Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) kelia tam tikrus reikalavimus konditerijos įmonėms, siekdama užtikrinti maisto saugą, kokybę ir vartotojų sveikatą. 2019 m. gruodžio 14 d. įsigaliojo Mažais kiekiais gaminamo ir tiekiamo galutiniams vartotojams maisto tvarkymo reikalavimai. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius VMVT reikalavimus, kuriuos turi atitikti maisto tvarkymo įmonės Lietuvoje, ypatingą dėmesį skiriant konditerijos sektoriui.
Straipsnis skirtas verslininkams, planuojantiems atidaryti savo restoraną, kavinę, valgyklą ar užkandinę, taip pat žmonėms, norintiems gaminti maistą namuose ir tiekti jį tiesiogiai vartotojams. Galimybė savo hobį paversti pajamas nešančia veikla paskatintų ne tik žmonių verslumą, tačiau ir sumažintų nelegalių, kurie nekontroliuojami gali būti nesaugūs vartotojams, maisto produktų kiekį rinkoje.
Registracija ir bendrieji reikalavimai maisto tvarkymo subjektams
Visi maisto tvarkymo subjektai, įskaitant konditerijos įmones, privalo būti registruoti VMVT Maisto tvarkymo subjektų registre. Norintys gaminti maistą namuose ir tiekti jį tiesiogiai vartotojams gali pasirinkti kokią produkciją namuose gaminti - kepinius ir kitus miltinius produktus ar ruošti valgius ir patiekalus. Reikalingus dokumentus maisto tvarkymo subjekto registravimui galite rasti Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos tinklapyje, kuriuos pateikti reikia į atitinkamą VMVT teritorinį departamentą.
Pagrindiniai žingsniai pradedant maisto tvarkymo veiklą
Pateikiame esminius žingsnius, kuriuos reikia atlikti norint pradėti prekiauti maisto produktais ar atidaryti viešojo maitinimo įstaigą:
- Kreipimasis į VMVT: Visi subjektai, vykdantys maisto tvarkymo veiklą (kavinės, restoranai, barai, parduotuvės, sandėliai, vaistinės, prekybos kioskai ir kt.), turi kreiptis į atitinkamą teritorinę Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.
- Prašymo pateikimas: Reikia pateikti nustatytos formos prašymą dėl maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo.
- Patalpų projektas: Būtina pateikti patalpų projektą - maisto tvarkymo patalpų planą (schemą), kuriame sužymėtos visos su maisto tvarkymo veikla susijusios patalpos (virtuvė, lankytojų salė, sandėliai, prekybos vieta ir pan.). Patalpų projekte turi būti nurodyta maisto tvarkymo veikloje naudojama įranga (prekystaliai, gamybiniai stalai, šaldymo įrenginiai ir kt.).
- RVASVT sistemos taikymas: Maisto tvarkymo subjektai privalo tvarkant maistą taikyti RVASVT sistemą, parengtą pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos.
- Pasirengimo programa: Kiekvienos smulkios ar vidutinės maisto tvarkymo įmonės savininkas ar vadovas įsakymu turi patvirtinti savo įmonės pasirengimo programą tvarkyti maistą pagal Geros higienos praktikos taisykles (GHPT).
- Švara ir tvarka: Patalpos turi būti švarios ir tvarkingos.
- Darbuotojų sveikata: Darbuotojai turi būti pasitikrinę sveikatą, išklausę privalomą higienos įgūdžių mokymo kursą ir turėti tai patvirtinančius dokumentus (Sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą, asmens medicininę knygelę su gydytojo žyma „leista dirbti“).
Higienos reikalavimai personalui
Vienas iš pagrindinių reikalavimų yra higienos normų laikymasis. Maisto gamintojai privalo išklausyti higienos žinių ir įgūdžių kursus ir turėti higienos pažymėjimą (vis dar dažnai Lietuvoje vadinamą žalia kortele). Tobulėjant informacinėms technologijoms, keičiantis žmonių poreikiams, higienos kursai organizuojami ne tik kontaktiniu, bet ir nuotoliniu būdu.
