Kai vaikui pakyla aukšta temperatūra - 39 ar net 39,5 °C - tėvų širdis ima plakti greičiau nei termometro gyvsidabris. Nerimas natūralus: baimė, kad vaikas kenčia ar kad tai rimtos ligos ženklas, kyla kiekvienam. Tačiau svarbiausia šioje situacijoje - nepanikuoti. Karščiavimas nėra priešas, o natūrali organizmo reakcija, padedanti kovoti su infekcija.
Kūno temperatūros kilimas yra natūralus organizmo atsakas į infekcijas ar uždegimus ir dažnai reiškia, kad imuninė sistema intensyviai dirba kovodama su ligos sukėlėju. Vaikų imuninė sistema dar tik mokosi kovoti su virusais ir bakterijomis, todėl reaguoja intensyviau nei suaugusiųjų. Dėl šios priežasties temperatūra vaikams gali pakilti itin greitai. Temperatūros pakilimas gali sukelti dehidrataciją, išsekimą ir kitas komplikacijas, ypač pažeidžiamoms grupėms, tokioms kaip kūdikiai.
Normali vaiko kūno temperatūra matuojant pažastyje yra iki 37,2°C, kaktos ar smilkinio srityje iki 37,4°C. Karščiavimas - tai kūno temperatūra >38°C. Sergant ūmia infekcine liga karščiavimas yra natūrali ir reikalinga organizmo reakcija į ligos sukelėją, padedanti pasigaminti reikalingoms medžiagoms sukelėją pašalinti.
Kodėl kyla aukšta temperatūra ir kaip atskirti „gerąjį“ karščiavimą nuo „blogojo“?
Karščiavimas savaime nėra liga, o natūrali organizmo imuninė reakcija. Įvairūs ligų sukėlėjai, pavyzdžiui, bakterijos ar virusai, gali padidinti pagumburio atskaitos tašką. Kūno temperatūra pakyla. Vaikai dar nėra susidūrę su daugybe ligų sukėlėjų, todėl jų imuninei sistemai kyla daugiau iššūkių. Įprastomis aplinkybėmis vaiko organizmas veikia gerai, tačiau gali išsibalansuoti. Karščiavimas suaktyvina imuninę sistemą ir padeda organizmui apsisaugoti. Dažniausiai tai peršalimą ir gripą, ausų ir gerklės skausmą sukeliančios virusinės infekcijos, tačiau karščiavimą gali sukelti ir dygstantys dantys. Karščiavimas taip pat gali būti susijęs su pagrindinėmis ligomis, vadinamosiomis vaikiškomis ligomis, pavyzdžiui, skarlatina, tymais ar kiaulyte.
Karščiavimas dažnai atrodo grėsmingas, bet daugeliu atvejų tai tik organizmo atsakas, padedantis pasveikti. Aukštas karščiavimas nebūtinai reiškia, kad vaikas serga sunkia liga. Karščiavimas dažniausių vaikų infekcinių ligų atveju nėra žalingas, o padeda kovoti su infekcija, tad jį pravartu mažinti tik tada, kai vaikas dėl to jaučiasi blogai.
„Gerojo“ karščiavimo atveju, bendra vaiko būklė yra nebloga, o karščiavimas paprastai nėra labai aukštas. Karščiavimas gali būti aukštas ir šiuo atveju, tačiau davus vaikui, pakankamą vaistų nuo karščiavimo (antipiretikų) dozę, temperatūra greitai (per valandą) nukrenta iki normalios, o jai nukritus vaikas jaučiasi gerai - jis žaidžia, valgo, geria skysčius. Tai vienas dažniausių karščiavimo atveju ir už jį dažniausiai būna atsakingi virusai.
„Blogojo“ karščiavimo atveju temperatūra yra labai aukšta, jai kylant vaiką kamuoja šaltkrėtis (vaikas labai dreba), jo pėdos ir plaštakos labai šaltos, jos gali net pamėlynuoti, oda pasidaro marmurinė. Temperatūra davus antipiretikų krenta labai sunkiai ir nenukrenta iki normalios, vos tik jai sumažėjus ji staiga, po 2-3 valandų, ar net greičiau vėl pakyla. Pats pagrindinis bruožas šios „blogosios“ temperatūros yra tas, kad vaikas net jai nukritus iki normalios jaučiasi labai blogai - jis nori gulėti, atsisako valgyti, gerti, nenori žaisti, bendrauti, vaikas vangus ar atvirkščiai labai sudirgęs, gulinėja, verkšlena, miegodamas dejuoja, stena. Pakankamas skysčių skyrimas, ramybė šiam vaikui nepadeda jo būklė tik blogėja. Už šį „blogą“ karščiavimą paprastai būna atsakingos ligą sukėlusios bakterijos.
