Nors tiesioginio recepto Valdo Adamkaus jubiliejiniam tortui, keptam Vytauto Didžiojo universitete (VDU), rasti nepavyko, šiame straipsnyje panagrinėsime VDU bendruomenės gyvenimą, istorijos svarbą ir asmenybes, kurios prisidėjo prie universiteto ir Lietuvos kūrimo. Aptarsime VDU indėlį į Lietuvos kultūrą, švietimą ir politiką, remdamiesi įvairiais šaltiniais ir asmenų patirtimis.
Prezidento Valdo Adamkaus 90-mečio minėjimo šventė vyko VDU, kur susirinko garbūs svečiai - menininkai, politikai, verslininkai, akademinė bendruomenė. VDU rektorius J. Augutis pabrėžia, kad V. Adamkus yra išskirtinė asmenybė universitetui ir apskritai Kauno miestui, kuris yra gimtasis V. Adamkui. „Prezidento V. Adamkaus meilė ir parama universitetui jaučiama nuo pat VDU atkūrimo“, - didžiuojasi rektorius ir priduria, kad V. Adamkus „tikrai mokėsi iš VDU profesorių būdamas Vokietijoje ir JAV, jis tapo mūsų garbės daktaru, jis buvo atkuriamojo Senato nariu, jis visą laiką buvo universitete, jis mūsų bendruomenės narys“.
Valdas Adamkus: asmenybė ir indėlis
Valdas Adamkus gimė 1926 metais Kaune, vėliau mieste lankė mokyklą, karo metais dalyvavo rezistencinėje veikloje. 1944-ųjų liepą, būdamas aštuoniolikos, jis su tėvais pasitraukė į Vokietiją, kur baigė lietuvių gimnaziją, įstojo į Miuncheno universitetą, Gamtos fakultetą. 1949 metais V. Adamkus su šeima emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas, ten 1960-aisiais baigė Ilinojaus Technologijos institutą, įgijo statybų inžinieriaus specialybę. Lietuvai V. Adamkus vadovavo dvi kadencijas - nuo 1998 iki 2003 metų ir nuo 2004 iki 2009 metų.
Prezidentas turi unikalią galimybę palyginti du nepriklausomybės laikotarpius. Kaip pats yra sakęs, Lietuvos valstybė yra tik 8 metais vyresnė už jį. „Augau, kai vystėsi 1918-ųjų Lietuva, ir aktyviai dalyvavau šaliai atsiskiriant nuo SSRS 1990 metais. Manoji karta, atsidūrusi už Lietuvos ribų, turėjo vienintelį tikslą - atgauti Lietuvai nepriklausomybę ir sugrąžinti ją į tarptautinį žemėlapį“, - pasakoja V. Adamkus. Prezidentas įsitikinęs, kad pasaulis niekada nestovi vietoje, todėl į kiekvieną problemą ar situaciją reikia žiūrėti globaliai ir optimistiškai.
Iškilmėse dalyvavęs kompozitorius Giedrius Kuprevičius pažymi, kad V. Adamkus „yra tarptautinio masto figūra, puikiai žinoma visose valstybėse, ypatingai gerbiama, kai kada net daugiau už Lietuvos sienos negu pačiame mūsų krašte“. V. Adamkaus bibliotekos-muziejaus valdybos narė B. Garbaravičienė teigia, kad V. Adamkus „atnešė mums ir tokį laisvės dvelksmą, ir vakarietiškos demokratijos supratimą, ir labai gilų žmogiškumą. Ir jų abiejų pora, ne tik prezidentas, bet ir ponia Alma... Aš manau, kad jie yra tokie žmonės, kurie rimtą pavyzdį ir jaunesniajai kartai, ir vyresniajai teikia“.
Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus
VDU, suvokdamas ir įvertindamas Lietuvos išeivijos įdirbį valstybės vertybių formavimuisi, save pozicionuoja kaip Pasaulio lietuvių universitetą. VDU, turėdamas savo sektinų herojų panteone V. Adamkų ir prisidėdamas kaip institucija prie šios bibliotekos-muziejaus, sukuria didžiules galimybes ugdyti naujuosius lietuvių demokratijos, pilietinės ir atviros visuomenės bei globalios Lietuvos lyderius.
