Pastaruosius kelerius metus aktyviai diskutuojama apie (ne)privalomą vaikų pietų miegą vaikų darželiuose. Ši diskusija pasiekė lūžio tašką, kai 2023 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus miesto savivaldybė pirmoji numatė galimybę atsisakyti priverstinio pietų miego. Netrukus, 2023 m. gruodžio pradžioje, visos 60 Lietuvos savivaldybių administracijos patvirtino, kad jų įsteigtuose darželiuose dienos miegas nėra privalomas. Nors vaikų, kurie neguldomi pietų miego, pasitaikydavo visuomet, šis klausimas nebuvo svarstomas visuotinai iki tol, kol tėvai nepajuto, jog kai kuriuose darželiuose vaikai vis tiek būdavo guldomi ir jų prašoma 2-2,5 val. išbūti lovoje.
Požiūrį į privalomą pietų miegą darželiuose keičiančios savivaldybės nurodo, kad remiasi šiuo metu Lietuvoje galiojančia Higienos norma, reglamentuojančia, kad ilgiau nei 4 val. vykdomas ugdymas turi apimti ir poilsį. Akcentuojama, kad mokslo metų eigoje vaikų dienos poilsio poreikiai gali kisti, tad pokyčiai turėtų būti aptariami individualiai su vaiko tėvais ar globėjais. Nuo gegužės mėnesio visi darželiai privalės vaikams suteikti galimybę per poilsio laiką ne tik miegoti, bet ir užsiimti ramia veikla. Taip pat nustatyta, kad visiems vaikams turi būti užtikrinta fiziologinius jų poreikius atitinkanti poilsio forma ir trukmė.
Pietų miego nauda ir svarba
Darželio diena vaikams yra intensyvi: žaidimai, atradimai, bendravimas, patyrimai lauke - visa tai neleidžia nuobodžiauti ir reikalauja daug energijos. Vaikai ne visada geba pasakyti, kad yra pavargę. Poilsio metas darželyje - puiki proga vaikui atsipalaiduoti nuo šurmulio ir veiklos, pabūti pačiam su savimi, pasvajoti. Miegant vaiko smegenys apdoroja gausų per dieną gautos informacijos kiekį - todėl mokymosi procesas tęsiasi net tada, kai akys užmerktos. Po pietų miego vaikai dažniausiai būna ramesni, geriau nusiteikę, lengviau susikaupia ir yra vėl pasiruošę toliau tyrinėti pasaulį. Ramiai gulintis vaikas lavina savo vaizduotę ir erdvinį mąstymą, mintyse kuria istorijas, permąsto dienos įvykius.
Pietų miegas darželyje - tai ne tik fizinis poilsis, bet ir nusiraminimo ritualas. Jauki aplinka, švelnus mokytojo balsas, pasaka prieš miegą ar tiesiog ramus pagulėjimas lovelėje padeda vaikui pasijusti saugiai ir atsipalaiduoti. Svarbus yra per parą išmiegamas valandų skaičius. Jeigu vaikas per naktį išmiega savo 12 ar 10 valandų, gali būti, kad jam daugiau ir nereikia.
Individualūs vaikų miego poreikiai ir amžiaus ypatumai
Vaikų miego poreikis yra individualus, o reikiama miego trukmė kinta sulig amžiumi. Tyrimai rodo, kad nemažai šalių pietų miegoti nustoja tik 2,5 proc. vaikų iki 2 metų amžiaus, o pietų nebemiega jau maždaug 95 proc. penkiamečių ir vyresnių vaikų. 2-6 metų vaikai įprastai pietų miega 2 valandas. Šiame moksliniame straipsnyje pateikiama išvada, kad pietų miegantys vyresni nei 2 metų vaikai vėliau užmiega vakare, sumažėja jų miego kokybė bei trukmė.
Kiekvieno kūdikio, vaiko miego poreikis individualus. Nuo gimimo iki 6 mėnesių naujagimiai miega skirtingai - vieni 10-14 valandų, kiti gali miegoti ir 20 valandų per parą. Nuo 6 iki 12 mėnesių kūdikiai dieną vidutiniškai turėtų miegoti 2 kartus po 1-1,5 valandos. Nereikėtų leisti kūdikiui dieną miegoti ilgai, o jei jis nekaip miega naktį, vertėtų net ir pažadinti. Dažniausiai jau 18 mėnesių vaikas miega tik 1 kartą popiečio miegelio, tačiau tai nėra taisyklė. Vyresnių nei 5 metų vaikai poreikio miegoti pietų miego dažniausiai nebeturi.
