Valdovų rūmai - politinis, diplomatinis, administracinis ir kultūrinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centras, gyvavęs XV-XVII a. Istorinėje vietoje, Valdovų rūmų teritorijoje, IV-VIII a. buvo įsikūrusi gyvenvietė su mediniais statiniais, XIII a. antroje pusėje dalis gyvenvietės virto mūro pilimi. XIV a. pirmoje pusėje ji tapo svarbiausiu statiniu mūro siena juosiamoje didelėje Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje. Nuo pirmųjų Gediminaičių dinastijos atstovų laikų čia rezidavo beveik visi Lietuvos valdovai. Jie ne kartą plėtė mūro pilį, o XV a. pab. Iš pradžių turėjusi gotikos bruožų, XVI a. reprezentacinė Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija tapo ištaigingais renesansiniais rūmais. XVII a. pirmoje pusėje jie įgijo ir ankstyvojo baroko požymių. Vilnius tuo metu buvo vienu iš didžiausių Vidurio Rytų Europos centrų. Deja, XVII a. vid. Maskvos kariuomenė rūmus nuniokojo, o XVIII a. pab. - XIX a. pr. buvo ir visai nugriauti.
Gausūs radiniai kartu su rūmų raidos maketais ir ikonografine medžiaga yra rodomi Rūmų istorinės ir architektūrinės raidos ekspozicijoje (I maršrutas). Kita ekspozicija atskleidžia Lietuvos didžiųjų kunigaikščių pilies ir rūmų gyventojų kasdienybę. Ekspozicija pasakoja apie rūmų virtuvės struktūrą ir valgymo ypatumus. III maršrutą sudaro renginių salė ir trys ekspozicijos (ginkluotė, kasdienybė, muzika). Pastarojoje muziejaus lankytojai supažindinami su Lietuvos Didžiųjų Kunigaikščių pilies ir rūmų įtvirtinimais bei ginkluotės kolekcija.
Valdovų Rūmų Atidarymas: Simbolinis Aktas
Nuo Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio, Valdovų rūmai, kaip tvirtas ir galingas Lietuvos simbolis, atveria duris. Simbolinėje Valdovų rūmų atidarymo ceremonijoje dalyvavo aukščiausi užsienio valstybių vadovai, įskaitant Latvijos, Islandijos, Suomijos, Gruzijos prezidentus ir ministrus pirmininkus, Apaštalų Sosto specialusis legatas, Vokietijos, Baltarusijos ir Rusijos ministrai. Valdovų rūmų atidarymas buvo pažymėtas istorinės Lietuvos vėliavos - balto Vyčio raudoname lauke - pakėlimu virš šios svarbios istorinės Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos.
Prezidentas Valdas Adamkus pabrėžė Valdovų rūmų reikšmę kaip tvirtos Lietuvos simbolį, teigdamas, kad karaliaus Mindaugo Lietuva tapo krikščioniškos Europos dalimi. Jis kvietė Lietuvos svečius ir vilniečius atrasti gražios ir kultūriškai turtingos kaimynystės ženklus. Lenkijos prezidentas Lechas Kačynskis pasveikino Lietuvą Tūkstantmečio proga, pabrėždamas, kad Lenkijos istorija amžiais siejasi su Lietuvos istorija. Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka teigė, kad Vilniuje viešpatauja laisvės dvasia.
„Atkurti istoriniai interjerai“ (II maršrutas) – virtuali ekskursija po muziejų
Pietų Portalo Istorija ir Architektūra
Atidengtas pietų korpuso portalas - prabangus įvažiavimo arkos aprėminimas. Tai atkurtas Valdovų rūmų architektūrinis elementas, apie kurį liudija išlikę rašytiniai šaltiniai ir žinomų dailininkų, tokių kaip Pranciškus Smuglevičius, Martynas Knakfusas (Marcin Knackfus), kūriniai.
