Daugelis žinome mums įprastų ir gerai pažįstamų augalų charakteristiką ir jiems reikalingų sąlygų sąrašą. Tačiau ar kada susimąstėte, jog būtų daug įdomiau gyventi, jei kaskart atrastume kažką naujo? Panašiai galime skirstyti ir sodininkus: vieni išbando naujas veisles, o kiti laimingai gyvena prie jau pažintųjų. Šį kartą norėtume Jums pristatyti gelteklę. Bet ne paprastą, o valgomąją. Pirmą kartą girdite apie šį augalą? Nieko tokio, tai tikrai ne problema. Lotyniškas pavadinimas yra Scorzonera Hispanica.
Valgomoji gelteklė (Scorzonera hispanica) - tai astrinių šeimos augalas, kurio šaknys vertinamos dėl maistingumo ir skonio, primenančio lazdynų riešutus. Šis astrinių šeimos augalas, kilęs iš Pietų Europos ir Artimųjų Rytų, vizualiai primena kiaulpienę ilgais, siaurais, nekarpytais lapais ir panašiais geltonais žiedais. Šaknies žievė juoda (dėl to kartais vadinama juoda šaknimi), vidus baltas arba gelsvas. Maistui naudojama iki 30 centimetrų ilgio, 3-4 centimetrų storio užauganti šaknis. Šaknies skonis malonus - jaučiasi saliero, riešuto skonis. Valgomos ne tik augalo užaugintosios šaknys, bet ir jų lapai. Tai yra lyg prieskonis. Gelteklę galime pavadinti kiek delikatesiniu augalu. O svarbiausia yra tai, kad augant ji nereikalauja itin daug priežiūros.
Valgomosios Gelteklės Auginimas ir Priežiūra
Valgomoji gelteklė yra dvimetė prieskoninė daržovė, atspari šalčiams, todėl dalį jos galima palikti per žiemą darže. Šis 80-120 cm aukščio žolinis augalas gerai auga Lietuvoje, nors natūraliai paplitęs Pietų ir Centrinėje Europoje bei Artimuosiuose Rytuose. Gelteklės - daugiamečiai augalai, bet kaip daržovės paprastai auginamos 1-2 metus.
Dirvos paruošimas
Gelteklėms geriausiai tinka saulėta, atvira vieta ir priesmėlio arba lengvo priemolio, neutralios reakcijos (pH 6,5), derlingos dirvos. Rudenį dirvą reikia patręšti gerai perpuvusiu kompostu (30-50 kg/kv. m) ir giliai įdirbti (30-40 cm gyliu). Netinka rūgščios arba šviežiai nukalkintos dirvos. Šviežiu mėšlu patręštoje dirvoje gelteklių šaknys išauga deformuotos, šakotos, kaip ir sekliai išdirbtoje, supuolusioje dirvoje. Žemė perkasama 2-ų kastuvų gyliu. Tuomet šaknis išauga ilga ir nešakota. Priešingu atveju šaknis išsišakoja plonomis atšakomis, jei žemė bloga, iškasama gili vaga ir į ją priberiama geros kompostinės žemės.
Sėja
Valgomosios gelteklės sėklų turėtumėte nesunkiai rasti artimiausioje sodo prekių parduotuvėje. Gelteklės sėklos išlieka daigios 1-2 metus, todėl perkant reikėtų atkreipti dėmesį į galiojimo datą. Sėjama lauke tiesiai į dirvą, ievai sužaliavus (balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje), pavasarį. Sėjama eilėmis lysvėje kas 20 cm, 1,5-2,0 cm gyliu. Į 10 kv. m pasėjama 10-20 g sėklų. Geltekles auginant ant vagų, kaip morkas, sėjamos kas 40-45 cm. Sėklos sudygsta per 18-20 dienų. Kad sėklos greičiau sudygtų, prieš sėją reikia pamirkyti. Sėklos dedamos 2 cm gylyje, 2 cm atstumu viena nuo kitos, užberiamos lengva, bet drėgmę gerai laikančia dirva. Geriausias yra durpių, komposto ir smėlio mišinys.