Kada verta mažinti temperatūrą?
Temperatūra nėra priešas, kol vaikas toleruoja ją pakankamai gerai - nėra vangus, sąmoningas, geria skysčius. Jeigu temperatūra vaikui pakyla iki 37-38,5°C, neskubėkite jos mažinti, nes ji padeda vaikui sveikti natūraliai. Riba, kuomet gydytojai įprastai rekomenduoja mažinti temperatūrą, yra 38,5 - 39°C. Tačiau karščiavimą mažinančios priemonės gali būti naudingos, nes padės vėl pasijusti geriau, ypač jei vaikas yra silpnas ir ne tik karščiuoja, bet ir kenčia skausmą.
Gydytojai sutaria, kad temperatūrą reikia mažinti ne pagal skaičius termometre, o pagal vaiko savijautą. Jeigu vaikui temperatūra be simptomų (iki 38,5°C) ir jis jaučiasi gerai, temperatūros paprastai mažinti nereikia. Tačiau jei vaikas net su žemesne temperatūra jaučiasi blogai, malšinti karščiavimą vaistais galima ir ankščiau.
Jeigu ne kūdikiui, o vyresniam vaikui temperatūra yra didesnė nei 38,5°C, tačiau vaikas jaučiasi gerai, yra gyvus, nesiskundžia skausmu, noriai geria skysčius, valgo, gerai miega, galima temperatūros ir nemušti.
Numušti temperatūra reikėtų tuomet, kai ji labai aukšta. Kai kūno temperatūra pasiekia 38,5°C ar daugiau, ypač vaikams, savijauta gali būti labai prasta, atsiranda dehidratacijos ir kitų komplikacijų rizika. Taip pat jei pacientas jaučia stiprų galvos skausmą, kūno skausmus, kurį dažnai apibūdina kaip “kaulų laužymą” ar kitus stipraus diskomforto požymius, temperatūrą reikėtų mažinti.
Kaip padėti karščiuojančiam vaikui #PirmojiPagalba #GerumoGalia
Pirmosios pagalbos žingsniai ir namų gydymo rekomendacijos
1. Skysčių vartojimas: gyvybiškai svarbu
Kai karščiuojama, organizmas netenka daug skysčių per prakaitą ir kvėpavimą. Tai kelia dehidratacijos riziką, ypač mažiems vaikams. Būtina sugirdyti dienos skysčių normą ir papildomą apskaičiuotą skysčių kiekį esant skysčių trūkumui. Tinkamam karščiavimo valdymui BŪTINAS pakankamas skysčių kiekis organizme. Karščiuojantis vaikas gausiai prakaituoja, dažnai karščiavimą lydi ir kiti simptomai: kosulys, sloga ir pan., dėl ko vaikas netenka skysčių ir druskų, kurios yra labai svarbios vaikui ir įvairioms reakcijoms vykstančioms jo organizme.
Siūlykite gerti dažnai - net po kelis gurkšnius kas 10-15 minučių. Tinka vanduo, nesaldintos arbatos, praskiestos sultys. Reguliariai girdyti vaiką vandeniu arba maitinti krūtimi žindančius. Skysčiai skatina prakaitavimą, kuris natūraliai padeda kūnui atvėsti ir tokiu būdu sumažinti temperatūrą. Tad karščiuojančiam vaikui šį nuostolį reikėtų kompensuoti papildomai skiriant druskinį rehidratacinį tirpalą tinkamą vaikų amžiui.
Vaikai paprastai gerti nenori ir sugirdyti reikiamą skysčių kiekį išties yra iššūkis visiems tėvams. Tad reikia apsišarvuoti kantrybe, pažiūrėti į šį gydymo metodą meniškai ir žaismingai. Jei pradėsite vaiką girdyti nuo pat pirmųjų ligos simptomų atsiradimo, jam tai padės geriau jaustis, greičiau pasveikti ir išvengti komplikacijų.