Higienos pažymėjimą galite įsigyti „Mano pažyma“ svetainėje, pasirinkę Higienos įgūdžių darbui su maistu kursą, net neišvykę iš namų. Šiuose mokymuose būsite supažindinti ne tik su pagrindiniais higienos reikalavimais taikomais dirbantiesiems maisto gamybos bei prekybos srityje, bet ir gausite papildomos informacijos, kuri padės jums užpildyti maisto tvarkymo subjekto registravimui reikiamus dokumentus.
Bendrieji reikalavimai maisto tvarkymo įmonių patalpų technologiniams projektams
Bendrieji reikalavimai maisto tvarkymo įmonių patalpų technologiniams projektams apima:
- Tinkamas patalpų išdėstymas: Pagal ES keliamus reikalavimus maisto tvarkymo įmonėse negalima kryžminė tarša, todėl privaloma laikytis tam tikrų statinio patalpų planavimo reikalavimų.
- Patalpų pakankamumas ir dydis: Pagal maisto tvarkymo pobūdį turi būti išskirtas tam tikras kiekis patalpų ir vietų maisto tvarkymo technologijoms ir gamybai, žaliavų ir gatavos produkcijos laikymui, paskirstymui, taros tvarkymui, medžiagų ir ingredientų laikymui, buitinėms reikmėms ir poilsiui.
- Judėjimo srautai: Pagal numatytą patalpų planą yra pavaizduojami judėjimo srautai: žaliavų, gatavos produkcijos, personalo (gamybinio (švarios ir nešvarios zonos), administracijos), prieskonių ir priedų (jei tokių yra), pagalbinių medžiagų (pjuvenų ir kt.), taros (apyvartinės ir vidaus).
- Teritorijos planas: Aptvėrimas (jei numatoma), patekimo kontrolė, žalia zona, kelių danga, privažiavimo ir iškrovimo bei pakrovimo sąlygos, transporto laikymas joje.
- Komunikaciniai tinklai: Vandentiekio (apsirūpinimas geriamojo vandens reikalavimus atitinkančiu šaltu ir karštu vandeniu) ir kanalizacijos tinklų planas (tekėjimo kryptis, uždarumas, fekalinių ir gamybinių nuotėkų surinkimas), vėdinimo planas (oro pasikeitimas patalpose, temperatūros ir drėgmės palaikymas), apšvietimas (pageidaujamos normos ir projektinės normos, šviestuvų konstrukcija).
- Aiškinamasis raštas: Maisto tvarkymo proceso aprašymas, gamybos asortimentas ir pajėgumai, darbuotojų kiekis, komunikacinių tinklų aprašymas, vandens programinė priežiūra, sanitarinių sąlygų aprašymas, eksplikacijos.
Dokumentai, reikalingi veterinariniam patvirtinimui
Jei jums reikalingas veterinarinis patvirtinimas, reikalinga pateikti:
- Subjekto vadovo (jo įgalioto asmens) pasirašytą laisvos formos prašymą suteikti veterinarinį patvirtinimą atitinkamai veiklai.
- Juridinio asmens registravimo Juridinių asmenų registre pažymėjimą ar fizinio asmens verslo liudijimo kopiją.
- Nuosavybės teisę į gamybos patalpas patvirtinančio dokumento kopiją, patvirtintą antspaudu ir subjekto vadovo (jo įgalioto asmens) parašu, arba patalpų nuomos ar panaudos sutarties patvirtintą kopiją, jei subjektas neturi nuosavybės teise priklausančių patalpų, kuriose vykdys veiklą.
- Atitinkamos apskrities ar miesto VMVT patvirtintą subjekto techninį projektą su technologiniais sprendimais, gamybinio proceso aprašymą, nurodant projektinį pajėgumą, skerdyklose - numatomą paskersti gyvūnų skaičių per laiko vienetą (valandą), personalo skaičių, pamainų skaičių.
Apskrities ar miesto VMVT per 14 darbo dienų nuo prašymo suteikti veterinarinį patvirtinimą pateikimo turi patikrinti subjekto atitikimą nustatytus reikalavimus.
Subjektas apskrities ar miesto VMVT patikrinimui turi būti parengęs:
- Subjekto gamybos patalpų planą ir teritorijos topografinį planą (rekomenduojama 1:1000 masteliu).
- Vandens tiekimo planą ir jo aprašymą (su nurodytais vandens naudojimo taškais) ir geriamojo vandens saugos ir kokybės laboratorinių tyrimų duomenis.
- Panaudoto vandens (nuotekų) šalinimo sistemos planą ir aprašymą.
- Šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo aprašymą.
- Kenkėjų (graužikų, vabzdžių) kontrolės aprašymą.
- Subjekto valymo, plovimo ir dezinfekavimo aprašymą.
- Personalo higienos ir profesinio mokymo aprašymą.
- Procedūrų, paremtų RVASVT principais, aprašymą.
- Subjekto higienos, gamybai naudojamo vandens tinkamumo, žaliavų ir gaminamų produktų laboratorinių tyrimų tvarkos aprašymus.
- Gamybai būtinus norminius, technologinius dokumentus (pvz.: standartus, technines sąlygas, receptūras).
- Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka išduotus sveikatos žinių pažymėjimus ir asmens medicinines knygeles, suteikiančius teisę dirbti su maisto produktais.
Reikalavimai gaminant maistą namuose (smulkiam konditerijos verslui)
Prekybos centruose, kepyklėlėse ir kavinėse siūlomi pramoniniu būdu pagaminti kulinarijos bei konditerijos gaminiai atrodo tikrai viliojančiai, tačiau po Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) organizuotos apklausos metu, didžioji dauguma apklaustųjų išreiškė norą įsigyti ir rankų darbo namų gamybos produktų. Maisto gamintojų namuose susidomėjimas taip pat buvo didelis, kadangi pradėti verslą paprasčiausiai iš namų virtuvės sumažintų tiek investicijas, tiek ir kaštus pradedančiajam verslininkui. Maistą gaminantys asmenys, įteisinę savo veiklą, gali drąsiai reklamuoti produktus ir paslaugas bei, praplėtę klientų ratą, padidinti savo pajamas. Realią naudą patiria ir vartotojai, kurie dėl padidėjusios pasiūlos, turi platesnę pasirinkimo galimybę.
Registruoti maisto tvarkymo subjektai, norintys legaliai prekiauti savo rankomis namuose gaminamus maisto produktus, privalo turėti higienos pažymėjimus ir laikytis higienos normų, o taip pat sudaryti sąlygas VMVT inspektoriams atlikti maisto tvarkymo vietos patikrinimus, taip užtikrinant maisto saugumą.
Vandens kokybės reikalavimai
Jei gamybos metu bus naudojamas viešai tiekiamas geriamasis vanduo, turi būti atliekami mikrobiologiniai geriamojo vandens tyrimai. Tuo atveju, kai bus naudojamas geriamasis vanduo iš individualaus gręžinio ar šachtinio šulinio, be mikrobiologinių tyrimų dar turi būti atliekami cheminiai geriamojo vandens tyrimai.
Maisto atskyrimo reikalavimai
Vienas iš svarbiausių aspektų siekiant gaminti namų sąlygomis - atskiriant gamybos etapus skirtingu laiku. Maisto produktai ir žaliavos, iš kurių gaminamas maistas, bei pagamintas maistas, skirtas galutiniams vartotojams, turi būti laikomi atskirai nuo namų ūkio vartojimui skirto maisto ir tokiomis sąlygomis, kuriomis būtų apsaugotas nuo mikrobinės ir fizinės taršos iki patiekimo galutiniams vartotojams.
Produkcijos kiekio apribojimai gaminant namuose
Reikia laikytis nustatytų produkcijos kiekio reikalavimų:
| Gaminio tipas | Svorio kriterijus | Maksimalus kiekis per dieną |
|---|---|---|
| Miltinės ir kreminės konditerijos gaminys, duonos ar pyrago kepinys | Sveria daugiau kaip 250 g | 5 vnt. |
| Smulkieji duonos ar pyrago kepiniai, miltinės ir kreminės konditerijos gaminiai | Svoris ne didesnis kaip 250 g (pvz., rageliai, bandelės, meduoliai, keksai, pyragaičiai) | 100 vnt. |
| Sveriamieji smulkieji duonos ar pyrago gaminiai | (pvz., sausainiai, kūčiukai, džiūvėsiai) | 7 kg |
| Patiekalai | 20 porcijų | |
| Pusgaminiai | (pvz., koldūnai, blyneliai) |
Leidžiami desertiniai gaminiai
2022 m. atnaujinus reikalavimus, šiuo metu yra taip pat leidžiama planuojantiems mažais kiekiais gaminti maistą savo namuose ir siūlyti pirkėjams ne tik duoną, kepinius ir patiekalus, bet ir tokius desertinius gaminius kaip nekeptus želė, veganiškus tortus, nekeptus įvairius pyragus bei desertus.
