Velykos - viena gražiausių pavasario švenčių, neatsiejama nuo margučių, tradicinių valgių ir šeimos susibūrimų. Lietuvoje Velykos turi gilias tradicijas ir papročius, kurie siekia pagoniškus laikus ir yra susipynę su krikščioniška simbolika. Ši šventė yra kilnojama, švenčiama pirmąjį Mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Velykų pavadinimas, manoma, kilęs iš žodžio „vėlės“, mat mūsų protėviai šiuo metu aplankydavo artimųjų kapus ir nunešdavo jiems kiaušinių. Kita nuomonė teigia, kad lietuviškas Velykų pavadinimas kilęs iš baltarusiško šventės pavadinimo „Velikyj dienj“, reiškiančio Didžioji diena. Atėjus krikščionybei, Velykų šventė sutapatinta su Kristaus prisikėlimu iš numirusiųjų po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame Testamente. Šią dieną krikščionys džiūgauja, švęsdami Dievo sūnaus pergalę prieš mirtį, tačiau Velykų šventėje išliko ir daug pagoniškų elementų, o svarbiausias jų - margučiai.
Margučių Ištakos ir Senovinė Simbolika
Marginti kiaušiniai yra vienas pagrindinių Velykų šventės simbolių, kurio ištakos siekia tūkstančius metų atgal. Tiksliau nuspėti, kelintą šimtmetį skaičiuoja ši tradicija, galima remiantis archeologiniais radiniais. Vykdant archeologinius tyrinėjimus tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje randama margučius primenančių šukelių. Pavyzdžiui, Gedimino pilies teritorijoje rasti akmeninis ir kaulinis kiaušiniai, taip pat molinio, glazūruoto kiaušinio šukės iš XI-XIII a. O seniausios ornamentuotų stručio kiaušinių šukės, datuojamos 3 tūkst. metų prieš Kristų, rastos Arabijos pusiasalyje. Seniausi brūkšniukais marginti kiaušiniai rasti IV a. mergaitės kape Vokietijoje.
Senovės Graikijoje ir Romoje kiaušinis buvo mirusiųjų maistas, užkasamas į kapus arba padedamas ant jų, nes graikų mituose kiaušinis yra gyvenimo paslaptis, kūrimas, atgimimas. Estrukų ir net pirmųjų krikščionių kapuose randami margučiai arba papuošti moliniai jų pakaitalai. Pagonybėje kiaušinis turi ypatingą, sakralinę reikšmę - tai kosmoso, gyvybės, vaisingumo simbolis. Mūsų protėviai tikėdavo, kad, atėjus pavasariui, vėlės atsikelia iš žemės, todėl Velykų dieną lankydavo mirusiųjų kapus ir nunešdavo jiems maisto - kiaušinių. Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio tautų, margučiai nuo pagonybės laikų simbolizavo gyvybės atsiradimą, vaisingumą, kosmosą.
Dauguma lietuvių yra girdėję mitą apie deivę Paukštę, kuri padėjo kosminį kiaušinį, o šiam sudužus radosi gyvybė. Iš kiaušinio baltymo pasiliejo vandenys, iš trynio susitvėrė žemė, o iš suskilusio lukšto - visa, kas gyva. Senosios Europos laikotarpį tyrinėjantys archeologai atkasa Deivės paukštės statulėlių iš laikotarpio, siekiančio 5-6 tūkst. m. prieš Kristų. Tai gali būti šio mito užgimimo laikotarpis. Tautosaka byloja apie kiaušiniui teikiamą magišką galią: lietuviai žemdirbiai pirmoje išartoje vagoje XIX a. pabaigoje dar aukodavo kiaušinį Žemynai, po žiemos pirmą kartą per Jurgines į laukus išgenami gyvuliai turėdavo peržengti po tvarto slenksčiu padėtus du nedažytus ir du margintus kiaušinius.