Rekomenduojamas skysčių kiekis vaikams
Žemiau esančioje lentelėje parodyta kiek sveikas vaikas turėtų išgerti skysčių per dieną ir kiek papildomai reikėtų duoti karščiuojant:
| Vaiko svoris (kg) | Fiziologinė skysčių norma (ml/diena) | Papildomai karščiuojant (ml/kg kiekvienam laipsniui C° virš 37°C) |
|---|---|---|
| Iki 10 kg | 100 ml/kg | 10 ml/kg kiekvienam laipsniui C° virš 37°C |
| 10-20 kg | 1000 ml + 50 ml/kg už kiekvieną kg virš 10 kg | |
| Virš 20 kg | 1500 ml + 20 ml/kg už kiekvieną kg virš 20 kg |
Pavyzdžiui, jei vaikas sveria 12 kg ir karščiuoja 38°C, jis turėtų išgerti papildomai 120 ml skysčių (10 ml x 12 kg lygu 120 ml). Jei karščiuoja 39°C, turėtų išgerti 240 ml (10 ml x 12 kg x 2 (nes temperatūra pakilo 2 laipsnius nuo 37°C) lygu 240 ml). Jei vaikas karščiuoja 40°C, tai papildomai reikia išgerti 360 ml (10 ml x 12 kg x 3 (nes temperatūra pakilo 3 laipsniais virš 37°C)). Taigi, reziumuojant, jei 12 kg sveriantis vaikas karščiuoja per dieną 3 kartus ir jo temperatūra pakyla iki 39 °C, jis turėtų išgerti 1100 ml įvairių skysčių kaip ir kasdien būdamas sveikas plius kiekvienam temperatūros pakilimui iki 39°C reikia pridėti po 240 ml (240 ml x3 lygu 720 ml). Apibendrinant, skysčiai yra labai, labai… svarbu, kad jūsų vaikas pasveiktų.
2. Šilumos reguliavimas ir poilsis
- Apranga ir kambario temperatūra: Kai kūnas kaista, svarbu jam padėti natūraliai atvėsti. Nevyniokite vaiko į kelis sluoksnius drabužių ar antklodes - tai tik apsunkina šilumos išsiskyrimą. Geriausia - lengvas medvilninis drabužis ir kambario temperatūra apie 20 °C. Jei vaikas prakaituoja, keiskite drabužius į sausus, kad išvengtumėte peršalimo. Vėdinimas padeda palaikyti šviežią orą ir mažina perkaitimo riziką.
- Poilsis: Leisti vaikui daug ilsėtis, apsirengti ar užsikloti pagal norą: jei šalta - daugiau, jei jaučia karštį - mažiau. Vaikui turėtų būti užtikrinama rami aplinka, jam neturėtų būti trukdoma miegoti, nes miegodamas vaikas sveiksta.
- Drėgni kompresai ir vonia: Fizinės karščiavimą mažinančios priemonės yra vaiko odos sudrėkinimas drungna kempine arba rankšluosčiu, vandens temperatūra turėtų būti apie 30°C. Drėgni kompresai padeda reguliuoti kūno šilumą ir sukuria malonų vėsinimo efektą. Kompresus galima lengvai paruošti sudrėkinus minkštą audeklą vėsiu, tačiau ne per šaltu vandeniu ir jį uždėjus ant odos. Ne. Šaltas vanduo sukelia kraujagyslių susitraukimą ir gali dar labiau pakelti temperatūrą.
3. Maistas ir emocinė parama
- Mityba: Neverskite vaiko valgyti ir niekada jo nežadinkite, kad pavalgytų. Dauguma vaikų gana gerai toleruoja 1-2 dienų badavimą. Vaikui atsisakant valgyti - duoti saldintų skysčių. Dažnai bet mažais kiekiais, kad nedirgintų virškinamojo trakto. Visus skysčius duoti po nedaug, bet dažnai (2-5 ml kas kelias minutes), o jei nėra virškinamojo trakto simptomų - tiesiog neperkrauti vaiko skrandžio.