Priešmokyklinio amžiaus vaikams (dažniausiai 5-7 metų) užmigti dienos metu - labai sunku, o jeigu jie ir užmiega, išsibalansuoja jų paros ritmas, tad vakare vaikai ilgai būdrauja, būna aktyvūs. Daugeliui vyresnio amžiaus darželinukų puikiai pakanka 20-30 minučių poilsio klausant pasakos ir 20-30 minučių ramios veiklos, kad jie pailsėtų. Taip jie anksčiau užmigs vakare, gaudami organizmui reikalingiausio nakties miego.
Vaikų neurologė dr. Rūta Praninskienė teigia, kad mažų vaikų dienotvarkė dažniausiai yra gana tvarkinga, todėl retam nuo ketverių metų reikia privalomo dienos miego. Kitu atveju jie negali greitai užmigti vakare, vėluoja užmigimo pradžia. Nakties miegas yra svarbesnis už dienos miegą.
Apie 20 proc. vaikų iki 5 metų amžiaus vis dar turi pamiegoti dienos metu, o nedidelė dalis iš jų miegoti dieną turi reguliariai. Vaikams augant palaipsniui trumpėja pietų miego trukmė. Svarbu atsižvelgti į kiekvieno vaiko individualų dienos miego poreikį ir užtikrinti bendrą miego valandų kiekį per parą.
Šeimos gydytoja ir holistinio miego specialistė Vytenė Menkevičienė siūlo atkreipti dėmesį į požymius, kurie padeda suprasti, kad vaikas jau pasirengęs atsisakyti dienos pogulio:
- Vaikas sunkiai užmiega dieną, migdymas trunka ilgiau nei pogulis.
- Vaikas ilgai būdrauja vakare iki nakties miego.
- Dienos miego perteklius pasireiškia dažnais atsibudimais naktį.
- Vaikas neberodo nuovargio ženklų atėjus įprastam pietų miego laikui, iki vakaro išlieka žvalus.
Jei vaiko nakties miego trukmė užtikrina jo poreikių patenkinimą, toks vaikas pietų miego atsisakys anksčiau, nei vaikas, kurio nakties miego trukmė yra trumpesnė. Rekomenduojama trumpinti arba atsisakyti pietų miego, jei dėl jo trumpėja vaiko nakties miego trukmė.
Teisinis reglamentavimas ir darželių praktika
Vaikų poilsį ikimokyklinio ugdymo įstaigose reglamentuoja Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 8 punktas: „Jei vaikų ugdymas vykdomas ilgiau nei 4 val., turi būti organizuojamas vaikų maitinimas ir poilsis tam skirtose patalpose ir (ar) pritaikytose erdvėse“. Poilsis nereiškia vien tik miego. Higienos normos 83 punkte nurodoma, kad vaiko dienos režimas turi būti organizuojamas taip, kad atitiktų vaiko fiziologinius poreikius, jo amžiaus ypatumus, sveikatos būklę.
Ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo įstaigose tėvai gali pasirinkti, ar jų vaikas miegos pietų miego, ar ne. Tėvams ar globėjams parašius prašymą ugdymo įstaigai, vaikas gali nemiegoti pietų miego.
Darželio pietų miego organizavimas
Lopšeliuose-darželiuose, atsižvelgiant į vaiko amžių ir poreikius, planuojamas dienos poilsio laikas:
- Lopšelio (ankstyvojo amžiaus) grupėse miegui ir poilsiui skiriama 1,5 valandos.
- Ikimokyklinio ugdymo grupėse poilsiui skiriama 1 valanda 15 minučių.
- Priešmokyklinio ugdymo grupėse poilsiui skiriama 1 valanda.
Jei vaikui nepavyksta užmigti, jis neverčiamas to daryti. Jam pailsėjus, pasiūloma užsiimti ramia veikla grupėje. Poilsio forma turi atitikti jo amžių, mažinti aktyvumą ir stimuliaciją. Pietų miego metu nemiegantiems vaikams rekomenduojama užsiimti individualiomis veiklomis, kurias siūlo pedagogai. Ilsėtis per pietus neinantys vaikai gali užsiimti ramia veikla, kad netrikdytų kitų vaikų, kuriems pietų miegas yra būtinas, poilsio, pavyzdžiui, piešti ar spalvinti, dėlioti dėliones, lipdyti iš plastilino ar modelino, konstruoti, kurti darbelius iš spalvoto popieriaus, koliažus ir t. t.