Atėjus krikščionybei, Velykų šventė sutapatinta su Kristaus prisikėlimu iš numirusiųjų. Krikščionybės laikais margučiai tapo Kristaus prisikėlimo, žmogaus dvasinio atgimimo simboliais. Iš kiaušinio lukšto, kuris simbolizavo tai, kas sena, ir trynio - to, kas nauja, kiaušinis reiškia Kristaus pergalę prieš mirtį ir tikinčiųjų atgimimą.
Velykinių kiaušinių greitas dažymas/Happy Easter Fast egg coloring
Margučių Marginimo Tradicijos ir Būdai
Lietuvoje velykiniai kiaušiniai dažniausiai buvo marginami rašytiniu (vašku), skutinėtiniu ir tepliotiniu būdu. Marginimo tradicijos būdavo perduodamos šeimoje. Didįjį šeštadienį visa šeima susėsdavo ir margindavo kiaušinius, lenktyniaudavo, kieno bus gražesnis.
Natūralūs Dažai
Kiaušiniai buvo marginami natūraliais, augaliniais dažais. Iš anksto būdavo ruošiami augaliniai dažai.
- Žibuoklių žiedai: suteikdavo švelniai melsvą spalvą.
- Ąžuolo žievė: dažydavo juodai.
- Svogūnų lukštai: leisdavo išgauti tamsiai rudą ir raudoną spalvas. "Mano kiaušinis raudonas. Ši spalva reiškia kraują, o geltona - saulę," - aiškino Ligita. Norint gauti spalvotus kiaušinius, į nereikalingą kojinę įdedama ryžių, kiaušinio ir svogūnų lukštų, ir verdama.
- Įvairūs augalai: paprasčiausias būdas marginti kiaušinius - apvynioti juos įvairiais augalais, įdėti į nailoninę kojinę ir merkti į dažus.
Marginimo Vašku Būdas
Tautodailininkė supažindino daugiau kaip 200 vaikų su kiaušinių marginimo vašku būdu. Virti kiaušinius reikia ant silpnos ugnies iki 12-15 minučių. Vašką, sudėtą į mažą metalinį indelį, reikia šildyti virš žvakės, puikiai tinka aromatinė žvakidė. Rašymo įrankis - tai paprastas pieštukas, į kurio galą įsmeigta adatėlė. Kiaušinį reikia laikyti delnuose, kad būtų šiltas, įrankį merkti į skystą vašką ir iš karto piešti ant kiaušinio. Išmargintus kiaušinius reikia įmerkti į drungnus dažus. Jiems nusidažius, galima vėl marginti vašku ir vėl merkti į kitos spalvos dažus. Kad spalva būtų ryškesnė, reikia į dažus įberti druskos arba įpilti acto. Naudojant sintetinius dažus, 1 dažų pakeliui reikia 1 stiklinės vandens ir 1 šaukšto acto.
Skutinėjimas
"Mano gimtajame kaime populiariausias velykinių kiaušinių marginimo būdas buvo skutinėjimas," - pasakojo tautodailininkė. Dabar skutinėti dažytus kiaušinius labai patogu su popieriaus rėžtuku. Ašmenis reikėtų užfiksuoti su kokia vinute, kad nejudėtų, ir skutinėti įvairiausius raštus.
Šiuolaikinės priemonės
Sintetiniai dažai ir lipdukai - tokios šiandien populiariausios velykinių kiaušinių marginimo priemonės. Dabar nei tėveliai, nei seneliai tam negaišta laiko - paprasčiausiai nudažo kiaušinius sintetiniais dažais, o vaikai juos apklijuoja parduotuvėje pirktais lipdukais. Vis dėlto, žmonės anksčiau ar vėliau sugrįžta prie savo šaknų ir tradicijų. "Mano buvę mokiniai, kuriuos kažkada supažindinau su kiaušinių marginimo būdais, dabar gyvenantys užsienyje, dažnai skambina ir teiraujasi, kaip margučius dažyti. Jie ilgisi lietuviškos dvasios, nori perduoti savo tautos tradicijas vaikams."