Šios viešosios įstaigos veikla taip pat susieta su VDU Lietuvių išeivijos institutu (LII). Anot vieno iš šios viešosios įstaigos steigimo iniciatorių, VDU istoriko prof. Egidijaus Aleksandravičiaus, visuomenei, kuri nori lygiuotis į stiprias Vakarų demokratines valstybes, šis JAV tradicijos perėmimas yra itin svarbus. Nemaža dalis veiklų ateityje planuojama skirti išeivijos istorijai pristatyti, o V. Adamkaus biblioteka yra įdomi ir svarbi vieta išeivijos lietuviams.
Biografija „Adamkus“
2020 m. lapkričio 3-ią dieną Prezidentui, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Garbės daktarui Valdui Adamkui sukako 95-eri, tad šia proga pasirodo prof. Egidijaus Aleksandravičiaus knyga „Adamkus“. Knyga „Adamkus“ - istoriko, prof. E. Aleksandravičiaus ilgų bendravimo metų su Prezidentu ir jo veiklos tyrinėjimų Lietuvoje bei JAV rezultatas. V. Adamkaus bibliografija plati ir įvairi, kai kurios Prezidento knygos sulaukė didelio visuomenės dėmesio („Be nutylėjimų“, „Paskutinė kadencija“). Tačiau išsamios V. Adamkaus biografijos neturėjome.
Prof. E. Aleksandravičius pasakoja ne tik neįtikėtinai įdomią V. Adamkaus biografiją, bet ir visą epochą: „Tai pirmoji išsami biografija žmogaus, kuris jau įėjo į Lietuvos istoriją kaip populiariausias Kovo 11-osios Respublikos politikas, kone aštuonis dešimtmečius aktyviai veikęs ir šiandien tebeveikiantis visuomenės ir valstybės laisvės labui.“ Knygoje „Adamkus“ lieka ir neatsakytų klausimų, kuriuos istorikai ir giminingų mokslų tyrinėtojai turėtų ateityje patikslinti. Išsilavinusiai visuomenei kartais labiau reikalingas rimtas klausimas nei supaprastintas atsakymas. Knygos autorius pastebi, kad biografija - labai dosnus žanras kalbėti ne tik apie konkretų asmenį, bet ir visą epochą.
VDU indėlis į Lietuvos kultūrą ir švietimą
VDU, kaip modernus universitetas, prisideda prie Lietuvos kultūros ir švietimo. Universitete dirba dėstytojai, tokie kaip doc. Aurimas Švedas, kurie skatina studentus mąstyti kritiškai ir ieškoti atsakymų į sudėtingus klausimus. Mokslininko darbe svarbiausias postūmis veikti susijęs su patiriama nuostaba, kuri skatina leistis į dar nepažintų dalykų tyrimus. Jo paskaitos ir seminarai yra interaktyvūs, skatinantys studentus keistis idėjomis.
Istorija kaip įkvėpimo šaltinis
Istorija yra ne tik praeities įvykių rinkinys, bet ir įkvėpimo šaltinis dabarties kartoms. Kaip teigia doc. Aurimas Švedas, istorija žavi galimybėmis mąstyti apie save ir pasaulį, bėgantį laiką, praeities ir dabarties "akistatas". Istoriko darbas apima ne tik archyvų tyrinėjimą, bet ir gebėjimą pasakoti apie savo darbo rezultatus, jų prasmę bei vertę visuomenei ir valstybei. Stereotipas, kad istorikas yra "knygų žiurkė", vis dar gajus visuomenėje. Tačiau šiuolaikinis istorikas turi būti ne tik mokslininkas, bet ir puikus komunikatorius, gebantis sklandžiai kalbėti ir rašyti. Istorija ir literatūra yra to paties medžio šakos, todėl istorikui svarbu rašyti ne tik profesinius, bet ir publicistinius tekstus.