Priežiūra augimo metu
Pirmaisiais metais gelteklės užaugina gražią lancetišką lapų skrotelę ir 30-50 cm ilgio bei 4-4,5 cm skersmens cilindro formos, storą juodą šaknį, kurios vidus baltas arba gelsvas. Kai susiformuoja 2-3 tikrieji lapeliai, patartina išretinti, paliekant 10-15 cm tarpus. Išdygus gelteklėms, naikinamos pikžolės, purenami tarpueiliai, paskui mulčiuojami 3-5 cm storio durpių ar komposto sluoksniu. Mulčiuota dirva labiau įšyla ir ilgiau laikosi drėgmė. Gelteklėms turėtų būti palaikoma drėgna dirva. Išdygus gelteklėms, kas 10 dienų 2-3 kartus į kvadratinį metrą barstoma 20-30 gramų amonio salietros. Vėliau, iki rugsėjo, kas dvi savaitės tręšiama kalio trąšų tirpalu (20g/1kv.m). Auginant ekologiškai, patartina tręšti raugintų dilgėlių skiediniu (1:10) bei mulčiuoti nupjauta vytinta žole. Antraisiais metais išauga šakotas iki 100 cm aukščio stiebas, gausiai lapuotas. Žydi šviesiais geltonais žiedais, kvepiančiais medumi ir vanile, liepos - rugpjūčio mėnesį. Vaisiai pailgi, briaunoti, su skristukais subręsta - rugpjūtį - rugsėjį. Didžiausią sėklų derlių subrandina 2-3 metais. Antraisiais metais gelteklės subrandina žiedus, kuriuos, norint išsaugoti kokybišką šaknį, reikia pašalinti.
Ligos ir kenkėjai
Esant didesnei drėgmei šiltu laikotarpiu, augalai gali susirgti miltlige. Pastebėjus ligos požymius, purškiama 0,5 proc. kalcinuotos sodos tirpalu. Jei gelteklių lapus užpuolė rūdys, rekomenduojama nupurkšti 2 proc. Bordo skysčiu.
Kalifornijos geltonuodegės žuvys, kaip valyti ir apdoroti.
Derliaus Nuėmimas ir Laikymas
Skaniausios vienametės gelteklių šaknys. Gelteklių šaknys kasamos rudenį, vėliausiai iš visų daržovių - spalio pabaigoje ar lapkričio pradžioje, nes nebijo didesnių šalnų, arba pavasarį, kai išeina pašalas. Kasamos atsargiai, nes labai lūžinėja, o pažeistos greitai genda (išteka dalis sulčių). Mažiau šaknys pažeidžiamos, kai išilgai eilutės viename tarpueilyje iškasamas griovelis, o iš kitos eilutės pusės jos kastuvu paverčiamos į tą griovelį. Iš kvadratinio metro galima gauti apie 1,5-2 kg derlių. Per žiemą geltekles gerai laikosi šaltame rūsyje, sudėtos į drėgną smėlį.
Laikyti žiemai atrenkamos tik sveikos šaknys. Lapai nupjaunami, paliekami tik 1-2 cm ilgio lapkočiai. Norint gelteklėmis mėgautis visą žiemą, nukastus šakniavaisius laikyti vėsiame rūsyje, drėgname smėlyje arba prikasti darže ar šiltnamyje ir šiltai „užkloti“ (nes šaknų odelė yra plona) - užpilti žemėmis, galima užberti durpėmis, apdengti sausais medžių lapais ir eglišakėmis. Norint geltekles vartoti pavasarį, dalį augalų patartina palikti dirvoje neiškastus. Pavasarį gelteklės išlaiko žalių lapų kuokštelį, kasamos išėjus įšalui.
Valgomosios Gelteklės Maistinė Vertė ir Nauda Sveikatai
Valgomosios gelteklės šaknys labai maistingos - 30 proc. sudaro sausosios medžiagos, kurių didelę dalį sudaro angliavandeniai, baltymai, riebalai ir kt. Šiose šaknyse susikaupia daug mineralinių medžiagų ir vitaminų, kurie suteikia joms gydomųjų savybių.
| Medžiaga | Kiekis (mg/100g) |
|---|---|
| Vitaminas C | 6,9 |
| Vitaminas B1 | 0,7 |
| Vitaminas B2 | 0,22 |
| Kalis | Aukštas |
| Fosforas | Aukštas |
| Kalcis | Aukštas |
| Magnis | Aukštas |
| Geležis | Aukštas |
Be to, šaknyse yra rauginių medžiagų, asparagino, inulino, levulino ir kt., kurios suteikia joms gydomųjų savybių. Gelteklių šaknys lengvai virškinamos. Jos tinka kaip dietinis maistas, esant skrandžio bei žarnyno opoms, sergant cukralige, ateroskleroze. Šias šaknis verta įtraukti į mitybą sergant cukriniu diabetu, ateroskleroze, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige. Jos gerina medžiagų apykaitą, širdies darbą ir skatina šlapimo išsiskyrimą. Kadangi turi daug vitamino E, tinka esant potencijos bei vaisingumo sutrikimams. Liaudies medicina pataria gerti šviežių arba išdžiovintų šaknų arbatą su medumi ir pienu esant sausam kosuliui. Šviežiai išspaustomis gelteklių sultimis, sumaišytomis su kiaulės taukais, gydoma suerzinta oda, hemarojus.