Spalvų ir Raštų Simbolika
Kiaušinių marginimas turėjęs magišką reikšmę. Ant kiaušinių skutinėtos saulutės (kad augmenijai netrūktų saulės), žvaigždės (kad laukams netrūktų šviesos ir naktį), žalčiukai (kad pabustų gyvybė), įvairi augmenija, raštų deriniai. Daugumą margučių raštų galima rasti ir kituose meno dirbiniuose, pvz.: gyvybės medis, įvairūs ornamentai iš geometrinių figūrų ar augaliniai, dangaus bei gyvūnijos motyvai, nors yra nemažai vien su margučiais siejamų rašto elementų, kaip paukščio kojelės. Spiralė, žalčiukai - interpretuoja ritmišką dangaus kūnų slinktį, judėjimą.
Specialią reikšmę turėjusi ir kiaušinio spalva. Stačiatikių tradicijoje raudonai dažomi kiaušiniai simbolizuoja Jėzaus ant kryžiaus pralietą kraują. Pagal vieną iš versijų, tradicija marginant kiaušinius naudoti raudoną spalvą atėjo iš senovės Graikijos. Pasakojama, kad Aleksandro Didžiojo motina Olimpija turėjo vištą, dėjusią raudonus kiaušinius. Kita tikėjimo versija teigia, kad raudona spalva Velykų margučiuose simbolizuoja krikščionių kankinių pralietą kraują.
| Spalva | Simbolika |
|---|---|
| Raudona | Gyvybė, Kristaus kančios, jo pergalė ir kraujas (gyvenimo esmė) |
| Juoda | Žemė, pagarba mirusiems (su balta) |
| Mėlyna | Dangus, švara, sveikata |
| Žalia | Bundanti augmenija, naujas gyvenimas, atgimimas, viltis, energija |
| Geltona | Pribrendę javai, saulė, naujas gyvenimas, džiaugsmas |
| Rožinė | Naujas gyvenimas, atgimimas, viltis, vaisingumas, džiaugsmas |
| Ruda | Žemė |
| Violetinė | Didžiojo pasninko gedulas |
Lietuviškos Velykų Tradicijos su Margučiais
Nors pirmieji kiaušiniai pradėti marginti daug anksčiau nei susiformavo krikščioniškos vertybės, su margučiais siejamos ir sakralios Velykų šventės tradicijos. Lietuviškos Velykos apima Verbų sekmadienį, Didžiąją savaitę, Velykų dieną ir Atvelykį. Didįjį Ketvirtadienį šeima susitvarkydavo namus. Didysis Penktadienis - rimties ir susikaupimo diena.
Velykų Rytas ir Stalas
Velykų dienos rytą šeima keldavosi anksti ir prausdavosi šaltu vandeniu, nuplaudami ligas ir norėdami ilgai gyventi. Pirmą pavasarį rastą kiaušinį buvo priimta dažyti raudonai. Velykinių pusryčių metu vieną šventintą margutį padalindavo į tiek dalių, kiek yra šeimos narių. Šis paprotys į namus turėjo atnešti skalsą ir turtą. Suvalgyto margučio lukštų neišmesdavo, juos sudegindavo krosnyje - tikėta, kad tuomet naminiai paukščiai geriau iš kiaušinių risis.
Pirmąją Velykų dieną šeima susėsdavo prie stalo, kurio pagrindinis akcentas būdavo margučiai. Stalą puošė iš sviesto sulipdytas arba molinis avinėlis ir daigintos avižos ar miežiai. Be jų ant stalo būtinai būdavo mėsiškų patiekalų: šaltienos, keptos kiaulienos ar avienos, dešrų, kraujiniai vėdarai. Kai kuriuose regionuose buvo troškinami kopūstai ar verdama soti raugintų kopūstų sriuba. Ant stalo taip pat būdavo gardumynų: išsuktos varškės, saldaus sūrio, pyragų, pyragaičių, turtingesniuose namuose - Velykų boba, gal net pagardinta iš svečių šalių atvežtais džiovintais vaisiais. Pagrindiniai ingredientai, naudojami Velykų maistui, dažnai turi simbolinę reikšmę. Kiaušiniai yra atgimimo ir naujo gyvenimo simboliai, pienas ir iš jo pagaminti produktai reiškia vaisingumą bei klestėjimą, mėsa atspindi prabangą. Daržovės ir augalai, kaip makaronai su daržovėmis ir salotomis, simbolizuoja pavasarį bei žaliąją gamtą.
