žaliavos kokybę“, - pasakoja Ž. Lenktaitis. Naujojoje skerdimo linijoje taip pat įdiegtos pažangios gamybos apskaitos sistemos, kurios leis tiksliai žinoti žaliavos kilmę, laiką, praleistą procese, kuriems produktams gaminti ji panaudota. Tai ne tik padidins mėsos saugumą ir užtikrins aukščiausius kokybės standartus, bet ir padės laiku indikuoti kiaulių augintojams apie jų procesuose kylančias rizikas. Skerdykloje įdiegti ir pažangūs energiją taupantys sprendimai, įskaitant saulės energijos panaudojimą, atliekų šilumos rekuperaciją, LED apšvietimą, išmaniąsias vėdinimo sistemas. Pasak Ž. Lenktaičio, įmonė priėmė tvarų sprendimą įgyvendinti plėtros projektą turimose patalpose, taip sumažinant atliekų kiekį ir naujų medžiagų poreikį. Bendrovė taip pat skiria didelį dėmesį darbuotojų darbo sąlygų gerinimui - modernizavo poilsio erdves, įrengė naujas vėdinimo sistemas ir ergonomiškas darbo vietas, kurias aprūpino mechanizuotais darbo įrankiais. Numatoma, kad linijoje dirbs ir ją aptarnaus virš 60 darbuotojų.
„Biovela Group“ investuoja beveik 1,4 mln. eurų į atsinaujinančios energijos projektą - ant grupės valdomos bendrovės „Utenos mėsa“ gamybinių pastatų stogų pradedama statyti 1,7 megavato saulės jėgainė. Tai bus galingiausia ir didžiausia tokio pobūdžio elektrinė Baltijos šalyse. Naujoji jėgainė ims veikti 2019 m. „Biovela Group“ generalinis direktorius Audrius Kantauskas teigia, kad įmonių grupė, įvertindama globalias klimato kaitos problemas, palaipsniui siekia didinti gamtosauginių iniciatyvų skaičių. „Būdami mėsos perdirbimo rinkos lyderiai Baltijos šalyse, savo veikloje suvartojame daug energijos. Todėl sprendimą investuoti į saulės jėgainės statybas, be gamtosauginių tikslų, taip pat lėmė ir ekonominiai motyvai. Šis projektas leis mums sumažinti standartinės energijos sąnaudas maždaug 20 procentų. Taip pat gamykloje pakeisime daugiau nei 2000 dienos apšvietimo lempų į efektyvų LED apšvietimą su judesio davikliais“, - pasakoja A.
BIOVELA-UTENOS MĖSA, UAB vykdo projektą „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas bendrovėje UTENOS MĖSA, UAB“ projekto Nr. Projekto tikslas - įrengti 900 kW galios saulės elektrinę. BIOVELA-UTENOS MĖSA, UAB vykdo projektą „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo plėtra bendrovėje UTENOS MĖSA, UAB“ projekto Nr. Elektros energiją savo reikmėms „Biovela Group“ gamina nuo 2007 m. Įmonės „Utenos mėsa“ teritorijoje taip pat veikia panašaus pajėgumo - 1,6 megavato galios - dujų kogeneracinė jėgainė, gaminanti šiluminę energiją ir elektrą. 2019 m. pavasarį, baigus saulės jėgainės įrengimo darbus, naujoji ir kogeneracinė jėgainės pagamins daugiau nei 60 proc. „Laisvų ir neužstatytų pastatų stogų gamybinėje teritorijoje dar turime, todėl tikrai nesustosime įgyvendinę šį projektą. UAB „Biovela Group“ įmonių grupė - didžiausia ir moderniausia mėsos perdirbimo įmonių grupė Lietuvoje bei viena didžiausių mėsos produktų gamintojų Vidurio Europoje. „Biovela Group“ sudaro trys įmonės: UAB „Biovela“, UAB „Utenos mėsa“, UAB „Maisto pramonės logistikos grupė“. BIOVELA-UTENOS MĖSA, UAB vykdo projektą „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo plėtra“ projekto Nr. Projekto metu ant gamybinių pastatų stogų bus įrengta 1300 kW galios saulės elektrinė, o energetinėse patalpose bus įrengtas 1195 kW šilumos siurblys bei 79 kW šilumokaičiai. Visų jų pagaminta energija bus naudojama įmonės gamybiniams poreikiams užtikrinti. Įvertindami globalias klimato kaitos problemas, palaipsniui didiname gamtosauginių iniciatyvų skaičių. 55°30′16″š. pl. 25°38′13″r. ilg. / 55.504369°š. pl. 25.637016°r.
Utenos trikotažas | Producer's profile
tags: #utenos #mesa #akcininkai