Istoriniai šaltiniai liudija, kad autentišką Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų portalą iš analogiško švediško smiltainio XVII a. pradžioje, rezidencijos rekonstrukcijos ankstyvojo italų baroko stiliumi laikotarpiu, sukūrė Vazų dinastijos valdovų pasikviesti itin garsūs italų architektai ir skulptoriai broliai Kostantė (Costante) ir Jokūbas (Jacopo) Tenkalos (Tencalla) - žymiausio to meto Romos baroko architekto Karlo Maderno (Carlo Maderno) giminaičiai, mokiniai ir bendradarbiai. Šių menininkų lygį ir reikšmę liudija tai, kad jie dirbo prie Vatikano Šv. Petro bazilikos navų statybų, interjero dekoro ir pagrindinio fasado, atgręžto į Šv. Atvykę į Lietuvą ir Lenkiją, broliai Tenkalos statė ir greta Valdovų rūmų esančią Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčią, sukūrė Šv. Teresės bažnyčios fasadą, greičiausiai prisidėjo prie Jonušo Radvilos rūmų statybų, Lietuvos didikams Sapiegoms, Pacams sukūrė išraiškingų paminklų Vilniaus katedroje bei Šv. Mykolo bažnyčioje, pastatė Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Vazai (1587/1588-1632) skirtą paminklą-koloną priešais Varšuvos karališkąją pilį ir kitus itin vertingus kūrinius. Brolių Tenkalų kūriniai, taip pat ir Valdovų rūmų pietinio fasado portalas, reprezentuoja aukščiausio meninio lygio ankstyvojo Romos baroko darbus.
Jame iškaltas lotyniškas užrašas: "Respublika est societas hominum uno Deo, iure, rege ad commune et privatum bonum iunctorum". Šiuos žodžius XVI a. parašė vienas žymiausių Lietuvos katalikų humanistų, vienas III Lietuvos statuto redaktorių Augustinas Rotundas. Portalo sandriko marmuro lentoje, esančioje po herbiniu kartušu, įrašyti žodžiai Respublica est societas hominum uno Deo, iure, rege ad commune et privatum bonum iunctorum (liet. „Valstybė yra žmonių sąjunga, kurios narius vienija Dievas, vienas įstatymas, vienas valdovas ir kurioje visi žiuri bendro, o kartu ir savo labo“).
Vyčio Atkūrimas Portale: Sprendimai ir Įgyvendinimas
Idėja atkurti reprezentacinį ankstyvojo italų baroko formų portalą su herbiniu kartušu buvo gyva nuo pat Valdovų rūmų atkūrimo pradžios. Prireikė beveik dešimtmečio, kol kartušas su lietuvišku Vyčiu buvo atkurtas ir vėl papuošė pagrindinį reprezentacinį Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų fasado portalą. Šios vartų dekoro detalės atkūrimo projekto autoriai - vienas žymiausių Lietuvos heraldikos kūrėjų, dailininkas Arvydas Každailis ir skulptorius Rokas Naujalis. Atkūrimo projektą padėjo įgyvendinti daug specialistų.
Atkuriant herbinį kartušą, konsultavo ilgametis Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkas prof. dr. Edmundas Rimša, taip pat dailės istorijos specialistės akad. dr. (hp) Rūta Janonienė, prof. dr. (hp) Aleksandra Aleksandravičiūtė ir dr. Marija Matušakaitė (1924-2016). Atkurtų Valdovų rūmų pietinio portalo atkūrimo projektą su kartušo matmenų sprendimais parengė Projektavimo ir restauravimo instituto architektė Rūta Grigienė, o visus darbus pagal šį projektą koordinavo Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus pavaduotojas Eduardas Kauklys. Atkūrimo projekto įgyvendinimas buvo patikėtas Simono Jonaičio vadovaujamai restauravimo įmonei „Rūpintojėlis“. Ji pasirūpino, kad technologiškai sudėtingus ir subtilius Vyčio auksavimo bei sidabravimo darbus atliktų geriausiai šį darbą išmanantis žinomas restauratorius Arvydas Paulionis, kuris yra auksavęs Šv. „Mums buvo pateiktos kelios idėjos ir projektai, kuriems reikėjo paramos. Įvertinę galimybes, nutarėme finansuoti būtent šios architektūrinės detalės su Vyčio ženklu projektą. Ir dabar, kai matome rezultatą - tokį gražų ir gyvą mūsų Vytį, apima didelis džiaugsmas. Jis išties žadina mūsų jausmus, o tikriausiai pažadins jausmus ir visų tų žmonių, kurie eis pro vartus, papuoštus šio kartušo herbiniu skydu su Vyčio ženklu“, - sako R.