Velykų Žaidimai ir Būrimai
Per Velykų šventes priimta žaisti įvairiausius velykinius žaidimus, daugumos jų įrankis - margučiai. Kiaušinių žaidimai mūsų protėviams buvo ne tik linksma pramoga, bet ir dar vienas magiškas ritualas. Senovėje buvo tikima, kad kiaušinyje slypi gemalu pasivertusios gyvatės, o kiaušinį žaidimo metu pramušus, jos išlįsdavo ir šliauždamos pažeme budino augaliukus, tarsi kvietė juos greičiau dygti ir žaliuoti. Dėl to margučiai per Velykas buvo ir ridinėjami - susiliesdami su žeme žadino požemio gyventojas.
Didžioji dauguma lietuvių per Velykas organizuoja margučių stiprumo varžytuves, maždaug kas antras ridena kiaušinius, o beveik ketvirtadalis renka gražiausius margučius.
Kiaušinių Daužymas ir Stiprumo Varžybos
Vienas populiariausių velykinių žaidimų - "Kiaušinių daužymas", arba "Kieno kiaušiniai kiečiausi". Šis žaidimas turi gilias tradicijas ir savitas taisykles: žaidėjai pasirenka po vieną margutį, paeiliui daužia savo kiaušinius į priešininko kiaušinį, ir kiaušinis, kuris lieka sveikas, laimi. Pats didžiausias menas išsirinkti stiprų kiaušinį. Stiprumas nustatomas lėtai kalenant į dantis. Jeigu kiaušinis aiškiai skamba, tai stiprus, jeigu kevalas minkštas, linksta, garsas duslus. Norint laimėti, reikia pasirinkti kiaušinį su storesniu lukštu, apžiūrėti jį prieš žaidimą (ar nėra įskilimų) ir tvirtai laikyti rankoje.
Kiaušinių Ridenimas
Ridenimas - pats populiariausias, ypač vaikų, velykinis žaidimas. Pavakary, kai baigdavo kiaušiniauti, susirinkdavo vaikai po penkis šešis paprastai ant kalnelio, pasidarydavo griovelį ir ridendavo kiaušinius. Kiaušinių ridentojai dar prieš Velykas pasidarydavo apie 1 m ilgio lovelį. Ridendavo kieme, o kai blogas oras, klojime ar troboje, ypač tėvo vadovaujami vaikai. Prieš tai išlygindavo aslą, patiesdavo antklodę. Vieną lovelio galą pakeldavo ant akmens, plytos ar pagalio, o prie kito paberdavo smėlio ar pjuvenų. Ridendavo ir nuo kalnelių ar upelių krantų.
Kiaušiniavimas, Dėdinėjimas ir Lalavimas
Velykų dieną vaikai, dažniausiai iki 8 metų, eidavo kiaušiniauti. Atėjęs į trobą vaikas sudainuodavo nedidelį posmelį ir įsikišdavo pirštą į burną - tai buvo ženklas, kad jis prašo kiaušinio. Vaikinai per Velykas eidavo dėdinėti - prašyti kiaušinių pas merginas. Ta, kuri neturėdavo kiaušinių, buvo prievarta nuvedama į vištidę ir sodinama į vištos gūžtą perėti. Suaugusieji eidavo lalauti. Pasiėmę barškučius jie eidavo į laukus ir laimino jų šeimininkus dainomis. Lalavimu ši apeiga vadinama todėl, kad dainų priedainiuose būdavo žodžiai: „ai lalu lalu“, „ei lalo“ ir pan.
Sūpynės ir Magiška Galia
Velykų sūpynės - lopšio simbolis, kuriuo išsupama atgimusi gamta. Tikėta, kad tų, kurie aukščiau įsisupa, javai bus aukštesni, linai - ilgesnį pluoštą užaugins. Kiaušiniai turėjo ypatingų galių - jų valgydavo sergantieji, jais apdėdavo žaizdas. Nevaisingos moterys gydydavosi, gerdamos žalius kiaušinius. Didžiausią galią turėję Velykų kiaušiniai.