Prekyba maisto produktais mugėse
Švento Kazimiero diena Lietuvoje tradiciškai minima įvairiomis liaudies meistrų, tautodailininkų mugėmis, kur žmonės pardavinėja savo pagamintus liaudiškus dirbinius, iškeptus skanėstus ar kitus tradicinius ir netradicinius maisto produktus. Žmonės, norintys mugėse prekiauti maistu, privalo turėti Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimus (toliau - pažymėjimas), kuriuos išduoda teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. Dažnas, norintis prekiauti tik mugės metu, norėtų gauti vienkartinį pažymėjimą, tačiau tokie pažymėjimai neišduodami. Net ir nesirengiant maisto tvarkymo veikla verstis nuolat, privalu užtikrinti pagrindinius maisto tvarkymo patalpų, personalo higienos reikalavimus, pasirūpinti tinkamomis maisto produktų pakavimo medžiagomis ir pan.
Reikalavimai įmonėms, turinčioms leidimus
Maisto tvarkymo įmonės, turinčios leidimus mažmeninei, didmeninei prekybai ar gamybai, gali prekiauti mugių ir švenčių metu be papildomų leidimų. Pagrindinis reikalavimas - kad pirkėjams parduodami maisto produktai būtų saugūs ir kokybiški. Prekybos, maisto gaminimo vietose turi būti švaru ir tvarkinga, darbuotojai, liečiantys maisto produktus, turi turėti kur nusiplauti rankas arba pakankamai kitų priemonių asmens higienai palaikyti (drėgnų vienkartinių servetėlių, popierinių rankšluosčių ir kt.).
Būtina žinoti, kad greitai gendantys produktai (žuvies, mėsos ar pieno gaminiai, konditerijos kepiniai su kremo įdarais) turi būti laikomi ne aukštesnėje kaip + 6° C temperatūroje. Negreitai gendantiems maisto produktams ypatingų laikymo sąlygų ar šaldymo įrenginių nereikia. Svarbu, kad fasuotų produktų pakuotės būtų nepažeistos.
Maisto laikymo ir transportavimo reikalavimai mugėse
Žalias ir termiškai apdorotas maistas negali būti laikomi šalia. Nepakuota šviežia mėsa, paukštiena, žuvis ir gatavi maisto produktai, skirti vartoti be papildomo šiluminio apdorojimo, gali būti liečiami tik tam skirtais įrankiais, mūvint apsauginėmis pirštinėmis. Turi būti naudojamas atskiras ir aiškiai paženklintas inventorius (peiliai, pjaustymo lentelės, samčiai ir kt.) žaliems ir termiškai apdorotiems produktams.
Maistui vežti skirtos transporto priemonės ir tara taip pat privalo būti švarūs. Maisto produktai turi būti sudėti į dėžes, konteinerius, padėklus, kurie būtų pakelti nuo žemės. Jei pervežami nefasuoti maisto produktai, konteineriai privalo būti su dangčiais, taip apsaugant maisto produktus nuo aplinkos taršos. Jei maisto produktai yra greitai gendantys ir turi būti laikomi tam tikroje temperatūroje, transporto priemonėse turi būti įrengti šaldymo įrenginiai (šaldymo vitrinos, šaldikliai) su reguliuojamu temperatūros režimu.
Patarimai vartotojams mugėse
Mugių metu dėmesingesni turėtų būti ir vartotojai. Rinkdamiesi maisto produktus, pirkėjai turėtų pirmiausiai juos apžiūrėti, perskaityti informaciją, pateiktą ženklinimo etiketėse, atkreipti dėmesį į sudėtį, laikymo sąlygas, pasidomėti tinkamumo vartoti terminais. Vis dėlto, jei mugės metu įsigytų maisto produktų sauga ar kokybė kelia pagrįstų abejonių, vartotojai turėtų žinoti, kad nedelsiant kreipusis į prekės pardavėją ar paslaugos tiekėją, nekokybiška prekė turėtų būti pakeista arba sugrąžinti už ją sumokėti pinigai.