„Istoriškai kartuše greičiausiai buvo sukomponuotas jungtinis Abiejų Tautų Respublikos - Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės - herbas, galbūt dar papildytas paskutinės rūmų rekonstrukcijos užsakovų, Vazų dinastijos valdovų heraldiniu ženklu. Tačiau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties klausimų komisija, vadovaujama Prezidento Algirdo Brazausko, po ilgų diskusijų su specialistais nusprendė, kad atkuriamo portalo herbiniame kartuše turėtų būti pavaizduotas šiuolaikinis Lietuvos valstybės herbas - Vytis. Mat modernios Lietuvos valstybės, o ne istorinės Abiejų Tautų Respublikos heraldikos panaudojimas pagrindiniame atkurtų Valdovų rūmų portale simbolizuoja šios istorinės rezidencijos atkūrimo intencijas ir epochą. Panašiais principais remiantis yra restauruotas židinys Krokuvos Vavelio karališkojoje pilyje, papuoštas tarpukario Lenkijos Ereliu“, - sako Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Jo teigimu, Valdovų rūmų portale rezidencijos atkūrimo faktą greta šiuolaikinės Lietuvos valstybės herbo pažymi ir frizo juostoje iškaltas įrašas lotynų kalba Millennio Lithuaniae MIX-MMIX (liet. „Lietuvos tūkstantmečiui 1009-2009“), liudijantis, kad Valdovų rūmai buvo atkurti kaip paminklas Lietuvos tūkstantmečiui įamžinti.
Atkurtas Valdovų rūmų portalas su žibančiu Vyčio herbu primena tą Lietuvos klestėjimo ir intensyvių europinių kultūrinių mainų epochą iki Maskvos okupacijos XVII a. Atkurtas portalas su dekoruotu herbiniu kartušu - ne vienintelis Valdovų rūmų pietinio fasado meninis akcentas. Prieš daugiau nei penkerius metus šio fasado mažasis bokštelis pasipuošė įspūdingu saulės laikrodžiu, kurio sukūrimą parėmė žymi lietuvių išeivijos JAV kultūrininkė, dosni Valdovų rūmų muziejaus rėmėja Milda Skučas-Napjus su sūnumi Eriku Aru, o darbus koordinavo Valdovų rūmų paramos fondo vienas steigėjų ir ilgametis jo vadovas, Valdovų rūmų muziejaus rėmėjas ir eksponatų dovanotojas Edmundas Kulikauskas, bei arkangelą Mykolą vaizduojanti paauksuota vėtrungė.
Lietuvos Herbas Vytis: Išsami Istorija ir Simbolika
Lietuvos herbas - Vytis - yra vienas seniausių valstybės herbų Europoje. Jo simbolika kilo iš kunigaikščių portretinių antspaudų. Pirmasis jojantį raitelį antspaude XIV a. antrojoje pusėje galėjo panaudoti didysis kunigaikštis Algirdas. Raitelio figūra valstybės herbu tapo XV a. Jis atspindėjo kovas su Vokiečių ordinu dėl valstybingumo išsaugojimo.