Kitos Velykų Tradicijos ir Simboliai
Velykų Zuikis ir Velykų Bobutė
Iš visų velykinių simbolių bene sunkiausiai paaiškinami atrodo zuikiai arba triušiai. Padavimas apie žvėrelį ilgomis ausimis, dedantį per Velykas kiaušinius ir išslapstantį juos nuošaliausiuose užkampiuose, Europoje gyvavo dar viduramžiais. Vakarų krikščionybėje zuikis arba triušis kultiniu Velykų simboliu, manoma, tapo XVI-XVII a. Beveik neabejojama, kad Velykų zuikis gimė iš senovės germanų ir anglosaksų tradicijų. Vokiečiai Velykų zuikį - Osterhase - laikė vienu didžiausių vaikystės džiaugsmų ir jo nešamų dovanų laukdavo ne ką mažiau nei kalėdinių. XVIII a. emigrantai iš Vokietijos atgabeno legendą apie Velykų zuikį į Amerikos žemyną, iš kur ir prasidėjo tebesitęsianti jo kelionė po visą pasaulį. Šiais laikais, XX a. konditerių pirmąkart išlietas iš šokolado, zuikis tapo mėgstamiausiu Velykų skanėstu.
Vaikai tikėjo, kad pamiškėje gyvena senutė Velykė. Ji dažo kiaušinius, o Velykų naktį sudeda juos į vaškinį ar cukrinį vežimaitį, pakinko į jį kiškius ir veža vaikams. Šią Velykę dar vadindavo Velykų bobute.
Velykų Eglutė
Mažai kas žino, kad per Velykas buvo puošiama Velykų eglutė. Prie vienos tiesios medžio šakos buvo rišamos eglės šakelės, taip dirbtinai sukuriant eglės formos medelį. Šiame medelyje būdavo padaromi lizdeliai, į kuriuos įstatomi kiaušiniai. Paprastai buvo įstatomi 9 ar 12 kiaušinių, mat šie skaičiai laikyti magiškais, nešančiais laimę. Toks medelis dar buvo puošiamas išsprogusiais žilvičio kačiukais, popierinėmis gėlėmis, paukštelių formos sausainiais. Tikėta, kad kiaušiniai nuo šio medelio neša laimę ir sėkmę.
Kitos Pasaulio Tradicijos
- Gyvuoja velykinis paprotys per langus mėtyti molines puodynes. Prieš sukuliant, šios dažnai išpaišomos ir aprašinėjamos palinkėjimais.
- Daug kur įprasta Velykoms deginti lėlę, simbolizuojančią Kristų išdavusį apaštalą.
- Chijo saloje, Vrontadoso mieste kasmet per Velykas rengiamas raketų karas. Dviejų bažnyčių parapijiečiai prigamina savadarbių raketų, kurias laido į priešininkų bažnyčios varpą.
- Velykų sekmadienį tautiniais drabužiais pasidabinusias merginas ir netekėjusias moteris laisto vandeniu - kad būtų sveikos ir vaisingos.
- Moterims ir merginoms Velykų antrąją dieną geriau likti namuose, nes gatvėse vyrai ir net berniūkščiai tyko jų su ryškiaspalvėmis juostelėmis išdabintais žilvičio vytelių „botagėliais“, kad išplaktų, žinoma, neskaudžiai.
- Vaikai prieš Velykas persirengia raganomis, senėmis ir seniais. Apsitaisę skarmalais, jie Didįjį ketvirtadienį arba Didįjį šeštadienį vaikšto nuo durų prie durų prašydami saldumynų.