Panaudojimas Virtuvėje: Kaip Paruošti Valgomąsias Geltekles
Kyla klausimas, ką daryti su užaugintu derliumi? Paprastas klausimas turi ne ką sudėtingesnį atsakymą. Gelteklės naudojamos sriuboms, salotoms, antriems patiekalams: keptos, troškintos ir termiškai neapdorotos. Šaknis apverdama sūriame vandenyje ir gaunama kažkas panašaus į šparagus. Gelteklės valgomos žalios, virtos, troškintos ir keptos su sviestu, grietine, aliejumi, majonezu, su grietinės, pieno, džiūvėsėlių, pomidorų bei kitais padažais. Šią daržovę galima maišyti su obuoliais, morkomis, salierais, svogūnais, agurkais ir kt. Gelteklės salotos valgomis vienos arba su mėsa, žuvimi, silke.
Paruošimo patarimai
Ruošiant maistui, gelteklių šaknis būtina nuskusti. Kad nuskustos nepatamsėtų, reikia tuoj pat pamerkti į parūgštintą vandenį arba gausiai apšlakstyti rūgštimi, citrinos sultimis ar pan. Sunku skusti žalias apvytusias geltekles. Bus kur kas lengviau, jei prieš tai jas kelias minutes palaikysite verdančiame vandenyje - ne tik lengvai nusiskus, bet ir neteps rankų. Virti geltekles reikia pasūdytame bei parūgštintame vandenyje, įbėrus truputį miltų, kad vanduo būtų balzganas. Skoniui pagerinti galima į jį įberti žiupsnelį cukraus. Jauni lapai naudojami salotoms, papuošimams.
Rauginimas
Nuo senų laikų, kai dar nebuvo šaldytuvų, pagrindinis maisto išsaugojimo būdas buvo džiovinimas, sūdymas, rauginimas ir šaldymas. Kaip ir daugelį kitų daržovių, geltekles galima rauginti. Tai puikus būdas išsaugoti derlių žiemai ir praturtinti mitybą probiotikais. Rauginimas yra patogus ir saugus daržovių bei vaisių konservavimo būdas. Šiais produktais apsinuodyti sunku, nes kvapas ir produkto išvaizda iš karto įspės, kas jau sugedęs produktas - jis bus glitus, per minkštas, skleis nemalonų kvapą. Rauginami tokie produktai, kurie savyje turi cukraus. Rauginimui reikalinga druska, vanduo, prieskoniai (pvz., česnakai, krapai, lauro lapai). Valgant raugintus produktus yra palaikoma gera žarnyno mikroflora, gerinama peristaltika. O sveikame žarnyne gaminasi daugiau seratotino (laimės hormono) nei smegenyse.
Valgomosios Gelteklės Receptai
Gelteklės, morkos ir obuolių salotos
Gelteklės, morkos ir obuoliai (2:2:1) sutarkuojami burokine tarka. Aplaistomos citrinos sultimis, apibarstomos druska, įdedama krapų ir porų griežinėlių.
Troškinys su jautiena, morkomis ir gelteklėmis
- 500 g jautienos
- 2 morkos
- 2 gelteklės
- 1 svogūnas
- Konservuoti pomidorai
- Česnakai
- Kakava
- Druska
- Čiobreliai
Jautieną supjaustykite gabalėliais. Didelėje keptuvėje įkaitinkite šiek tiek aliejaus, sudėkite mėsą ir maišydami kepkite 10-15 minučių. Toje pačioje keptuvėje apkepinkite stambiais kubeliais supjaustytas morkas, saliero šaknį ir geltekles, svogūno griežinėlius. Paruoškite padažą: konservuotus pomidorus pertrinkite per sietelį, sukrėskite į puodą ir maišydami kaitinkite ant silpnos ugnies, kol užvirs. Apkeptą mėsą ir daržoves sudėkite į molinį kepimo indą, atsargiai išmaišykite, užpilkite padažu ir kepkite 180 laipsnių orkaitėje apie 20 minučių.