Vasario 16-osios akto atradimo reikšmė
Profesoriaus Liudo Mažylio atradimas Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve tapo tikru įvykiu Lietuvos istorijoje. Šis atradimas turi simbolinę-emocinę, teorinę ir geopolitinę reikšmę. Tai yra puikiausia dovana mums visiems belaukiant 2018‑ųjų Vasario 16-osios ir šią dieną gimusios modernios valstybės šimtmečio minėjimo. Atradimas paskatino nerti į giliausias istorijos, politologijos, tarptautinės teisės ir tekstologijos gelmes svarstant pamatinį teorinį klausimą "Kas yra dokumento originalas?". Svarbu, kad Lietuvos valstybė įvardytų savo prioritetu Vasario 16-osios akto suradimą ir (esant reikalui ir galimybėms) parvežimą į Lietuvą.
Humanitarinių mokslų svarba
Nepaisant nepakankamo dėmesio mokslui, vaizduotės, intelektinės drąsos ir strateginio mąstymo stygiaus valstybiniu mastu, Kovo 11-osios epochoje mokslininkai valstybei ir visuomenei padovanojo ne vieną mūsų istorinę vaizduotę esmingai paveikusį ir kolektyvinę tapatybę sustiprinusį atradimą. Lietuvos valstybė niekada savo prioritetu humanitarikos nelaikė ir todėl šioje sferoje dirbantys žmonės yra daugeliu atveju lyg nuotykių ieškotojai, o ne mokslininkai, įgyvendinantys ilgalaikę valstybės strategiją. Prezidentui Valdui Adamkui suteiktas UNESCO Geros valios ambasadoriaus titulas. „Tai yra humanitarinių mokslų židinys, be kurio aš neįsivaizduoju tolimesnio šalies vystymosi“, - įsitikinęs prezidentas V. Adamkus.
Asmenybės, kūrusios Lietuvą
Vytautas Landsbergis, vienas iš Sąjūdžio iniciatorių ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo lyderių, yra ryškus pavyzdys asmens, kuris atliko lemiamą vaidmenį atkuriant Lietuvos nepriklausomybę ir ne tik matė, kaip keitėsi mūsų šalis, bet ir skatino šiuos pokyčius. Jo prisiminimai ir įnašas į skaitmeninį archyvą yra svarbus šaltinis ateities kartoms. Baltijos kelias buvo ne tik politinė akcija, bet ir vienybės simbolis. Milijonai žmonių susikibo rankomis, parodydami savo ryžtą siekti laisvės. Vytautas Landsbergis prisiminė, kad diena buvo kupina darbo ir atsakomybės, tačiau atmosfera buvo itin pakili, žmonės dalyvavo ryžtingai ir džiaugsmingai, visi jautėsi lyg šeima.
Lietuvių kalbos puoselėjimas
Svarbu puoselėti lietuvių kalbą, ypač aukštesniųjų klasių mokiniams. Knyga „Nė dienos be lietuvių kalbos“ skiriama tiems, kurie jau moka lietuviškai ir siekia gero mokėjimo (C1) lygio. Knygoje pateikiama įvairių užduočių, skirtų kalbos vartojimui, gramatikos dalykams išsiaiškinti ir rašymo įgūdžiams lavinti. Taip pat mokoma diskutuoti, išdėstyti savo požiūrį, pagrįsti nuomonę ir kt.
Valdo Adamkaus ąžuolai ir rožės
Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) prisideda prie Lietuvos Respublikos Prezidento, VDU Garbės daktaro Valdo Adamkaus 100-osioms gimimo metinėms skirtų ąžuolų sodinimo akcijų. VDU rektorė prof. dr. Ineta Dabašinskienė kartu su Prezidentu sodino ąžuoliuką jo namų sode, o balandžio 25 d. VDU prorektorius studijoms doc. dr. Rytis Pakrosnis dalyvaus Prezidentui V. Adamkui skirtoje ąžuolų giraitėje Šakių r.