Maisto pristatymo paslaugos ir reikalavimai kurjeriams
Maisto išvežiojimo (kurjerių) veikla gali būti vykdoma tik turint VMVT išduotą leidimą tokiai veiklai. Įmonės, kurios teikia maisto išvežiojimo paslaugas, privalo sisteminti informaciją apie asmenis (kurjerius), kurie išvežioja maisto produktus ir (ar) paruoštus patiekalus, kad prireikus būtų užtikrintas tiekiamo maisto atsekamumas.
Reikalavimai maistą pristatantiems asmenims
Maistą pristatantis asmuo (kurjeris), prieš pradėdamas darbą, privalo būti pasitikrinęs sveikatą, turėti galiojantį sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą ir laikytis higienos reikalavimų. Transportavimo metu būtina užtikrinti tinkamas sąlygas: transporto priemonės paviršiai turi būti švarūs, lengvai valomi ir dezinfekuojami, o pačioje transporto priemonėje turi būti visos reikalingos higienos priemonės - vienkartinės servetėlės, šluostės ar kitos dezinfekavimo priemonės.
Be to, maisto vežimo krepšiai ar šaltkrepšiai turi būti švarūs ir tvarkingi, o pats maistas, įskaitant greitai gendančius maisto produktus - gabenamas laikantis gamintojo nurodytų laikymo sąlygų.
Vartotojų skundai ir VMVT rekomendacijos
Praktikoje vis dėlto pasitaiko atvejų, kai vartotojai susiduria su įvairiais pristatymo nesklandumais, sako VMVT. „Skundžiamasi vėluojančiais pristatymais, atšalusiu maistu ar formą praradusiais patiekalais, pavyzdžiui, išsiliejusiomis sriubomis ar suspaustomis patiekalų dėžutėmis. Tokius atvejus gali lemti įvairios priežastys: staigūs kurjerių stabdymai ar posūkiai, ypač kai maistas vežamas dviračiu ar paspirtuku, netinkamas maisto supakavimas kavinėje ar restorane, per didelis vienu metu vežamų užsakymų kiekis, dėl kurio pakuotės suspaudžiamos, taip pat netinkamos maisto laikymo sąlygos transportavimo metu.“
„Jeigu maistas atkeliauja išsiliejęs, sugadintas ar akivaizdžiai netinkamos kokybės, VMVT rekomenduoja pirmiausia užfiksuoti situaciją - padaryti nuotraukas ar vaizdo įrašą, kad būtų aiškiai matoma maisto būklė. Taip pagrindžiami galimi pažeidimai. Tuomet reikėtų nedelsiant rašyti į maisto pristatymo platformą pateikiant užsakymo informaciją ir vaizdinę medžiagą. Praktika rodo, kad dažniausiai tokiais atvejais vartotojams grąžinami pinigai, pasiūloma nuolaida kitam užsakymui arba pakartotinis pristatymas“, - rašoma pranešime.
Jeigu situacijos nepavyksta išspręsti geranoriškai, problema kartojasi, nes tiekėjas jos neišsprendžia arba kyla įtarimų dėl maisto saugos pažeidimų, rekomenduojama kreiptis į VMVT. Teikiant pranešimą svarbu pridėti nuotraukas, užsakymo informaciją ir išsamų situacijos aprašymą, kad VMVT specialistai galėtų įvertinti aplinkybes ir, esant pagrindui, inicijuoti pažeidimo tyrimą. VMVT primena, kad vartotojai neturėtų rizikuoti savo sveikata ir neturėtų vartoti maisto, jei jis atrodo nekokybiškas, yra išsiliejęs ar išsibarstęs, jei skleidžia neįprastą, tam produktui ar patiekalui nebūdingą kvapą. Svarbu nepamiršti, kad maisto saugą ir kokybę pirmiausia turi užtikrinti maisto tvarkymo subjektas - restoranas ar kavinė, atsakinga už tinkamą maisto paruošimą ir pakavimą, o kurjerio atsakomybė yra užtikrinti higienišką ir saugų transportavimą.
2025 m. VMVT sulaukė 54 vartotojų pranešimų dėl maisto pristatymo į namus, daugiausia - Vilniuje ir Kaune. Šiemet tokių pranešimų jau gauta 24.