- Kinijoje egzistuoja raudonų vištos kiaušinių tradicija, o patys kiaušiniai, kaip ir kitose kultūrose, reiškia atgimimą. Dar vieni Kinijoje sutinkami įdomūs kiaušiniai yra vadinami „arbatos kiaušiniais“. Tailande galima sutikti rožinius kiaušinius. Tuo tarpu Malaizijoje kiaušiniai yra svarbus elementas tradicinėse vestuvėse. Japonijoje, kaip nekeista, šv. Velykų metu išties galima pamatyti margučių. Artimųjų Rytų regione margus kiaušinius galima rasti kelių neislamiškų švenčių metu.
Velykos Šiandien: Tradicijų Išsaugojimas ir Šiuolaikinės Tendencijos
Šiuolaikinės technologijos ir pasaulinės tendencijos dažnai keičia tradicinius papročius, tačiau išlaikyti senąsias tradicijas galima įtraukiant juos į šiuolaikinį gyvenimą. Verta derinti senovinius ingredientus su šiuolaikiniais receptais, taip sukuriant unikalius skonius. Svarbu yra ir prisiminti mūsų senolių papročius, kuriant šeimos pasakų knygas ar prisiminimų albumus su nuotraukomis.
„Kultūros uostas“ prieš didžiąją pavasario šventę primena senąsias Velykų tradicijas ir pristato šiuolaikinių menininkių požiūrį į margutį. Kaunietė keramikė Eglė Česonytė ir klaipėdietė dizainerė bei fotografė Neringa Bumblienė Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Meno kiemo dirbtuvėse prieš šv. Velykas demonstravo savo kūrybą. Eglės Česonytės kūryboje porcelianinis kiaušinis atsirado maždaug prieš šešerius metus. "Mano kiaušiniai panašūs į žmogeliukus, angeliukus. Jie su rankytėmis, kojytėmis, akytėmis, su įvairiais užrašais, palinkėjimais." "Kodėl ne? Dekoruotas porcelianinis kiaušinis gali tapti puikia velykine dovana ir tikrai papuoš mūsų velykinius stalus", - prieštaravo į kūrybinius užsiėmimus atėję klaipėdiečiai.
„Man atrodo, jog Velykos šiandien žmonėms neturi jokios sakralinės prasmės, tai tik kiaušinių dažymo bumas. Pagalvojau, ką man asmeniškai reiškia kiaušinių dažymas taškiukais, trikampiukais, kitais tradiciniais ornamentais. Kaip menininkė turiu savo požiūrį į kiaušinių dekoravimą," - sakė N. Bumblienė. Jos "Photoshop" programa apdirbtose fotografijose kiaušinio lukštą lygina su žmogaus oda, jos dariniais. "Visi žinome, kad kiaušinis yra pavasario simbolis. Ar susimąstome kodėl? Todėl, kad jo viduje bręsta gyvybė. Kiaušinio lukštas, kaip ir žmogaus oda, yra mūsų esaties kiautas. Gal kartais slepiame save po kietu kiautu, laukdami, kol pajėgsime subrandinti savąjį "aš" atšiauriam pasauliui..." - kalbėjo N. Bumblienė.
Tvarumas ir atsakingas vartojimas taip pat tampa vis svarbesni. Margučių reikšmė švenčiant Velykas rodo labai artimą, darnų žmogaus ryšį su jį supančia aplinka ir gamtos kūriniais. „Raginame pirkėjus prisiminti šį ryšį ir pagalvoti, kokiomis sąlygomis yra laikomi velykinius kiaušinius dedantys paukščiai. Palaikome idėją, kad marginami kiaušiniai turi būti ne tik patvarūs, bet ir tvarūs, t. y. įsigyjami iš geresnes sąlygas turinčių paukštynų, kuriuose gyvūnai yra auginami atsakingai ir turi sąlygas patenkinti savo natūralius poreikius.“ Didžioji dauguma lietuvių nėra linkę labai eksperimentuoti ir pamiršti senąsias tradicijas. Namų puošimas, kiaušinių marginimas, ridenimas ir daužymas yra pagrindinės didžiosios pavasario šventės tradicijos, kurios ne tik nepamirštamos, bet ir lietuvių labai vertinamos bei suteikia ypatingos šventinės nuotaikos.
tags: #velykiniai #kiausiniai #art