XV a. nusistovėjo ir šio valstybės herbo spalvos - tai raudoname lauke jojantis sidabrinis šarvuotas raitelis su iškeltu kalaviju, ant kairiojo peties laikantis mėlyną skydą su dvigubu auksiniu kryžiumi. Žirgo kamanos, diržai ir gūnia - mėlyni. 1551 m. lenkų kronikininkas Martynas Bielskis Lietuvos herbą pavadino Pogonia. Ilgaainiui kito šio simbolio prasmė ir išvaizda. Senasis krašto gynėjas virto priešą vejančiu, persekiojančiu raiteliu, nukreiptu į kairę. XVIII a. pab.-XIX a. literatūroje lietuvių kalba herbas vadintas Vaikymu, lenkiško žodžio Pogonia atitikmeniu. Vyčio terminą XIX a. viduryje pavartojo Simonas Daukantas.
1795 m. Lietuvai netekus valstybingumo, buvo panaikintas ir jos herbas. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvai paskelbus valstybės atkūrimo aktą, modernios valstybės herbu vėl tapo istorinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raitelis. 1990 m. kovo 11 d. paskelbusi Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimo aktą, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba įstatymu įteisino valstybės herbą - Vytį. 1991 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos Aukščiausioji Taryba patvirtino dailininko Arvydo Každailio sukurtą ir Heraldikos komisijos aprobuotą Lietuvos valstybės herbą.
Žemiau pateikiama Vyčio, kaip Lietuvos valstybės herbo, istorinių etapų apžvalga:
| Laikotarpis / Metai | Įvykis / Aprašymas |
|---|---|
| XIV a. antroji pusė | Didysis kunigaikštis Algirdas galėjo pirmasis panaudoti jojantį raitelį antspaude. |
| XV a. | Raitelio figūra tapo valstybės herbu, atspindinčiu kovas su Vokiečių ordinu. |
| XV a. | Nusistovėjo herbo spalvos: raudoname lauke sidabrinis šarvuotas raitelis su mėlynu skydu. |
| 1551 m. | Lenkų kronikininkas Martynas Bielskis Lietuvos herbą pavadino „Pogonia“. |
| XVIII a. pab. - XIX a. pr. | Lietuvių literatūroje herbas vadintas „Vaikymu“. |
| XIX a. vidurys | Simonas Daukantas pavartojo terminą „Vytis“. |
| 1795 m. | Lietuvai netekus valstybingumo, herbas buvo panaikintas. |
| 1918 m. vasario 16 d. | Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, Vytis vėl tapo modernios valstybės herbu. |
| 1990 m. kovo 11 d. | Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba įstatymu įteisino valstybės herbą - Vytį. |
| 1991 m. rugsėjo 4 d. | Lietuvos Aukščiausioji Taryba patvirtino dailininko Arvydo Každailio sukurtą herbo versiją. |
Vytis Baltų Mitologijoje
Jonas Trinkūnas mano, kad baltų mitologijos požiūriu Vytis vaizduoja lietuvių karių Dievą Perkūną, nes mitologijoje šis dievas raiteliu buvo įsivaizduojamas labai seniai. Archeologiniai radiniai liudija, jog Lietuvos gyventojai jau X-XI a. turėjo raitelio amuletų - seitų.
Dabartinis Lietuvos Herbas
Dabartinio Lietuvos herbo aprašymas: raudoname lauke sidabrinis šarvuotas raitelis, laikantis virš galvos iškeltą sidabrinį kalaviją su auksine rankena. Raiteliui prie kairiojo peties mėlynas skydas su dvigubu kryžiumi. Žirgo kamanos, odiniai diržai, balnas ir trumpa gūnia mėlyni, pasagos, žąslai, pentinas, balno kilpa bei odinių diržų metaliniai sutvirtinimai (pagražinimai) auksiniai.
Kiti Istoriniai Simboliai
Be Lietuvos valstybės herbo Vyčio, nuo XIV a. pabaigos iki mūsų dienų viešajame gyvenime plačiai naudojami du kiti istoriniai simboliai: dvigubas kryžius ir Gediminaičių stulpai. 2007 m. Seimas ketino suvienodinti įstatymus, kuriais būtų reglamentuotas valstybės simbolių naudojimas, pabrėždamas šių simbolių svarbą nacionalinėje tapatybėje.