- Emocinė parama: Karščiuojantis vaikas neretai jaučiasi išsigandęs ir nesaugus. Jūsų artumas - svarbiausias vaistas. Sėdėkite šalia, palaikykite ranką, glostykite galvą. Emocinis stabilumas ramina ir mažina stresą, todėl organizmas greičiau sveiksta.
Vaistai nuo temperatūros: paracetamolis ir ibuprofenas
Vaistai nuo temperatūros - paracetamolis arba ibuprofenas - reikalingi tada, kai vaikas jaučiasi prastai, o ne vien dėl to, kad termometras rodo 39,5 °C. Vaikams tinka du pagrindiniai vaistai - paracetamolis ir ibuprofenas. Vaistus duokite tiksliai pagal svorį, o ne pagal amžių. Karščiavimo malšinimas rekomenduojama mažinti kūno temperatūrą, jei ji viršija 38,5 °C, arba jei vaikas jaučiasi prastai, jaučia skausmą ar diskomfortą dėl karščiavimo. Vaikų karščiavimo mažinimui reikia skirti ypatingą dėmesį. Vaikams paracetamolis ar ibuprofenas turėtų būti skiriami tik pasitarus su gydytoju ir griežtai laikantis vaisto vartojimo instrukcijų. Nepamirškite, kad duodant vaistus vaikams, nepaprastai svarbu laikytis dozavimo taisyklių ir stebėti, kaip organizmas į juos reaguoja.
Paracetamolis
- Paracetamolį galima vaikui duoti nuo gimimo.
- Vienkartinė dozė - 10-15 mg/kg kūno svorio.
- Galima pakartoti kas 4 valandas.
- Kūdikiams iki 3 mėn. didžiausia paros dozė - 60 mg/kg, vyresniems - iki 80 mg/kg per parą.
- Netinka kūdikiams iki 3 mėnesių - prieš vartojimą būtina gydytojo apžiūra.
Ibuprofenas
- Ibuprofeną galima duoti vaikui nuo 3 mėnesių, rekomenduojama nuo 6 mėnesių, nes vaisto poveikis trunka ilgiau.
- Vienkartinė dozė - 7-10 mg/kg kūno svorio.
- Galima pakartoti ne anksčiau kaip po 4 valandų.
- Didžiausia paros dozė - 40 mg/kg (iki 4 dozių per parą).
- Netinka vaikams iki 6 mėnesių arba sveriantiems mažiau nei 5 kg - prieš vartojimą būtina gydytojo konsultacija.
- Maža tikimybė perdozuoti, šalutinis poveikis yra itin retas. Dažniausiai šalutinis poveikis (paprastai, jei vaistas naudojamas kelias dienas) - sudirgintas skrandis.
Svarbu apie vaistų vartojimą
- Tiek ibuprofenas, tiek paracetamolis ima veikti praėjus ~ 30 min. po vaisto davimo (tačiau praktiškai tai gali užtrukti ir kiek ilgiau). Normalu, kad per tas pirmąsias 30 min. temperatūra dar nekrenta. Normalu, jeigu temperatūra sumažėja praėjus 1 - 1,5 val. Normalu ir tai, kad labai ūmių, sunkių ligų atveju, esant stipriam karščiavimui temperatūra „nenusimuša“ iki normalios, t.y. iki 36,6°C.
- Jeigu temperatūra po vaistų suvartojimo praėjus 1 - 1,5 val. nekrenta ar vaikas jaučiasi blogai, reikėtų įvertinti: ar vaikui duota pakankama vaistų dozė? Ar vaistai buvo pasisavinti? Ar vaikas nėra dehidratavęs? Esant skysčių trūkumui ir dehidratacijai, vaistai blogiau pasiskirsto organizme, sulėtėja su pasisavinimas, organizmui sunkiau reguliuoti kūno temperatūrą ir kt.
- Jeigu temperatūra vaikui pakilo nepraėjus 6 val. po ibuprofeno dozės, duokite vaikui paracetamolio. Pavyzdžiui, jeigu vaikui davėte ibuprofeno ir temperatūra po 4 val. vėl pakilo iki 38,5°C ar daugiau, duokite vaikui paracetamolio.
- Aspirino draudimas: Svarbu prisiminti, kad kūdikiams ir mažiems vaikams negalima duoti aspirino dėl Rėjaus sindromo rizikos.