Iššūkiai ir sprendimai, atsiradus galimybei vaikams nemiegoti
Atsiradus galimybei vaikams nemiegoti, kiekviena ugdymo įstaiga, pasitarusi su pedagogu, priima sprendimą, kaip dėlioti dienos ritmą. Darželiuose buvo svarstoma pietų miego metu vykdyti papildomus būrelius, tačiau tai nepasiteisino, nes būtų atimta galimybė miegančiam vaikui lankyti būrelį. Kita idėja - sutrumpinti miego laiką.
Nemiegantiems vaikams pietų miego metu yra ramybės/poilsio laikas. Vieni pedagogai leidžia vaikams su rūbais pagulėti lovose ir pasiklausyti pasakų, kiti susodinę vaikus ant kilimo skaito knygas. Treti susodina ugdytinius prie stalų ir leidžia jiems užsiimti norima veikla, kuria dažniausiai turėtų pasirūpinti tėvai.
Reikia atskirtų erdvių miegantiems ir nemiegantiems vaikams. Jei nemiegančiųjų skaičius perkopia ugdymo įstaigos nustatytą ribą, vaikai užsiima veiklomis kitose patalpose, kad netrukdytų miegoti likusiems. Yra ir tokių darželių, kur pietų miego metu dirba abi mokytojos. „Pavyzdžiui, jeigu yra dvi grupės, miegantys vaikai gali būti vienoje patalpoje, o nemiegantys poilsio laiką leisti kitoje. Taip pat nemiegiukai gali būti nuvedami į sporto salę, psichologo, logopedo kabinetą. Jeigu grupėje nėra atskiro miegamojo kambario, o nemiegantis vaikas tik vienas ar jų keli, galima atidaryti rūbinės duris, išnešti stalą, kėdutę, žaislų, piešimo priemonių, ir vaikai poilsio metą leis ten.“ - teigia pilietinės iniciatyvos atstovė Z. Šlepetienė. Mažamečiai gali nustebinti drausmingu elgesiu: „Jeigu vaikai nuo mažens mokomi, kad gali nemiegoti, bet turi elgtis tyliai - jie taip ir daro.“
Darželio susitarimai dėl pietų poilsio organizavimo
Siekiant užtikrinti vaiko gerovę, rekomenduojama:
- Aptarti individualiai su kiekvieno vaiko tėvais jo/jos miego poreikį, dienos (jei vaikas miega namuose) ir nakties miego ritmą bei miego ritualus.
- Pietų poilsio laikas darželyje organizuojamas visada tuo pačiu laiku. Tai laikas, skirtas vaikams pailsėti tiek fiziškai, tiek kognityviai (protiškai).
- Pietų poilsio laikas darželyje turi ritualą: rūbų pasikeitimas į pižamą ar viršutinių rūbų nusirengimas; miego žaislo, jei tokį turi, pasiėmimas kartu su savimi į poilsio patalpą; pedagogo skaitomos ar pasakojamos istorijos klausymas gulint, sėdint lovoje ar tiesiog sėdint ant sėdmaišio, poilsis klausantis ramios muzikos.
- Jei vaikas iki 30 minučių buvimo poilsio patalpoje (skaitomų pasakų, klausomos muzikos metu ir t. t.) neužmiega, jam/jai pasiūloma užsiimti ramia veikla kitoje grupės patalpoje, kuri netrukdytų kitiems vaikams ilsėtis. Tai turėtų būti minimaliai pažintinius procesus stimuliuojanti veikla, kuri labiau veiktų atpalaiduojančiai: piešimas ar koliažo darymas, žaidimas su plastilinu/modelinu ar kinetiniu smėliu, muzikos su ausinėmis klausymas, paveikslėlių, knygų vartymas ir t. t.
Darželių auklėtojos, kol ugdytiniai miega, nesiilsi: jos pildo dokumentus, ruošiasi veikloms su vaikais, renginiams ir t. t. Jeigu grupėje nemiega dalis vaikų, pedagogėms reikėtų juos užimti, o papildomus darbus atlikti jau po darbo valandų. Gali didėti pedagogų darbo valandų skaičius.
Pasak Z. Šlepetienės, vaikų poilsis neturi būti organizuojamas pedagogų perdegimo sąskaita: „Tai turėtų būti ne pedagogų, o darželių vadybos rūpestis sugalvoti, kaip visa tai išspręsti.“
Mokslo įžvalgos ir specialistų rekomendacijos
Pagrindinė miego funkcija - smegenų veiklos sureguliavimas. Lėto (gilaus) miego metu išsiskiria augimo hormonas, vaikai auga miegodami. Pagrindinės organizmo funkcijos susijusios su paros ritmais ir miegu, jo visų fazių kaita. Trūkstant ar sutrikus miegui nukenčia visas organizmas, sutrinka imuninė sistema, vadinasi, dažniau puls ligos. Miego ir budrumo sistema labai pažeidžiama dažnai keičiant miego režimą ir laiką.