VMVT tikslai ir teisinė bazė
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) siekia skatinti sąžiningo verslo konkurenciją maisto tvarkymo srityje, prisidėti prie regionų plėtros ir sudaryti palankesnes sąlygas kurtis ir plėstis smulkiam verslui, skatinti vietinių maisto produktų gaminimą ir vartojimą, kai produkcija gaminama atsakingai, nedideliais kiekiais, laikantis esminių higienos principų. Prevencija, švietimas ir kontrolė daro didžiausią įtaką siekiant apsaugoti vartotojų sveikatą, todėl tokių paslaugų legalizavimas tikrai prisideda prie visuomenės gerovės.
Gairės smulkiam verslui
Gairėmis siekiama padėti suprasti, kaip teisingai ir vienodai taikyti maisto saugą ir higieną reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, sudaryti palankesnes sąlygas kurti ir plėsti smulkųjį verslą, skatinti smulkųjį verslą veikti legaliai ir atsakingai, gaminant maistą mažais kiekiais.
Susiję teisės aktai
Teisės aktai, kurių nuorodos pateikiamos Lietuvos higienos normoje HN 15:2003 "Maisto higiena":
- Lietuvos Respublikos maisto įstatymas (Žin., 2000, Nr. 32-893; 2002, Nr. 123-5507).
- Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymas (Žin., 2001, Nr. 64-2327).
- Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymas (Žin., 1992, Nr. 2-15; 2000, Nr. 40-1115).
- Lietuvos Respublikos gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įstatymas (Žin., 2002, Nr. 72-3004).
- Darbai ir veiklos sritys, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, ir šių asmenų sveikatos tikrinimosi tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 544 (Žin., 1999, Nr. 41-1294; 2002, Nr. 60-2469).
- Maisto prekių įvežimo į Lietuvos Respubliką ir jų nekenksmingumo bei kokybės kontrolės tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 1132 (Žin., 1999, Nr. 85-2547; 2002, Nr. 69-2849).
- Lietuvos higienos norma HN 70-1997 „Gamybinės buities patalpos“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1997 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 717 (Žin., 1998, Nr.3-71, Nr. 68-1976).
- Lietuvos higienos norma HN 54-2001 „Maisto produktai. Didžiausios leidžiamos teršalų ir pesticidų likučių koncentracijos“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 681 (Žin., 2002, Nr. 34(1)-1269; Nr. 60-2470).
- Lietuvos higienos norma HN 25-1998 „Turgavietės. Higienos normos ir taisyklės“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 391 (Žin. 1998, Nr. 68-1980).
- Lietuvos higienos norma HN 26:1998 „Maisto žaliavos ir produktai. Didžiausias leidžiamas mikrobinio užterštumo lygis“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 646 (Žin., 1998, Nr. 99-2753; 1999, Nr. 59-1959).
- Lietuvos higienos norma HN 24:1998 „Geriamasis vanduo. Kokybės reikalavimai ir programinė priežiūra“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. lapkrio 25 d. įsakymu Nr. 684 (Žin., 1998, Nr. 105-2926; 1999, Nr. 53-1725).
- Lietuvos higienos norma HN 53:1998 „Leidžiami vartoti maisto priedai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 794 (Žin., 1999, Nr. 3-76; 2001, Nr. 73-2591).
- Lietuvos higienos norma HN 53-1:2001 „Leidžiami vartoti maisto priedai. Leidžiamos vartoti kvapiosios medžiagos ir kvapiųjų medžiagų gamybos žaliavos“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 682 (Žin., 2002, Nr. 34(1)-1270).
- Lietuvos higienos norma HN 53-2:2002 „Leidžiami vartoti maisto priedai. Specifiniai saldiklių, dažiklių ir kitų maisto priedų grynumo kriterijai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. V-697 (Žin., 2003, Nr. 9-373).
- Lietuvos higienos norma HN 16:2001 „Medžiagos ir gaminiai, besiliečiantys su maistu“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 680 (Žin., 2002, Nr. 34(1)-1268).
- Lietuvos higienos norma HN 98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 277 (Žin., 2000, Nr. 46-1304).
- Lietuvos higienos norma HN 90:2000 „Kenkėjų kontrolė. Higienos normos ir taisyklės“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 571 (Žin., 2000, Nr. 92-2895).
- Lietuvos higienos norma HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“.
tags: #veterinarijos #ir #maisto #tarnybos #reikalavimai #konditerijos