Raugintų kopūstų sriuba su gelteklėmis
- 500 g raugintų kopūstų
- 10 gelteklės šaknų
- 2-3 šaukštai supjaustytų svogūnų laiškų arba svogūnas
- Šaukštelis kmynų
- 0,5 stiklinės grietinės arba 3-4 šaukštai aliejaus
Raugintus kopūstus nuspausti ir smulkiai supjaustyti. Nuplautas, nuskustas gelteklės šaknis supjaustyti plonais griežinėliais. Kopūstus supjaustyti, pabarstyti druska, patrinti, kad suminkštėtų. Stambiai sutarkuoti nevirtą morką ir sumaišyti su kopūstais. Virkite sriubą, kol daržovės suminkštės.
Salotos "Gelteklė"
- 2 didelės gelteklių šaknys
- 3 morkos
- 1 poras
- Pusė saliero šaknies
- 50 g smulkintų graikiškų riešutų
- 200 g majonezo (geriausia su krapais)
- Maltų baltųjų pipirų
Gelteklę sutarkuojame, apšlakstome citrinos sultimis, lengvai paskrudiname. Morkas sutarkuojame grubia trintuve. Saliero šaknį supjaustome smulkiais šiaudeliais, porus - žiedais. Visus produktus sluoksniuojame: gelteklės, morkos, salieras, poras, majonezas. Puošiame nesmulkintais riešutais, paskaniname baltaisiais pipirais.
Gelteklės su obuoliais ir silke
- 500 g gelteklių
- 3-4 obuoliai
- 500 g silkės
- Svogūnas
- 3-4 šaukštai majonezo
- Pagal skonį citrinos rūgšties arba sulčių, cukraus, druskos, susmulkintų krapų
Geltekles nuskusti, supjaustyti plonais griežinėliais, apšlakstyti citrinos rūgštimi ar parūgštintu vandeniu. Obuolius nulupti, supjaustyti nedideliais kubeliais ir taip pat apšlakstyti citrinos sultimis arba citrinos rūgštimi parūgštintu vandeniu. Svogūną smulkiai supjaustyti. Geltekles, obuolius ir svogūnus sumaišyti, truputį pasūdyti, paskaninti cukrumi, supilti majonezą ir išmaišyti. Silkes nulupti, išimti kaulus, supjaustyti norimo dydžio gabaliukais ir, sudėjus į silkinę, apdėti paruoštomis salotomis. Paviršių apibarstyti susmulkintais krapais, o ne sezono metu - maltomis krapų sėklomis.
Apkeptos gelteklės
- Kilogramas gelteklių
- 100 g fermentinio sūrio
- 2 šaukštai sviesto
- Stiklinė pieno arba grietinės padažo
- Šaukštas susmulkintų petražolių lapelių
- Pagal skonį citrinos rūgšties, cukraus ir druskos
Nuplautas ir nuskustas geltekles išvirti pasūdytame, pasaldintame ir parūgštintame vandenyje. Išgriebus nuvarvinti, sudėti į ugniai atsparų indą, užpilti padažu, apibarstyti stambiai sutarkuotu fermentiniu sūriu, apšlakstyti tirpintu sviestu ir apkepti orkaitėje. Prieš patiekiant apibarstomos šaukštu susmulkintų petražolių lapelių.
Valgomieji Pastarnokai: Panašios Šakninės Daržovės
Valgomieji pastarnokai (Pastinaca sativa var. sativa) - dvimečiai salierinių šeimos žoliniai augalai. Pirmaisiais metais užauga vešli lapija ir mėsinga šaknis, o antraisiais - susiformuoja žiedstiebiai, žiedynai ir sėklos. Pastarnokai nereiklūs auginimo sąlygoms. Gerai auga humusingose, giliai įdirbtose, puriose, neužmirkusiose priesmėlio ar lengvo priemolio silpnai rūgščiose ar neutraliose (pH 6-7) dirvose. Pastarnokų sėklos dygsta ilgai, 14-20 dienų, todėl sėjami anksti pavasarį, balandžio mėnesį, kai dirva įšyla iki 7 laipsnių ir kol dirvoje dar pakanka drėgmės. Atsparūs šalnoms. Pastarnokai nebijo šalčių, todėl jų derlius nuimamas vėliausiai, kai jau nuimtos kitos daržovės. Valgomi žali, virti, sriuboms, troškinti, konservuoti. Dėl stipraus aromato ir aitroko skonio pastarnokai dažniausiai vartojami kaip salotų, sriubų, troškintų mėsos patiekalų ir daržovių prieskonis. Skoniui sušvelninti į patiekalus, kurie paruošti su pastarnokų šaknimis, patartina įpilti truputį pieno. Iš paskrudintų pastarnokų galima virti kavą, jų dėti rauginant alų.