Vaikų neurologė Vitalija Gresevičienė pabrėžia, kad reikia vadovautis individualiu vaiko poreikiu, moksliniais įrodymais, kitų šalių praktika, o ne mitais ir stereotipais. Miego būsenoje centrinė nervų sistema atrenka, kuri informacija svarbi, o kuri ne, reikšmingą išsaugoja, nereikšmingą naikina, atkuria fiziologines organizmo jėgas ir pasiruošia kitos dienos aktyviai veiklai. Vertinant iš esmės: kokybiškas miegas lygu gerai sveikatai.
Kodėl mums reikia miego? Mokymasis apie poilsį mažiems vaikams, darželinukams ir ikimokyklinio amžiaus vaikams
Cirkadinis ritmas ir melatoninas
2017 metų medicinos ir fiziologijos Nobelio premija suteikta cirkadinių ritmų tyrinėtojams, išskyrusiems genus, kurie reguliuoja žmogaus kūno ląstelių paros ritmą, vadinamąjį „biologinį laikrodį“. Cirkadinis ritmas - tai vidiniai organizmo procesai, pasikartojantys paros laikotarpyje. Paprasčiau pasakius, tai mūsų vidinis biologinis laikrodis, kuris reguliuoja įvairių organizmo sistemų funkcionavimą suderintą su dienos (aktyvios veiklos) ir nakties (poilsio) ciklais.
Šis ciklas pradeda formuotis jau kūdikystėje nuo 3 mėn. amžiaus. Būtent nuo šio amžiaus pradeda formuotis fiziologinė keturių miego fazių struktūra ir cirkadinis ritmas. Vienerių metų amžiuje šis ciklas pasidaro panašus į suaugusio žmogaus, o brandi miego fazių struktūra susiformuoja 5 m. amžiuje.
Cirkadinio ritmo formavimasis tiesiogiai susijęs su melatonino išsiskyrimu smegenyse. Melatoninas - hormonas, atsakingas už nakties miego kokybę. Melatonino gamyba prasideda apie 20 val., piką pasiekia apie 24 val. nakties ir pradeda mažėti apie 4 val. ryto. Todėl pats fiziologiškiausias užmigimo laikas, atitinkantis besiformuojančius vaiko bioritmus, yra reguliarus jo migdymas ne vėliau kaip 20-21 val. Nuo kūdikystės melatonino gamyba didėja ir maksimumą pasiekia vaikui sulaukus 7 metų amžių. 80 procentų šio hormono išsiskiria nakties miego metu, todėl nakties miego trukmė ir kokybė labai svarbūs vaiko raidai. Jo gamybą slopina ekranų šviesa.
Nakties miego svarba ir "patologinis ratas"
Didžiausias melatonino išsiskyrimas mažų vaikų amžiuje vyksta apie vidurnaktį, lėto miego fazėje. Ši fazė būna tik po 2-3 valandų miego - tai reiškia, kad vaikas turi užmigti ne vėliau kaip 21 val. vakaro. Jei vaikas užmiega 23-24 val. - jis neteks tų valandų miego, kai melatonino išsiskiria daugiausiai.
Kitas labai svarbus biologinis faktorius, išsiskiriantis nakties miego metu, yra augimo hormonas. Jis atsakingas už augimą, svarbus žmogaus minkštųjų audinių ir kaulinės sistemos metabolizme.
Moksliniai straipsniai rodo, kad ilgesnė nakties miego trukmė 12-18 mėn. amžiuje sąlygoja geresnį vaiko funkcionavimą bei impulsų kontrolę sulaukus 26 mėn. amžiaus. Nakties miego vyravimas, lyginant su dienos miego epizodais mažame amžiuje, sąlygoja šių vaikų geresnius kognityvinius gebėjimus jų ikimokykliniame ir mokykliniame amžiuje.
Dieną užmigę vaikai, kurie jau yra fiziologiškai išaugę pietų miegą, nakčiai užmiega ir po vidurnakčio. Tai įsuka patologinį ratą: vaikas vėlai užmiega, anksti pakeltas nuo ryto būna pavargęs, lengvai užmiega pietų, išsimiega dieną ir tada nakčiai vėl užmiega labai vėlai. Nekokybiškas nakties miegas sąlygoja vaiko irzlumą, dėmesio koncentracijos, mokymosi sutrikimus, mieguistumą ir poreikį pamiegoti dieną.