„Ąžuolas simbolizuoja stiprybę, pastovumą ir ilgaamžiškumą. Tai vertybės, kurios svarbios ir VDU, ir kurios puikiai atspindi Prezidento Valdo Adamkaus viso gyvenimo darbus. Be Prezidento indėlio VDU šiandien nebūtų toks, koks yra. Tad tikimės, kad šis ąžuolas, kaip ir VDU, kaip ir Prezidento atlikti darbai, augs ir gyvuos ilgus metus“, - sako VDU rektorė prof. dr. I. Dabašinskienė. Visą gyvenimą aktyviai dirbęs aplinkosaugos srityje, Prezidentas V. Adamkus yra dažnas svečias VDU Botanikos sode, kur VDU Garbės daktarų alėjoje auga ir jo paties pasodintas ąžuolas, o rožyne žydi jo garbei išveista rožių veislė „Prezidentas Valdas Adamkus“.
Gimtadienio torto kūrimo subtilybės
Nors tiesioginio Valdo Adamkaus jubiliejinio torto recepto nėra, galima aptarti gimtadienio tortų kūrimo subtilybes, kurios atspindi pagarbą ir profesionalumą. Romas Zakarevičius, turintis daugiau nei 30 metų patirtį konditerijos, restoranų ir viešbučių versle, dalinasi savo įžvalgomis apie idealų gimtadienio tortą. Pasak jo, torto pjūvis parodo pagarbą švenčiančiajam ir konditerio profesionalumą.
Torto pjūvis ir sluoksnių harmonija
„Gimtadienio tortas turi būti prabangus vidumi, o ne išore. Jis gali būti kuklus, šiuolaikinis, o vidus turi būti turtingas sluoksniais. Jie turi būti skirtingi, bet derėti tarpusavyje. Pavyzdžiui, jei viršutinis sluoksnis - putėsiai, o apatinis - sunkus šokoladinis kremas, tarp jų turi būti labai minkštas, net drėgnas biskvitas. Taip sukuriamas balansas ir viskas burnoje tiesiog tirpsta. Tai taip paprasta, o tuo pačiu labai skanu“, - sako vienas atkurtos nepriklausomos Lietuvos konditerijos pradininkų R. Zakarevičius. Pasak jo, gimtadienio tortą turi sudaryti labai tikslūs sluoksniai: „Torto pjūvis parodo pagarbą švenčiančiam žmogui ir, žinoma, konditerio profesionalumą. Prapjovus tortą iš karto aišku, ar jį gaminęs žmogus į darbą žiūri atsakingai, ar turi konditerijoje būtinų įrankių.“
Skonis ir asmeniniai pageidavimai
Kalbėdamas apie skonines gimtadieniui skirto torto savybes vienas iš įmonės „Stikliai“ bendraturčių pabrėžia, jog visų pirma būtina sužinoti, ką žmogus mėgsta. „Vyrams dažniau norisi siūlyti stipresnių skonių, su daugiau alkoholio, moterims švelnesnių, pavyzdžiui, su pieno kremu tortus, bet pirmiausia būtina išsiaiškinti, kas konkrečiam žmogui labiau patinka - ar šokoladas, ar riešutai, ar vaisių skoniai, ir tik tada pateiki savo variantus“, - sako R. Zakarevičius. Jis pastebi, jog dabar žmonės žino, ko nori - užsakyti torto ateina jau su savo projektu: „Tokiu atveju, žiūrime, tariamės.“
Romas prisimena ir didžiausią tortą, kurį teko sukurti „Stiklių“ konditeriams. Tai buvo rožės žiedo formos, raudonos spalvos svočios tortas, kuris svėrė 10 kg. Sukūrus žiedlapius iš šokolado, restorano komandai teko nemenkas iššūkis karštą vasaros dieną nuvežti tortą į Kauną, kur vyko šventė. R. Zakarevičius pabrėžia natūralių ingredientų svarbą: „Labai prašyčiau naudoti kuo mažiau jau paruoštų ingredientų. Labai gerai jaučiama, kur yra pusgaminiai, o kur pačių gaminta, natūralu. Juk išvirti kremą tikrai nėra sunku ir, jei nori žmogui suteikti tikrą malonumą, gamini iš natūralių produktų.“