- Vaisto forma: Įprastai naujagimiams ir mažiems kūdikiams yra naudojamos žvakutės. Vyresniems kūdikiams (nuo 3 mėn.) galima naudoti sirupą. Pavyzdžiui, jeigu vaikas kategoriškai atsisako gerti sirupą, jį išspjauna arba iškart išvemia, verčiau naudoti žvakutę. Žvakutės gali būti priimtinesnis pasirinkimas ir jei temperatūra pakilo naktį, tačiau mažylis miega ir jį sunku pažadinti, kad pavyktų sugirdyti sirupą.
- Vaisto pasisavinimas po vėmimo ar tuštinimosi: Jeigu vaikas apsivėmė per 15 min. po vaisto dozės išgėrimo, vaisto dozę galima kartoti, tačiau rekomenduotina skirti kitą vaistą. Išvėmus po 15 - 60 min., dozės nekartoti, po 2 valandų skirti kito vaisto dozę. Jeigu žvakutę nuo temperatūros gavęs kūdikis pasituštino per 15 min. po žvakutės įdėjimo, reikėtų kartoti dozę, jei po 15 min. - ne. Visada geriau pasikonsultuoti su gydytoju.
Stebėjimas ir kada kreiptis į gydytoją
Temperatūros skaičius termometre nėra vienintelis rodiklis. Kur kas svarbiau - vaiko elgesys ir savijauta. Tėvų užduotis - stebėti, reaguoti atsakingai ir užtikrinti, kad vaikas jaustųsi saugus. Užrašykite, kada davėte vaistus, kokia buvo temperatūra, ar vaikas valgė ir gėrė. Toks „karščiavimo dienoraštis“ padeda gydytojui įvertinti ligos eigą.
Būtina skubi gydytojo konsultacija, jei:
Būtina skubi vaikų ligų gydytojo-pediatro konsultacija, jei karščiuoja vaikas >38°C ir:
- Karščiuoja vaikas jaunesnis nei 3 mėn. Kūdikiai ir maži vaikai yra ypač jautrūs aukštai temperatūrai. Tad jei kūdikiui iki 3 mėnesių amžiaus pakyla kūno temperatūra, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes kūdikiai gali greitai prarasti skysčius ir jų imuninė sistema nėra tokia stipri, kaip suaugusiųjų. Kreiptis į gydytoją reikėtų ir tuomet, kai karščiuoja ir šiek tiek vyresni vaikai ir jų kūno temperatūra pakyla virš 38°C.
- Yra nuolatinis pilvo skausmas su priverstine padėtimi (guli susirietęs, saugo pilvą, atsisako eiti).
- Neblykštantis bėrimas - galimos meningokokinės infekcijos simptomas. Tai taško ar didesnės kraujosrūvos, kurios neišnyksta paspaudus. Tai galima patikrinti bėrimą paspaudus su permatomos stiklinės dugnu.
- Vaikas mieguistas, vangus net temperatūrai nukritus, blogėjanti būklė.
- Stebėkite, ar nėra kvėpavimo sutrikimų, traukulių, dehidratacijos požymių (sausos lūpos, mažai šlapinasi).
- Būklė negerėja 2 paros po konsultacijos/vizito skubios pagalbos skyriuje.
- Tėvai/globėjai jaučiasi labiau sunerimę nei kreipiantis pirmą kartą.
- Yra skubios konsultacijos reikalaujančių simptomų.
- Jei kartu su aukšta temperatūra pasireiškia tokie simptomai kaip stiprus galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, stiprus skausmas krūtinėje ar pilve, galvos svaigimas, bėrimas ar dusulys, būtina skubiai kreiptis į gydytoją. Šie simptomai gali būti rimtų ligų, tokių kaip meningitas, plaučių uždegimas ar širdies funkcijos sutrikimai, požymiai.
- Jei temperatūra nekrinta arba tik šiek tiek sumažėja, bet vėl pakyla po kelių valandų, ir ši būklė tęsiasi ilgiau nei 2-3 dienas, reikėtų kreiptis į gydytoją.
- Jei karščiavimas tampa lėtinis arba periodiškai kartojasi be akivaizdžios priežasties.
tags: #vaikui #temperatura #virs #39