Pedagogai susiduria su dilema: patenkinti vaiko poreikį miegoti ar vykdyti tėvų reikalavimą ir vaiką žadinti? Užmigęs vaikas rodo, jog yra pervargęs ir jo nervinė sistema reikalauja poilsio. Pasitaiko atvejų, kai tėvai reikalauja neguldyti vaikų, bet patys vaikai maldauja gultis.
Rekomenduojama miego trukmė pagal amžių
Amerikos pediatrų asociacija rekomenduoja šias miego trukmes per parą:
| Amžiaus grupė | Rekomenduojama miego trukmė per parą |
|---|---|
| 4-12 mėnesių kūdikiai | 12-16 val. |
| 1-2 metų vaikai | 11-14 val. |
| 3-5 metų vaikai | 10-13 val. |
| 6-12 metų vaikai | 9-12 val. |
| 13-18 metų paaugliai | 8-10 val. |
| Suaugusieji | ~7 val. |
Reikia suprasti, kad miego poreikis yra individualus: vieniems vaikams reikia miegoti ilgiau nei rekomenduojama, kitiems trumpiau. Tai sąlygoja genetiniai, šeimos kultūriniai, elgesio, socialiniai, vaiko ligų, aplinkos faktoriai. Taip pat svarbu formuojantis cirkadiniam ritmui.
Priverstinio miego žala ir individualių poreikių atliepimas
Nepakankama vaiko nakties miego trukmė ir/ar jo kokybė, sąlygoja įvairius sutrikimus. Didėja vaiko psichinės veiklos sutrikimų (dėmesys, mokymosi gebėjimai ir emocijų valdymas), traumų rizika. Atsiranda pavojus imuninės, endokrininės sistemos sutrikimams, kurie gali sąlygoti diabetą ar nutukimą. Išsibalansuoja kardiovaskulinės sistemos veikla, o to pasekmė: padidinto arterinio kraujospūdžio ar išeminės širdies ligos rizika suaugus.
Priverstinis, ilgas (daugiau kaip 10-15 min.) gulėjimas gali sukelti įtampos ar netgi vaiko pasipriešinimą ugdymo įstaigos lankymui. Ilsėtis galima ir žaidžiant, skaitant, vartant knygas, klausantis muzikos. Būna vaikų, kurių organizmui visai nereikia poilsio dieną. Svarbu nevertinti vaiko miegoti ar ilsėtis gulint, neprimygtinai raginti ir neįkalbinėti gulėti vaikams, kurie to nenori.
Vertimas ilsėtis, gulėti ar miegoti, kai tokio poreikio vaikas tuo metu neturi, gali mokyti ignoruoti savo kūno poreikius. Poreikių atliepimas ir mokymas savo poreikius ir kūno signalus atpažinti, įsisąmoninti ir atliepti yra pamatas savireguliacijai. Kai poreikiai sistemingai ignoruojami, vaikas jaučiasi nesaugus jį supančioje aplinkoje. Nesijausdamas saugus vaikas patiria įtampą, o tai veda į emocinius ir elgesio sunkumus bei daro poveikį net vaiko sveikatai.
Pilietinės iniciatyvos atstovė Z. Šlepetienė tikina, kad „mūsų laikais miego metas būdavo baisus ir griežtas: auklėtojai grasindavo, kad jeigu neužmigsi, atsitiks kažkas blogo, todėl vaikams tekdavo vaidinti. Įsivaizduokite, vaidinti miegantį valandą dvi - vaikas nebegali tilpti savyje, jaučiasi tarsi kalėjime.“
Vaiko teisių konvencijoje teigiama, kad sprendimai turi būti priimami atsižvelgiant į vaiko interesą, į tai, kas jam yra geriausia. Ne vaikai turi būti pritaikyti prie darželių taisyklių, o taisyklės ir infrastruktūra turi būti pritaikyta prie vaikų. Svarbu, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigos įsiklausytų į individualius šeimų ir vaikų poreikius ir juos atlieptų. Nėra vieno tinkamo sprendimo visai populiacijai.
Ikimokyklinio ugdymo asociacijos prezidentė Lina Bagdanavičienė tikina, kad naujovės bus rimtas iššūkis nemažai daliai darželių. Mat trūksta mokytojų, kurie turėtų nemiegančius vaikus prižiūrėti. „Automatiškai turi atsirasti dar vienas pedagogas, kuris galėtų užimti ir organizuoti tas ramias veiklas. Puikiai žinome, kad vaikams tos veiklos turi būti kintančios, įdomios.“