„Stiklių“ konditerijos istorija ir tortas „Alma“
Visa „Stiklių“ legenda prasidėjo būtent nuo konditerijos - 1987 m. įsteigę kooperatyvą, tuomet Romas Zakarevičius kartu su Aleksandru ir Ana Ciupijais atidarė kavinę. Pirmasis joje sukurtas pyragaitis vadinosi „Vasara“, kuriam žalią spalvą suteikdavo špinatai, o vienas populiariausių desertų „Žeraldina“ - iš tešlos kuriami drugeliai. „Dabar kai kurie sprendimai gali atrodyti primityviai, bet kai pradėjome verslą, Vilniaus kavinėse galėjai rinktis tik iš trijų pyragaičių - bezė, virto kremo ir sviestinių pyragaičių, tad prie mūsų kavinės driekdavosi eilės žmonių, norinčių paragauti naujovių“, - prisimena R. Zakarevičius.
Vėliau, 1993 metais Gedimino prospekte „Stiklių“ steigėjai atidarė kavinę „Ponių laimė“, kurios konditerijos ceche dirbo net 16 žmonių, iš kurių du kūrė naujus gaminius. Ten gimė ir minėtas „Madam Pompadour“, ir prezidento Valdo Adamkaus žmonos garbei „Alma“ vardu pavadintas tortas - tiesa, oficialiai taip jį vadinti leidimas buvos suteiktas tik pasibaigus Prezidento kadencijai.
Lengvai pagaminamas žalias gimtadienio tortas
Šis receptas puikiai tinka tiems, kurie nori pagaminti sveiką ir skanų tortą. Šis tortas gali būti puiki alternatyva tradiciniams tortams, kurie dažnai būna sunkūs ir saldūs.
Ingredientai:
- Tortui:
- Migdolų pienas, 23.8g
- Obuolių actas, 0.2 šaukštelio
- Rapsų aliejus, 10.7g
- Klevų sirupas, 21.3g
- Kvietiniai miltai, 26.3g
- Kepimo milteliai, 0.1 šaukštelio
- Kepimo soda, 0.1 šaukštelio
- Jūros druska, 0.1 šaukštelio
- Glajui:
- Avokadas, 0.3 (didelis, prinokęs)
- Žaliųjų citrinų sultys, 0.7g
- Agavos nektaras, 0.3 šaukšto
- Kivi, 0.3 vaisiaus (nulupti ir supjaustyti)
Paruošimo instrukcija:
- Įkaitinkite orkaitę iki 160°C. Dvi 15 cm torto formeles lengvai patepkite ir pabarstykite miltais ir atidėkite į šalį.
- Migdolų pieną ir actą išplakite ir palikite minutei ar dviem sutraukti. Tada supilkite aliejų ir klevų sirupą ir išmaišykite, kad susimaišytų.
- Išsijokite sausus ingredientus ir plakite, kol susimaišys ir neliks gabalėlių.
- Padalinkite tešlą tarp pyrago formų ir įdėkite jas į orkaitę, kad keptumėte 35-40 minučių arba tol, kol į pyragus įsmeigtas dantų krapštukas išeis švarus. Išimkite iš orkaitės ir palikite atvėsti.
- Šalčiui išskobkite avokadų minkštimą ir sudėkite į virtuvinį kombainą su laimo sultimis ir agava. Apdorokite iki vientisos masės ir išplakite, prireikus nuskabykite dubenėlio šonus. Ragaukite ir pridėkite daugiau agavos, kol pasieksite norimą saldumą.
- Išimkite atvėsusius pyragus iš torto formų. Padengite atvėsusius tortus glajumi.
tags: #valdo #adamkaus #jubiliejaus #tortas #vdu